Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. Z., jos atstovui advokatui Juozui Vasiliauskui, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Sigitui Kirtikliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui M. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje R. K. v. R. K., byla Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu santuoką įregistravo 2004 m. rugsėjo 23 d. Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 164). Ieškovė nurodo, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja jos atžvilgiu vaikų akivaizdoje, vedžiojasi draugų kompanijas į namus, prie šeimos išlaikymo neprisideda, viską ką uždirba išleidžia alkoholiniams gėrimams. Aplinkybes, kad atsakovas girtauja įrodo tai, kad jis ne kartą yra baustas už girto pasirodymą viešoje vietoje (LITEKO duomenimis: Širvintų rajono apylinkės teismo išnagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9.-420-522/2011, A2.9.-419-522/2011, A2.9.-324-880/2011, A2.9.-304-94/2011). Atsakovas yra baustas ir už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesais (LITEKO duomenimis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-309-880/2011). Kad atsakovas nesirūpina šeima, girtauja ir sunkina ieškovės gyvenimą patvirtina ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad iš įkalinimo įstaigos grįžęs atsakovas girtauja, vedasi į namus kompanijas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas smurtauja jos atžvilgiu, tačiau byloje jokių šios aplinkybės įrodymų nėra pateikta. Tačiau išnagrinėtos aplinkybės teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra nelojalus šeimai, savo sutuoktinei ir vaikams neteikia nei materialinės, nei moralinės paramos, yra teistas už tyčinį nusikaltimą (LITEKO duomenimis 2009-04-06 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-373/2009). Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų sprendimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė jokių nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l. 12). Ieškovė nurodė, kad dalintino kilnojamojo turto taip pat neturi.

Ieškovė nurodė, kad jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi ir išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Kadangi santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, tenkintinas ieškovės reikalavimas ir po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – Z.

Dėl A. Z. gyvenamosios vietos nustatymo.

Ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus, t.y. vaiko teisių ir interesų apsaugai yra teikiamas prioritetas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo nustatyti dukters A. Z. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Darytina išvada, kad ginčo byloje dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad tikslinga mergaitės gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. Z. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jos interesus, todėl mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo A. Z. priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Pagal CK 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Pažymėtina, kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje jau minėtą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti dukters A. Z. išlaikymui po 200 Lt per mėnesį. Sprendžiant išlaikymo vaikams priteisimo dydžio klausimą svarbu atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu jos pajamas sudaro 59,76 Lt išmoka vaikui, tačiau ji ketina įsidarbinti, po santuokos nutraukimo kreipsis socialinės pašalpos, todėl jos pajamos, tikėtina, padidės. Atsakovas yra jaunas darbingo amžiaus vyras, todėl turi dėti visas pastangas susirasti darbą ir prisidėti prie dukters išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo dukters A. Z. išlaikymui priteistina po 200 Lt kas mėnesį iki mergaitės pilnametystės. Ši suma laikytina minimalia, nes leidžia tenkinti tik minimalius vaiko poreikius.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.7)-S-2149-11 nuo bylinėjimosi išlaidų atleista 100 proc. Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio daliai (CPK 96 str.). Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės mokėtinas 139 Lt dydžio žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo turėjo būti mokamas 72 Lt dydžio žyminis mokestis, todėl iš M. Z. valstybės naudai priteistina 211 Lt žyminio mokesčio. Pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą pažymą, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei, valstybė patyrė 680 Lt išlaidų, todėl ši suma iš atsakovo priteistina valstybei.

Ieškovė už pažymą iš VĮ Registrų centras sumokėjo 7 Lt, todėl ši suma iš atsakovo priteistina ieškovės naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str., 3.185 str., 3.194 str., 3.200 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 282 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės L. Z. ir atsakovo M. Z. santuoką, sudarytą 2004-09-23 Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 164), dėl atsakovo M. Z. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – . (duomenys neskelbtini).

Nustatyti A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. Z..

Priteisti iš atsakovo M. Z. išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei A. Z., gim. . (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2011 m. lapkričio 11 d. išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteistų lėšų tvarkytoja iki dukters pilnametystės paskirti motiną L. Z., kuri priteistą vaikui išlaikymą tvarkys uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. Z. ieškovės L. Z. naudai 7 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. Z. 211 Lt žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660, VMĮ surenkamoji sąskaita Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300) ir 680 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630, VMĮ surenkamoji sąskaita Nr. LT LT24 7300 0101 1239 4300).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.