Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

8. Teismo posėdžio metu ieškovas N. L. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad žaidė kazino, dėl 2-4 arų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvo žodinis susitarimas ir kalba buvo dėl 120 000 Eur žemės sklypo derybų kainos, o 53 000 Eur buvo kaip avansas. Su atsakove D. V. nesieja jokie santykiai, jos nepažįsta. Pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pas notarą nebuvo sudaryta, kadangi suprato, kad tie pinigai jau yra pralošti. Jam pinigų skolintis nereikėjo, jų turėjo užtektinai ir galėjo bet kada juos išsiimti. Atsakovui skambindavo, kad grąžintų pinigus. Patvirtino, kad mobilus telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų žinučių negali pakomentuoti, nurodė, kad jam buvo siunčiamos žinutės ir prašoma dar avansinių mokėjimų tam sklypui. Atsakovą pažįsta apie 15 metų. Sutartį dėl žemės sklypo pasiūlė sudaryti atsakovas. Dėl skolos grąžinimo su atsakovu kalbėjo ne kartą ir atsakovas žadėjo ją grąžinti, todėl tiek ilgai ir delsė. Jau atlikęs pervedimus suprato, kad yra apgautas. Pats nebuvo niekam skolingas ir iš nieko nesiskolino. Apsilankymų kazino dažnumą įtakojo atsakovas, nes jis ieškovą pastoviai kviesdavo. Atsakovas yra priklausomas nuo lošimo. Dabar ieškovas nelošia. 2020 m. sausio, vasario mėn. žaidė „(duomenys neskelbtini)“, negali pasakyti ar žaidė kituose kazino. Su atsakovu yra žaidę prie vieno stalo. Taip pat negali pasakyti, kiek pinigų buvo pralošęs. Nuo azartinių žaidimų nesigydė. Iš viso yra pardavęs apie 10 žemės sklypų. Turėjo vieną AB „Swedbank“ banko kortelę, jokių limitų nebuvo, nuėjęs į banką, galėdavo išsiimti reikiamą pinigų sumą. Parduodamas žemes sklypus, atlikdavo avansinius mokėjimus, o tada sudarydavo sutartį pas notarą. Išsilavinimas – aukštesnysis.

9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Robertas Skėrys ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovas įrodinėja, kad buvo susitarimas su atsakovu dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, žemės sklypas turėjo būti skirtas investicijai. Ieškovas, vykdydamas savo įsipareigojimus, 3 bankiniais pavedimais 2020-02-12 pervedė 14 000 Eur, 2020-02-26 – 14 000 Eur, 2020-03-13 – 25 000 Eur avansą. Atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė, notarinė šalių žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Abi šalys patvirtino, kad jų santykiai buvo draugiški ir jie abu lošdavo kazino. Svarbi bylai aplinkybė yra ta, kad atsakovas pripažino, jog jis yra priklausomas nuo lošimo kazino, yra profesionalus lošėjas, dalyvauja lošimo turnyruose, priešingai nei ieškovas, kuris teigia, jog turi aistrą kazino, tačiau priklausomybės neturi. Ieškovo pervestus pinigus atsakovas pralošė, juos nuiminėdamas iš bankomato, kuris yra (duomenys neskelbtini), šalia kazino. Ginčo laikotarpiu abi šalys lankėsi kazino ir lošė. Atsakovas pats prašė paskolinti pinigų iš ieškovo. Nors byloje pateikti duomenys apie tai, kad buvo viršytas ieškovo banko kortelės limitas, tačiau ieškovas bet kada galėjo nuvažiuoti į banką ir pasiimti pinigų, grįžti į kazino ir toliau lošti. Ieškovas turėjo pakankamai pinigų ir galėjo sau leisti pralošti dideles sumas. Pažymėjo, kad paskoliniai santykiai susidarė tarp atsakovo ir pinigus skolinusių asmenų (liudytojų), o ne tarp ieškovo ir pinigus skolinusių asmenų (liudytojų), kadangi pinigus prašė paskolinti atsakovas, kuriuos jis pats ir grąžindavo. Ieškovo tiesioginio santykio su galimais kreditoriais nėra, kadangi tomis dienomis kai buvo skolinami pinigai galimi kreditoriais net nebuvo kazino. Atsakovas ieškovo pervestas lėšas valdo be teisinio pagrindo ir jos turėtų būti grąžintos ieškovui.

12. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. T. parodė, kad pažįsta atsakovą apie 30 metų, žaidžia kartu, ieškovą pažįsta trumpai, tiek kiek žaidė kazino, susipažino kazino, ieškovą pažįstą kaip žaidėją. Atsakovas iš jo paprašė pinigų ieškovo lošimui. Pinigus (10 000 Eur) atvežė tik su atsakovo garantu, kuris garantavo, jog jeigu neatiduos ieškovas, atsakovas atiduos iš savo pinigų. Pinigus perdavė ieškovui prie stalo, kadangi jis tuo metu žaidė. Kartu su B. R. reikalavo ieškovo grąžinti pinigus, tačiau ieškovas nurodė, kad pervedė pinigus atsakovui ir jis su juo atsiskaitys. Todėl pinigus grąžino atsakovas. Tuo pačiu atsakovas prašė pinigų ir pas B. R.. Jis bendroje sumoje ieškovui paskolino 12 500 Eur sumą (10 000 Eur ir 2 500 Eur), kitą 12 500 Eur sumą paskolino B. R., iš viso 25 000 Eur. Su juo atsiskaitė atsakovas. Pinigai buvo paskolinti apie 2020 m. vasario gale. Pripažino, kad iš savo mobilaus tel. Nr. (duomenys neskelbtini) rašė žinutę dėl pinigų grąžinimo. Pinigai buvo grąžinti dalimis 17 000 ir 8 000 Eur.

13. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas B. R. parodė, kad ieškovą matė kelis kartus kazino, jokių ryšių su ieškovu neturi. Atsakovą pažįsta nuo vaikystės. 2020 m. vasario pabaigoje ieškovui paskolino pinigus (10 000 Eur ir 2 500 Eur „(duomenys neskelbtini)“) atsakovo prašymu, atsakovui garantuojant, kad jeigu ieškovas negrąžins skolos, atsakovas ją grąžins. Pinigai buvo paduoti ieškovui į rankas, matant atsakovui. Prašė ieškovo grąžinti pinigus, tačiau skolą grąžino atsakovas. Atsakovas jam nėra skolingas.

14. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoja S. G. parodė, kad ieškovą pažįsta 3-4 metus, susipažino kazino, atsakovą pažįsta 10 metų. Stalo lošimo metu skolindavo pinigų, kadangi lošimo stalai būdavo gretimai, ji stebėdavo jo lošimą, kadangi ieškovas lošdavo didelėmis sumomis. Pati lošia apie 10 metų. Ieškovui paskolino 800 Eur sumą, kurią grąžino atsakovas. Pinigai buvo paskolinti iki 2020 m. kovo mėn., kadangi vėliau jau buvo pasirašiusi draudimą dėl neįleidimo į lošimo namus. Skolinti pinigus kazino yra įprastas dalykas ir ji pati skolindavosi pinigus. Skolos raštelių neimdavo, kadangi sumos buvo nedidelės.

19. Ieškovas teigia, jog pagal susitarimą atsakovas turėjo ieškovui parduoti žemę sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už 120000,00 Eur sumą, tačiau atsakovas žemės sklypo nepardavė ir 53000,00 Eur mokėjimo pavedimais gauto avanso negrąžino. Atsakovas neigia, jog ieškovui turėjo įsipareigojimą parduoti žemės sklypą, jokio žemė sklypo (duomenys neskelbtini) neturi.

20. Byloje nustatyta, jog tarp šalių rašytinio susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo pardavimo nebuvo sudaryta, notarinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis taip pat nebuvo sudaryta.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų 53 000 Eur avanso. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu, nurodo, jog nėra sudaręs jokios sutarties su ieškovu dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, o sutuoktinė D. V. iš vis nedalyvavo jo ir ieškovo santykiuose, tikroji šalių valia ir pinigų pervedimo paskirtis buvo atsiskaitymas su ieškovo kreditoriais (A. T., B. R., S. G., V. R., R. A.), pinigai buvo paskolinti ieškovo lošimo metu, o ne avansas už žemę.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo.

25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas mokėjimo pavedimais į atsakovo sąskaitą bendrai pervedė 53 000 Eur sumą. Iš ieškovo pateikto AB „Swedbank“ banko išrašo už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2023-02-02 matyti, kad ieškovas į atsakovo banko sąskaitą 2020-02-12 pervedė 14 000 Eur sumą, 2020-02-26 pervedė 14 000 Eur, 2020-03-13 pervedė 25 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansas už žemę“. Ieškovas teigia, jog pagal žodinį šalių susitarimą atsakovas turėjo ieškovui parduoti, o ieškovas nupirkti iš atsakovo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 120 000 Eur kainą, ieškovas mokėjimo pavedimais pervedė 53 000,00 Eur avansą, tačiau pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pas notarą nebuvo sudaryta. Atsakovas teigia, kad ieškovas jokio susitarimo atsakovui nepateikė, su ieškovu jokios sutarties dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo nėra sudaręs, apskritai su ieškovu jokios sutarties rašytine ar notarine forma nėra sudaręs. Priešingai, atsakovas prašė ieškovo pasirašyti preliminarią sutartį, tačiau taip jos ir nepasirašė, atsakovas ieškovui siuntė preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties tuščią formą, prašė kontaktinių ieškovo duomenų arba ją užpildyti pačiam, tačiau ieškovas jos neužpildė, atsakovas teigė, jog nors turi ryšių su (duomenys neskelbtini), jokio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) jis ieškovui nesiūlė. Duomenų apie tai, kad būtų sudaryta rašytinė ir notariškai patvirtinta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, byloje nėra.

26. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys turi teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims, sudaryti sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018 ir jos 34 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 6.159 straipsnyje nustatyta, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Tai reiškia, kad CK neįtvirtinta baigtinio (lot. numerus clausus) sutarčių rūšių skaičiaus.

27. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas atsakovui nebuvo pateikęs jokios rašytinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo preliminarios ar pagrindinės sutarties, šios aplinkybės ieškovas neginčija, ieškovas teismo posėdžiu metu nurodė, kad kaip verslo subjektas jis užsiima žemės sklypų pirkimu-pardavimu ir savo praktikoje parduodamas žemes sklypus, atlikdavo avansinius mokėjimus, o tada sudarydavo sutartį pas notarą. Kita vertus iš pateiktų susirašinėjimų sms žinutėmis matyti, kad atsakovas 2020-02-13 ieškovui siuntė tuščią preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties formą, prašydamas pateikti savo kontaktinius (asmens kodą,, paso Nr., gyvenamąją vietą) duomenis, arba užpildyti ją pačiam, tačiau duomenų, kad ji būtų šalių pasirašyta byloje nėra.

28. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminarioji sutartis – tai organizacinio pobūdžio sutartis, kurioje susitariama dėl kitos, pagrindinės sutarties, sudarymo ateityje, nustatomos pagrindinės sutarties esminės sąlygos ir sudarymo tvarka. Paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015). Visais atvejais šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, turi vadovautis esminiais preliminariosios sutarties požymiais, kurie išplaukia iš įstatyminio šios sutarties reglamentavimo (CK 6.165 straipsnis). Pastebėtina, kad pagal preliminariąją sutartį žemės sklypo pirkėjas gali atlikti avansinius mokėjimus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į tai, kad preliminarioji sutartis apskritai nesukuria šalims piniginės prievolės, todėl jokie kiti mokėjimai yra negalimi. Preliminariojoje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje aptariant pagrindinės sutarties dalyką, kas yra viena iš esminių preliminariosios sutarties sąlygų, būtina nurodyti jį charakterizuojančius duomenis tuo pačiu būdu kaip ir sudarant pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.396 straipsnio 1 dalis). Vienai iš šalių vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, taikomas nuostolių atlyginimo institutas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

29. Pagal CK 6.305 straipsnį pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra nekilnojamasis daiktas (aptariamu atveju – žemės sklypas). Teisiškai nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis; CK 4.2 straipsnio 1 dalis). Žemės sandorių specifika pasižymi tuo, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK 1.109 straipsnio 1 dalis), o vienas iš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties kvalifikuojančių požymių yra speciali notarinė sutarties forma. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, o sutartis yra patvirtinama notariškai (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Formos reikalavimų nesilaikymas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią (CK 6.393 straipsnio 2 dalis).

30. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šalys turi galimybę pasirinkti, kokią sutartį – preliminarią ar pagrindinę – kiekvienu konkrečiu atveju sudaryti. Bet kokiu atveju tiek preliminari sutartis, tiek pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis turi būti rašytinės formos, pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčiai dar privaloma ir speciali notarinė sutarties forma (CK 6.165 straipsnio 2 dalis, 1.74 straipsnis). Byloje duomenų, jog preliminarioji ar pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta ir šalių pasirašyta, nėra. Ieškovas pateikė AB „Swedbank“ 2019-09-06 banko išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovas jam priklausančius žemės sklypus pardavė žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kurių pardavimo bendra suma sudarė 322 580 Eur, taigi pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas, kaip ypač atidus ir profesionalus verslo subjektas, užsiimantis žemės sklypų pirkimais-pardavimais, privalėjo įvertinti ir domėtis kokiomis sąlygomis sudaro sandorį ir atlieka 3 mokėjimo pavedimus 53 000 Eur sumai. Informacijos dėl kokio konkretaus žemės sklypo šalys susitarė taip pat nėra, teismo posėdžio metu šalių paaiškinimai, kad tarėsi dėl žemės sklypo Nicoje, Prancūzijoje, pirkimo-pardavimo, laikytini tik deklaratyviais ir abstrakčiais, nepatvirtinantys, jog šalys susitarė dėl konkretaus ir identifikuoto sutarties dalyko (žemės sklypo). Be to, duomenų, kad ieškovas po 2020-02-12, 2020-02-26, 2020-03-13 atliktų bankinių pavedimų atsakovui iki ieškinio teismui pateikimo dienos būtų kreipęsis dėl jų grąžinimo, ar reikalaudamas pagrindinės sutarties sudarymo, nėra. Kaip jau minėta formos reikalavimų nesilaikymas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią (CK 6.393 straipsnio 2 dalis, 1.93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nesant rašytinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje būtų tiksliai identifikuotas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalykas (žemės sklypas), darytina išvada, jog tarp šalių nebuvo sudarytas joks žemės sklypo sandoris, šalių nesiejo jokie prievoliniai žemės sklypo pirkimo-pardavimo santykiai bei ieškovui galimo žemės sandorio pagrindu neatsirado prievolė atlikti avansinius mokėjimus atsakovui (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl tikrosios šalių valios nustatymo.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakant dėl pinigų pervedimo veiksmo teisinio kvalifikavimo nesant rašytinės sutarties nurodyta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t.t. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).

32. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys abu yra lošėjai kazino, yra priklausomi nuo lošimų, kartu lošdavo kazino prie vieno stalo, ginčo byloje dėl to nėra. Ieškovas teigia, kad 3 mokėjimo pavedimais 53 000 Eur sumą pervedė kaip „avansą už žemę“, pats nebuvo niekam skolingas ir iš nieko nesiskolino. Atsakovas, priešingai, teigia, jog ieškovo mokėjimo pavedimais pervesti pinigai buvo skirti jo skoliniams įsipareigojimams dengti, pinigų išgryninimui ieškovo lošimui kazino, šalys siekė sudaryti fiktyvią sutartį tam, kad ateityje būtų patvirtintas pinigų grąžinimas ir pateisinama pinigų kilmė.

33. Iš byloje pateikto ieškovo AB „Swedbank“ banko išrašo už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2023-02-02 matyti, kad ieškovas į atsakovo banko sąskaitą 2020-02-12 pervedė 14 000 Eur sumą, 2020-02-26 pervedė 14 000 Eur, 2020-03-13 pervedė 25 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas už žemę“, iš viso ieškovo atsakovui pervesta suma sudarė 53 000,00 Eur.

34. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-02-29 tiek ieškovas, tiek atsakovas lankėsi lošimo namuose ir atliko lošimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdanti lošimo namus (kazino) „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalimi, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti (išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta) ir patikrinti kliento tapatybę bei jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti. Bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos 15-16 punktuose yra patvirtintas ataskaitinis laikotarpis, per kurį yra sekamos susijusios asmens operacijos, t. y. viena para. Kelios piniginės operacijos laikomos susijusiomis tarpusavyje, jeigu klientas per parą atlieka grynųjų pinigų keitimo į žetonus arba žetonų keitimo į grynuosius pinigus operacijas, kurių suma viršija 1000 Eur arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta arba per parą įmoka sumas arba atsiima kelis laimėjimus, kurių suma viršija 1000 Eur arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Per ataskaitinį laikotarpį yra fiksuojamos visos kliento atliekamos operacijos ir, jei kitą dieną yra nustatoma, jog bendra praėjusią parą atliktų vienarūšių operacijų suma viršijo 1 000 Eur, bendra atliktų vienarūšių operacijų suma yra perkeliama į asmenų, operacijų ir sandorių registracijos žurnalą. Kitu atveju nustačius, kad praėjusią parą atliktų operacijų suma neviršijo 1 000 Eur, šios operacijos yra ištrinamos ir nėra saugomos.

35. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė ieškovo vykdytų žaidimų pinigų keitimo, išgryninimo ir rezultatų ataskaitas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-02-29, kurioje ieškovo žaidimo datos nurodytos 2020-01-01-02, 2020-01-05-07, 2020-01-25-27, 2020-02-11, 2020-02-25-26, 2020-02-28, kasos pirkimų bendra suma nurodyta 2 000 Eur, stalo lošimų bendra suma nurodyta 169 530 Eur, pinigų keitimo į žetonus bendra suma – 171 530 Eur, žetonų keitimo į pinigus bendra suma – 80 350 Eur, bendras rezultatas (pralošta suma) – 91 180 Eur. Iš „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-02-29, matyti, jog atsakovo žaidimo datos nurodytos 2020-01-01-07, 2020-01-20-27, 2020-02-25-28, stalo žaidimo pirkimo bendra suma nurodyta 178 030 Eur, išleista suma - 178 030 Eur, išgryninta suma - 159 775 Eur, pralošta suma - 18 255 Eur.

36. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog lošimų organizavimo vietose yra draudžiama atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis. Lošimo namuose yra tik vienas galimas atsiskaitymo būdas – grynaisiais pinigais. Iš AB „Swedbank“ pateikto 2023-06-21 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020-02-12 iki 2020-02-26 turėjo mokėjimo kortelę Bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini). Grynųjų pinigų paėmimo bankomatuose dienos limitas buvo 8 688,60 Eur. Nuo 2020-02-12 iki 2020-02-26 dienos limitas buvo pasiektas ir viršytas. Nagrinėjamu atveju ieškovui pralošus ženklią sumą (91 180 Eur) ir ieškovui apribojus grynųjų pinigų paėmimo bankomatuose dienos limitą, todėl toks grynųjų pinigų poreikis tiesiogiai sietinas pervestų pinigų gryninimu bankomate.

37. Iš atsakovo AB „Swedbank“ banko išrašo už laikotarpį nuo 2020-02-01 iki 2020-04-30 matyti, kad ieškovas į atsakovo sąskaitą 2020-02-12 pervedė 14 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas už žemę“, atsakovas 2020-02-13 – 16 dienomis išgrynino 8 000 Eur sumą (kiekvieną dieną po 2 000 Eur), 2020-02-24 – 1 000 Eur sumą, 2020-02-25 – 2 000 Eur (du kartus po 1 000 Eur), 2020-02-26 – 2 200 Eur (du kartus po 1 000 Eur ir vieną kartą 200 Eur), iš viso 13 200 Eur; iš kazino pateiktų ataskaitų matyti, kad ieškovas 2020-01-26 pralošė 44 000 Eur sumą, 2020-01-27 ieškovas pralošė 7 000 Eur sumą, atsakovas 2020-01-26 pralošė 21 000 Eur, 2020-01-27 atsakovas nepralošė; ieškovas 2020-02-26 į atsakovo sąskaitą pervedė 14 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „avansas už žemę“, atsakovas 2020-02-26 išgrynino 11 500 Eur sumą (penkis kartus po 2 000 Eur, vieną kartą po 1 000 Eur, vieną kartą po 500 Eur), 2020-02-28 išgrynino 2 800 Eur (2 000 Eur ir 800 Eur), bankomate (duomenys neskelbtini), šalia „(duomenys neskelbtini)“, 2020-02-28 ieškovas pralošė 2 200 Eur, 2020-02-25 ieškovas pralošė 7 700 Eur, o pavedimo darymo metu 2020-02-26 ieškovas pralošė dar 23 500 Eur; atsakovas 2020-03-06 išgrynino 1 000 Eur; ieškovas 2020-03-13 į atsakovo sąskaitą pervedė 25 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas už žemę“, atsakovas 2020-04-04 išgrynino 1 000 Eur sumą (du kartus po 500 Eur), 2020-04-10 išgrynino 8 800 Eur sumą (du kartus po 400 Eur, keturis kartus po 2 000 Eur), 2020-04-19 išgrynino 6 000 Eur sumą (tris kartus po 2 000 Eur).

38. Atsakovas teigia, jog 2020-03-13 ieškovo pervesti 25 000 Eur buvo skirti grąžinti skolą B. R. ir A. T. per du kartus 2020-04 mėn. - 17 000 Eur, 2020-05 mėn. - 8 000 Eur. Iš byloje pateikto antstolės Brigitos Tamkevičienės 2023-03-10 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 5-23-4, matyti, jog buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, užfiksuojant A. T., mobiliajame telefone, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio metu liudytojas A. T. patvirtino, kad tai yra jo mobilaus telefono numeris), išsaugotas trumpąsias SMS žinutes, gautas nuo siuntėjo N. L., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog tai yra jo mobilaus telefono numeris), taip pat B. R., mobiliajame telefone, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išsaugotas trumpąsias SMS žinutes, gautas nuo siuntėjo N. L., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). A. T. pateikė mobilųjį telefoną su SIM kortele, kuriai suteiktas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Mobiliajame telefone yra išsaugota 2020-05-11 gauta trumpoji SMS žinutė nuo siuntėjo, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), su tekstu: „As jum pervedžiau 25. S. sake paduos jums. Daugiau man neskambink ir nerasinek“ (Fotonuotraukos Nr. 1 ir Nr. 2). B. R. pateikė mobilųjį telefoną su SIM kortele, kuriai suteiktas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Mobiliajame telefone yra išsaugotos 2020-03-31 gautos trumposios SMS žinutės (3 vnt.) nuo siuntėjo, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), su tekstu: „Nekelia ragelio man S.“. Kalbejau su S. sakiau kad jums paduotu ar paervestu pavedimu. Sake gerai. Kad uždarytu ta klausima nes visus <...> tas jo tempimas gumos. Jokiu popierių pervedimui nereikia tegul <...> proto. Tegul padalina ta suma per puse ir padaro. As juk dariau“ (Fotonuotraukos Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5). Minėtas aplinkybes, jog pinigai buvo grąžinti dalimis 17 000 Eur ir 8 000 Eur patvirtino ir liudytojas A. T..

40. Ieškovas pateikė AB „Swedbank“ 2019-09-06 banko išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovas žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pardavė ieškovui priklausančius žemės sklypus, kurių pardavimo bendra suma sudarė 322 580 Eur, tuo paaiškindamas aplinkybę, kad ieškovas turėjo užtektinai pinigų, galėjo juos bet kada nuvykęs į banką pasiimti norimą sumą grynais ir skolintis jam iš kitų nebuvo pagrindo. Nepaneigtina aplinkybė, kad ieškovas galėjo banke išsiimti norimą sumą, tačiau kaip matyti iš pateiktų kazino lošimų operacijų ataskaitų, kad žaidimai kazino vykdavo visą naktį, po kelias paras, o įvertinus tai, kad bankų darbo laikas ribotas ir naktimis nedirba, o pinigų pritrūksta lošiant prie stalo ir jų prireikia nedelsiant, mažai tikėtina, kad ieškovas bet kuriuo metu pakilęs nuo lošimo stalo galėtų nuvykti į banką ir išsigryninti reikalingą sumą, taigi labiau tikėtina, kad pasibaigus banko kortelės grynųjų pinigų paėmimo bankomatuose limitui, ieškovui buvo poreikis grynuosius pinigus skolintis iš kitų asmenų lošimo metu. Minėtas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. T., B. R., S. G., V. R., R. A., kurie parodė, kad atsakovą pažįsta senai, o ieškovas jiems žinomas kaip žaidėjas, su kuriuo susipažino kazino. Liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, kad garantuojant atsakovui, 2020 m. sausio-vasario mėn. skolino grynais įvairias sumas ieškovui – A. T. paskolino 12 500 Eur, B. R. - 12 500 Eur, S. G. – 800 Eur, V. R. – 400-600 Eur, R. A. – 10 000 Eur. Pinigai buvo paduoti ieškovui į rankas lošimo metu, matant atsakovui. Skolų ieškovui negrąžinus už jį skolas liudytojams grąžino atsakovas. Be to, nepaneigta aplinkybė, kad visi liudytojai galimo pinigų skolinimo laikotarpiu taip pat lankėsi kazino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė lošėjų operacijų ataskaitą už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-02-29, kurioje B. R. lošimo data nurodyta 2020-01-01-04, 06-12, 16-30, 2020-02-01-13, 15, 17-22, 24-29; R. A. lošimo data nurodyta – 2020-01-04-07, 2020-01-10, 2020-01-22-29, 2020-02-05-07; S. G. lošimo data nurodyta – 2020-01-03, 05-13, 22-23, 27, 29, 31, 2020-02-03, 05-06, 08-09, 12, 21, 25-26, 28; V. R. lošimo data nurodyta - 2020-01-02, 19, 22-26, A. T. lošimo data nurodyta 2020-01-02, 03, 04, 06, 08, 09-11-31, 2020-02-01-03, 05-15, 17-22, 24-29. Lošimo vieta – (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė lošimo operacijų žurnalą už laikotarpį nuo 2020­-01-­01 – 2020­-02-­29, kad S. V. lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomuose lošimo namuose (duomenys neskelbtini), 2020-01-04, 2020-02-13, 2020-02-16; 2020-02-24; 2020-02-25, 2020-02-28, 2020-02-25 keitė grynuosius pinigus į žetonus už 4 000 Eur sumą.

41. Skolos grąžinimą ieškovo kreditoriams patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek susirašinėjimas sms žinutėmis, tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais užfiksuotas susirašinėjimas, todėl iš byloje esančių įrodymų visumos, galima daryti išvadą, kad skolinta buvo ieškovui lošimui, o realiai pinigai buvo pervesti su tikslu juos išgryninti, kad ieškovas išgrynintus pinigus galėtų panaudoti lošimo procese bei grąžinti skolas liudytojams ir pačiam atsakovui.

42. Esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad tarp šalių nebuvo sudarytas joks žemės sklypo sandoris, šalių nesiejo jokie prievoliniai žemės sklypo pirkimo-pardavimo santykiai ir ieškovas neturėjo prievolės galimo žemės sandorio pagrindu pervesti „avansą už žemę“ atsakovui, darytina išvada, kad nustatytų aplinkybių visumoje labiau tikėtina, jog tikroji šalių valia ir mokėjimu pavedimu pervestos sumos buvo skirtos ieškovo skoliniams įsipareigojimams dengti bei pinigų išgryninimui ieškovo lošimui kazino. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog lošimų organizavimo vietose yra draudžiama atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis ir lošimo namuose yra tik vienas galimas atsiskaitymo būdas – grynaisiais pinigais, laikytina, kad toks grynųjų pinigų poreikis tiesiogiai sietinas pervestų pinigų gryninimu bankomate bei ieškovo grynųjų pinigų skolinimusi iš kitų asmenų kazino lošimo metu ir jų grąžinimu kreditoriams (liudytojams).

43. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo apsimestinumas. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).

44. CK 1.87 straipsnis nustato, kad sandoriui, sudarytam kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, t. y. ginčijamas sandoris vertinamas ne pagal išoriškai išreikštą, o tikrąją jį sudariusių asmenų valią. Tariamo sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių realiai ir siekė sandorio šalys. Kitaip tariant, toks sandoris vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią.

45. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės. Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises, negaliojimo ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020).