Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3178-1025/2023 pagal ieškovo N. L. ieškinį atsakovams D. V. ir S. V. dėl sumokėto avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas į atsakovo banko sąskaitą 2020 m. vasario 12 d. pervedė 14 000,00 Eur, 2020 m. vasario 26 d. pervedė 14 000,00 Eur, 2020 m. kovo 13 d. pervedė 25 000,00 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansas už žemę“. Byloje nustatyta, jog tarp šalių rašytinio susitarimo dėl konkretaus žemės sklypo pirkimo pardavimo sudaryta nebuvo, notarinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis taip pat nebuvo sudaryta. Duomenų apie konkretų sklypą Nicoje nėra.

23. Antstolės B. T. 2023 m. kovo 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, užfiksuojant A. T., mobiliajame telefone, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išsaugotas trumpąsias telefonines žinutes, gautas nuo ieškovo, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat B. R. mobiliajame telefone, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), išsaugotas trumpąsias telefonines žinutes, gautas nuo ieškovo. Antstolės B. T. 2023 m. gegužės 30 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina faktines aplinkybes, užfiksuojant atsakovo mobiliajame telefone, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išsaugotą susirašinėjimo programėlėje „Viber“ su ieškovu informaciją.

Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo

24. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų 53 000,00 Eur avanso, kurį sumokėjo siekdamas įsigyti žemės sklypą. Atsakovas S. V. nesutinka su ieškovo reikalavimu, nurodo, jog nėra sudaręs jokios sutarties su ieškovu dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo, o atsakovė D. V. išvis nedalyvavo jo ir ieškovo santykiuose, tikroji šalių valia ir pinigų pervedimo paskirtis buvo atsiskaitymas su ieškovo kreditoriais (A. T., B. R., S. G., V. R., R. A.), pinigai buvo paskolinti ieškovo lošimo metu, ir tai nėra avansas už žemės sklypo pirkimą.

26. CK. 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 6, 7 dalys), pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Taigi sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Tai reiškia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus CK 6.156 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

27. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).

28. Iš byloje esančių faktinių duomenų nustatyta, kad ieškovas atsakovui nebuvo pateikęs jokios rašytinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo preliminariosios ar pagrindinės sutarties ir šios aplinkybės ieškovas nepaneigė. Ieškovas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis yra tiek pirkęs, tiek pardavęs ne vieną sklypą ir jokios rašytinės preliminariosios sutarties nesudarydavo. Pervesdavo avansą, o vėliau sudarydavo pirkimo–pardavimo sutartis. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas mokėjimo pavedimais į atsakovo sąskaitą pervedė 53 000,00 Eur sumą trimis mokėjimais 2020 m. vasario 12 d. pervedė 14 000,00 Eur avansą, 2020 m. vasario 26 d. pervedė 14 000,00 Eur avansą, 2020 m. kovo 13 d. pervedė 25 000,00 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansas už žemę“. Duomenų apie tai, kad būtų sudaryta rašytinė ir notariškai patvirtinta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, byloje nėra. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad žemės sklypą ketino įsigyti iš atsakovų, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme jis paaiškino, kad jam nebuvo žinoma, iš ko ketino sklypą įsigyti, kam jis priklauso, kur jis yra ir kokio konkrečiai dydžio yra, kada ketino ir su kuo pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį. 2023 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje, duodamas parodymus teismui, dėl ketinto įsigyti žemės sklypo ieškovas nurodė, kad jo kaina, t. y. jo dalis, buvo apie 120 000,00 Eur, kad žemės sklypas nedidelis, kad pirkti žemės sklypą turėjo bendrai su atsakovu, kad jis turėjo prijungti sklypą prie viešbučio, kad sklypas nepriklausė atsakovui, kad paskui planavo kažkam jį parduoti, kad tai buvo jo ir atsakovo investicija (2023 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17.00 iki 58.45). Taigi konkrečiu atveju ieškovas nei ieškinyje, nei dublike, nei minėto pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė, dėl kokio konkretaus žemės sklypo sandorio buvo susitaręs su atsakovu, ar ketino jį pirkti iš atsakovų, ar kito asmens kartu su atsakovu. Konkrečiai neįvardijo, kur yra ketintas įsigyti žemės sklypas, už kurį ieškovas nurodo sumokėjęs 53 000,00 Eur avansą atsakovui.

30. Iš antstolės B. T. 2023 m. gegužės 30 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina faktines aplinkybes, užfiksuojant atsakovo mobiliajame telefone, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), išsaugotą susirašinėjimo programėlėje „Viber“ su ieškovu informaciją, matyti, kad atsakovas 2020 m. vasario 13 d. ieškovui siuntė tuščią preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties formą ir prašė ieškovo asmens duomenų, siuntė telefono žinutes ieškovui su tekstu: „Atsiusk savo asmens kodą, paso nr, kur išduotas ir kur gyveni,,; „Arba užpildyk sitas, nes nežinau ar praeis ne notarines, iki 10€ nereikia pas notara“; ieškovo atsakymas: „Paso neturiu dabar nes darausi metine viza y rusija“; atsakovo žinutė: „Tad duomenis gal turi“; „Žodžiu užpildyt reikia tas sutartis, viena pas tave turi būt viena pas mane“ Tu ryt uzsoksi? Reikia susėst minutei“; ieškovo atsakymas: „Ryt varau pas advokatu“; atsakovo žinutė: „Ok“; „Paziurek duomenis“; ieškovo atsakymas: „Sekmadieny tureciau but klp“; atsakovo žinutė: „Kad iškvies tai tikrai“; „Reikejo vest 9 st ir penkias“; „Iki 9 nekviecia“; „O tu man kada galesi kazkiek paduot? Nes as ne savo ir padaviau“; ieškovo atsakymas: „Zinok man tikrai dabar ne kas“.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje preliminarioji sutartis įvardijama kaip organizacinė sutartis, priskirtina iki-sutartinių santykių stadijai. Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iš jos kyla šalių prievolė aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. O pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pavyzdžiui, atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir panašiai). Taigi pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškinant sutarčių požymius ir skirtumus kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal preliminariąją sutartį atsiranda prievolė sudaryti sutartį, o pagal pagrindinę sutartį – teisės ar pareigos dėl sutarties objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011).

32. Šiuo atveju įvertinusi šalių paaiškinimus, susirašinėjimą telefono žinutėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas susirašinėjimas žinutėmis (šios nutarties 30 punktas) nepatvirtina, kad šalys tarėsi ir siekė sudaryti susitarimą dėl konkretaus sklypo įsigijimo. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad šalys būtų vykdžiusios kokias nors derybas dėl žemės sklypo įsigijimo, teikusios viena kitai ar kitiems asmenims pasiūlymus tuo klausimu, derinusios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ar panašiai. Bylos duomenys patvirtina tik tai, kad atsakovas siekė, kad būtų pasirašyta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, tikėtina atsakovo nurodytu tikslu, tačiau ieškovas pateiktos sutarties formos neužpildė ir jokia sutartis nebuvo pasirašyta. Šiuo atveju prieiti prie išvados, kad minėti į bylą pateikti įrodymai (2020 m. vasario 13 d. šalių telefoninis susirašinėjimas per „Vyber“ programą) reiškia šalių derybas dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Be to, nors ieškovas ir nurodė, kad ragino atsakovą grąžinti sumokėtą avansą, duomenų, kad ieškovas po atliktų avansinių mokėjimų bankiniu pavedimu atsakovui (2020 m. vasario 12 d.; 2020 m. vasario 26 d.; 2020 m. kovo 13 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos būtų kreipęsis dėl lėšų grąžinimo ar būtų reikalavęs sudaryti pagrindinę žemės pirkimo–pardavimo sutartį, nėra. Atsakovui teismo posėdžio metu nurodžius, kad per visą tą laiką ieškovas į jį nesikreipė, priešingai, atsakovas į jį kreipėsi, ieškovas šių aplinkybių nepaneigė, įrodymų dėl kreipimosi į atsakovą, kad šis grąžintų ieškovo sumokėtą 53 000,00 Eur avansą, nepateikė. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, dėl kokio konkretaus žemės sklypo šalys susitarė, t. y. ar dėl 2, ar dėl 4 arų sklypo pirkimo, ieškovas negalėjo konkrečiai įvardyti, kokį žemės sklypą jis planuoja pirkti ir kur konkrečiai jis yra, t. y. byloje nėra duomenų apie žemės sklypo faktinę buvimo vietą, ieškovas nurodė, tik tiek, kad jis yra Nicoje (Prancūzijoje). Taigi aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių nebuvo sudarytas joks žemės sklypo pirkimo sandoris, šalių nesiejo jokie prievoliniai žemės sklypo pirkimo–pardavimo santykiai bei ieškovui galimo žemės sandorio pagrindu neatsirado prievolė atlikti avansinius mokėjimus atsakovui, pagrįsta. Apelianto apeliacinio skundo argumentai, kad neva šalys derėjosi turėdamos tikslą sudaryti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl žemės sklypo pirkimo, kad ieškovas visada nuosekliai teigė, jog tarėsi su atsakovu dėl 2–4 arų žemės sklypo Nicoje (Prancūzijoje) įsigijimo ir kad siekiamo įsigyti žemės sklypo kaina buvo 120 000,00 Eur, o 53 000,00 Eur buvo pervesti atsakovui kaip avansas, atmestini kaip nepagrįsti.

33. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus taip pat atmeta ir apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikėjo atsakovo teiginiais, jog šis jokio žemės sklypo Nicoje neturi, tačiau visiškai nesistengė minėtos aplinkybės patikrinti, įpareigodamas šalis pateikti dokumentus apie nekilnojamojo turto turėjimą / neturėjimą Nicoje.

34. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

35. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pirmosios instancijos teismo prašęs išreikalauti iš atsakovo duomenų apie jo turimą / neturimą žemės sklypą Nicoje, o be to, pirmiau paminėti ieškovo teiginiai 2023 m. gegužės 25 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas nuo 17:00 iki 58:45) apie tai, kad ieškovo perkamas žemės sklypas nepriklauso atsakovui, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia padaryti išvadą, jog ieškovas šiuo atveju duodamas konkrečius paaiškinimus, tikėtina, žinojo, kad jo planuojamas įsigyti žemės sklypas atsakovui nepriklauso. Be to, pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo paaiškinimus dėl to, kad ieškovas nežinojo, kokį žemės sklypą perka, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, kaip ypač atidus ir profesionalus verslo subjektas, užsiimantis žemės sklypų pirkimais–pardavimais, privalėjo įvertinti ir domėtis, kokiomis sąlygomis ketina sudaryti sandorį, jį sudaro ir atlieka 3 (tris) mokėjimo pavedimus 53 000,00 Eur sumos.

Dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo

36. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde argumentuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pardavėjas, t. y. atsakovas, visiškai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, todėl privalėjo grąžinti pirkėjui, t. y. ieškovui, jo sumokėtą avansą – 53 000,00 Eur. Kadangi atsakovas atsisakė grąžinti ieškovui jo sumokėtas pinigų sumas, todėl ieškovui iš atsakovo turėjo būti priteistas sumokėtas avansas pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Net tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti įstatymo analogijos ir nepripažinti buvus sudaryta preliminariąją sutartį ar kitą žemės sklypo sandorį, teismas privalėjo taikyti dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo instituto normas.

37. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. jo įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu; jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2009; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006). Taigi CK 6.237 straipsnio taikymas yra galimas tik tuo atveju, jei šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2011).

39. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

40. Iš bylai pateikto AB „Swedbank“ 2023 m. birželio 21 d. rašto Nr. SR-EP-23-716 matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. vasario 26 d. turėjo bekontaktę mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini). Grynųjų pinigų paėmimo bankomatuose dienos limitas buvo 8 688,60 Eur, o nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. vasario 26 d. dienos limitas buvo pasiektas ir viršytas, šių aplinkybių ieškovas nepaneigė. Byloje esantis atsakovės AB „Swedbank“ banko išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. patvirtina, kad ieškovas į atsakovo sąskaitą 2020 m. vasario 12 d. pervedė 14 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „avansas už žemę“, o atsakovas 2020 m. vasario 13–16 dienomis išgrynino 8 000,00 Eur sumą (kiekvieną dieną po 2 000,00 Eur), 2020 m. vasario 24 d. išgrynino 1 000,00 Eur sumą, 2020 m. vasario 25 d. – 2 000,00 Eur (du kartus po 1 000,00 Eur), 2020 m. vasario 26 d. – 2 200,00 Eur (du kartus po 1 000,00 Eur ir vieną kartą 200,00 Eur), iš viso 13 200,00 Eur. Ieškovas 2020 m. vasario 26 d. į atsakovo sąskaitą pervedė 14 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „avansas už žemę“, atsakovas 2020 m. vasario 26 d. išgrynino 11 500,00 Eur sumą (penkis kartus po 2 000,00 Eur, vieną kartą po 1 000,00 Eur, vieną kartą po 500,00 Eur), 2020 m. vasario 28 d. išgrynino 2 800,00 Eur (2 000,00 Eur ir 800,00 Eur), bankomate (duomenys neskelbtini), šalia „Olympic Casino“ iš viso atsakovas išgrynino 14 300,00 Eur. Ieškovas 2020 m. kovo 13 d. į atsakovo sąskaitą pervedė 25 000,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „avansas už žemę“, atsakovas 2020 m. balandžio 4 d. išgrynino 1 000,00 Eur sumą (du kartus po 500,00 Eur), 2020 m. balandžio 10 d. išgrynino 8 800,00 Eur sumą (du kartus po 400,00 Eur, keturis kartus po 2 000,00 Eur), 2020 m. balandžio 19 d. išgrynino 6 000,00 Eur sumą (tris kartus po 2 000,00 Eur) iš viso atsakovas išgrynino 15 800,00 Eur.

41. Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Olympic Casino Group Baltija“ byloje esančios ieškovo vykdytų žaidimų pinigų keitimo, išgryninimo ir rezultatų ataskaitos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. matyti, kad ieškovas atliko kazino lošimo žaidimus 2020 m. sausio 1; 2; 5; 7; 25; 27 dienomis, 2020 m. vasario 11, 25-26, 28 dienomis, kasos pirkimų bendra suma nurodyta 2 000,00 Eur, stalo lošimų bendra suma nurodyta 169 530,00 Eur, pinigų keitimo į žetonus bendrą sumą sudaro 171 530,00 Eur, žetonų keitimo į pinigus bendrą sumą sudaro 80 350,00 Eur, bendras rezultatas (pralošta suma) – 91 180,00 Eur. Iš pirmiau paminėtos ataskaitos matyti, jog atsakovo žaidimo datos nurodytos 2020 m. sausio 7; 27 dienos, 2020 m. vasario 28 d., stalo žaidimo pirkimo bendra suma nurodyta 178 030,00 Eur, išleista suma nurodyta 178 030,00 Eur, išgryninta suma – 159 775,00 Eur, pralošta suma nurodyta 18 255,00 Eur.

42. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog lošimų organizavimo vietose yra draudžiama atsiskaityti banko mokėjimo kortelėmis. Taigi šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys atlikdamos azartinius lošimus kazino namuose už lošimus galėjo atsikaityti tik grynaisiais pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. tiek ieškovas, tiek ir atsakovas lankėsi lošimo namuose ir atliko lošimus, ieškovas atsakovui atliko bankinius pavedimus, o šis pinigus grynino bankomate, esančiame šalia lošimo namų, kuriuose šalys žaidė azartinius žaidimus, šių aplinkybių nagrinėjamu atveju ieškovas nepaneigė. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo skolas grąžino grynaisiais, nes sumos buvo paskolintos ieškovui grynaisiais. Skolinusiems asmenims už ieškovą garantavo, kad pinigai bus grąžinti, be jo garantijos ieškovui pinigai nebūtų buvę paskolinti. Atsakovas ne kartą skolino ir pats skolinosi iš kitų asmenų. Skolų rašteliai, susitarimai skolinimo atvejais nėra sudaromi, yra pasitikima. Pinigai ieškovui buvo paskolinti, nes jis, atsakovas, turėjo kitų asmenų pasitikėjimą.

43. Iš antstolės B. T. 2023 m. kovo 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų faktinių aplinkybių matyti, kad liudytojas A. T., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), gavo trumpąsias telefonines žinutes iš ieškovo, taip pat iš ieškovo trumpąsias telefono žinutes gavo ir B. R., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurios patvirtina tai, kad šalys derino ieškovo įsiskolinimo minėtiems liudytojams klausimus. Ieškovas nepaneigė aplinkybių, kad 2020 m. kovo 13 d. į atsakovo sąskaitą pervesti 25 000,00 Eur buvo grąžinti liudytojams dalimis 17 000,00 Eur ir 8 000 Eur, be to, šį faktą patvirtino ir liudytojas A. T. teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gegužės 25 d., metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1.51.17 iki 2.08.12). Liudytojai S. G., V. R. ir R. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gegužės 25 d., metu patvirtino, kad jie skolino pinigus ieškovui, o atsakovas už ieškovą garantavo, o vėliau su jais už ieškovą atsiskaitė atsakovas ir šių aplinkybių ieškovas taip pat nepaneigė. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir antstolės B. T. 2023 m. gegužės 30 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos faktinės aplinkybės, kad 2020 m. vasario 28 d. atsakovas per telefono programėlę „Vyber“ siuntė telefono žinutę ieškovui su tekstu: „(duomenys neskelbtini) 400 Eur, (duomenys neskelbtini) 500 Eur, as 3100 Eur,,, (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) 25st iki šeštadienio“; „Dar 800 Eur nuėmiau is kreditines,,, viskas, tuscias“.

44. Iš UAB „Group Baltija“ į bylą pateiktos lošėjų operacijų ataskaitos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. matyti, kad liudytojai B. R. kazino lošimo namuose adresu (duomenys neskelbtini), atliko azartinius lošimus 2020 m. sausio 1; 4 ; 6; 12; 16; 30 dienomis, 2020 m. vasario 13; 15; 17; 22; 24; 29 dienomis; R. A. – 2020 m. sausio 4; 7; 10, 22; 29 dienomis, 2020 m. vasario 7 d.; S. G. – 2020 m. sausio 3; 5; 13; 22; 23; 27; 29; 31 dienomis, 2020 m. vasario 3; 5; 6; 8; 9; 12; 21; 25; 26; 28 dienomis; V. R. – 2020 m. sausio 2; 19; 22; 26 dienomis, A. T. – 2020 m. sausio 2; 3; 4; 6; 8; 9; 11; 31 dienomis, 2020 m. vasario 3; 5; 15; 17; 22; 24; 29 dienomis, lošimo vieta – (duomenys neskelbtini). Taigi nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad paminėti liudytojai taip pat lankėsi lošimo namuose, kur tuo tarpu lošimus atliko ir bylos šalys, be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2023 m. gegužės 25 d., metu liudytojai patvirtino, kad atsakovą pažinojo, todėl skolino pinigus ieškovui, kadangi atsakovas laidavo už ieškovą, suteikdamas garantiją, kad liudytojų paskolinti pinigai ieškovui bus grąžinti.

45. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo atsakovui pervesti pinigai buvo gryninami bankomate šalia lošimo namų, kuriuose šalys atliko azartinius lošimus. Minėta, kad ieškovas nepaneigė aplinkybių, jog jo turimos mokėjimo kortelės limitas gryninant pinigus laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. vasario 26 d. buvo pasiektas ir viršytas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovui pralošus didelę sumą (91 180,00 Eur) ir ieškovui apribojus grynųjų pinigų paėmimo bankomatuose dienos limitą, toks grynųjų pinigų poreikis tiesiogiai susijęs su pervestų pinigų atsakovui gryninimu bankomate. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog lošimai vyko visą parą ir šių aplinkybių ieškovas taip pat nepaneigė, o juos atliekant, faktiškai bet kuriuo paros metu, turint omeny tai, kad lošimai atliekami intensyviai ir grynųjų pinigų prireikia nedelsiant, nuvykti į banką ir išsigryninti pageidaujamą sumą pinigų, atsižvelgiant į banko darbo laiką, faktiškai yra neįmanoma, tai šiuo atveju sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovui atliekant azartinius lošimus kilo poreikis skolintis. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių kontekste konkrečiu atveju bylos šalis siejo ieškovo įsiskolinimų kreditoriams (A. T., B. R., S. G., V. R., R. A.) grąžinimo klausimai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo išvadai, kad lėšas ieškovas atsakovui pervedė dėl nurodytų priežasčių, o ne turėdamas tikslą sumokėti avansą už žemės sklypą.

46. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kitas institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009). Atsižvelgusi į aptartas ir nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija atmeta apelianto apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, kad neva teismas šiuo atveju privalėjo taikyti dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo instituto normas, kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas 53 000,00 Eur iš ieškovo gavo be jokio teisinio pagrindo, kad nepagrįstai praturtėjo. ieškovas nurodė, kad nesiskolino iš liudytojų pinigų, tačiau nėra pagrindo liudytojų paaiškinimais netikėti. Ieškovas nepaneigė, jog nepažinojo asmenų, kurie byloje buvo apklausti kaip liudytojai, t. y. tų asmenų, iš kurių, tikėtina, jis skolinosi. Byloje ištirti ir įvertinti įrodymai, tikėtina, patvirtina tai, kad minėtomis datomis ieškovo atlikti pavedimai į atsakovo sąskaitą buvo skirti ieškovo įsiskolinimų dėl atliktų azartinių lošimų, lošimo namuose, grąžinimui jo kreditoriams, todėl konkrečiu atveju taikyti dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo instituto nėra teisinio pagrindo.

47. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad neva pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip ir neatsakė į ieškinio argumentus, jog dėl 28 000,00 Eur panaudojimo atsakovas niekaip nepaaiškino, kadangi šios nutarties 42-44 punktuose nurodytos aplinkybės tai paneigia. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde argumentuoja, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą, išvadą dėl įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimo teismas padarė remdamasis ne įrodymų visuma, o tik pavieniais įrodymais, iš esmės remdamasis tik subjektyviais atsakovo teiginiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visumą įrodymų, padarė pagrįstas išvadas. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius šalių pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, būtų pažeidęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis, jų nepaneigė. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad apeliantas pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes vertina kitaip, nei įvertino ir nustatė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime remiantis byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis padarytos išvados yra nepagrįstos (CPK 185 straipsnis).

Dėl apsimestinio sandorio negaliojimo

49. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (2 dalis). Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016). Kasacinis teismas dėl CK 1.87 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi, įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015).

50. Preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Įvertinus antstolės B. T. 2023 m. gegužės 30 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo 2020 m. kovo 16 d. ieškovui per telefono programėlę „Vyber“ siųstų telefono žinučių tekstą, šalių susirašinėjimo tarpusavyje ir su bylos liudytojais informaciją, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus 2023 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio metu, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju šalys, labiau tikėtina, siekė sudaryti apsimestinį sandorį dėl preliminariosios žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, siekdamos pateisinti ieškovo atliktus 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. kovo 13 d. pavedimus. Atsakovas nurodytomis anksčiau aplinkybėmis siekė sudaryti preliminariąją sutartį, prašė ieškovo pateikti jo asmens duomenis, reikalingus preliminariajai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau ieškovui nepateikus duomenų sutartis nebuvo sudaryta. Bylos duomenys tikėtinai patvirtina tai, kad šalys yra priklausomos nuo azartinių lošimų ir tuo laikotarpiu, t. y. 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. kovo 13 d., kai ieškovas atsakovui atliko bankinius pavedimus, paskirtį nurodydamas „avansas už žemę“, šalys intensyviai žaidė azartinius žaidimus lošimo namuose kazino „Olympic“. Byloje nustatyta, kad ieškovas skolinosi grynuosius pinigus, o atsakovas juos išgryninęs bankomate šalia lošimo namų, grąžindavo ieškovo kreditoriams. Atsakovas neneigė, kad ieškovas turėjo pinigų, nurodė, kad neturėjo galimybės jų išsigryninti. Taigi aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, tikroji šalių valia buvo ne atsakovui parduoti, o ieškovui nusipirkti žemės sklypą Nicoje, o pateisinti, kaip nurodė atsakovas, VMI, FNTT ieškovo atliktus bankinius pavedimus atsakovui tuo metu, kai šalys žaidė azartinius žaidimus ir atliko bankinius pavedimus, t. y. šalys siekė pateisinti bankinių pavedimų kilmę (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, kad konkrečiu atveju šalys siekė sudaryti apsimestinį sandorį (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Pripažinus šalių ketinimus CK 1.87 straipsnio 1 dalies aspektu, restitucijos taikymas konkrečiu atveju negalimas (CK 6.145 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Dėl sutuoktinių (atsakovų) solidariosios atsakomybės

52. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidarioji, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant klausimą, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

54. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Šiuo atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neaptarti šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1dalis). Atmetus apelianto apeliacinį skundą jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

57. Atsakovas S. V. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį: 2023 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ISAF-00074, kurios suma 484,00 Eur, ir grynųjų pinigų priėmimo kvitą, serija LAA Nr. 1198903, kuris patvirtina tai, kad 484,00 Eur buvo sumokėti.

58. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. II ketvirčio bruto – 2 000,10 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas.

59. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 600,13 Eur (1,3 × 2000,10 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia iš ieškovo atsakovui priteisti 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, kurią šis patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.