- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 2S-1789-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00800-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Pareiškėjas
- D. B., D. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. B. (buvęs D. J.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą dėl antstolės B. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. Č., S. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. J. kreipėsi su skundu dėl antstolės B. Č. veiksmų, kuriuo prašė grąžinti nuskaičiuotus 760,50 Eur iš jo sąskaitos. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. gegužės 7 d. pervedė žalos atlyginimą pareiškėjui, kuri buvo pervesta iki antstolės 2019 m. gegužės 31 d. priimto patvarkymo Nr. S-19-129-7600. Iki naujo patvarkymo priėmimo buvo priimtas 2018 m. birželio 22 d. patvarkymas Nr. S-18-129-10208, kuriame nurodyta, kad skola išieškoma tik iš darbo užmokesčio, o ne iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, todėl iš 2019 m. gegužės 7 d. pareiškėjui pervestų piniginių lėšų neturėjo būti išieškoma, nes šio lėšos laikomos santaupomis.
2. Antstolė B. Č. 2019 m. birželio 25 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, kurį su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Patvarkyme nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. gautas Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. vykdomasis raštas Nr. 2-74-644/2012 dėl išlaikymo sūnui M. V. išieškojimo iš D. J. išieškotojos S. Š. naudai. Skolininkas nuo 2017 m. gruodžio 13 d. atlieka įkalinimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų skyriuje, todėl įkalinimo įstaigai buvo nusiųsti patvarkymai: 2018 m. birželio 22 d. dėl išlaikymo išieškojimo ir 2019 m. gegužės 31 d. dėl skolos išieškojimo iš skolininko priklausančių lėšų Nr. S-19-129-7600. 2019 m. birželio 5 d. į antstolės depozitinę sąskaitą Marijampolės pataisos namų Kybartų skyriaus administracija pervedė 760,50 Eur už D. J. pagal 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymą Nr. S-19-129-7600. Antstolės vertinimu nėra pagrindo grąžinti nurašytas pinigines lėšas, kadangi neturtinės žalos atlyginimas nepatenka į sąrašą piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima. Neturtinės žalos atlyginimo lėšos nėra prilyginamos darbo užmokesčiui, todėl išskaitoms iš jų netaikomos nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vienos minimalios mėnesinės algos. Šis reikalavimas taikomas vieną kartą. D. J. ši nuostata pritaikyta 2018 m. vasario 9 d. ir jis jau pasinaudojo pinigų suma, neviršijančia vienos minimalios mėnesinės algos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais:
1.1. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Taigi netaikomos CPK normos, reglamentuojančios išieškojimą iš turėto turto, todėl neaktualus ir CPK 668 straipsnyje nustatytas vienkartinis apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Be to, nors CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos (pvz. pervestas žalos atlyginimas), tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai. Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje. Kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos (neturtinės žalos atlyginimas) į jį nepatenka.
1.2. Antstolė 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. S-19-129-7600 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Ši aplinkybė įrodo, kad antstolė išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimą ir jo įsiskolinimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasi CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Taigi šios išskaitos turi būti atliekamos ir iš skolininko pajamų, jo gaunamų į pataisos įstaigoje esančią sąskaitą. Išskaitymas iš skolininko gauto žalos atlyginimo atliktas 2019 m. birželio 4 d., t. y. po 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymo Nr. S-19-129-7600 priėmimo, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad išskaitymas negalėjo būti atliktas, nes turėjo būti vadovaujamasi ankstesniu patvarkymu, kuriame nenurodyta, kad išskaitoma ir iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų. Be to, šios pajamos prilyginamos prie kitų pajamų kategorijos, todėl išskaitymas atliktas pagrįstai ir nepažeidžiant CPK nustatytų nuostatų.
1.3. Antstolės 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymas Nr. S-19-129-7600 atitinka CPK 736 straipsnio nustatytus dydžius, kadangi atliekamas išlaikymo išieškojimas. Pareiškėjas į sąskaitą gavo 1 800 Eur sumą, o iš jos buvo išskaityta ir pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą tik 760,50 Eur, sąskaitos likutis po išskaitymo 1 045,30 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatyta, kad minimali alga yra 555 Eur. Taigi nuo MMA išskaitoma 30 procentų, o nuo MMA viršijančios dalies – 50 procentų. Šiuo atveju iš gautos sumos išskaityta suma atitinka CPK nustatytus dydžius, todėl nėra pagrindo grąžinti skolininkui iš jo išskaičiuotą 760,50 Eur sumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. B. (D. J.) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti.
5. Nurodo, kad 2018 m. birželio 22 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriame nurodyta, kad bus išskaitoma tik iš lėšų, gautų kaip darbo užmokestis ir kitų joms prilygintų pajamų, o antstolė skundžiamu patvarkymu išskaitymą atliko iš Teisingumo ministerijos 2019 m. gegužės 7 d. už neturtinės žalos atlyginimą pervestų lėšų. Šiuo atveju antstolė lėšas išskaičiavo iš santaupų, todėl tą padarė nepagrįstai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė B. Č. prašo atmesti atskirąjį skundą ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Byloje nustatyta, kad antstolė B. Č. skolininko D. B. (buvęs D. J.) atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. 0129/12/00870/1, užvestą pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. civilinėje byloje Nr. 2-74-644/2012 išduotą vykdomąjį raštą dėl nepilnamečio vaiko M. V. išlaikymo išieškojimo iki jo pilnametystės iš D. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 72,40 Eur (250,00 Lt), kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją, išieškotojos S. Š. naudai.
10. Antstolė 2018 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. S-18-129-10208 dėl išlaikymo išieškojimo, siųstu Kybartų pataisos namams, pareikalavo iš D. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, pareikalauta išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 78,65 Eur kiekvieną mėnesį.
11. Skolininkas 2019 m. gegužės 7 d. gavo 1 800 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Antstolė 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. S-19-129-7600 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, siųstu Marijampolės pataisos namams, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Marijampolės pataisos namai 2019 m. birželio 4 d. pervedė į B. Č. depozitinę sąskaitą 760,50 Eur sumą, išskaitę ją iš D. J. gauto žalos atlyginimo, kurį jis gavo iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
12. Pareiškėjas D. J. (D. B.) pateikė skundą dėl antstolės veiksmų ir prašo grąžinti pervestus 760,50 Eur į jo sąskaitą. Antstolė B. Č. 2019 m. birželio 25 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. 2019 m. liepos 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai netenkino pareiškėjo skundo. Pareiškėjas nesutinka su šia nutartimi ir atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog antstolės 2018 m. birželio 22 d. patvarkymas Nr. S-18-129-10208 leido atlikti išskaitas tik iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų lėšų.
13. Nurodytina, kad pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad po pareiškėjo nurodomo antstolės B. Č. 2018 m. birželio 22 d. patvarkymo Nr. S-18-129-10208 dėl išlaikymo išieškojimo iš D. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos, buvo priimtas vėlesnis 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymas Nr. S-19-129-7600 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, papildant pirmąjį patvarkymą galimybe daryti išskaitas ir iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, nes antstolė nustatė ir kitą piniginių lėšų šaltinį, iš kurio galimas išieškojimas – iš gauto žalos atlyginimo. Pareiškėjo prašomos grąžinti 760,50 Eur piniginės lėšos į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervestos 2019 m. birželio 4 d., taigi jau vykdant antstolės 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymą Nr. S-19-129-7600.
14. Išieškojimo ribojimai reglamantuoti CPK 738 ir 739 straipsniuose. CPK 738 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš socialinių išmokų, o CPK 739 straipsnis – pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Nurodyti išieškojimo vykdomajame procese ribojimai ir draudimai yra absoliutaus pobūdžio, todėl CPK 738, 739 straipsniuose įtvirtintus išieškojimo ribojimus ir draudimus vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi taikyti nepriklausomai nuo skolininko banko sąskaitoje sukauptų lėšų kiekio. Šiuose straipsniuose nėra draudimo išieškoti iš piniginių lėšų, gautų kaip žalos atlyginimas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kurios nagrinėjamu atveju yra ginčo objektu. Apelianto argumentai, kad išieškotas pinigines lėšas jis gavo iki 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymo Nr. S-19-129-7600 priėmimo ir laikė savo santaupomis, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes aptariamų piniginių lėšų gavimo šaltinis nesusijęs su pirmiau nurodytose teisės normose reglamantuotomis socialinėmis išmokomis ir pinigų sumomis, iš kurių išieškoti negalima (Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1067-413/2013, 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-952-259/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1818-431/2016). Pastebėtina, kad apeliantas nekvestionuoja skundžiamos nutarties argumentų dėl išieškotos sumos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako, tik nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog antstolės 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymas Nr. S-19-129-7600 atitinka CPK 736 straipsnio nuostatas dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžio. Taip pat pažymėtina, kad antstolė 2019 m. birželio 25 d. patvarkyme nurodė, jog CPK 668 straipsnio nuostata dėl negalimumo išieškoti pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta 2018 m. vasario 9 d. Šių argumentų pareiškėjas taip pat neginčija.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.