Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-07-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-18382-840/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2YT-18382-840/2019Nutartis · 2019-07-16Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-16
Bylos Nr.
2YT-18382-840/2019
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00800-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Joana Kvaselytė
Pareiškėjas
D. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-18382-840/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00800-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.16; 3.5.24. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 16 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo D. J. 2019 m. birželio 14 d. skundas dėl antstolės B. Č. veiksmų, kuriuo prašoma grąžinti nuskaičiuotus 760,50 Eur iš jo sąskaitos.

Pareiškime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2019 m. gegužės 7 d. pervedė žalos atlyginimą pareiškėjui, kuri buvo pervesta iki antstolės 2019 m. gegužės 31 d. priimto patvarkymo Nr. S-19-129-7600. Iki naujo patvarkymo priėmimo buvo pateiktas patvarkymas Nr. S-18-129-10208, kuriame nurodyta, kad skola išieškoma iš darbo užmokesčio, o ne iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, todėl lėšos negalėjo būti išieškotos. Jos laikomos santaupomis, iš kurių negalėjo būti atliekamas joks išieškojimas iki 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymo.

Antstolė B. Č. 2019 m. birželio 25 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su skundu persiuntė teismui. Patvarkyme nurodoma, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. gautas Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. vykdomasis raštas Nr. 2-74-644/2012 dėl išlaikymo sūnui M. V. išieškojimo iš D. J. išieškotojos S. Š. naudai. Skolininkas nuo 2017 m. gruodžio 13 d. atlieka įkalinimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų skyriuje, todėl įkalinimo įstaigai buvo nusiųsti patvarkymai: 2018 m. birželio 22 d. dėl išlaikymo išieškojimo ir 2019 m. gegužės 31 d. dėl skolos išieškojimo iš skolininko priklausančių lėšų Nr. S-19-129-7600. 2019 m. birželio 5 d. į antstolės depozitinę sąskaitą Marijampolės pataisos namų Kybartų skyriaus administracija pervedė 760,50 Eur už D. J. pagal 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymą Nr. S-19-129-7600. Antstolė nurodo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir grąžinti nurašytas pinigines lėšas, kadangi neturtinės žalos atlyginimas nepatenka į sąrašą piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima. Neturtinės žalos atlyginimo lėšos nėra prilyginamos darbo užmokesčiui, todėl išskaitoms iš jų netaikomos nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vienos minimalios mėnesinės algos. Šis reikalavimas taikomas vieną kartą. D. J. ši nuostata pritaikyta 2018 m. vasario 9 d. ir jis jau pasinaudojo pinigų sumą, neviršijančia vienos minimalios mėnesinės algos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė B. Č. 2012 m. rugsėjo 12 d. gavo ir priėmė vykdyti Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. civilinėje byloje Nr. 2-74-644/2012 išduotą vykdomąjį raštą dėl nepilnamečio vaiko M. V. išlaikymo išieškojimo iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 72.40 Eur (250,00 Lt) iš D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją, išieškotojos S. Š. naudai. Antstolė 2018 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. S-18-129-10208 dėl išlaikymo išieškojimo siųstu Kybartų pataisos namams pareikalavo iš D. J. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, pareikalauta išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA), ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mačiau kaip 78,65 Eur kiekvieną mėnesį. Skolininkas 2019 m. gegužės 7 d. gavo 1 800,00 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Antstolė 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. S-19-129-7600 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, siųstu Marijampolės pataisos namams, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam priligintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Marijampolės pataisos namai 2019 m. birželio 4 d. pervedė į B. Č. depozitinę sąskaitą 760,50 Eur sumą, išskaitę ją iš D. J. gauto žalos atlyginimo, kurį jis gavo iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Pareiškėjas D. J. 2019 m. birželio 14 d. skundu prašo grąžinti išskaitytus pinigus gautus iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kadangi turėjo būti išskaitymai atliekami pagal 2018 m. birželio 22 d. patvarkymą Nr. S-18-129-10208, kuriame nėra nurodyta, kad galima išieškoti iš pajamų gautų iš trečiųjų asmenų, taip pat, kad šios gautos lėšos yra santaupos, iš kurių pagal teismų praktiką negalimą išieškoti.

Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).

Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Tačiau kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, taip pat, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų) ir išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Priešingai nei nurodo antstolė, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Taigi netaikomos CPK normos reglamentuojančios išieškojimą iš turėto turto, todėl neaktualus ir CPK 668 straipsnyje nustatytas vienkartinis apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Be to, nors CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos (pvz. pervestas žalos atlyginimas), tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai. Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 straipsnyje. Kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos (neturtinės žalos atlyginimas) į jį nepatenka.

Paminėtina, kad antstolė 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymu Nr. S-19-129-7600 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA. Ši aplinkybė įrodo, kad antstolė išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimą ir jo įsiskolinimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasi CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių. Taigi šios išskaitos turi būti atliekamos ir iš skolininko pajamų, jo gaunamų į pataisos įstaigoje esančią sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad išskaitymas iš skolininko gauto žalos atlyginimo atliktas 2019 m. birželio 4 d., t. y. po 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymo Nr. S-19-129-7600 priėmimo, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad išskaitymas negalėjo būti atliktas, nes turėjo būti vadovaujamasi ankstesniu patvarkymu, kuriame nenurodyta, kad išskaitoma ir iš trečiųjų asmenų gautų piniginių lėšų. Be to, pagal minėtą kasacinio teismo praktiką šios pajamos prilyginamos prie kitų pajamų kategorijos, todėl išskaitymas atliktas pagrįstai ir nepažeidžiant CPK nustatytų nuostatų.

CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).

Antstolės 2019 m. gegužės 31 d. patvarkymas Nr. S-19-129-7600 atitinka CPK 736 straipsnio nustatytus dydžius, kadangi atliekamas išlaikymo išieškojimas. Pareiškėjas į sąskaitą gavo 1 800,00 Eur sumą, o iš jos buvo išskaityta ir pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą tik 760,50 Eur, sąskaitos likutis po išskaitymo 1045,30 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu dėl minimaliojo darbo užmokesčio nustatyta, kad minimali alga yra 555,00 Eur. Taigi nuo MMA išskaitoma 30 procentų, o nuo MMA viršijančios dalies – 50 procentų. Šiuo atveju iš gautos sumos išskaityta suma atitinka CPK nustatytus dydžius, todėl nėra pagrindo grąžinti skolininkui iš jo išskaičiuotą 760,50 Eur sumą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo D. J. 2019 m. birželio 14 d. skundas dėl antstolės B. Č. veiksmų, kuriuo prašoma grąžinti nuskaičiuotus 760,50 Eur iš jo sąskaitos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 –291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo D. J. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Joana Kvaselytė