Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-1067-413/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-18
Bylos Nr.: 2S-1067-413/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-01293-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Koriaginas
Kreditorius: K. G.
Pareiškėjas: V. M.
Suinteresuotas asmuo: K. G.

Kategorijos

122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
129.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-1067-413/2013;Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01293-2012-4;

Pirmosios instancijos teismo teisėjas: A. Š.;(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:122.4; 128.11; 129.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės J. J. ir suinteresuoto asmens- išieškotojo K. G. atskiruosius skundus dėl Druskininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolės J. J. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0052/12/04639, suinteresuotas asmuo K. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė J. J. vykdo išieškojimą pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-165-445 dėl 57 688 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojo K. G. naudai. Vykdymo procese antstolė 2012 m. lapkričio 13 d. aprašė keturias skolininko V. M. banko sąskaitas ir 2012 m. lapkričio 28 d. patvarkymais Nr. 6, 7, 8 areštavo sąskaitose esančias pinigines lėšas 64 950 Lt sumai, nurodant jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. 2012 m. gruodžio 3 d. į antstolės depozitinę sąskaitą iš areštuotų Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančių skolininko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 10 790,77 Lt suma, kuri 2012 m. gruodžio 5 d. Patvarkymu dėl piniginių lėšų grąžinimo Nr. 11 buvo paskirstyta išieškotojui skolos dengimui ir vykdymo išlaidoms apmokėti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (skolininkas) V. M. kreipėsi skundu į antstolį, jame nurodydamas, kad antstolė J. J. negalėjo nukreipti išieškojimo į pinigines lėšas, gautas kaip laikinojo nedarbingumo mokamą socialinio draudimo pašalpą ir/arba nedarbo socialinio draudimo išmoką bei išmokėtą darbo užmokesčio skolą.

Antstolė 2012 m. gruodžio 17 d. patvarkymu netenkino V. M. skundo ir vykdomąją bylą perdavė apylinkės teismui (vykdomosios b. l. 48).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, panaikino antstolės J. J. 2012 m. gruodžio 5 d. patvarkymą dėl piniginių lėšų grąžinimo Nr. 11 vykdomojoje byloje Nr. 0052/12/04639, priteisė iš antstolės J. J. į valstybės biudžetą 27 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 39-41).

Teismas pagal vykdomojoje byloje esančius skolininko V. M. banko sąskaitų išrašus nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d. nustatė, kad į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus teritorinė darbo birža 2011-01-20 pervedė nedarbo socialinio draudimo išmoką 188,71 Lt; 2011-02-10, 2011-03-16, 2011-04-18, 2011-05-16, 2011-06-16 pervedė po 650,00 Lt; 2011-07-14 pervedė 476,67 Lt, iš viso: 3 915,38 Lt (iš kurių 21,60 Lt yra banko komisiniai mokesčiai, o galutinis likutis - 3 893,78 Lt); į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Alsva projektų valdymas“ 2011 m. lapkričio 7 d. pervedė 6 624,22 Lt darbo užmokesčio skolą (vykdomoji byla Nr. 0052/12/04639 b. l. 20-23;). Teismas konstatavo, kad skolininko V. M. gautos iš Alytaus teritorinės darbo biržos piniginės lėšos yra nedarbo socialinio draudimo išmoka (Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 str., 6 str., 7 str., 8 str.) ir patenka į CPK 738 straipsnio taikymo sritį, todėl iš jų turi būti ribojimas išieškojimas. Antstolė, nukreipdama išieškojimą į šias lėšas nurodė, jog skolininkas V. M. nurodytų piniginių lėšų – tiek nedarbo socialinio draudimo išmokos, tiek darbo užmokesčio skolos iki jų arešto visiškai nenaudojo (išmokos nuo šešių mėnesių iki metų, darbo užmokesčio skola du mėnesius), jas kaupė nurodytose sąskaitose, todėl vertino šias lėšas kaip santaupas. Antstolės 2012 m. gruodžio 17 d. patvarkyme dėl V. M. skundo Nr. 14 antstolė nurodė, jog būtent tokią nuomonę yra pateikusi Asociacija Lietuvos antstolių rūmai savo konsultacijoje. Tačiau teismas pažymėjo, kad Asociacijos Lietuvos antstolių rūmai teikiamos konsultacijos nėra teisės aiškinimo šaltinis, nes pagal CPK 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, kuria būtina vadovautis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, jog CPK 738 straipsnyje išieškojimo vykdomajame procese ribojimai ir draudimai nustatyti atsižvelgiant į nurodytų pašalpų ir kitų išmokų specialią paskirtį yra absoliutaus pobūdžio, todėl CPK 738 straipsnyje įtvirtintus išieškojimo ribojimus ir draudimus vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi taikyti nepriklausomai nuo skolininko banko sąskaitoje sukauptų lėšų, gautų kaip CPK 738-739 straipsniuose išvardytos pašalpos ir kitos išmokos, kiekio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio mėn. 7 d. konsultacija Nr. A3-112, kat. 115; 72.2; Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, neturėjo teisinio pagrindo skolininko sąskaitose esančias piniginės lėšas, gautas kaip laikinojo nedarbingumo atveju mokamą socialinio draudimo pašalpą, laikyti santaupomis ir nukreipti į jas išieškojimą bendra tvarka bei atlikti jų paskirstymą pagal CPK 753 straipsnio nuostatas. Be to, piniginių lėšų, gautų kaip darbo užmokestis ir jam prilygintų išmokų, išskaitymo tvarką numato CPK 736 straipsnis. Teismas konstatavo, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog antstolė, priimdama 2012 m. gruodžio 5 d. patvarkymą Nr. 11, nesilaikė CPK nuostatų, reglamentuojančių vykdymo procesą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atskiruoju skundu antstolė J. J. prašo panaikinti Druskininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (b. l. 50-52) arba tenkinti iš dalies leidžiant 1 324,84 Lt sumą paskirstyti CPK 753 straipsnio nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Skolininkas vykdymo proceso metu nebendradarbiavo su antstole ir tinkamai laiku nepranešė, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0052/12/00202 pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartį Nr. 2-165-445/2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo V. M. atžvilgiu 2012-01-16 Patvarkymu sustabdyti lėšų išmokėjimą Nr. 4 buvo areštuotos piniginės lėšos (62500 Lt), esančios Danske Bank A/S Lietuvos filialo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 738 straipsnį. Apie tai, kad minėtose banko sąskaitose yra sukauptos Alytaus teritorinės darbo biržos pervestos nedarbo socialinio draudimo išmokos ir UAB „Alsva projektų valdymas“ pervesta darbo užmokesčio skola, antstolę skolininkas pirmą kartą informavo tik 2012 m. lapkričio 26 d. per savo advokatę, pateikęs 2012 m. lapkričio 23 d. Prašymą dėl išieškojimo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0052/12/04639 su sąskaitų išrašais, nors vykdant vykdomąją bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo V. M. registruotais laiškais (be kitų procesinių dokumentų) buvo išsiųsti 2012 m. sausio 16 d. patvarkymai sustabdyti lėšų išmokėjimą, 2012 m. kovo 1 d. Patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Tai leidžia teigti, kad V. M. gera valia negrąžindamas skolos K. G., dėl ko pastarasis kreipėsi į teismą, ir žinodamas apie priimtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuslėpė nuo antstolės turtą ir/ar pajamas, į kurias galėjo būti nukreiptos laikinosios apsaugos priemonės (areštas), nepateikė jokios informacijos apie turtą ir/ar pajamas ir tokiu būdu trukdė tinkamai atlikti vykdymo veiksmus - surasti ir areštuoti pinigines lėšas ir/ar turtą 62 500 Lt sumai. Tuo pažeidė CPK 644 straipsnyje numatytą skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga bei pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus.

2. Pareiškėjas/skolininkas galėjo praleisti skundo padavimo terminą dėl antstolio veiksmų, nes: jis neskundė antstolės veiksmų vykdant vykdomąją bylą Nr. 0052/12/00202 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. neskundė ir 2012 m. sausio 16 d. Patvarkymo sustabdyti lėšų išmokėjimą Nr. 4, kuriuo buvo areštuotos piniginės lėšos, esančios Danske Bank A/S Lietuvos filialo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); pagal CPK 150 straipsnį, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įvykdymo, t.y. areštuotų piniginių lėšų arešto data yra 2012 m. sausio 16 d., o apie areštą jis buvo informuotas registruotu laišku; skundas gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 str.).

3. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad V. M. nenaudojo Alytaus teritorinės darbo biržos pervestų nedarbo socialinio draudimo išmokų, o jas nuo 2011 m. sausio 20 d. kaupė sąskaitoje ir visiškai nenaudojo beveik dvejus metus, t. y. nuo pirmosios išmokos gavimo nuo 2011-01-20 iki 2012-11-23, kai išsiuntė antstolei prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu atveju akivaizdu, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos V. M. nebuvo būtinos socialiniams poreikiams patenkinti ir jas skolininkas naudojo tik savo santaupoms didinti, t. y. kaupiamos išmokos faktiškai neatliko tikrosios savo funkcijos, kas leidžia manyti, jog išieškojimas iš tokių santaupų tikrai nepažeidžia skolininko interesų.

4. Santaupos yra iš karto nesunaudota pajamų dalis, apskaičiuojama iš disponuojamųjų pajamų atėmus vartojimo išlaidas, arba, kitaip tariant, pajamos - išlaidos = santaupos. Pagal minėtą LAT konsultaciją, jeigu skolininkas ir toliau tik šias socialines išmokas laikys banko sąskaitose, į jas nukreipti išieškojimo nebus galima ir po 10-ies ar daugiau metų ir tai bus teisėta, bet neteisinga išieškotojo (-ų) atžvilgiu. Be to, nenaudodamas minėtų piniginių lėšų ir iki šiol oficialiai daugiau kaip dvejus metus nedirbdamas, V. M. geba pakankamai aprūpintai gyventi bei leisti sau samdyti advokatę, tačiau mokėti išlaikymą pagal įsiteisėjusį Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. N2-10874-127/2008 dar tik žadama pradėti.

Žemesnės instancijos teismas

5. Druskininkų miesto apylinkės teismas pasisakydamas iš esmės tik dėl išieškojimo ribojimo iš nedarbo socialinio draudimo išmokų, neįsigilino į kitą dalį areštuotų V. M. piniginių lėšų, gautų kaip darbo užmokestis, kilmę ir išieškojimą iš jų. UAB „Alsva projektų valdymas“ 2011 m. lapkričio 7 d. V. M. pervesta 6 624,22 Lt darbo užmokesčio skola taip pat buvo nenaudojama ilgą laiką - vienerius metus (iki 2012-11-23 prašymo pateikimo), todėl taipogi gali būti traktuojama kaip santaupos, nes jų neprireikė skolininko materialiniams ir kitiems poreikiams patenkinti. Jeigu šios areštuotos piniginės lėšos, teismo nuomone, taip pat nelaikytinos santaupomis, tuomet reikėtų vadovautis iš darbo užmokesčio išskaitymo tvarką nustatančiu CPK 736 straipsniu. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktą, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaičiuoti 20 procentų. Iš darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, - 70 procentų. Kadangi buvusi V. M. darbovietė UAB „Alsva projektų valdymas“ yra išregistruota ir nėra galimybių nustatyti darbo užmokesčio dydžio, kaip pagrindas gali būti imamas 20 procentų išskaitų dydis. Tad 20 procentų išskaita iš 6 624,22 Lt sumos sudarytų 1324,84 Lt, kurią galima būtų paskirstyti CPK 753 straipsnio nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo K. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Druskininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (b. l. 5). Atskirajame skunde nurodo, kad iš esmės sutinka su antstolės J. atskirajame skunde išdėstytais argumentais dėl V. M. nebendradarbiavimo su antstole ir tuo pačiu nevykdymo įstatymu numatytos skolininko pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga bei nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, dėl skolininko sąskaitoje areštuotų nedarbo socialinių draudimo išmokų teisinio vertinimo nagrinėjamų vykdomosios bei civilinės bylos kontekste. V. M. visais įmanomais teisėtais bei neteisėtais būdais siekia išvengti prievolės grąžinti skolą, teismas priėmė neteisėtą nutartį, kurioje skolininko interesai nepagrįstai iškeliami virš kreditoriaus interesų. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vienodai vertino tiek nedarbo socialines draudimo išmokas, tiek lėšas gautas kaip darbo užmokestį. Byloje nustatyta, kad iš UAB „Alsva projektų valdymas“ 2011 m. lapkričio 7 d. pervedė V. M. 6 624, 22 Lt sumą kaip darbo užmokestį. Jei šios lėšos nebus vertinamos kaip santaupos (tokiu atveju jos visos išieškotinos išieškotojo naudai), tuomet, sutinkamai su CPK 736 straipsnyje įtvirtinta išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio tvarka, iš 6 624, 22 Lt sumos turi būti išieškoma 20 proc. nuo 1 MMA (t. y. 20 proc. nuo 1 000 Lt sudarys 200 Lt) ir 70 proc. nuo likusios 5 624, 22 Lt sumos (t. y. 70 proc. nuo 5 624, 22 Lt sudarys 3 936, 95 Lt), taigi tokiu atveju iš 6 624, 22 sumos galėtų ir turėtų būti suinteresuoto asmens naudai iš viso išieškota 4 136, 95 Lt (1 000 Lt x 20 proc. + (6 624, 22 - 1 000 Lt) x 70 proc.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą antstolė prašo jį tenkinti skunde nurodytais motyvais (b. l. 63).

Atsiliepimu į atskiruosius skundus pareiškėjas prašo juos atmesti, palikti Druskininkų rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą (b. l. 66-70). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Sprendimų vykdymo instrukcijos IV skyrius „Išieškotų piniginių lėšų paskirstymas“ reglamentuoja piniginių lėšų išieškojimo procedūrą vykdymo procese. Instrukcijos 89 punktas nustato, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Sprendimų vykdymo instrukcijos 85, 86 punktuose ir 87 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Skolininko lėšos, kurios yra areštuojamos jau vykdant piniginių lėšų išieškojimo procedūrą (o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones), į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas ar iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, privalo būti grąžintos skolininkui ir antstolio negali būti išmokėtos išieškotojui. Pareiškėjas prašymą dėl piniginių lėšų grąžinimo bei dokumentus, patvirtinančius, kad tokios piniginės lėšos privalo būti grąžintos, galėjo pateikti tik prasidėjus išieškojimo procedūrai, t. y. minėtas pinigines lėšas jau pervedus į antstolės depozitinę sąskaitą (antstolei priėmus patvarkymą areštuoti lėšas ir pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą). Todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir taikius pareiškėjui priklausančių piniginių lėšų areštą, jis neturėjo teisinio pagrindo vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu, pateikti prašymo dėl aukščiau nurodytų piniginių lėšų grąžinimo ir dokumentų, patvirtinančių lėšų gavimo šaltinį. Todėl minėtų piniginių lėšų susigrąžinti taipogi negalėjo. Be to, antstolė 2012 m. lapkričio 28 d. Patvarkymu dėl atsisakymo sustabdyti vykdymo veiksmus Nr. 9 Vykdomojoje byloje, atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus remdamasi tuo, kad prašymas dėl piniginių lėšų grąžinimo gali būti nagrinėjamas tik aukščiau nurodytas pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas pervedus i Antstolės depozitine sąskaitą. Tokiu būdu antstolė patvirtino, kad pareiškėjas iki išieškojimo procedūros pradžios, neturėjo teisinio pagrindo pateikti prašymą dėl piniginių lėšų grąžinimo Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkto pagrindu. Be to, apeliantės argumentas dėl pareiškėjo nebendradarbiavimo vykdymo procese nagrinėjamai bylai neturi jokios teisinės reikšmės.

2. Pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjas apskundė antstolės patvarkymą išieškojimo proceso metu jai nusprendus paskirstyti pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjas neskundė anksčiau priimtų antstolės patvarkymų areštuoti pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas kaip teismo pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, neturi bylai jokios teisinės reikšmės.

3. Lėšos, gautos kaip laikinojo nedarbingumo atvejais mokamos socialinio draudimo pašalpos ir/ar nedarbo socialinio draudimo išmokos bei darbo užmokesčio skola privalo būti grąžintos pareiškėjui. Asociacijos Lietuvos antstolių rūmai teikiamos konsultacijos nėra teisės aiškinimo šaltinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yrą išaiškinęs, kad „CPK 738 straipsnis išvardija pašalpų rūšis, iš kurių išieškojimas yrą ribojamas, t. y. galimas tik vykdant teismo sprendimus, priimtus tam tikros kategorijos bylose, o 739 straipsnis - pašalpų ir kitų išmokų rūšis, iš kurių išieškojimas yra įsakmiai draudžiamas, t. y. apskritai negalimas. Vykdomajame procese turi būti apsaugotos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisės bei teisėti interesai. Nurodyti išieškojimo vykdomajame procese ribojimai ir draudimai nustatyti atsižvelgiant į nurodytų pašalpų ir kitų išmokų specialią paskirtį - užtikrinti skolininkui bent minimalų pragyvenimo lygį, ir yra absoliutaus pobūdžio, todėl CPK 738, 739 straipsniuose įtvirtintus išieškojimo ribojimus ir draudimus vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi taikyti nepriklausomai nuo skolininko banko sąskaitoje sukauptu lėšų, gautų kaip šiuose straipsniuose išvardytos pašalpos ir kitos išmokos, kiekio“. Tiek CPK 738 straipsnis, tiek aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktika, nenustato jokių atvejų ar išimčių, kuomet lėšos, gautos kaip iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamos socialinio draudimo pašalpos ir/arbą nedarbo socialinio draudimo išmokos, dėl to, kad jos nebuvo naudojamos tam tikrą laiko tarpą, galėtų būti laikomos ne minėto pobūdžio lėšomis, bet, kaip antstolė teigia patvarkyme, santaupomis. Nėra jokio teisinio pagrindo lėšas, gautas kaip nedarbo socialinio draudimo išmokas ir darbo užmokesčio skolą, laikyti santaupomis, o ne lėšomis, gautomis kaip nedarbo socialinio draudimo išmokos ir darbo užmokesčio skola, vien dėl tos priežasties, kad jos buvo kaupiamos pareiškėjui priklausančioje banko sąskaitoje tam tikrą laiko tarpą. Toks teisinis neapibrėžtumas, kuomet neva per tam tikrą laiko tarpą gautas minėto pobūdžio lėšas skolininkas privalo išleisti, nėra pateisinamas jokiais teisės aktais ar teismų teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Lėšų gavimo šaltinis vien dėl tos priežasties, kad jos nebuvo naudojamos tam tikrą laikotarpį, nepasikeičia. Nors atskiruosiuose skunduose nurodomos aplinkybės, jog neva pareiškėjas yra geroje finansinėje situacijoje, neatitinka tikrovės, be to, tai neturi reikšmės nagrinėjamai bylai.

4. Lėšos, gautos kaip darbo užmokesčio skola, privalo visos būti grąžintos pareiškėjui. CPK 735 ir 736 straipsniai nustato išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio tvarką. CPK 737 straipsnis nustato pajamų rūšis, kurios taip pat yra prilyginamos darbo užmokesčiui, iš kurių taip pat yra atliekamos išskaitos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas nustato, kad jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, skolininkas turi teisę pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Vadinasi visos lėšos, prieš tai neatliekant jokių išskaitų yra privalomai gražinamos skolininkui. Vadovaujantis šia nuostata ir nustačius, kad skolininkas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais terminais pateikė reikalaujamus dokumentus, įrodančius, jog lėšos, iš kuriu buvo padarytas išskaitymas, yra lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolė negali daryti išskaitų, o padarius jas privalo grąžinti visa išskaičiuotą sumą. Priešingu atveju - jeigu iš pradžių būtų daromos išskaitos, o tuomet būtų grąžinama likusi neišskaityta suma skolininkui, Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas apskritai prarastų prasmę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Vykdomosios bylos Nr. 0052/12/04639 medžiaga patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 13 d. antstolės J. J. kontoroje priimtas vykdyti 2012 m. lapkričio 12 d. vykdomasis raštas dėl 50 000 Lt skolos, 6 250 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-01-03) dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 600 Lt advokato pagalbai apmokėti išieškojimo iš V. M.. 2012 m. lapkričio 13 d. Raginimu skolininkas (V. M.) paragintas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos (vykdomosios b. l. 13), raginimas įteiktas skolininkui asmeniškai 2012 m. lapkričio 14 d. (vykdomosios b. l. 14). 2012 m. lapkričio 28 d. patvarkymais antstolė areštavo lėšas skolininko banko sąskaitose (vykdomosios b. l. 35-37). 2012 m. lapkričio 26 d. prašymu skolininkas V. M. prašė antstolės sustabdyti vykdymo veiksmus nurodydamas, kad lėšos jo asmeninėje sąskaitoje yra darbo užmokestis ir nedarbo pašalpa (vykdomosios b. l. 25-26), pateikė duomenis apie tai, kad į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus teritorinė darbo birža 2011-01-20 pervedė nedarbo socialinio draudimo išmoką 188,71 Lt, 2011-02-10, 2011-03-16, 2011-04-18, 2011-05-16, 2011-06-16 pervedė po 650,00 Lt, 2011-07-14 pervedė 476,67 Lt, iš viso 3 915,38 Lt (tarp kurių 21,60 Lt banko komisiniai mokesčiai, galutinis likutis - 3 893,78 Lt); į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Alsva projektų valdymas“ 2011 m. lapkričio 7 d. pervedė 6 624,22 Lt darbo užmokesčio skolą (vykdomoji byla Nr. 0052/12/04639 b. l. 20-23;). 2012 m. lapkričio 28 d. Patvarkymu antstolė atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus. 2012 m. gruodžio 3 d. į antstolės depozitinę sąskaitą iš areštuotų Danske Bank A/S Lietuvos filiale esančių skolininko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 10 790,77 Lt, kurios 2012 m. gruodžio 5 d. antstolės Patvarkymu dėl piniginių lėšų grąžinimo Nr. 11 buvo paskirstytos išieškotojui skolos dengimui ir vykdymo išlaidoms.

Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Nors antstolio teisėti veiksmai vykdant vykdomuosius dokumentus skirti ginti išieškotojo interesams, šie veiksmai negali pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Todėl antstolis, atlikdamas savo funkcijas, be kita ko, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. CPK 738 straipsnis numato, kad iš nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. CPK 645 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad skolininkas, gavęs 2012 m. lapkričio 14 d. antstolės Raginimą su jame išdėstytomis teisėmis ir pareigomis, 2012 m. lapkričio 26 d. prašymu informavo antstolę apie tai, kad lėšos jo atsiskaitomose sąskaitose yra darbo užmokestis ir socialinio draudimo išmokos, taigi skolininkas, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai įvykdė savo pareigas, numatytas CPK 644 ir 645 straipsniuose (dėl informacijos antstoliui teikimo). Kaip minėta, vykdymo procesas yra griežtai reglamentuotas, todėl antstolis negali skolininko lėšų, gautų kaip socialinio draudimo ar tam tikro dydžio darbo išmokas, pripažinti jas santaupomis ar daryti kitokias prielaidas, kadangi to nenumato įstatymas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, šio ginčo atveju neturėjo teisinio pagrindo skolininko sąskaitose esančias piniginės lėšas, gautas kaip socialinio draudimo pašalpą, laikyti santaupomis ir nukreipti į jas išieškojimą bendra tvarka bei atlikti jų paskirstymą pagal CPK 753 straipsnio nuostatas.

Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos pagal kelis vykdomuosius dokumentus, gali būti išskaičiuojama ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. CPK 743 straipsnyje nustatyta, jog išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų teisingumą kontroliuoja išieškotojas (1 dalis), o jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos (2 dalis). Vykdomojoje byloje esantys sąskaitos išrašai patvirtina, kad UAB „Alsva projektų valdymas“ 2011 m. lapkričio 7 d. V. M. pervedė 6 624,22 Lt sumą, nurodant kad tai darbo užmokesčio skola. Vadovaudamasi tuo, kad ši suma buvo nenaudojama ilgą laiką (iki 2012-11-23 prašymo pateikimo), todėl ją irgi traktavo kaip santaupas, nors toks lėšų pobūdžio vertinimas, kaip jau minėta, neatitinka įstatymo nuostatų. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, naikinanti antstolio patvarkymą, pripažintina pagrįsta ir teisėta.

Antstolė skunde nurodo, kad skolininkas nevykdė savo pareigų, kadangi nepateikė dokumentų, patvirtinančių lėšų kilmę iš karto po to, kai buvo areštuotos lėšos jo sąskaitoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos IV skyrius „Išieškotų piniginių lėšų paskirstymas“ reglamentuoja piniginių lėšų išieškojimo procedūrą vykdymo procese. Šio skyriaus 89 punktas numato, kad areštavus skolininko pinigines lėšas bankuose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Sutiktina su atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentais, kad ši tvarka taikytina tada, kai skolininko lėšos yra areštuojamos jau vykdant piniginių lėšų išieškojimo procedūrą, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl šie atskirųjų skundų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, apeliantai nurodo, kad pareiškėjas galimai praleido skundo padavimo terminą dėl antstolės veiksmų, kadangi neskundė anksčiau priimtų antstolės patvarkymų areštuoti pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas kaip teismo pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi CPK 510 ir 512 straipsnių pagrindu dėl kiekvieno antstolio procesinio veiksmo ar atsakymo procesinį veiksmą atlikti per 20 dienų nuo sužinojimo apie tuos veiksmus arba atsisakymą juos atlikti dienos gali būti paduodamas skundas. Nagrinėjamu atveju šis terminas praleistas nebuvo.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti arba keisti atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Druskininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas