- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-1194-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02888-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- J. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės (teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. patikslintą ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir įpareigojimo grąžinti dovaną, bei atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo J. S. kaltės, dėl piniginės kompensacijos, neturtinės žalos atlyginimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. S. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį patikslinęs, prašė nutraukti J. S. ir V. S. santuoką, sudarytą 1994 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 1980) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo J. S. palikti S. pavardę, atsakovei pavardę, kurią ji pageidaus pasilikti; priteisti iš atsakovės V. S. (toliau – ir atsakovė) ieškovui nekilnojamąjį turtą: 13/53 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), 11/40 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 11/40 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalys susituokė 1994 m. rugpjūčio 18 d. Nuo santuokos sudarymo praėjo beveik 29 metai, iš kurių paskutinius kelerius metus šalys visiškai nesutaria, gyvena atskirai. Visi bandymai susitaikyti buvo nesėkmingi, todėl nei viena iš šalių nebesistengia pakeisti susidariusios situacijos, nebando taikytis ir niekaip nebesiekia atkurti buvusių santuokinių santykių, atnaujinti vedybinio gyvenimo. Privalomos mediacijos metu šalims susitarti taip pat nepavyko. Abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės ir materialinės paramos teikimo pareigas, nepakankamai atsakingai žiūrėjo į šeimą bei nesistengė jos išsaugoti, todėl laikytina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas kreditorių neturi, ar turi kreditorių atsakovė – ieškovui nėra žinoma. Šalys 2005 m. rugpjūčio 24 d. yra sudarę Povedybinę sutartį (notarinio registro Nr. GŠ-7804), pagal kurią beveik visa šalių įgyta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė tapo atsakovės asmenine nuosavybe. Tik žemės sklypo dalis su dalimi gyvenamojo namo bei priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), atiteko ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Nepaisant akivaizdžių povedybinės sutarties sąlygų nelygiateisiškumo, atsakovė įkalbėjo ieškovą padovanoti jai ir paskutinį jo turėtą turtą. 2015 m. sausio 9 d. Žemės sklypo dalies ir statinių dalių dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. MV-140) pagrindu ieškovas perleido atsakovei nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai yra būstas, kuriame gyvena ieškovas, jokio kito nekilnojamojo turto jis neturi. Kadangi povedybine sutartimi šalys pasidalino santuokoje įgytą turtą ir tuo pačiu susitarė, jog nuo šios sutarties sudarymo kiekvieno iš sutuoktinių vardu įgytas ir (ar) registruotas bet koks turtas (turtinės teisės) bus atitinkamai kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė – šalys neturi turto, kurį reikėtų pasidalinti santuokos nutraukimo metu. Tačiau ieškovas reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti jai padovanotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, įstatyme įtvirtinta abiejų sutuoktinių teisė reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, todėl ieškovas naudojasi šia teise. Įvertinus tai, kad dovanos davimo motyvai, sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą yra nereikšmingi, ieškovas tokių motyvų ir nenurodė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. S. patikslintą ieškinį prašė atmesti, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1994 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, tarp atsakovės ir ieškovo, akto įrašo Nr. 1980, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – „S.“, o ieškovui jo prigimtinę – „S.“ pavardę; priteisti atsakovės naudai iš ieškovo 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti atsakovės naudai iš ieškovo 5 015,72 Eur piniginę kompensaciją; pakeisti tarp atsakovės ir ieškovo 2015 m. sausio 9 d. Žemės sklypo dalies ir statinių dalių dovanojimo sutarties VI. skyriuje „Naudojimosi tvarkos nustatymas“ nustatytą 55/100 dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal 2023 m. vasario 9 d. architekto D. Z. parengtą „Vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), padalinimo į du turtinius vienetus projektinių pasiūlymų schemą“: atsakovės naudojimuisi priskirti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, projektinių pasiūlymų schemoje pažymėtas indeksais: G-1A (8,05 kv.m.); R-2 (16,00 kv.m.); 1-1 (5,84 kv.m.); 1-2A (7,10 kv.m.); 1-3 (14,02 kv.m.), viso 51,01 kv.m., ieškovo naudojimuisi priskirti patalpas, projektinių pasiūlymų schemoje pažymėtas indeksais: G-1 (24,05 kv.m.); 1-2 (11,46 kv.m.); 1-6 (2,83 kv.m.); 1-7 (12,67 kv.m.), viso 51,01 kv.m.; pakeisti tarp atsakovės ir ieškovo 2015 m. sausio 9 d. Žemės sklypo dalies ir statinių dalių dovanojimo sutarties VI. skyriuje „Naudojimosi tvarkos nustatymas“, nustatytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką į naują, pagal UAB „Geodala“ žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500, priskiriant: atsakovės naudojimuisi žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „B“ 450 kv.m. ploto, ieškovo naudojimuisi žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „E“ 377 kv.m. ploto. Nustatyti, kad žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A1“ 102 kv.m. ploto, bendrai naudosis visi bendraturčiai – trečiasis asmuo V. K. S. (iš jų 0,0046 ha); J. S. (0,0028 ha), V. S. (0,0028 ha); žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ 32 kv.m. ploto, bendrai naudosis V. S. (0,0016 ha), ieškovas J. S. (0,0016 ha); žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „D“ 146 kv.m. ploto, bendrai naudosis ieškovas J. S. (0,0073 ha) ir trečiasis asmuo V. K. S. (iš jų 0,0073 ha); atsakovės naudai iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais, išskyrus reikalavimą nutraukti santuoką, tačiau ne dėl abiejų, o dėl ieškovo kaltės. Ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodė tikrųjų aplinkybių, dėl kurių iširo šalių santuoka, o taip atsitiko dėl ieškovo neištikimybės, ilgus metus trukusio nepagarbaus elgesio, abejingumo, nusišalinimo nuo esminių savo, kaip sutuoktinio pareigų. Sunkiausiais gyvenimo momentais ieškovas sutuoktinės nepalaikė ir nerėmė, veikė ne šeimos, o savo asmeniniais interesais, netgi sutrikus atsakovės sveikatai, ja nesirūpino. Ieškovas yra itin konfliktiška asmenybė, sunkiai sugyvenamo charakterio, dėl ko negeba palaikyti normalių santykių su aplinkiniais, įskaitant sutuoktinę, draugus ir giminaičius. Santuokos metu sutuoktinių teisės ir pareigos šeimoje buvo pasiskirstytos neproporcingai ir nelygiateisiškai, t. y. išimtinai atsakovei buvo perkelta atsakomybė ir pareigos šeimos kasdienėje buityje, turto priežiūros, išlaikymo ir gerinimo srityje. Tuo tarpu ieškovas šeimoje turėjo plačias teises, bet labai minimalius įsipareigojimus – tik tiek, kiek pats pageidavo. Atsakovei iš savo asmeninių lėšų atlikus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ieškiniu siekia susigrąžinti ieškovas, esminius pagerinimo darbus, dėl kurių iš esmės pasikeitė turto vertė, ieškovas jai pareiškė, kad laikas „naujai pradžiai“. Neilgai trukus atsakovė sužinojo, kad sutuoktinis jai buvo neištikimas, bendravo su ne viena moterimi, pas kurias galiausiai pradėjo ir nakvoti. Dėl tokio sutuoktinio elgesio atsakovė kentė nuolatinį emocinį skausmą, įtampą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, atsakovei sutriko emocinė būsena ir psichologinė sveikata, jai teko kreiptis į gydytojus. Atsakovė nuoširdžiai stengėsi puoselėti šeimos vertybes, derinosi prie ieškovo interesų, dėjo maksimalias pastangas atkurti artimus ryšius, susitaikyti, tačiau šeimos išsaugojimui reikia abiejų sutuoktinių noro ir pastangų.
5. Atsakovė pažymėjo, kad dėl sutuoktinio abejingumo jos interesams, nusišalinimo nuo savo pareigų, nepagarbaus elgesio ir neištikimybės, kentė nuolatinį emocinį skausmą, didelę įtampą, dvasinius išgyvenimus, pastovų nesaugumo jausmą, nusivylimą dėl jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, prarado galimybę gyventi šeimoje ir puoselėti šeimos vertybes. Ieškovo elgesys buvo amoralus, nes jis nusprendė nutraukti santuoką bei užmegzti ryšius su kitomis moterimis tik po to, kuomet atsakovė asmeninėmis lėšomis atliko esminius namų valdos pagerinimus. Medicininiai išrašai patvirtina, kad ieškovo elgesys sutrikdė atsakovės emocinę būklę, jos psichinę sveikatą, ji nuolatos jaučia nerimą, nesaugumo jausmą, serga depresija, kuri gydoma medikamentais. Įvertinus šalių santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsakovė prašo teismo jos naudai iš ieškovo priteisti 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
6. Atsakovė nesutiko su ieškovo reiškiamu reikalavimu jam priteisti iš atsakovės 13/53 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 11/40 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 11/40 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir reikalavimu įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui 2015 m. sausio 9 d. Žemės sklypo dalies ir statinių dalių dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. MV-140) pagrindu padovanotą nekilnojamąjį turtą. Priešingai nei teigia ieškovas, povedybinė sutartis buvo pasirašyta išimtinai ieškovo pageidavimu, povedybine sutartimi sulygtas šalių susitarimas dėl sutuoktiniams taikomo turto teisinio režimo buvo ieškovo valios padarinys. Ieškovas neteisingai ir nesąžiningai nurodo aplinkybes, kad povedybinės sutarties sąlygos buvo nelygiateisiškos. Ieškovas nepaaiškina, kokios tiksliai povedybinės sutarties nuostatos buvo nelygiavertės ar pažeidžiančios jo interesus, juo labiau, kad povedybinės sutarties pasirašymą iniciavo ir derino jis pats. Nėra teisinio ir faktinio pagrindo grąžinti ieškovui jo dovanotą nekilnojamąjį turtą atsakovei, nes neegzistuoja sutuoktinės kaltė dėl santuokos iširimo, priešingai – yra ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo. Be to, dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad atsakovė investavo labai dideles asmenines lėšas į ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimą. Atsakovei nebesutikus toliau investuoti pinigines lėšas į turto, kuris jai nepriklauso pagerinimus, ieškovas pasiūlė sutuoktinei perleisti jam priklausančio turto ½ dalį. Todėl ginčo turto perleidimo sandoris pagal jį sudariusių šalių motyvus ir juo siekiamus tikslus labiau atitiko kompensacinę funkciją, kuri galėtų būti prilyginama pirkimo-pardavimo sutarčiai. Atsakovės atlikti turto pagerinimai, jos pastangos bei įdėtos investicijos į namų valdos pagerinimus buvo itin reikšmingi ir esminiai, tuo tarpu pats ieškovas buvo visiškai nusišalinęs nuo nekilnojamojo turto priežiūros ir pagerinimų vykdymo. Atsakovė namų valdoje su ieškovu kartu gyveno nuo 1994 metų, t. y. 29 metus iki ieškinio pateikimo. Ilgą laiką gyvenamasis namas neturėjo nei vandentiekio, nei nuotekų sistemų (buvo naudojamas lauko tualetas), stogo danga buvo šiferinė, namas neapšiltintas su senais mediniais langais. Iki 2002 metų sutuoktiniai gyveno su ieškovo mama, tačiau jai mirus turtą paveldėjo ieškovas lygiomis dalimis su savo broliu, V. K. S.. Po J. S. mamos mirties, namų valdoje (duomenys neskelbtini) gyveno dvi šeimos – ginčo šalys, kaip sutuoktiniai, ir ieškovo brolio šeima. Nuo 2005 – 2007 metų išimtinai atsakovė iš asmeninių lėšų prisidėjo prie vandentiekio ir nuotekų į gyvenamąjį namą atvedimo ir jų prijungimo (ieškovo broliui V. K. S. sumokėjo už jos ir ieškovo tenkančią išlaidų dalį), sutvarkė žemės sklypo aplinką, apmokėjo elektros instaliacijos išlaidas, apmokėjo vidaus nuotekų sistemos atnaujinimo išlaidas, pirko medžiagas, reikalingas vidaus medinių durų gamybai, pirko židinio kapsulę, apmokėjo išlaidas už naujų gyvenamojo namo langų medžiagas, dažus, montažines putas, atnaujino gyvenamojo namo vidaus santechniką, apmokėjo dideles išlaidas už lauko trinkelių dangos išklojimą (įvažiavimui ir takeliams), taip pat rūpinosi šių darbų organizavimu ir koordinavimu, apmokėjo išlaidas susijusias su šildymo sistemos atnaujinimo darbais, t. y. buvo iš esmės pakeista visa šildymo sistema, pastatytas naujas kaminas prie išorinės namo sienos, kurio pastatymo išlaidas padengė atsakovė. Atsakovė pakeitė gyvenamojo namo svetainės grindų dangą, nupirko reikiamas medžiagas, savo lėšomis pakeitė gyvenamojo namo stogo dangą, namo vidaus lubas, buvo sumontuotas lauko stogelis virš įėjimo durų, buvo atlikti gyvenamojo namo apšiltinimo ir dekoratyvinio tinkavimo darbai, įrengta automobilio stoginė, pastatyta malkinė, įrengta stumdomų durų sistema, atnaujintos vidaus sienos, rūsyje išklotos grindys plytelėmis. Į namą už atsakovės lėšas buvo įvestas dujotiekis, nupirktas specialus stiklas, montuojamas ant grindų prie židinio, atlikti židinio apdailos glaistymo darbai, įrengta lauko veranda, pirktos medžiagos lauko baldų, malkinės ir automobilio stoginės perdažymui bei pati atliko dažymo darbus. 2020 metais atsakovė savo vardu sudarė sutartį dėl komunalinių atliekų išvežimo ir iki šiol viena apmoka už šias paslaugų tiekėjo sąskaitas.
7. Atsakovė paminėtus darbus atliko savo asmeninėmis lėšomis (iš darbo užmokesčio, pajamų ir paveldėto turto, likusio po jos mamos mirties). Po 2005 m. rugpjūčio 24 d. povedybinės sutarties sudarymo visos atsakovės uždirbtos ir paveldėtos lėšos buvo jos asmeninė nuosavybė. Be to, atsakovė 2017 m. kovo 13 d. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą G. gatvėje ir didelė dalis gautų pajamų buvo investuoti į gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pagerinimus. Atsakovei tiek pinigine, tiek darbo išraiška atlikus dideles investicijas ne į jai, o į sutuoktiniui, priklausiusią gyvenamojo namo dalį, abu sutuoktiniai sutarė, kad atsakovei už jos atliktas asmenines investicijas ieškovas perleis turimo gyvenamojo namo dalį ir toks susitarimas abiem šalims atrodė teisingas ir sąžiningas. Kitu atveju ieškovas, kaip namų valdos bendraturtis, neabejotinai turėjo pareigą prisidėti prie gyvenamojo namo pagerinimo išlaidų dengimo, tačiau to nedarė. Svarbu ir tai, kad atsakovės finansinė padėtis buvo labai gera, jos uždirbtų ir paveldėtų piniginių lėšų pakako ne tik išlaikyti šeimą, bet ir atlikti gyvenamojo namo pagerinimus. Tuo tarpu ieškovas ilgą laiką iš viso nedirbo, o vėliau gaudavo tik minimalų darbo užmokestį, kurį iš esmės naudojo savo, o ne šeimos interesams. Kadangi povedybine sutartimi sutuoktiniai susitarė dėl turto teisinio rėžimo, kuris bus įgytas ateityje, atsakovė patvirtino, kad santuokos metu sutuoktiniai neįgijo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kuris jiems priklausytų bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir būtų traukiamas į santuokos nutraukimo byloje dalintino turto balansą. Pagal pateiktus įrodymus laikytina, kad atsakovės investicijos į gyvenamojo namo pagerinimus laikotarpiu nuo 2015 – 2020 metų (už jai ir ieškovui tenkančią dalį) sudaro 10 031,44 Eur. Todėl 1/2 dalis minėtos sumos, kuri lygi 5 015,72 Eur, priteistina atsakovės naudai iš savo pareigų nevykdžiusio bendraturčio – ieškovo.
8. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams priklauso bendros dalinės nuosavybės teise bei yra abiejų šalių pagrindinė gyvenamoji vieta, atsakovė prašė teismo nustatyti šio turto naudojimosi tvarką tam, kad būtų išvengta ateityje galimai kilsiančių konfliktų. Be to, namų valda priklauso ir kitiems bendraturčiams, t. y. ieškovo broliui V. K. S., su kuriuo atsakovę ir ieškovą iki šiol siejo konfliktiški santykiai.
Šalies argumentai
9. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad namo išorės infrastruktūrą (vandentiekį, kanalizaciją) savo lėšomis ir jėgomis darė ieškovo brolis. Namo viduje vandentiekį ir kanalizaciją įrengė pats ieškovas, atsakovė nupirko tik kriauklę ir maišytuvą, kuriuos šalys išsirinko. Namo renovacijos darbus savo lėšomis ir darbu atliko ieškovo brolis, kuriam priklauso ½ namo ir žemės sklypo dalis. Tačiau pradėjus remonto darbus, jie abu savo lėšomis ir jėgomis atliko visus reikalingus darbus, atsakovė tinkamais įrodymais to nepaneigė. Atsakovė į gyvenamąjį namą, prieš kitų savininkų valią ir be jų sutikimo įvedė dujas, tačiau jas naudoja tik viryklei, o namas šildomas malkomis, kurias visada pirkdavo tik ieškovas. Net ir įrodžius, jog namo pagerinimo išlaidas patyrė išskirtinai atsakovė – jos negali būti priteisiamos, dar iki tokio pobūdžio darbų atlikimo, kuriuos gyvenamajame name teigia atlikusi atsakovė, ji turėjo pareigą kreiptis į kitus bendraturčius ir gauti iš jų atitinkamus rašytinius sutikimus, o jiems nepagrįstai atsisakius tokį sutikimą pateikti – kreiptis į teismą ir reikalauti leisti tokius darbus atlikti nesant kitų bendraturčių sutikimo. Tokio sutikimo negavus, taip pat negavus teismo leidimo atlikti darbus nesant bendraturčių sutikimo, atsakovė neturėjo teisės vykdyti atitinkamų darbų, o vėliau – reikalauti atlyginimo už tokius darbus. Atsakovės išvardinti namo pagerinimo darbai nebuvo būtini ir nebuvo aplinkybių, dėl kurių būtų reikėję imtis būtinųjų veiksmų gyvenamojo namo būklei išsaugoti. Tuo tarpu namo aplinkos tvarkymas nesusijęs su gyvenamojo namo pagerinimu, todėl už tokius darbus nėra jokio pagrindo atsakovei atlyginti.
10. Namas ir žemės sklypas priklauso ne tik bylos šalims, bet ir ieškovo broliui. Bendraturčių ginčai yra nagrinėjami bendrosios ginčo teisenos tvarka, todėl reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką santuokos nutraukimo byloje negali būti keliamas, net aplinkybė, kad šio reikalavimo nagrinėjimas santuokos nutraukimo byloje labiau atitiktų ekonomiškumo ir koncentracijos principus, nesudaro teisinio pagrindo kitaip vertinti imperatyvių teisės normų dėl santuokos nutraukimo bylose spręstinų klausimų apimties.
11. Atsakovės prašoma nustatyti bendro turto naudojimosi tvarka neatitinka elementarios logikos ir protingumo principų. Atsakovė, be jokių aiškių argumentų, siūlo pakeisti Dovanojimo sutartimi nustatytą 55/100 dalies pastato – gyvenamojo namo naudojimosi tvarką ir pateikė architekto D. Z. projektinius pasiūlymus, pagal kuriuos būtų suformuoti du atskiri turtiniai vienetai, tam tikslui formuojant naujas patekimo angas ir pertvaras, įrengiant naujas duris. Įgyvendinus tokius projektinius pasiūlymus šalių gyvenamoji patalpa būtų netinkama naudoti dėl per mažos kvadratūros, be to atsakovė nepateikė duomenų, kiek kainuotų tokių projektinių pasiūlymų įgyvendinimas, nes juos atlikus tektų atlikti ir namo išorės apdailos rekonstrukciją. Tokiu reikalavimu siekiama, kad vienbutis gyvenamasis namas taptų daugiabučiu, tačiau teismas negali priimti sprendimų, kuriais vienbutis gyvenamasis namas faktiškai taptų daugiabučiu, tai prieštarautų ir žemės sklypo paskirčiai.
12. Atsakovė nenurodo, kokiu tikslu turėtų būti keičiama sutartimi jau nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, be to, jos nurodyta tvarka yra neįgyvendinama, nes pagal ją ieškovas nebeturėtų įėjimo į bendro naudojimosi žemės sklypo dalį. Šie atsakovės reikalavimai nenagrinėtini santuokos nutraukimo byloje, todėl turėjo būti net nepriimti. Atsakovė jau buvo inicijavusi teisme analogišką bylą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ieškinys buvo atmestas (civilinė byla Nr. e2-2753-722/2022).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė J. S. ir V. S. santuoką, sudarytą 1994 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1980), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko prigimtinę pavardę „S.“, atsakovei santuokinę pavardę „S.“. Pripažino negaliojančia ab initio 2015 m. sausio 9 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. MV-140 (notaras M. V.), taikė restituciją ir pripažino, kad: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/53 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 11/40 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 11/40 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovei iš ieškovo 407,82 Eur dydžio kompensaciją, kitoje dalyje priešieškinio netenkino, priteisė iš ieškovo atsakovei 621,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės ieškovui 2 553 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
13.1. Nesant jokių konkrečių ieškovo neištikimybę patvirtinančių faktų, taip pat nenustačius, kad ieškovas atsakovei buvo nelojalus, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad atsakovė nuo 2010 metų važiavo į Angliją dirbti, todėl buvo mažai namuose. Į namus grįždavo tik atostogoms, taip pat daug laiko praleisdavo Vilniuje. Šalys atskirai atostogavo, turėjo atskirą biudžetą. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, neveda bendro ūkio, kartu negyvena, jų nesieja bendri finansiniai santykiai, jokie bendri interesai, abu pažeidė lojalumo, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos, materialinės pagalbos vienas kitam pareigą ir šie abipusiai pažeidimai yra esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
13.2. Atsakovo reikalavimas dėl padovanoto nekilnojamojo turto grąžinimo atitinka įstatyme numatytas sąlygas, todėl tenkinamas, padovanotas turtas grąžintinas ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovui ir atsakovei nesant bendraturčiams tampa neaktuali ir Dovanojimo sutartimi nustatyta bendraturčių naudojimosi tvarka. Tenkinus ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl Dovanojimo sutarties, nespręstinas ir klausimas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo nustatyti naudojimosi namu ir žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, kadangi naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma tik tarp bendraturčių.
13.3. Kadangi įstatymo nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės, tai, teismas, pripažinęs, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepasisako dėl atsakovės argumentų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri šioje byloje negali būti priteisiama.
13.4. Ieškovė laiko, kad investicijos į gyvenamojo namo pagerinimo darbus laikotarpiu nuo 2015 – 2020 m. (už jai ir ieškovui tenkančią dalį) sudaro 10 031,44 Eur. 2023 m. balandžio 11 d. ekspertizės akte Nr. 23-03/05 nurodyta, kad išvados ekspertizės akte padarytos remiantis namų valdos techninės apskaitos bylos ir V. S. pateiktais duomenimis (sąrašu) apie atliktus pagerinimo darbus bei vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ nuostatomis 2011 m. kovo mėn., 2013 m. kovo mėn., 2014 m. kovo mėn., 2015 m. kovo mėn., 2017 m. kovo mėn., 2018 m. kovo mėn., 2019 m. kovo mėn., kainų lygiais, nustatė, kad namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ūkio būdu atliktų pagerinimo darbų sąnaudos yra 20 525,69 Eur. Ekspertas vadovavosi vien atsakovės pateiktais argumentais ir užrašais apie atliktus remonto darbus, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šie duomenys, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad už medžiagas ir darbą mokėjo būtent atsakovė iš atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Iš 2023 m. balandžio 11 d. ekspertizės akto Nr. 23-03/05, kitos byloje esančios medžiagos, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad po Dovanojimo sutarties sudarymo, t. y. 2015 metais namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atlikti 2 namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbai, t. y. – namo stogo keitimo ir dujų įvedimo į namo valdą, esančią (duomenys neskelbtini), darbai. Pati atsakovė 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagrindiniai namo, esančio (duomenys neskelbtini) darbai buvo atlikti 2012, 2013, 2014 metais. Nors atsakovė bei liudytojos žodžiu nurodė, kad atsakovė už namo, esančio (duomenys neskelbtini) stogo pakeitimo darbus sumokėjo trečiajam asmeniui 12 000,00 Eur, t. y. 2/3 visos stogo kainos, tačiau šių aplinkybių nepagrindė jokiais kitais rašytiniais įrodymais. Liudytojos B. V., I. K., G. Ž. ir J. K. 2024 m. vasario 7 d. teismo posėdyje nurodė, kad šias aplinkybes sužinojo iš atsakovės, tačiau paties atsakovės pinigų perdavimo fakto trečiajam asmeniui nėra mačiusios. Nors liudytoja I. K. 2024 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad 2015 metais skolino atsakovei 1 500,00 Eur stogo darbams, tačiau byloje taip pat nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui paskolos raštelio). Be to, atsakovė nurodė, kad 2015 metais atsakovės pajamos per metus sudarė 58 890,53 Eur, todėl laikytini abejotini argumentai, kad atsakovei gaunant tokio dydžio pajamas būtų reikėję skolintis papildomai. Pats trečiasis asmuo 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje nurodė, kad stogas namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pakeistas, tačiau nurodė, kad pinigų trečiasis asmuo prašė iš atsakovės 2019 metais tik už stogo remontą, pinigų iš atsakovės už stogo pakeitimą nėra nei prašęs nei gavęs. Atsakovė įrodė faktinę aplinkybę, kad ji viena iš asmeninių lėšų įvedė dujas į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Už dujų įvedimą atsakovė patyrė 1 631,29 Eur išlaidas (iš jų 831,23 Eur prisijungimo įmoka pagal Naujo buitinio vartotojo sistemos prisijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartį Nr. 18-21572D; 800,00 Eur sumokėta pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. Statybos rangos sutartį Nr. 9/08/08/RNG rangovui UAB „Aqua Jazz“ už dujotiekio montavimą. Bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių neginčijo nei ieškovas, nei trečiasis asmuo, taip pat byloje yra jų sutikimai, kad atsakovė šiuos darbus vykdys, todėl laikytini nepagrįstais ieškovo atsiliepime į priešieškinį nurodyti argumentai, kad atsakovė vykdė dujų įvedimo į namą darbus neturėdama bendraturčių sutikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės priešieškinio prašymas dėl kompensacijos priteisimo už dujų įvedimą į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), tenkintinas, tačiau atsakovei iš ieškovo priteistina ne ½ dalis už dujų įvedimą į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), sumokėtos sumos, o ieškovui tenkančio turto dalis, t. y. 407,82 Eur (1 631,29 Eur :2 = 815,65 : 2 = 407,82) (kadangi namo bendraturčiai dujų įvedimo laikotarpiu buvo trys – ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo).
13.5. Kitus pateiktus įrodymus, čekius mokėtus už medžiagas (medienos plaušo dailylentes, dažus, vonelę dažams, šiferį sandėliukui ir stoginei, kitus smulkius pirkinius prekybos centre „Kesko Senukai Lithuania“) teismas vertino kaip išlaidas kosmetiniams namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pagerinimams atlikti, kurie nebuvo nei esminiai, nei būtini. Dalyje čekių išvis nėra nurodyta, kas buvo perkama. Tuo tarpu atsakovės nurodytos išlaidos namų valdos aplinkai gražinti (medelių apsodinimas, įsigijimas) taip pat nelaikytini būtinaisiais darbais. Nors atsakovė pateikė mokėjimo nurodymus 1 300,00 Eur sumai atliktus ieškovui, nesant nurodytos pinigų mokėjimo paskirties, negalima daryti išvados, kad šie pinigai ieškovui buvo pervesti medžiagoms įsigyti ar kažkokiems esminiams pagerinimo darbams namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), apmokėti. Atsakovė teigė, kad atsakovas neturėjo pajamų, iš kurių būtų galėjęs gerinti namų valdą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2020 metų (už kurį prašoma priteisti kompensacija) atsakovas gavo iš darbo santykių pinigines lėšas. Be to, ir liudytojai nurodė, kad ieškovas yra įgijęs staliaus profesiją ir nuolatos dirbo atsitiktinius darbus tiek kaimynams, tiek kitiems asmenims, todėl gaudavo papildomas pajamas.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kurioje atsakovės priešieškinis buvo atmestas, ir atsakovės priešieškinį tenkinti pilna apimti, o ieškovo patikslintą ieškinį skundžiamoje apimtyje atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų šalių kaltės. Ieškovas byloje nenurodė nei vieno atsakovės santuokinių pareigų pažeidimo, klausiamas apie santuokos nutraukimo priežastį jis įvardijo žmonos vadovavimą ir nepakankamą tarimąsi su juo, tačiau ši priežastis nesuponuoja atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, tuo tarpu atsakovė nurodė konkrečiais įvykiais ir faktais pagrįstas aplinkybes dėl ieškovo nelojalumo. Be to, ieškovas teismui ne kartą pažymėjo, kad geriau jautėsi būdamas vienas, taigi jo noras būti santuokoje tiesiog pasikeitė. Nepaisant to teismas susiaurino atsakovės įrodinėtą poziciją tik iki įrodymų apie neištikimybę vertinimo, ir jokia apimtimi nepasisakė dėl kitų teisiškai reikšmingų ir įrodymais grįstų priežasčių: ilgamečio finansinio neprisidėjimo prie šeimos gerbūvio, nelojalumo ir vienašališko sprendimo nutraukti santuoką. Teismas nepagrįstai aplinkybę, kad atsakovė buvo išvykusi į Angliją vertino atsakovės nenaudai, nors toks pasirinkimas buvo nulemtas būtinumo: prasidėjus ekonominei krizei ir netekus verslo atsakovė ilgą laiką nerado jokio gerai apmokamo darbo Lietuvoje, todėl išvyko. Tuo metu ieškovo pajamos buvo itin mažos, todėl kitaip pragyventi būtų buvę neįmanoma.
1.2. Teismas nepagrįstai grąžino dovanotą turtą ieškovui. Šiuo atveju niekuo nebuvo įrodyta atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo, todėl dovanos grąžinimą reglamentuojanti norma negali būti taikoma. Sprendimas šioje dalyje neatitinka ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi dėl tokio sprendimo atsakovės padėtis nepagrįstai pablogėtų, o atsakovo pagerėtų: atsakovė prarastų galimybę naudotis jos lėšomis esmingai pagerintu nekilnojamuoju turtu. Byloje esanti rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovė savo asmeninėmis lėšomis (iš darbo užmokesčio, pajamų ir paveldėto turto, likusio po jos mamos mirties) ginčo turtą iš esmės pagerino. Šių pagerinimų faktą patvirtina byloje esantys kvitai ir sąskaitos, taip pat turto nuotraukos, darytos 1995 m. ir po atsakovės atliktų pagerinimų 2015 metais. Apeliantės atliktų pagerinimų faktą pripažino ir pats ieškovas. Būtent atliktų pagerinimų rezultate abu sutuoktiniai susitarė, kad ieškovas atsakovei perleis turimo turto dalį, toks susitarimas šalims atrodė teisingas ir sąžiningas. Ieškovas dovanojimo sandorį sudarė nieko neverčiamas, nuvykęs pas notarą, kuris jam išaiškino sandorio pasekmes bei užtikrino, kad jie atitinka ieškovo valią. Nors šalys pasirinko sudaryti dovanojimo sandorį, realiai jis atitiko pirkimo – pardavimo sandorio esmę, kadangi turto perleidimas atsakovei vyko iš esmės remiantis atlygintinumo pagrindais (už jos įdėtas finansines lėšas į ieškovo turtą).
1.3. Nors ieškovas patikslintame ieškinyje reikalavo (i) priteisti iš atsakovės ieškovui turto dalį, ir (ii) įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui 2015 m. sausio 9 d. Žemės sklypo dalies ir statinių dalių dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. MV-140) pagrindu padovanotą turto dalį, teismas rezoliucinėje dalyje nustatė savo paties parinktus teisinius padarinius – pripažino negaliojančia ab initio 2015 m. sausio 9 d. Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. MV-140, taikė restituciją ir pripažino, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso turto dalis. Taigi, teismas peržengė ieškinio ir priešieškinio ribas.
1.4. Teismas nepagrįstai sprendė dėl kompensacijos už turto pagerinimus dydžio, kadangi kaip matyti iš pateiktų įrodymų, namas buvo pagerintas iš esmės. Teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, kad visi į bylą pateikti kvitai buvo apmokėti iš jos asmeninių lėšų, tačiau toks aiškinimas yra ne tik neteisingas, bet ir nelogiškas. Vien ta aplinkybė, kad pati atsakovė į bylą pateikė šiuos duomenis bei tikslų savo atliktų darbų aprašą, patvirtina jos pačios atsiskaitymo faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių jo išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, kas yra teisiškai reikšminga vertinant sutuoktinių realų prisidėjimą prie išlaidų. Taip pat, įvertinus tai, kad daugumoje kvitų nėra ir negalėjo būti įrašytas juos apmokėjęs asmuo (prekybos vietose išduodamuose kvituose tokia informacija niekuomet nėra įrašoma), siekiant nustatyti apmokėjimą vykdžiusį asmenį, teisiškai reikšmingas ne tik kvitų turėtojas, bet ir jo reali galimybė apmokėti už perkamas prekes. Nors neginčytina, kad ieškovas kažkiek pajamų gavo, tačiau jų dydis buvo toks mažas, kad bet kuriam asmeniui aišku, jog jis nesudaro jokių galimybių ne tik pagerinti turimą nekilnojamąjį turtą, bet ir jį išlaikyti. Tuo tarpu į bylą pateiktos metinės atsakovės pajamų deklaracijos patvirtino, kad atsakovės metinės pajamos buvo ženkliai didesnės. Papildomai, atsakovė 2014 metais priėmė palikimą, likusį po mamos mirties, kurį panaudojo investicijoms į turtą padengti. Taip pat darė ir su pajamomis, gautomis 2017 metais pardavus savo turėtą gyvenamąjį namą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. S. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovas tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu yra nurodęs, jog atsakovė niekada su ieškovu nebuvo sąžininga, net santuoka buvo sudaryta todėl, jog atsakovė apsimetė nėščia ir ieškovas, ja patikėjęs bei būdamas rūpestingas, sutiko ją vesti. Be to, atsakovė susiradusi darbą Vilniuje, didesnę laiko dalį leisdavo jame, šalys susitikdavo tik savaitgaliais. Atsakovė atostogas organizuodavosi viena, be atsakovo, ji dažnai važiuodavo į kurortą, tai į užsienį atostogų, o grįžusi dažnai telefonu su kažkuo kalbėdavosi anglų kalba, kurios ieškovas nesupranta, tačiau iš emocijos (flirto) atrodydavo, kad kalba su draugu, todėl ieškovas pagrįstai manė, jog atsakovė buvo jam neištikima. Visos šios aplinkybės rodo, jog atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų parodymais, nes nei kaimynė, nei draugė negali žinoti tikrųjų poros santykių, o juo labiau santuokos nutraukimo priežasčių, nes apie tai žino tik iš subjektyvių atsakovės pasakojimų. Taigi, skunde atsakovė nepaneigė sprendimo, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2.2. Atsakovės į bylą pateikti medžiagų, priemonių ir daiktų įgijimo dokumentai niekaip neįrodo, jog jais ginčo turtas buvo pagerintas iš esmės, dėl šių įrodymų pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog jie vertintini kaip išlaidos kosmetiniams namų valdos pagerinimams atlikti, kurie nebuvo nei esminiai, nei būtini namų valdai pagerinti, nes ir iki jų namų valda buvo tinkama naudoti pagal paskirtį.
2.3. Apeliantė byloje įrodinėjo, kad jos lėšomis bei iniciatyva įrengti ir miesto geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo tinklai 2005 – 2007 metais, t. y. jau po to, kai namo dalį ieškovas paveldėjo, ir šia aplinkybe įrodinėjo esminį namo pagerinimą jos asmeninėmis lėšomis (UAB „Skena“ ataskaita). Tokias aplinkybes ieškovas byloje paneigė rašytiniais įrodymais: 2024 m. kovo 7 d. UAB „Kauno vandenys“ raštu, patvirtinančiu, kad geriamojo vandens ir nuotėkų šalinimo sutartis su ieškovu sudaryta 2004 m. birželio 3 d., o pagal geodezinę nuotrauką lauko tinklai įrengti 1995 m. spalio mėnesį. Jau po šių darbų atlikimo 2005 m. rugpjūčio 24 d. tarp šalių sudaryta Povedybinė sutartis, kuria šalys pasidalino santuokoje įgytą bendrą turtą. Pagal šią sutartį visas santuokos metu šalių įgytas nekilnojamasis turtas be jokios kompensacijos atiteko apeliantei asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui liko tik jam asmeninės nuosavybės teise iki sutarties ir priklausę, iš mamos 2002 metais paveldėti, namo dalis ir žemės sklypo dalis.
2.4. Atsakovė nurodo, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta kaip atlygis už jos įdėtą indėlį į turtą, tačiau ieškovas laikosi nuoseklios pozicijos – dovanojimo sutartis buvo sudaryta, nes ieškovas buvo atsakovės suklaidintas. Jis tikėjosi nuolankesnės, švelnesnės žmonos, namų šeimininkės, tačiau atsitiko atvirkščiai, iš karto po šio sandorio sudarymo atsakovė pasikeitė, su ieškovu elgėsi nepagarbiai, valdingai, pradėjo grasinti, jog savo namo dalyje apgyvendins iš kalėjimo išėjusius asmenis, todėl ieškovas ir pareikalavo dovanojimo sandorį panaikinti.
2.5. Apeliantė byloje įrodinėjo, kad po to, kai ieškovas paveldėjo namo dalį, namo pagerinimų darbų atlikta už maždaug 20 500,00 Eur. Ieškovui priklausė pusė namo, todėl net jeigu galvoti logiškai, apeliantė tokiu atveju negalėtų pretenduoti į ketvirtadalį išlaidų (apie 5 000,00 Eur), todėl yra akivaizdžiai nelogiška, kad šios sumos kompensavimui jai buvo perrašyta ketvirtadalis namo ir žemės sklypo Kaune. Apeliantė teigia prie namo pagerinimo darbų prisidėjusi trečdaliu sumos (UAB „Skena“ ataskaita), tačiau jokia logika nepaaiškina, kodėl ji tariamai sumokėjo 2/3 dalis stogo dengimo kainos, nors ieškovui priklausė tik pusė namo. Nesant logiško ryšio tarp apeliantės teiginių ir jos nurodomų veiksmų, bei nesant jokių įrodymų, kad apeliantė yra prisidėjusi prie namo ir žemės sklypo pagerinimų, kurie galėtų būti laikomi esminiais, pirmosios instancijos teismas visiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
2.6. Atsakovė be pagrindo nesutinka su sprendimu, nes anot jos, teismas jį priimdamas peržengė ieškinio ribas, t. y. pripažindamas dovanojimo sandorį negaliojančiu ab initio, teismas tenkino tokį reikalavimą, kurio ieškovas nebuvo pareiškęs. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, kuomet tenkinamas šalies reikalavimas santuokos nutraukimo atveju, yra taikoma restitucija, t. y. dovanojimo sandoris pripažįstamas negaliojančiu.
2.7. Nors atsakovė primygtinai teigia, jog santuokos metu ieškovas iš esmės pajamų negaudavo, tačiau tai paneigia bylos medžiaga: atsakovas gaudavo pinigines lėšas iš darbo iš darbo santykių, be to, tiek trečiasis asmuo, tiek liudytojai nurodė, jog ieškovas yra stalius, nuolat dirbo atsitiktinius darbus tiek kaimynams, tiek kitiems asmenims, todėl gaudavo pajamas.
Šalies argumentai
2.8. Apeliantė tuo pat metu, kuomet teigia patyrusi išlaidas ginčo namo dalies pagerinimui, savo lėšomis, tačiau savo mamos vardu pastatė namą, jam pirko medžiagas, remontavo savo butą Vilniuje. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad pagal jos pateiktus pirkimo dokumentus įsigytos medžiagos panaudotos ginčo namui, ir bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad pavyzdžiui buto numeris, kuris įsigytas pagal kasos kvitą iš Senukų prekybos centro Kaune, ginčo name nenaudotas, o panaudotas kitame apeliantės turte. Kita vertus, atsakovė pati įrodinėja, kad ji patyrė išlaidas savo gyvenamosios vietos pritaikymui jos poreikiams ir šiame name gyveno eilę metų. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad namo dalis, kuri priklausė ieškovui, buvo netinkama gyventi. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė namo dalyje apsigyveno dar tuomet, kai jis priklausė ieškovo mamai ir po pastarosios mirties šalys liko jame gyventi. Tai reiškia, kad ieškovė neturi teisės reikalauti kompensacijos už darbus, kurių rezultatu naudojasi jau eilę metų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šalių sudaryta santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, grąžintas sutuoktiniui padovanotas turtas ir priteista kompensacija, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, dovanoto turto grąžinimo, kompensacijos priteisimo.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
19. Atsakovė apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko jam pavestas įrodymų tyrimo ir vertinimo funkcijas, nepaisė arba nesuprato dalies byloje esančių įrodymų reikšmės ir to rezultate priėmė įrodymų visumos neatitinkantį procesinį sprendimą. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su atsakovės pateiktu prašymu.
20. Apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 321 ir 322 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28, 29 punktus). Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami fakto ir teisės klausimai gali būti tinkamai išnagrinėti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytine pozicija, teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis posėdis nėra būtinas, dėl to prašymas atmetamas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
21. Šalių santuoka buvo įregistruota 1994 m. rugpjūčio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1980. (el. b. t. 1, l. 8). Šalys 2005 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Povedybinę sutartį, pagal kurią 1007/2014 dalys 2014 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dalimi gyvenamojo namo bei priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys sutuoktiniui ir sutuoktinei, tapo sutuoktinio ieškovo J. S. asmenine nuosavybe (el. b. t. 1, l. 16–18). Ieškovas 2015 m. sausio 9 d. Dovanojimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise padovanojo atsakovei 13/53 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 11/40 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 11/40 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 19-28).
Dėl santuokos nutraukimo
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, motyvuodamas tuo, kad nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, abiem stigo lojalumo ir vienas kito palaikymo, pagarbos, empatijos, dėl to laikytina, kad abu sutuoktiniai yra atsakingi už Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje nustatytų sutuoktinių pareigų netinkamą vykdymą. Atsakovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, ieškovas neįrodė atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo.
23. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai). Ieškovas ieškinio reikalavimu prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė priešieškinio reikalavimu prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – ieškovo neištikimybės, nusišalinimo nuo santuokinių pareigų ir priimto vienašališko sprendimo nutraukti santuoką. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą atsakovė turėjo įrodyti savo priešieškinio reikalavimą, o ieškovas savo ieškinio reikalavimą – pagrindą santuokai nutraukti abiejų sutuoktinių, ne vieno sutuoktinio, kaltę. Dėl aukščiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde dėstoma itin susiaurinta pozicija dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių, kad būtent ieškovas neįrodė atsakovės kaltės.
24. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014).
25. Apeliantė ieškovo neištikimybę įrodinėjo šalių susirašinėjimu ir ieškovo darbo užrašais (el. b. t. 3, l. 18 – 2). Ieškovas paaiškino, kad buvo įsirengęs dirbtuves namuose, yra stalius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pateiktas susirašinėjimas akivaizdžiai patvirtina ieškovo darbinius santykius su kitais asmenimis, o ne ieškovo neištikimybės faktą, vien faktinė aplinkybė, kad ieškovas nenakvojo namuose taip pat nepatvirtina ieškovo neištikimybės fakto, juolab kai trečiasis asmuo 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas yra pas jį nakvojęs. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad vien iš duomenų, jog darbo užrašuose paminėti moterų vardai, nesant kitų įrodymų, negalima daryti išvados apie ieškovo ir darbo užrašuose paminėtų moterų santykių turinį. Tai, kad SMS žinutėje atsakovė klausia atsakymą menantį klausimą: „Nakvojai pas merginą?“ ir ieškovas nieko neatsako, nepatvirtina nesantuokinių santykių. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pirmiausia byloje nėra duomenų, pagrindžiančių liudytojos B. V. nurodytas aplinkybes apie ieškovo „Facebook“ paskyroje moteris su didelėmis krūtimis. Taigi, atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina ieškovo neištikimybės fakto. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė ieškovo neištikimybės.
26. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovės argumentus dėl ieškovo ilgamečio finansinio neprisidėjimo prie šeimos gerbūvio, nelojalumo ir vienašališko sprendimo nutraukti santuoką kaip pagrindo ieškovo kaltei dėl santuokos iširimo nustatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės įrodinėjamų aplinkybių kontekste pats ieškovas inicijavo santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė, pragyvenusi su ieškovu 30 metų, įrodinėja priešieškiniu ieškovo ilgametį sutuoktinio pareigų nevykdymą, ieškovo neištikimybę ir atsakovės nenorą skirtis. Priešingai nei teigia atsakovė, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra stalius, dirbo pas brolį, pas kaimynus. Trečiasis asmuo V. K. S., ieškovo brolis, 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad ieškovas pinigų uždirbdavo, visą gyvenimą dirbo valdiškame darbe, buvo stalius. Pats įsirengė dirbtuves namo rūsyje, turėjo pilna užsakymų. Aplinkybę, kad ieškovas dirbo laikinus atsitiktinius darbus patvirtina ir pačios atsakovės į bylą pateikė ieškovo darbo užrašai. Atsakovė pati patvirtino, kad ieškovas dirbo, tačiau jo pajamos, atsakovės vertinimu, buvo minimalios. Byloje esanti rašytinė medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovas turėjo darbo santykių (el. b. t. 4, l. 155–171). Teisėjų kolegijos vertinimu, nelojalumo fakto nepatvirtina aplinkybė, kad ieškovas atsisakė duoti parodymus ikiteisminiame tyrime dėl atsakovės ir trečiojo asmens siejančio konflikto. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį sieja artimi giminystės ryšiai, dėl to įstatymas suteikia teisę tokiais atvejais artimam giminaičiui atsisakyti duoti parodymus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovo sprendimas nutraukti santuoką negali būt vertinamas „kaltės“ kontekste, kadangi nustatinėjant „kaltę“ yra vertinami veiksmai, lėmę santuokos nutraukimą, t. y. sprendimo nutraukti santuoką priėmimą, o ne pats sprendimas. Taigi, iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad ieškovo elgesys yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, kas lemtų jo kaip sutuoktinio esminio pareigų pažeidimo pripažinimą.
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė dirbo Anglijoje, daug laiko praleisdavo Vilniuje, šalys turėjo atskirą biudžetą, buvo sudarę Povedybinę sutartį, skyrium atostogavo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra emocionalaus charakterio, jis yra ramaus būdo. Liudytojai patvirtino, kad ieškovas stokojo iniciatyvumo, atsakovė turėjo daug planų. Atsakovė savo tinkamą sutuoktinės pareigų vykdymą įrodinėjo liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad, vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 118 punktas). Vertinant liudytojų parodymus kaip duomenis nustatinėjant sutuoktinių(-io), kaltę, svarbu atkreipti dėmesį, kad liudytojų parodymai nėra detalūs ir išsamūs, kadangi šiems duomenims stokoja objektyvumo ir nuoseklumo dėl nuolatinio ryšio su sutuoktiniu palaikymo trūkumo. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojų parodymus būtina vertini visų byloje esančių duomenų kontekste. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai nebuvo pakankami vieno sutuoktinių kaltei nustatyti. Kiekvieno iš ginčo šalių asmenybių ypatumai, charakterio bruožai buvo ir yra sunkiai suderinami. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje situacijoje abu, tiek ieškovas, tiek atsakovė, turi prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes ir abu sutuoktiniai pagrįstai pripažintini kaltais dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo
28. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dovanotas turtas negali būti grąžintas, nes jis buvo padovanotas kaip kompensacija dėl jos atlikto turto pagerinimo.
29. CK 3.70 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, kad dovanotojas šia teise, nustatyta CK 3.70 straipsnio 4 dalyje, galėtų pasinaudoti, turi būti tam tikrų aplinkybių visetas: pirma, šalys turi būti sutuoktiniai ir dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu; antra, reikalauti grąžinti dovaną galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; trečia, reikalauti grąžinti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; ketvirta, nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų (šis terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (CK 3.70 straipsnio 4 dalis, 1.117 straipsnio 6 dalis); penkta, nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi būti perleistas tretiesiems asmenims. Sprendžiant reikalavimą dėl dovanos grąžinimo kitų, išskyrus išvardytas, sąlygų ir apribojimų įstatyme nenustatyta. Dovanos davimo motyvai, sprendžiant dovanoto nekilnojamojo daikto grąžinimo klausimą, pagal CK 3.70 straipsnio 4 dalį yra nereikšmingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2010).
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dovanos davimo motyvai yra nereikšmingi ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas aplinkybių visetas, kuriam esant ieškovas gali pasinaudoti teise, nustatyta CK 3.70 straipsnio 4 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo ieškinio reikalavimo grąžinti jam atsakovei padovanotą nekilnojamąjį turtą yra teisėta ir pagrįsta.
32. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma restitucija, nes dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.
33. Teisėjų kolegija išaiškina, kad CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas restitucijos netaikymas apima situacijas, kai negalima šalių grąžinti į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekada nebuvo“, kai kuriais atvejais priešinasi materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006). Nagrinėjamu atveju nesusiklostė situacija, pateisinantį išimtinį restitucijos netaikymo atvejį: šalių ginčas yra kilęs dėl iš santuokos nutraukimo kylančių teisinių pasekmių: padovanoto nekilnojamojo daikto, kuris nėra perleistas tretiesiems asmenims, grąžinimo. Dovanojimo sandoris yra vienašalis sandoris, tokiam sandoriui taikoma vienašalė restitucija, pasireiškianti apdovanotojo įpareigojimu grąžinti dovanotojui dovaną (Civilinio kodekso 6.145 straipsnio 1 dalis). Atsakovė iš esmės kelia turto pagerinimo kompensacijos klausimą, kuris nepatvirtina išimtinio restitucijos netaikymo atvejo (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
34. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, peržengdamas ieškinio ribas, pripažino ex officio dovanojimo sandorį negaliojančiu. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiu apeliantės argumentu ir nurodo, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi jokios teisinės įtakos galutiniam teismo procesinio sprendimo rezultatui.
35. Ieškovas pareikštu ieškiniu suformulavo reikalavimą: priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą: 13/53 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 11/40 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 11/40 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 9 d. Žemės sklypo dalies ir statinių dalių dovanojimo sutarties pagrindu padovanotą nekilnojamąjį turtą: 13/53 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 11/40 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 11/40 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
36. Ieškovas aiškiai išreiškė valią susigrąžinti nuosavybėn ginčo dovaną. Pagal CK 3.99 straipsnį sutuoktiniai turi teisę dovanoti vienas kitam turtą pagal šio kodekso šeštosios knygos normas, reglamentuojančias dovanojimo sutartį (1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pritaikė restituciją ir grąžino padovanotą daiktą, ex officio pripažino dovanojimo sandorį negaliojančiu. CK 6.145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu negali susidaryti tokia ydinga teisinė situacija, kai yra taikomos juridinio fakto sandorio pripažinimo negaliojančiu / panaikinimo teisinės pasekmės, bet paties juridinio fakto galiojimo klausimas nėra išsprendžiamas. CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo grąžinamas sutuoktinio dovanotas turtas, turto dovanojimo sutartis turi būti ne pripažinta negaliojančia, bet pagal CK 6.472 straipsnio (Dovanojimo panaikinimas) 3 dalį panaikinama ir taikoma restitucija. Nors ieškovas ir nereiškė reikalavimo panaikinti dovanojimo sandorį, tačiau toks reikalavimas yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ištaisyti pirmosios instancijos padarytą klaidą, pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus, susijusius su sandorio negaliojimu, ir pakeisti rezoliucinę dalį, nurodant: „Panaikinti 2015 m. sausio 9 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. MV-140 (notaras M. V.)“.
Dėl kompensacijos pagal CK 4.76 straipsnį
37. Pirmosios instancijos teismas atsakovės prašomą priteisti 5 015,72 Eur kompensaciją už ieškovui priklausančios turto dalies pagerinimus sumažino iki 407,82 Eur, motyvuodamas tuo, kad atsakovė nepagrindė savo reikalavimo.
38. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 42 punktas).
39. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas įvertinamas remiantis įrodinėjimo dalyku ir įrodinėjimo ribomis. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teismų praktikoje nustatyta, kad teismo procesinis sprendimas turi būti grindžiamas ne prielaidomis, o patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes patvirtinančios išvados. Kai iš skirtingų byloje pateiktų duomenų gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti ir atsakyti į klausimą, kuriais duomenimis vadovautis, o kuriuos atmesti.
40. Atsakovė priešieškiniu apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas –vadovaujantis CK 4.76 straipsniu prašė priteisti iš ieškovo 5 015,72 Eur piniginę kompensaciją už abiem sutuoktiniams priklausančio turto ½ dalyje asmeninėmis lėšomis atliktus gyvenamojo namo pagerinimus, laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2020 m. (t. 4, b. l. 1 – 15). Taigi, atsakovei kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro 7 400,15 Eur pagal ekspertizės akte nurodytą ūkio būdu atliktų pagerinimų darbų sąnaudų vertė, 1 631,29 Eur patirtos išlaidos už dujotiekio sistemos atvedimą ir įrengimą name ir 1 000,00 Eur suma (dekoratyvinių augalų, vaiskrūmių, vejos sėklos, kitų sodo augalų priežiūros priemonių įsigijimas), kuri dalinama dviem bendraturčiams. Atsakovė nurodė, kad atliko šiuos bendro turto pagerinimo veiksmus: 2015 m. namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė gyvenamojo namo stogo dangą, tiksliau atsakovė apmokėjo 2/3 dalis visų darbų ir medžiagų kainos (likusią 1/3 dalį apmokėjo ieškovo brolis V. K. S.); 2015 m. buvo pakeistos namo vidaus lubos (atsakovė pirko lubų dailylentes ir montavimui reikalingas medžiagas), taip pat buvo sumontuotas lauko stogelis virš įėjimo durų; 2016 m. buvo atlikti gyvenamojo namo apšiltinimo ir dekoratyvinio tinkavimo darbai. Už šiuos darbus atsakovė apmokėjo lygiomis dalimis su ieškovo broliu V. S.; 2016 m. buvo atlikti dažymo darbai; 2017 m. buvo įrengta automobilio stoginė, atsakovė savo asmeninėmis lėšomis nupirko visas stoginės statyboms reikalingas medžiagas (stogo dangą, medieną, varžtus, dažus), pati ją nudažė; 2017 m. buvo pastatyta malkinė, jos statyboms atsakovė nupirko reikalingas medžiagas (stogo dangą, medieną, varžtus, dažus ir t.t.), taip pat pervedė ieškovui 500,00 Eur medžiagų nupirkimui; 2017 m. atsakovė užsakė ir apmokėjo išlaidas už individualių 3,5 metro ilgio stumdomų durų sistemos įrengimą; 2018 m. atsakovė savo lėšomis ir darbu atliko vidaus sienų atnaujinimo darbus, t. y. jas perglaistė, perdažė, nupirko visas tam reikalingas medžiagas ir priemones; 2018 m. atsakovė namo rūsyje išklojo grindis plytelėmis (pirko medžiagas ir atliko darbus), o grindų dangos atnaujinimui miegamajame ir virtuvėje nupirko reikalingas medžiagas (kamštinę dangą, porolonus ir kt. medžiagas); 2019 m. atsakovė nupirko specialių stiklą, montuojamą ant grindų prie židinio (priešgaisrinei apsaugai užtikrinti), atliko židinio apdailos glaistymo darbus; atsakovė 2019 m. rūpinosi ir kitais namų pagerinimai – dažė ir tapetavo sienas; 2019 m. atsakovė organizavo ir apmokėjo už dujotiekio įvedimo ir prijungimo darbus gyvenamajam namui, samdė darbininkus pagalbiniams darbams atlikti, derino projektus, teikė reikalingas paraiškas, savo vardu pasirašė dujų vartojimo sutartį ir iki šiol viena moka gyvenamojo dujų teikimo išlaidas. 2020 m. atsakovė savo vardu sudarė sutartį dėl komunalinių atliekų išvežimo ir iki šiol viena apmoka už šias paslaugų tiekėjo sąskaitas. Taip pat atsakovė nurodė, 2023 m. pirko dekoratyvinius augalus, vaiskrūmius, vejos sėklą vejai atsodinti ir kitas reikalingas sodo augalų priežiūros priemones; atsakovės lėšomis buvo įrengta lauko veranda, t. y. nupirktos dailylentės, dažai bei lakas (ieškovui atliktas 800,00 Eur pavedimas medienos nupirkimui). Atsakovė taip pat pirko medžiagas reikalingas lauko baldų, malkinės ir automobilio stoginės perdažymui bei pati atliko dažymo darbus. Atsakovė savo reikalavimą įrodinėjo 2023 m. balandžio 11 d. ekspertizės aktu Nr. 23-03/05 (el. b. t. 3, 133–159), mokėjimų nurodymais, kvitais, ir čekiais.
41. Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Taigi, būtina nustatyti ar nuo 2015 m. bendraturtis vienasmeniškai patyrė išlaidas, susijusias su bendro turto pagerinimu. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys 2005 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Povedybinę sutartį, pagal kurią po sutarties sudarymo gautos pajamos yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Byloje pateiktos metinės pajamų deklaracijos patvirtina, kad atsakovė gavo pajamas 2010 – 2019 m. laikotarpiu (el. b. t. 3, l. 96 – 132).
42. Daikto išlaidos skirstomos į įprastines ir ypatingąsias. Įprastinėmis išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosiomis išlaidomis laikomos išlaidos, daromos tiek pačiam daiktui pagerinti, tiek ir gaunamoms iš daikto pajamoms padidinti (CK 4.10 straipsnis).
43. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
44. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, jog daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl daikto pagerinimo darbų taip pat svarbu nustatyti, ar buvo kito bendraturčio sutikimas padidinti bendrą daiktą ar jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-684/2016, 22 punktas).
45. 2023 m. kovo 24 d. UAB „Skena“ eksperto A. Z. parengtame ekspertizės akte Nr. 23-03/05 nustatyta namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), ūkio būdu atliktų pagerinimų darbų sąnaudų vertė – 20 525,069 Eur. Aktas parengtas pagal atsakovės pateiktą darbų sąrašą, namų valdos techninės apskaitos bylą ir Statybos techninį reglamentą (toliau – STR) 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“, fotonuotraukas. Akte nurodyta, kad aktualiu laikotarpiu atliktų pagerinimų darbų sąnaudų vertė – 7 400,15 Eur. Atsakovės pateiktų atliktų darbų sąraše nurodyti šie darbai: 1) 2015 m. – stogo dangos keitimas (keista sena asbestinio šiferio stogo danga į neasbestinį. Mokėjo 2/3 viso stogo darbų ir medžiagų kainos); lubų dailylentės ir montavimui reikalingas medžiagas); 2) namo apšiltinimas, dekoratyvinis tinkavimas (lygiomis dalimis su V. mokėjo už viso namo apšiltinimą, dekoratyvinį tinkavimą); 2. 2016 m. – vidaus sienų dažymas (pirko dažus, pati dažė); 3) 2017 m. – stumdomos durys (užsakė ir apmokėjo 3,5 m. ilgio stumdomų durų sistemos įrengimą); auto stoginė (pirko visas medžiagas: stogo dangą, medieną, varžtus, automobilio stoginės įrengimui; dažus, pati atliko dažymo darbus); malkinė (pirko visas medžiagas: stogo dangą, medieną, varžtus, malkinės įrengimui; dažus, pati atliko dažymo darbus; pavedimas J. – 500,00 Eur pirkti medžiagas); 4) 2018 m. – grindų danga (pirko kamštinę grindų dangą miegamajam bei virtuvei, porolonus ir kt. medžiagas); vidaus sienų glaistymas, dažymas (pirko glaistus, dažus, pati atliko darbus); grindų plytelės pusrūsyje (pirko plyteles, klijavimo medžiagas, pati klijavo); 5) 2019 m. – dujų įvedimas (organizavo ir apmokėjo visus atliktus darbus, samdė pagalbinius darbininkus griovio kasimui; pasirašė dujų vartotojo sutartis, iki šiol viena apmoka dujų sąskaitas); židinio apdaila (pirko stiklą grindims prie židinio – priešgaisrinei apsaugai, pati atliko glaistymo darbus); dailylentės verandai (pirko dailylentes verandai, dažus ir laką; pati dažė; pavedimas J. – 800,00 Eur pirkti medieną); lauko baldai (pirko dažus, dažė lauko baldus, malkinę ir automobilio stoginę); vidaus sienų dažymas, tapetavimas (pirko dažus, pati dažė, tapetavo); 6) 2020 m. – pasirašė komunalinių atliekų išvežimo sutartį, iki šiol viena apmoka sąskaitas; augalai sklype (pirko dekoratyvinius augalus ir vaiskrūmius, sėklas vejai atsodinti, augalų priežiūros priemones).
46. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 1 straipsnį statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.); statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. STR 1.01.08:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 12 punkte išvardinti statinio paprastojo remonto statybos darbai. Atsakovės nurodytas stogo dangos keitimas lakštais, nekeičiant laikančiųjų konstrukcijų (el. b. t. 3, l. 145), namo apšiltinimas, dekoratyvinis tinkavimas, apdaila dailylentėmis, grindų danga, plytelės, dažymas, glaistymas, durims konstrukcijos įrengimas yra paprastojo remonto statybos darbai (STR 1.01.08:2002, 12 punktas). Tokie darbai skirti atnaujinti esamą statinį ir dėl jų nepagerėja daikto techninės savybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie darbai nepriskiriami daikto pagerinimui iš esmės, dėl daikto naudojimo pagal paskirtį šių darbų rezultatų vertė laikui bėgant nyksta ir neturi liekamosios vertės, už kurią atsakovė turi teisę reikalauti kompensacijos. Šių duomenų vertinimo kontekste, pažymėtina, kad daiktas nors padalintas realiosiomis dalimis, atsakovė naudojosi visu turtu, t. y. ir ta dalimi, kuri priklausė ir sutuoktiniui. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra stalius, taip pat gavo pajamas, remonto darbus atliko pats. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė pragyveno name kaip bendrasavininkė nuo 2015 m., naudojosi viso (sutuoktiniams priklausančio) daikto naudingosiomis savybėmis, daiktas dėvėjosi ir jis turėjo būti atnaujintas paprastojo remonto būdu.
47. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė pirko 2017 m. medieną, cementinius lakštus, šiferį už 656,00 Eur (186,00 + 470,00). Kad šios medžiagos panaudotos stoginei, malkinei, patvirtina fotonuotraukos (el. b. t. 3, l. 157, 159). Atsakovė pateikė PVM sąskaitas – faktūras ir pinigų priėmimo kvitus (el. b. t. 3, l. 177 – 181). Kiti už 2017 m. pateikti čekiai nepatvirtina, kad būtent atsakovė apmokėjo, ir kad šie pirkti daiktai yra susiję su atsakovės įrodinėjamais darbais už 2017 m. Taigi, pagal atsakovės suformuluotą reikalavimą vadovaujantis CK 4.76 straipsniu priteisiama pusė 656,00 Eur sumos, t. y. 328,00 Eur.
48. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. pirktas šilauogių krūmas. Kituose pridėtuose čekiuose duomenų apie dekoratyvinius augalus ir vaiskrūmius, sėklas vejai nėra (el. b. t. 3, l. 247 – 250). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad augalų priežiūros priemonės yra einamosios priežiūros priemonės, tai nėra pagerinimas. Byloje pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina, kad ginčo turte buvo pasodintas šilauogių krūmas (el. b. t. 3, l. 87 – 98, 154). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai. Be to, šie pateikti čekiai nepatvirtina, kad už juos atsiskaitė būtent atsakovė. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad ji asmeniškai mokėjo už komunalinių atliekų išvežimo sutarčių sudarymą ir apmoka sąskaitas. Mokėjimų pavedimuose nurodytų sumų pervedimai sutuoktiniui J. taip pat nepatvirtina atsakovės įrodinėjamų aplinkybių, kad šios sumos buvo skirtos turto pagerinimui.
49. Atsakovė nesutinka su teismo išvada priteisti už dujotiekio įvedimą tik ketvirtadalį sumos – 407,82 Eur, tvirtina, kad turi būti priteista pusė sumos (815,65 Eur). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė pasirinko savo teisių gynybos būdą. Reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo atsakovė prašo iš bendrasavininko kompensuoti jai nuostolius, kuriuos ji patyrė mokėdama už bendrasavininką. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė, kad nereiškė reikalavimo dėl kompensacijos už sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas yra saistomas bylos nagrinėjimo ribų, kurias būtent apibrėžia ieškinio, priešieškinio, atsiliepimų dalykas ir pagrindai. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovės argumentus ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą pagrįstai už dujų įvedimą priteisė tik 407,82 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
50. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tiek bendrąją jungtinę sutuoktinių, tiek bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančias teisės normas, tačiau nustatydamas kompensacijos dalį, netinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, taip pat netinkamai taikė sandorio negaliojimą reglamentuojančias materialines teisės normas, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo dalis pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvų nekartoja.
52. Atsakovė patyrė su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas: 456,00 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį ir 8 108,00 Eur procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidų (el. b. t. 3 t., l. 19, el. b. t. 5, l. 3–16), iš viso – 8 564,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas pagal tokią proporciją – laikyta, kad buvo patenkinta 7,26 procentai atsakovės priešieškinio reikalavimų (407,82 Eur /5 615,72 Eur x 100 proc.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad į šią apskaičiavimo formulę nėra įtraukti du neturtiniai reikalavimai (santuokos nutraukimas dėl ieškovo kaltės ir naudojimosi tvarkos nustatymas), kurie buvo nepatenkinti. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 straipsnis). Kadangi dėl bylinėjimosi išlaidų nėra apeliacinio skundo, dėl to teisėjų kolegija, nepablogindama atsakovės teisinės padėties neperskirsto bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
53. Atsakovė už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1 694,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 633,00 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, iš viso 2 327,00 Eur (DOK-16425, DOK-64104). Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 968,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (DOK-70471). Šalių patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio atitinkamai 8.10, 8.11 punkte nurodytus dydžius. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. 2 proc. patenkinus turtinį reikalavimą (turtinis reikalavimas – 6,30 proc. (4 607,90 + 600,00 = 5 207,90; 328,00 Eur x 100 proc. / 5 207,90 Eur); du neturtiniai reikalavimai – 0 proc.), priteisiamos išlaidos už advokato teisinę pagalbą: atsakovei iš ieškovo – 46,54 Eur (2 327,00 x 2 proc. / 100 proc.), ieškovui iš atsakovės – 948,64 Eur (968,00 x 98 proc. / 100 proc.). Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteisiama 902,10 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CK 6.130 straipsnio 2 dalis, 6.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kompensacijos priteisimo pakeisti, pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su sandorio pripažinimu negaliojančiu, ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Panaikinti 2015 m. sausio 9 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. MV-140 (notaras M. V.).
Priteisti atsakovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 735,82 Eur (septynių šimtų trisdešimt penkių eurų ir aštuoniasdešimt dviejų centų) dydžio kompensaciją.“
Palikti nepakeistą kitą sprendimo dalį.
Priteisti iš atsakovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 902,10 Eur (devynių šimtų dviejų eurų ir dešimties centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.