Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2023-06-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-209-890/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-05
Bylos Nr.
II-209-890/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00190-2023-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-209-890/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00190-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: (duomenys neskelbtini)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Giedrei Šilbajorienei,dalyvaujant pareiškėjai, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės, (duomenys neskelbtini), ištekėjusios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), turinčios vidurinį išsilavinimą, dirbančios, skundą dėl 2023 m. balandžio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 30-ANR_N-3974-2023 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas M. U. 2023 m. kovo 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad I. S. 2023 m. kovo 17 d., 23.46 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vairavo automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas lengvas 0,42 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis (po paklaidos). Tokiu būdu I. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje (b. l. 8-9).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja S. V., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. S., 2023 m. balandžio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-3974-2023, kuriuo nustačius vieną I. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustačius jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimas ir 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (b. l. 7-8).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. balandžio 25 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto asmens I. S. skundas dėl Institucijos 2023 m. balandžio 13 d. nutarimo pakeitimo. Pareiškėja skunde nurodo, kad alkoholį vartojo kovo 17 d. vakarienės metu, pakankamai neįvertinusi alkoholio poveikio organizmui 23.46 val. vairavo automobilį. Ji nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Ji paskirtą baudą sumokėjo, administracinį nusižengimą padarė mieste, automobilį vairavo leistinu greičiu, trumpą atstumą, žinomoje vietovėje, automobiliu važiavo viena. Jai policijos pareigūnų buvo nustatytas lengvas 0,42 promilių neblaivumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto, iš paimto kraujo mėginio, jai buvo nustatyta 0,30 promilių etilo alkoholio koncentracija. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Ji visiškai nesijautė neblaivi, priešingu atveju nebūtų vairavusi. Ji policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl piniginės nuobaudos patyrė finansinę naštą, išgyveno gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo. Ji 2015 metais buvo bausta už transporto priemonės vairavimą neblaivi. Po šio įvykio yra padariusi tik smulkius teisės pažeidimus, turi virš 17 metų vairavimo stažą. Ji dora visuomenės narė, įgijusi profesinį vidurinį išsilavinimą, dirba, rūpinasi vaiku, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Dirba padavėja įmonėje (duomenys neskelbtini) ir jos darbo funkcijų atlikimui svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Jos gyvenamoji vieta nuo darbo nutolusi 13 kilometrų. Ji darbdavio charakterizuojama teigiamai. Netekusi teisės vairuoti, netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį. Teisė vairuoti jai reikalinga siekiant užtikrinti sūnaus saugų patekimą į mokymo įstaigą, treniruotes ir varžybas. Taip pat jai sveikatos priežiūros tikslais yra svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, ji būtų pakankamai paveikta, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, dėl to nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo teismo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.

Šalies argumentai

Pareiškėja I. S. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir nurodė, kad sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Papildomai paaiškino, kad įvykis buvo netyčinis poelgis jo gyvenime. Įvykio dieną ji vakarienės metu išgėrė vyno taurę, jos organizmas sunkiai skaido alkoholį, ji buvo pavargusi. Tuo metu vyko policijos pareigūnų reidas, todėl buvo stabdomi automobiliai. Ji anksčiau bausta už tai, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, tačiau ne ji vairavo automobilį, ji prisiėmė kaltę, nors automobilį vairavo jos vyras. Taip pat ji bausta administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Prašo teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti švelnesnes administracinio poveikio priemones, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – neskirti.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad I. S. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tuo sukeldama pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Atsižvelgiant į tai, kad administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o nustatyta lengvinanti atsakomybę aplinkybė, į tai, kad pripažino padariusi administracinį nusižengimą, I. S. skirta minimali sankcijoje numatyta 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai minimaliam terminui. Skunde teigiama, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos išvadoje nurodyta, kad I. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,30 promilės etilo alkoholio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kiti teismai ne kartą yra pasisakę, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinama I. S. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Visi atlikti neblaivumo tikrinimai, jų duomenų nuoseklus mažėjimas patvirtinamas teismų praktikoje taikoma moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, pagal kurią dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėja alkoholio kiekis, suaugusiam vyrui alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. Moksliniais skaičiavimais išvesta formulė rodo apibendrintą, vidutinį alkoholio koncentracijos mažėjimą žmogaus organizme. Nagrinėjamu atveju faktiškai I. S. nustatytas neblaivumo laipsnis atitinka aritmetiškai apskaičiuotą galimą alkoholio kiekio per atitinkamą laiko tarpą pasišalinimą iš jo organizmo ir neduoda pagrindo abejoti pareigūnų atlikto tikrinimo rezultatais, kadangi dėl natūralių procesų žmogaus organizme alkoholio kiekis dėsningai mažėja. Išanalizavus I. S., kaip vairuojančią eismo dalyvę charakterizuojančią informaciją, akivaizdu, kad ji nėra įsisąmoninusi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. I. S. nuo 2015 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta 10 kartų, 2015 m. rugsėjo 13 d. jai taikyta administracinė atsakomybė už automobilio vairavimą esant neblaiviai, kai nustatytas l,57 promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad I. S. dėl vairavimo esant neblaiviai tinkamų išvadų nepadarė, ką patvirtina ir jos skunde nurodyta aplinkybė, jog alkoholį ji vartojo tą patį vakarą, tačiau po jo vartojimo vairavo transporto priemonę. Įstatymo ir administracinės nuobaudos numatytos ir taikomos sankcijos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu I. S. turi padaryti reikiamas išvadas dėl saugaus vairavimo ateityje, atnaujinti Kelių eismo taisyklių žinias ir nustatyta tvarka išlaikyti vairavimo egzaminą, jai būtina suvokti esminius saugaus vairavimo reikalavimus, juos įsisąmoninti, kad ateityje nevairuotų transporto priemonių būdama neblaivi. Institucijos nuomone I. S. skundas akivaizdžiai nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2023 m. kovo 17 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad I. S. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0025 (patikros sertifikato Nr. 1752833) 2023 m. kovo 17 d. pirmu tikrinimu 23.46 val. nustatytas 0,53 promilių neblaivumas (iki paklaidos pritaikymo), o antruoju tikrinimu 00.03 val. – 0,44 promilių neblaivumas (iki paklaidos pritaikymo); prietaisas tinkamas naudoti, jo matavimo ribos nuo 0,01 iki 1,00 promilės yra +/- 0,017 promilių (b.l. 10).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos išvados Nr. T-A 1538/2023 (1) matyti, kad I. S. kraujyje, paimtame 2023 m. kovo 18 d., 01.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,30 promilės etilo alkoholio (b.l. 33-35).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos I. S. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, skundžiamu Institucijos 2023 m. balandžio 13 d. nutarimu I. S. pripažinta kalta dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir jai paskirta administracinės nuobauda – 800 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimas ir 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nutarime nurodyta, kad I. S. 2023 m. kovo 17 d., 23.46 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vairavo automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas lengvas 0,42 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis (po paklaidos). Tokiais veiksmais I. S. pažeidė KET 14 punktą.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavusi I. S. padarė įstatyme uždraustą pavojingą veiką – administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo neblaivi, kai nustatytas didesnis nei minimaliai leistinas neblaivumas. Pateiktu skundu keliamas klausimas dėl paskirtų administracinių poveikio priemonių sušvelninimo, pareiškėja prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti jai paskirtas administracinio poveikio priemones, t.y. sutrumpinti jai paskirtų administracinio poveikio priemonių terminą arba išvis neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Šį prašymą pareiškėja motyvuoja tuo, jog ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, alkoholį vartojo 2023 m. kovo 17 d. vakarienės metu, o 23.46 val. vairavo automobilį. Ji nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, paskirtą baudą sumokėjo. Ji administracinį nusižengimą padarė mieste, automobilį vairavo nedideliu, leistinu greičiu, trumpą atstumą, automobiliu važiavo viena. Jai policijos pareigūnų buvo nustatytas lengvas 0,42 promilių neblaivumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto, iš paimto kraujo mėginio, jai buvo nustatyta 0,30 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jos darbo funkcijų atlikimui, yra svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Ji darbdavio charakterizuojama itin teigiamai. Be to, ji augina mažametį vaiką ir teisė vairuoti reikalinga siekiant užtikrinti sūnaus saugų patekimą į mokymo įstaigą, treniruotes ir varžybas. Taip pat jai sveikatos priežiūros tikslais yra svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, nes turi stuburo išvaržą.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Teismas pažymi, jog visuma aplinkybių leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas šioje administracinio nusižengimo byloje nėra.

Institucijos nutarimu I. S. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 800 Eur, taikant šio straipsnio 6 dalyje numatytas švelnesnes alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones minimaliems terminams – skiriant pažeidėjai specialiosios teisės atėmimą 6 mėnesiams ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, už padarytą ypač šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą atskleidžia, jog Institucija skirdama nuobaudą pakankamai įvertino pareiškėją charakterizuojančius duomenis bei padaryto nusižengimo pavojingumą. Vien pareiškėjos I. S. skunde nurodoma teisės vairuoti transporto priemones išsaugojimo svarba asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde dėstomos aplinkybės egzistavo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau jos nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų I. S. nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai ji sėdo prie vairo būdama neblaivi, ignoruodama veiksmų pavojingumą ir prisiimdama riziką dėl galimų kilti pasekmių. Tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019, Nr. 2AT-36-387/2021). Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek rūpinantis šeimos nariais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu I. S., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra svarbi (tiek asmeniniams poreikiams tenkinti, tiek rūpinantis mažamečiu vaiku, tiek vykimui į darbą), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė neskyrimas ar jos skyrimas žymiai trumpesniam terminui, kaip to prašo pareiškėja, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

Teismui pateiktame skunde I. S. nurodo, kad jos padarytas administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas, nes jai buvo nustatytas 0,42 promilių neblaivumo laipsnis, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada – 0,30 promilių neblaivumas, be to ji automobiliu važiavo viena, nakties metu, važiavo žinomose apylinkėse, žala niekam padaryta nebuvo. Ji yra dora visuomenės narė, veda tinkamą gyvenimo būdą.

Pažymėtina, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Iš byloje esančio 2023 m. kovo 17 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad I. S. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0025 (patikros sertifikato Nr. 1752833) 2023 m. kovo 17 d. pirmu tikrinimu 23.46 val. nustatytas 0,53 promilių neblaivumas (iki paklaidos pritaikymo), o antruoju tikrinimu 00.03 val. – 0,44 promilių neblaivumas (iki paklaidos pritaikymo); prietaisas tinkamas naudoti, jo matavimo ribos nuo 0,01 iki 1,00 promilės yra +/- 0,017 promilių (b.l. 10). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos išvados Nr. T-A 1538/2023 (1) matyti, kad I. S. kraujyje, paimtame 2023 m. kovo 18 d., 01.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 0,30 promilės etilo alkoholio (b.l. 33-35). Kadangi I. S. kraujo mėginyje nustatyta 0,30 promilių alkoholio koncentracija, t. y. nuo tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu nustatyto 0,42 (įvertinus prietaiso paklaidą) promilių neblaivumo momento (00 val. 03 min.) praėjus 57 minutėms, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada tik patvirtina, kad pareigūnų sustabdymo momentu I. S. transporto priemonę vairavo neblaivi. Aplinkybę, kad pareiškėjos kraujyje buvo nustatyta mažesnė alkoholio koncentracija nei tikrinant alkotesteriu, galima paaiškinti tuo, kad dėl natūralių žmogaus organizme vykstančių fiziologinių procesų alkoholio kiekis, laikui bėgant, tam tikrose organizmo terpėse mažėja. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina apie 0,15 – 0,2 promilės alkoholio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-14 nutartis byloje Nr. 2AT-12-2013, Kauno apygardos teismo 2016-12-19 nutartis byloje Nr. ATP-1005-478/2016). Patikros sertifikato duomenys patvirtina, jog nusižengimo fiksavimo metu alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0025 buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti, taigi, abejoti alkotesterio rezultato patikimumu teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, jog vairuodama neblaivi I. S. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo pačios, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl laimingo atsitiktinumo ji išvengė skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. I. S. pasiteisinimas, kad vairuodama neblaivi ji niekam nepadarė jokios žalos, važiavo viena, žinomose apylinkėse, patvirtina tik nekritišką pareiškėjos požiūrį į jos padarytą nusižengimą ir bandymą minimalizuoti savo kaltę deklaratyviu teiginiu, jog neblaivaus asmens vairavimas yra neva mažiau pavojingas tuo atveju, jei nekyla realūs pavojingi padariniai. I. S. be kita ko nurodo, jog yra dora visuomenės narė ir laikosi įstatymų. Teismas pažymi, jog įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, bet ne jokia išskirtinė aplinkybė (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. AN2-258-795/2022).

Pareiškėja taip pat prašė atsižvelgti į tai, jog administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, buvo išgėrusi taurę vyno vakarienės metu, prieš vairuodama automobilį nesijautė neblaivi, priešingu atveju nebūtų vairavusi automobilio. Teismas pažymi, jog KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi asmens kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-36-387/2021). I. S. nurodomos aplinkybės nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu.

Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja anksčiau ne kartą administracine tvarka bausta už įvairaus pobūdžio KET pažeidimus, taip ir už analogiško administracinio nusižengimo (transporto priemonės vairavimą neblaiviai) padarymą (b.l. 37-42, 52 bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys byloje Nr. A2.6.-4050-606/2015), nors baustumas už tokio paties pobūdžio pažeidimą nebegalioja, tačiau rodo, jog pareiškėja nėra pareiginga ir drausminga vairuotoja ir tinkamų išvadų iš savo ankstesnio elgesio nėra padariusi.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, tai, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių pareiškėja I. S. neginčijo, savo kaltę pripažino ir gailisi padariusi nusižengimą, byloje nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat tai, kad teisė vairuoti pareiškėjai reikalinga asmeniškai, tiek rūpinantis mažamečiu vaiku bei darbinėms funkcijoms atlikti, nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti paskirtas administracinio poveikio priemones. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų (į tai ir buvo atsižvelgta, paskiriant pareiškėjai pačias švelniausias įstatyme numatytas administracinio poveikio priemones su sankcijoje numatyta minimalia bauda), tačiau negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą.

Taigi pareiškėjos patiriami nepatogumai yra jos pačios neatsakingo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, I. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės yra adekvačios padarytam nusižengimui, skirtos įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjos asmenybę bei galimą nuobaudos poveikį, todėl yra teisingos ir pagrįstos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos I. S. skundas netenkinamas, o skundžiamas 2023 m. balandžio 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas Nr. 30-ANR_N-3974-2023 paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos I. S. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3974-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė