Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimo T. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. L. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, 124 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir nubaustas galutine subendrinta 330 Eur (trijų šimtų trisdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad jis 2016 m. gegužės 8 d., apie 16.35 val., (duomenys neskelbtini), prie 86 namo, vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW Serie 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenvietėje viršijo leistiną nustatytą greitį 30 km/h, kai leistinas greitis 50 km/h, važiavo 80 km/h greičiu, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės), vairuotojas taip pat pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 ir 226 punktų reikalavimus.Apeliaciniame skunde T. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje minėto pažeidimo sudėties. Netenkinus šio prašymo, prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir palikti jam tik piniginę baudą, t. y. panaikinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. Taip pat prašoma sustabdyti skundžiamo nutarimo vykdymą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Skunde apeliantas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir paskirtos nuobaudos nesutinka, nes skundžiamas nutarimas yra pagrįstas spėjimais ir prielaidomis, priimtas pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos principus bei ATPK 284 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nesilaikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, netinkamai ištyrus byloje esančius įrodymus, dėl ko paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą. Vertinant byloje esančius įrodymus, buvo pažeistos ATPK 248 ir 257 straipsnių nuostatos, kadangi byla ištirta paviršutiniškai ir formaliai, neįsigilinus į visas aplinkybes, neištyrus jo iškeltos versijos, nepašalinus visų abejonių ir neaiškumų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytų pažeidimų ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi nėra šio įvykio sudėties. T. L. teigimu, konstatavimui, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Šiuo atveju alkotesterio prietaisas parodė 0,43 promilės girtumą. Tačiau kadangi jis nesijautė neblaivus, o ir jį tikrinusiam pareigūnui kilo abejonių dėl jo neblaivumo, todėl jam žodžiu buvo pasiūlyta dėl objektyvumo nuvykti į medicinos įstaigą ir pasidaryti kraujo tyrimą. Liudytojas G. J. patvirtino, kad įvykio metu jis elgėsi adekvačiai, buvo mandagus, alkoholio kvapas buvo silpnas. Po patikrinimo alkotesteriu, pabaigus administracinio teisės pažeidimo surašymo procedūrą, maždaug per valandą jis nuvyko į Kauno priklausomybės ligų centrą. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 291 užfiksuota, kad matuojant alkotesteriu 17.25 val. alkoholio kiekio matavimo rezultatas buvo 0,25 promilės, o 17.45 val. rezultatas - 0,16 promilės. Be to, 17.30 val. buvo paimtas kraujo mėginys, kurį ištyrus rasta tik 0,28 promilės etilo alkoholio, kas reiškia, jog alkoholio koncentracija jo kraujyje įvykio metu neviršijo leistinos maksimalios normos. Apžiūros priklausomybės ir ligų centre metu jam praktiškai nebuvo nustatytas nei vienas iš neblaivumo požymių, tiek vertinant fizinius, tiek ir psichinius požymius. Todėl padaryta išvada, kad apžiūros metu jis buvo blaivus. Be to, skirtumas tarp pirminio neblaivumo patikrinimo ir kraujo tyrimo rezultatų yra net 0,15 promilės. Taigi, nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas, kas pirmosios instancijos teismo nebuvo padaryta. Pabrėžiama, jog įrodinėjant minėtą pažeidimą, yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar jo blaivumo testas buvo atliktas laikantis visų reikalavimų. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip). Šiose taisyklėse neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Be to, remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija, patruliai turi būti susipažinę su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Prieš atliekant blaivumo testą, pareigūnai turėjo įsitikinti, ar jis nieko nevalgė, negėrė bent 15-20 min, nerūkė bent 2 minutes, kad alkotesterio rodmenys būtų tikslūs, nes burnoje likę alkoholio likučiai gali iškreipti alkotesterio parodymus. Šių instrukcijų pareigūnai nesilaikė. Skunde pažymima, kad pirminio patikrinimo (alkotesterio rodmenys) rezultatai negali būti laikomi patikimais įrodymais nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Be to, įvertinus galimą panaudoto alkotesterio paklaidą (±5 procentai) jo naudai, kas šiuo atveju jį tikrinusio policijos pareigūno nebuvo padaryta, nustatytas neblaivumas įvykio metu galėjo būti apie 0,413 promilės alkoholio, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl leistinos ribos peržengimo, įvertinus prieštaravimus, esančius tarp alkotesterio rodmenų ir medicinos įstaigos pateiktos išvados. Teismas neanalizavo aplinkybių, ar policijos pareigūnai rėmėsi alkotesterio naudojimosi instrukcijomis, ar buvo su jomis supažindinti, ar mokėjo šiuo prietaisu naudotis, o netyrus šių aplinkybių, užfiksuoti duomenys negali būti pripažinti gautais teisėtai. Be to, teismas netinkamai įvertino byloje apklausto eksperto duotus paaiškinimus, jo paaiškinimus vertino atsietai, iškraipydamas jų esmę. Ekspertas pagal metodiką nurodė, kad tikrinimo metu jo kraujyje galėjo būti nuo 0,33 iki 0,68 promilių etilo alkoholio. Užfiksuoti alkotesterio parodymai telpa į šį intervalą. Teismo posėdžio metu jis patvirtino, jog važiuodamas gėrė girą, o prieš sustabdant pareigūnams užgesino rūkytą cigaretę ir, kol priėjo pareigūnas, suvalgė saldainį. Ekspertas posėdžio metu pažymėjo, kad prieš tikrinant asmenį alkotesteriu, reikia paklausti ne kada šis vartojo alkoholį paskutinį kartą, o stebėti jį penkiolika minučių, nes alkoholis burnoje gali likti iki penkiolikos minučių ir jis gali suklaidinti alkotesterį. Taip pat ekspertas pabrėžė, jog smetoniška gira nėra be alkoholio, joje yra iki 1,2 promilės alkoholio, tai yra molekulinis alkoholis, kuris gali klaidinti alkotesterį. Saldainis, kad ir neturi alkoholio viduje, tačiau kai fermentuojasi cukrus, tai gaminasi šiek tiek alkoholio. Asmuo gali šalinti iš savo kūno per valandą nuo 0,05 promilės ramioj būsenoj, jeigu neaktyvus, iki 0,40 promilės. Todėl liko nepaneigtas argumentas, jog sustabdymo metu galėjo būti ir mažiau promilių, nei nustatyta alkotesteriu. Esant nurodytoms abejonėms ir prieštaravimams, teismas visas kilusias abejones turėjo vertinti jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, naudai. Skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kitas reikšmingas aplinkybes ir nepagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Be to, teismas netinkamai pritaikė ir aiškino ATPK 20 straipsnį, kadangi išimtinai akcentavo tik administracinės nuobaudos baudžiamąjį tikslą. Byloje yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - nuoširdžiai gailisi. Jis yra vedęs, kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Taip pat dirba, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kadangi bendrovės pagrindinė veikla susijusi su statybomis, todėl jam, kaip vadovui, tenka važinėti į statybos objektus, esančius skirtingose šalies vietovėse. Todėl vairavimas yra betarpiškai susijęs su jo darbine veikla. Padarytas pažeidimas nebuvo šiurkštus ar itin pavojingas. Niekada prieš tai jis nebuvo baustas administracine tvarka dėl transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių, psichotropinių medžiagų. Jam skirtos piniginės nuobaudos buvo savanoriškai sumokėtos, todėl laikytina, jog jis nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas, nėra linkęs nepaisyti visuomenės priimtų taisyklių, o skirtos nuobaudos pasiekia administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Be to, leistina neblaivumo riba buvo viršyta labai nežymiai, nustatytas neblaivumas įvykio metu galėjo būti apie 0,413 promilės alkoholio. Apeliantas suvokia, kad privalėjo elgtis rūpestingiau, tačiau jis galėjo sąžiningai klysti, pervertindamas savo organizmo galimybes ir gerą savijautą. Alkoholį jis vartojo tik iš vakaro, dieną nieko nevalgė, važiuodamas išgėrė giros, o sustabdžius pareigūnams suvalgė saldainį. T. L. teigimu, jam paskirta minimali 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams šiuo atveju yra per griežta ir neatitinka teisės pažeidimo pobūdžio bei pavojingumo laipsnio, taip pat jo asmenybės charakteristikos.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo T. L. skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

T. L. apeliacinis skundas netenkinamas.Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, T. L. savo kaltę pripažįsta dėl dviejų jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, t. y. pripažįsta, jog važiavo viršydamas leistiną greitį (ATPK 124 straipsnio 3 dalis) ir jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą (ATPK 124¹ straipsnio 8 dalis), tačiau apeliantas ginčija padaręs ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, teigdamas, jog buvo netinkamai, paviršutiniškai įvertinti byloje surinkti įrodymai, kurie nepatvirtina, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. T. L. nesutinka ir su jam paskirta administracine nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas pateikto apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas pažeidėjo T. L. kaltę, vadovavosi liudytojo G. J. parodymais, eksperto G. A. C. paaiškinimais, paties pažeidėjo parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Apylinkės teismas, nors ir ne itin išsamiai, tačiau argumentuotai pasisakė, kuriuos parodymus laiko patikimais ir kuriuos vertina kritiškai. Esminių nepašalintų prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų byloje nėra užfiksuota, todėl atmetamas apelianto skundo teiginys, jog buvo vadovautasi vien prielaidomis, spėjimais. Įvertinus visą bylos medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino ir pagrįstai nubaudė T. L. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.Lengvas girtumo laipsnis pripažįstamas nuo 0,41 iki 1,50 promilės, nagrinėjamu atveju T. L. buvo nustatytas 0,43 promilės girtumas, tačiau alkotesteriui Alcotest 6810 Nr. ARFM-0396 taikoma ± 0,017 promilės paklaida. Pažymėtina, kad ši paklaida yra kintamas dydis ir jo skaitinė išraiška priklauso nuo nustatyto pradinio neblaivumo įvertinimo. Minėta paklaida reiškia, kad alkotesteriu nėra absoliučiai tiksliai nustatomas neblaivumo laipsnis, o leidžiamas kintamas svyravimas į didesnę ar mažesnę 0,017 promilės amplitude. Kadangi T. L. 2016 m. gegužės 8 d. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0396 buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, galima matematiškai paskaičiuoti šio neblaivumo ribas (0,43 + 0,017 = 0,447; 0,43 – 0,017 = 0,413). Šiuo atveju aukščiausia riba yra 0,447 promilės, o žemiausia – 0,413 promilės. Kadangi trys skaičiai po kablelio nėra galimi, reikia vadovautis apvalinimo taisyklėmis, tuomet suapvalinus gaunasi 0,41 promilės, kas atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje sudėtį, kadangi administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, t. y. nuo 0,41 promilės iki 1,50 promilės.Apeliantas skunde teigia, jog tarp aukščiau aptartų alkotesterio parodymų ir byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 291 (b. l. 32) yra esminių prieštaravimų, neatitikimų, kurie turėtų būti aiškinami jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, naudai. Tačiau aukštesnės instancijos teismas su šiais T. L. teiginiais nesutinka. Kiekvienas asmuo, nesutinkantis su alkotesterio parodymais, turi teisę pats nuvykti į medicinos įstaigą ir pasitikrinti galimą neblaivumą. Šiuo atveju, nustačius lengvą girtumo laipsnį, buvo nuspręsta taip ir padaryti, siekiant pašalinti visas abejones. Alkotesterio duomenys yra užfiksuoti 2016 m. gegužės 8 d., 16.39 val. (b. l. 6), o apelianto kraujas tyrimui paimtas 2016 m. gegužės 8 d., 17.30 val., t. y. praėjus beveik valandai laiko. Atlikus tyrimą, pateikta specialisto išvada Nr. T-A3398/2016(01) (b. l. 31), kuria nustatyta, jog T. L. kraujyje rasta 0,28 promilės etilo alkoholio. Tiesiogiai apžiūrint apeliantą, konstatuota, jog iškvepiamame ore iš uoslės yra jaučiamas labai silpnas alkoholio kvapas. Nors pažymėta, kad tiriamasis yra mandagus, orientuotas, nuosekliai mąstantis ir aiškiai kalbantis, tačiau Rombergo pozos (prašoma tiesiai stovėti pakėlus rankas į priekį ir suglaudus kojas) jam nepavyko padaryti, fiksuotas nežymus svyravimas. Be to, nurodyta ir tai, kad T. L. akių skleros (odenos) buvo kiek paraudusios. Taigi, tam tikri apsvaigimo požymiai buvo aiškiai užfiksuoti. 17.25 val. atlikto alkoholio nustatymo iškvepiamame ore tyrimo rezultatas užfiksuotas 0,25 ‰, 17.45 val. pakartotinio tyrimo rezultatas 0,16 ‰. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuoseklioje teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina apie 0,15 – 0,2 promilės alkoholio, taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, normalu, jog kepenys, nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, suardo dalį ar visą suvartoto alkoholio kiekį. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ekspertas G. A. C. nurodė, jog per valandą iš žmogaus organizmo gali pasišalinti nuo 0,05 iki 0,40 promilės alkoholio. Tačiau tokių plačių ribų nustatymui prieštarauja teisminė praktika, kurioje vieningai laikomasi pozicijos, jog per valandą iš organizmo pasišalina bent 0,15 promilės etilo alkoholio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-12-2013). Teoriškai galima svarstyti ir apie 0,05 promilės pasišalinimą, tačiau tuomet asmens organizmas turėtų būti visiškai neaktyvus, ramybės būsenoje. Šiuo atveju taip nėra, nes apeliantas neabejotinai judėjo, t. y. vyko į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centrą. Pažymėtina ir tai, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014).Nagrinėjamu atveju T. L. kraujyje, jau minėta, rasta 0,28 promilės etilo alkoholio. Šis faktas nėra ginčijamas, su tuo sutinka tiek pats apeliantas, tiek teisme liudijęs ekspertas. Prie minėto skaičiaus pridėjus apeliantui palankiausią galimai pasišalinusių promilių kiekį (0,28 + 0,15 = 0,43), gauname tiksliai tokį patį rezultatą, koks buvo nustatytas pažeidimo vietoje alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0396. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog minimali neblaivumo riba, nuo kurios galima atsakyti administracine tvarka, t. y. 0,41 promilės, pažeidimo padarymo metu buvo užfiksuota tinkamai.Atsakant į skundo argumentus dėl to, jog naudojant alkotesterį galimai buvo pažeistos šio prietaiso naudojimo instrukcijos bei neatsižvelgta į tai, jog T. L. iki jo vairuotos transporto priemonės sustabdymo gėrė giros, rūkė bei suvalgė saldainį, pažymėtina, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesureikšmino šių duomenų ir neteikė jiems išskirtinumo. Pažymėtina, jog T. L. apie savo suvartotus produktus tikrinimo metu pareigūnams nieko neužsiminė. Jis pripažino, kad iki paryčių šventė draugo gimtadienį, tačiau jau apie dvylika valandų nėra vartojęs alkoholio ir jaučiasi gerai. Pareigūnui pajutus nuo tikrinamo asmens sklindantį alkoholio kvapą, šiam pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu. T. L. tam neprieštaravo, elgėsi ramiai ir mandagiai. Tai savo tarnybiniuose pranešimuose pažymėjo patruliai G. J. ir J. B. (b. l. 8, 9). Vis dėlto, taktiškas, pagarbus elgesys su pareigūnais nėra atsakomybę šalinanti aplinkybė. Be to, pareigūnams teisės aktai neįtvirtina pareigos tiksliai išsiaiškinti ką pažeidėjas iki sustabdymo valgė. Nėra numatytos ir pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas alkotesterio naudojimo instrukcijos nepažeidė, jis išsiaiškino prieš kiek laiko paskutinį kartą buvo vartotas alkoholis, o visus kitus pastebėjimus, jei jų turėjo, T. L. galėjo pažymėti administracinio teisės pažeidimo protokole. Pažymėtina ir tai, kad naudotas alkotesteris atitiko Lietuvos metrologijos inspekcijos reikalavimus, buvo tinkamas naudoti, jam išduotas sertifikatas galiojo iki 2016 m. birželio 18 d. (b. l. 7). Policijos pareigūnai su alkotesterio naudojimo instrukcija yra supažindinami pasirašytinai, tai, jog yra susipažinęs su alkotesterio naudojimo instrukcija G. J. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog medicininės apžiūros rezultatai nepersveria kitų įrodymų, t. y. policijos pareigūnai, sustabdę T. L. vairuojamą automobilį ir pabendravę su juo, jautė sklindantį alkoholio kvapą, alkoholio vartojimo fakto neneigė ir pats pažeidėjas. Atsižvelgiant į medicininės apžiūros rezultatus, po 20 minučių atlikus pakartotinį tyrimą nustatyta 0,16 ‰, prieš tai 0,25 ‰, taigi laikant, jog per 20 minučių iš T. L. organizmo pasišalino 0,09 ‰, galima apytiksliai paskaičiuoti, koks promilių kiekis buvo prieš keliasdešimt minučių, t. y. 0,09 × 2 = 0,18 ‰; 0,25 + 0,18 = 0,43 ‰. Vadinasi, medicininės apžiūros rezultatai iš esmės neprieštarauja alkotesterio parodymams, priešingai, rezultatas visiškai atitinka užfiksuotą pareigūnų. Todėl konstatuoti, jog T. L. nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde prašoma neatimti teisės vairuoti transporto priemones, tuo atveju, jei bus nustatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimu T. L. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Minėtos nuobaudos parinkimą teismas motyvavo tuo, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatos nebuvo pritaikytos. Pagrindo švelninti apeliantui taikomą nuobaudą nenustatė ir aukštesnysis teismas.Sutiktina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šis sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių visumos, leidžiančios pritaikyti minėto ATPK straipsnio nuostatas. Savo kaltės dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo T. L. nepripažino, ginčijo nustatyto neblaivumo faktą, nepadėjo išaiškinti pažeidimo, todėl vien gailėjimasis dėl susidariusios situacijos nesudaro pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę. Ši lengvinanti aplinkybė pripažintina dėl kitų dviejų administracinių teisės pažeidimų, kurių padarymo fakto pažeidėjas neginčijo. T. L. atsakomybę sunkina aplinkybė, kad per metus yra padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nors už ankstesnius pažeidimus paskirtas baudas apeliantas yra savanoriškai sumokėjęs, tačiau tai nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė. Tinkamai įvykdyti administracines nuobaudas yra kiekvieno pažeidėjo pareiga, priešingu atveju, vėlgi kyla atsakomybė, taikomi priverstiniai išieškojimo būdai. Tai, jog T. L. darbo funkcijoms atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, nesudaro pagrindo ATPK 30¹ straipsnio taikymui. Transporto priemonės vairavimas nėra tiesioginė apelianto darbo funkcija. Pažeidėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei vienintelis bendrovės akcininkas. Taigi, jis nėra kam nors pavaldus, pats gali kontroliuoti savo atliekamų funkcijų apimtį. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas skyrė minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą. T. L. neabejotinai patirs tiek finansinių nuostolių, tiek asmeninio patogumo vairuojant transporto priemonę suvaržymų. Tačiau šie negatyvūs padariniai yra adekvatūs padarytam pažeidimui ir neskatinantys klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sustabdyti skundžiamo nutarimo vykdymą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, tačiau šiam prašymui nėra įstatyminio pagrindo. Vadovaujantis ATPK 304 straipsnio 1 dalimi, nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai. Minėto straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, išskyrus nutarimus skirti įspėjimą, taip pat ATPK 337 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą atvejį (administracinio arešto vykdymas). Sutinkamai ATPK 330 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Taigi, joks nutarimo vykdymo sustabdymas nėra galimas.Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai nustatė padarytų pažeidimų sudėtis, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.