- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-18
- Bylos Nr.
- 2-966-911/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08329-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- L. S., G. S.
- Advokatai
- Miranda Kunickienė, Petras Macenis
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams G. S. (G. S.), L. S. dėl avanso ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 5000 Eur avansą ir 5000 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad norėdama pirkti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovams, 2020-09-02 sudarė preliminariąją sutartį dėl buto pirkimo. Preliminariosios sutarties 5 punkte nurodyta, jog pirkėja perdavė pardavėjui avansą 5 000 Eur, kuris įskaitomas į nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainą. Tos pačios preliminariosios sutarties 6 punkte numatyta, jog nutraukus sutartį dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas grąžina pirkėjui sumokėtą 5 000 Eur avansą ir moka 5 000 Eur baudą pirkėjui. Ieškovė, laikydamasi sutartyje nustatytų sąlygų, savo įsipareigojimus vykdė laiku ir tinkamai, sumokėjo avansą 5 000 Eur, tačiau nuvykus į butą ir patraukus atsakovų paliktus baldus, paaiškėjo, kad parduodamo buto sienose yra įsimetęs pelėsis, kas laikytina paslėptais daikto defektais ir esminiu sutarties pažeidimu, trukdančiu nekilnojamuoju daiktu naudotis tinkamai bei turinčiu įtakos gyvenimo kokybei ir sveikatai. Ieškovė gyvena kartu su savo mama, kuri yra garbaus amžiaus ir turi neįgalumą. Ieškovės mama E. S. yra silpnos sveikatos, turi daugybę sveikatos sutrikimų ir yra alergiška pelėsiui. Esant kontaktui su pelėsiu atsiranda silpnumas, krūtinės spaudimas, dusulys ir oro trūkumas. Mano, jog pardavėjai sąmoningai neatskleidė parduodamo nekilnojamojo daikto - buto trūkumų (palikdami užstatytus baldus), apie kuriuos neabejotinai jie turėjo žinoti, jei pirkėja būtų žinojusi apie buto trūkumus, apskritai nebūtų sudariusi preliminariosios sutarties ir sumokėjusi avanso. Siekiant išspręsti ginčą taikiu būdu 2020-10-20 pasiūlymu ieškovė kreipėsi į atsakovus prašydama nutraukti sutartį šalių sutarimu ir grąžinti ieškovei sumokėtą avansą, nurodė, jog tokiu atveju ieškovė atsisakytų savo reikalavimo dėl numatytos baudos iš pardavėjų pagal sutartį. 2020-11-16 atsakovai pateikė atsakymą į 2020-10-20 pasiūlymą nutraukti preliminarią sutartį šalių sutarimu. Atsakovai nurodė, jog avansą grąžinti atsisako, taip pat teigė, jog ant tapetų esantis pelėsis yra paviršinis, o pati sienos būklė, anot atsakovų, yra puiki. Be to, atsakovai nurodė, jog ieškovė pasisavino jų pardavinėjamame bute buvusius baldus. Atsakovų atsakyme į 2020-10-20 pasiūlymą nutraukti preliminarią sutartį šalių sutarimu nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovei apžiūrėjus butą pelėsio matyti nebuvo galima, dėl pajuodavusios sienos atsakovai aiškindami aplinkybes blaškėsi — vieną kartą teigė, jog tapetai pajuodavo, nes buvo užpylę ketvirto aukšto kaimynai, kitą kartą pasakojo, jog trūko vandentiekio vamzdis. Todėl ieškovė tikrąją situaciją suprato tik pradėjus plėšti tapetus. Pažymėtina, jog paaiškėjus, kad atsakovų pardavinėjamame bute yra pelėsis, ieškovė iš karto pranešė atsakovams – buto pardavėjams, kad tokio stovio buto pirkti negali ir grąžino raktus. Taip pat ieškovė norėjo grąžinti atsakovams priklausančius baldus, tačiau to padaryti be atsakovų sutikimo negalėjo, nes buto raktus jau buvo atidavusi, o atsakovai – pardavinėjamo būti savininkai – pasiimti baldų neketino. 2020-10-22 agentūros „Tikras turtas“ ofise pakartotinai buvo siūloma atvežti atsakovų baldus, kur agentūros savininkė I. S. net pasiūlė transportą, kuriuo būtų galima atvežti baldus atgal atsakovams, tačiau atsakovai pasiimti baldų nesutiko, liepė ieškovei baldus palaikyti, kol atsakovai pasidarys remontą pardavinėjamame bute (2-4, 34 b.l.).
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovai pardavinėjo savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno daugybę metų, ir kuris buvo tvarkingas, nekampinis, su baldais ir buitine technika. Ieškovė įdėmiai apžiūrėjusi butą nutarė jį pirkti, todėl 2020-09-02 buvo sudaryta preliminari sutartis. Ieškovė, siekdama įsirengti buto vieną kambarį pagal savo poreikius dar iki sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, gavo atsakovų leidimą perkraustyti baldus iš vieno kambario ir jį renovuoti, o ne išvežti baldus, buitinę techniką be atsakovų žinios. 2020-09-07 atsakovams atvykus į butą palaistyti gėlių, buvo atsitiktinai sutikta ieškovė su sūnumi Arnoldu, kurie lyg tarp kitko parodė, kad rado supelijusius tapetus / jų pagrindą ir paaiškino, kad ši aplinkybė jos negąsdina, kadangi tai tėra paviršinis pelėsis ant tapetų ar jų pagrindo ir dėl buto pirkimo ji nepersigalvos – jį tikrai pirks. Atsakovams nebuvo prievolės garantuoti pelėsio nebuvimą, kuomet apie jį pirmiausiai sužinojo ieškovė ir dėl šių aplinkybių pardavėjams pretenzijų nereiškė, kadangi kaip ir prasitarė pati – pelėsis ant tapetų / jų pagrindo buvo lengvai sutvarkomas, anot ją konsultavusių vidaus apdailos specialistų. Ieškovė nė žodžiu neužsiminė, kad jos mama alergiška pelėsiui. Praėjus mėnesiui po šalių susitikimo bute, t. y. 2020-10-07 buvo sulaukta agentūros „Tikras Turtas“ direktorės skambučio, kuri pranešė, jog ieškovė nebeketina pirkti atsakovų buto ir prasitarė, jog tą pačią dieną ieškovė pasirašė pigesnio buto preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, kurį rado anksčiau, nenutraukus tarp šalių sudarytos 2020-09-02 preliminarios sutarties. Iki tol iš ieškovės nebuvo sulaukta jokio skambučio, laiško, pasiūlymų ar pretenzijų, todėl tokia agentūros „Tikras Turtas“ direktorės žinia atsakovus šokiravo. Nurodo, kad tikroji preliminariosios sutarties nutraukimo iniciatorė yra ieškovė, kadangi ji nebeketina pirkti buto dėl to, kad nusipirko pigesnį, todėl būtent jai ir taikytinos preliminarios sutarties 6 p. nurodytos netesybos, kurios beje net nepadengia pirkėjos padarytų nuostolių atsakovams (43-46 b.l.).
Šalies argumentai
3. Ieškovė V. S. ieškinį ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes palaikė. Papildomai 2021-06-30 teismo posėdžio metu paaiškino, kad baldai buvo išvežti atsakovų sutikimu, jie dabar yra Kalotėje pas ieškovės pusbrolį nuo rugsėjo mėnesio. Ieškovė siūlė atsakovams, kad atsakovai grąžintų avansą, o ieškovė parveš baldus. Kai kurių baldų nebeturi, nes jie buvo atitinkamo stovio, siūlė atsakovams sumokėti pinigus už juos. Baldai buvo išvežti iš dviejų kambarių. Butas 4 kambarių. Kadangi mama pardavinėjo savo butą, reikėjo persivežti baldus, todėl ieškovė paprašė atsakovų, kad jie leistų atlaisvinti vieną kambarį. Atsakovai sutiko. Perkelti baldų į kitą kambarį negalėjo, nes nebuvo vietos. Išvežė šiuos baldus: miegamojo komplektas, iš mergaičių kambario dvi lovos su lentynomis, taip pat iš virtuvės išvežta naudota mikrobangų krosnelė, iš vonios – skalbimo mašina. Išvežė, nes galvojo, kad pirks butą ir tvarkėsi jau jį kaip sau. Taip pat išvežė kiliminę grindų dangą, kuri buvo suplyšusi. Iš koridoriaus išmetė rūbų spintą, batų spintą ir kiliminę grindų dangą, už juos siūlė atsakovams sumokėti. Juos sunaudojo malkoms. Iš vaikų (berniukų) kambario išvežtus daiktus išvežė, siūlė juos grąžinti. Iš miegamojo daiktai išvežti, jie yra neišmesti. Iš vaikų (mergaičių) kambario daiktai yra išvežti, juos turi. Dvejoja dėl spintos, nepamena ar turi. Buvo susitikimas ofise, ofiso vadovė siūlė transportą daiktų parvežimui, tačiau atsakovai atsisakė, nes vyko bute remontai, todėl pasakė po remontų grąžinti. Dar prieš ginčo butą, ieškovė buvo nusižiūrėjusi 4 kambarių butą, bet kadangi ginčo butas labiau patiko, nusprendė pirkti jį. Visgi vėliau nusipirko pirmiau žiūrėtą butą, adresu I. (duomenys neskelbtini). Šį butą įgijo už 50 000 Eur. Preliminari šio buto pirkimo sutartis sudaryta 2020-10-07. Ginčo butą buvo sutarę pirkti už 81 000 Eur. Kai išvežė baldus, patraukė užuolaidas miegamojo kambaryje pamatė papilkavusias sienas, tačiau kaip nėra mačiusi tokių dalykų, nesuprato, kad tai pelėsis. Kai patraukė spintą pamatė skyles sienoje, matėsi vonios vamzdžiai. Mergaičių kambaryje išvežus baldus pamatė, kad atkerę tapetai, tapetų kampas pajuodavęs. Pašalinus tapetus pamatė didelį pelėsį, ten stovėjo mergaičių lovos. Pelėsis buvo ir apačioje, ir viršuje, po tapetais. Paklausė šeimininkų. Šeimininkai pradėjo mėtytis, sakė, kad buvo užpylę, taip pat sakė, kad trūko vamzdžiai. Butas yra pirmame aukšte. Nuo grindų pelėsis buvo koks metras, virš metro. Prie lubų taip pat buvo pelėsis einantis platėjančiai į lubas (18 b. l. esanti nuotrauka). Kai sudarė preliminarią sutartį, atsakovai sakė, kad ieškovė gali su baldais daryti, ką nori. Galutinai dėl pelėsio įsitikino, kai 2020-10-05 atvažiavo ieškovės meistras, kuris apžiūrėjo, nuplėšė apatinius tapetus. Tada iš karto pranešė agentūrai. Neprisimena kada pamatė pelėsį, bet įsitikino, kad ten tikrai pelėsis atvykus su meistru spalio 5 d. Kito buto preliminarią sutartį sudarė spalio 7 d., atsakovams apie naujai perkamą butą nepranešė, pranešė agentūrai. Į advokatą kreipėsi spalio 20 d. Jei nebūtų buvę pelėsio, ieškovė būtų pirkusi ginčo butą. Butą Simonaitytės g. buvo apžiūrėjusi anksčiau, bet ginčo butas labiau patiko. Manė, kad reikės tik tapetus pasikeisti, paaiškėjo, kad reikės daug daugiau, taip pat išnaikinti pelėsį. Bute Simonaitytės g. persiklijavo tapetus ir sujungė tualetą su vonia bei padarė remontą – pakeitė plyteles. Atsakovė dirba agentūroje „Tikras Turtas“. Apie pelėsį informavo agentūrą – agentę ir direktorę. Buto raktai buvo grąžinti 2020-10-22 atsakovams. Tapetai buvo pradėti plėšyti neatsiklausus atsakovų. Pirmąją preliminarią sutartį 2020-08-29 pasirašė be atsakovų, jų nebuvo Lietuvoje, tada ir sumokėjo avansą. Sutartį sudarė su agentūra. Tikrąją preliminarią sutartį pasirašė 2020-09-02 kartu su atsakovais. Ieškovė 2021-09-14 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad mamos butą pardavė 2020-09-24, o antrojo dar nepardavė, vis dar pardavinėja, nėra pirkėjo. Buto I. Simonaitytės g. preliminarioje sutartyje numatyta notarinės pirkimo sutarties pasirašymo data iki 2020-10-16, nes jau buvo pardavusi mamos butą už 34 000 Eur. Skirtumui padengti turėjo savo ir mamos santaupų. Ieškovė 2021-09-28 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sienose yra pelėsis įsitikino 2020-10-05. Tame kambaryje, kuriame leido išvežti baldus, ten reikėjo remonto, todėl atsakovai sutiko, kad ir antrą kambarį palaisvintų. Kai išardė baldus, po tapetais pasirodė juodos dėmės. Atsakovai pasakė, kad nuotekų vamzdis buvo trūkęs, vėliau prisiminė, kad kaimynai buvo aplieję.
Atsiliepimas
4. Atsakovė L. S. su ieškiniu nesutinka, palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. 2021-06-30 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, pirkėja prieš pasirašant preliminarią sutartį bute buvo 2 kartus, be savininkų dalyvavimo, kartu su savo pažįstama agente. Apie kampą miegamajame tikrai žinojo. Kai buvo pasirašyta sutartis, ieškovė paprašė atlaisvinti vieną kambarį, kadangi ji pardavė savo mamos butą ir neturėjo kur dėti baldus. Atsakovai sutiko, kad atsilaisvintų vieną kambarį. S. O. turėjo buto raktus. Agentė neįspėjusi pardavėjų atidavė raktus pirkėjai, o ji be atsakovų leidimo išvežė visus baldus. Atsakovai atvažiavo į butą palaistyti gėles ir pamatė, kad bute yra svetimi žmonės ir butas yra tuščias. Tik tada pamatė vaikų kambaryje pelėsį. Iki to pelėsio pamatyti negalėjo, nes ten stovėjo didžiulė integruota spinta. Tapetai jau buvo nuplėšti. Tai buvo 2020-09-07. Atsakovai turėjo išvažiuoti iš Lietuvos, ieškovė patikino, kad tikrai pirks butą. Atsakovai į Lietuvą grįžo tik 2020-10-10. 2020-10-07 paskambino agentūros direktorė I. S. ir pasakė, kad pirkėja atsisako pirkti. Tą pačią dieną ji nupirko kitą butą. Pirkėja pardavėjams nieko nepranešė, kad atsisako pirkti butą. 2020-10-14 susitiko visi ofise. Pirkėja pasakė, kad nepirks buto, reikalavo grąžinti avansą. Pardavėjai pasakė, kad dabar tokio išgriauto buto pardavinėti negali, reiks daryti remontą. Ofise atsakovas pareikalavo grąžinti raktus. Atsakovai nebuvo davę leidimo išvežti baldus. 2020-10-18 buvo pokalbis telefonu. Atsakovė kalbėjo ir su ieškove, ir su jos sūnumi bei susitarė 2020-10-20 susitikti ofise ir pasirašyti kitą sutartį dėl baldų, jų grąžinimo, dėl avanso. Atsakovė įspėjo direktorę, kad atvažiuos. Tada sužinojo, kad ieškovė vietoj susitikimo ofise, 2020-10-20 kreipėsi į advokatę. 2020-10-22 ofise šalys nesusitiko. Pagrindinę buto pirkimo sutartį buvo susitarę sudaryti iki 2020-03-03, nes ieškovė norėjo parduoti savo butą ir taip atsiskaityti su atsakovais. Atsakovai sutiko palaukti. Ieškovė atsakovei paaiškino, kad iš atsakovų sūnaus kambario baldus ieškovė paliko savo parduotame bute, todėl negali jų grąžinti. Kažką taip pat išmetė. Atsakovei pačiai buvo svarbu dėl pelėsio, nes turi 3 vaikus, todėl padarė 2 tyrimus. Jie tyrinėjo ir orą, ir sieną bei nustatė, kad minimali norma. Atsakovai pakvietė meistrą. Pas jų buvo viniliniai tapetai, pelėsis buvo ant tapetų pagrindo, ne ant sienos. Šiai dienai butas suremontuotas. Nepatraukus baldų, pelėsio nebuvo galima pamatyti. Baldai stovėjo apie 10 metų. Ant rožinės sienos papilkėjimas ne pelėsis, o nusidėvėjimas, nes remontas darytas 1993 m. Ieškovė pamačiusi pelėsį patikino atsakovę, kad čia nieko tokio, kad jos meistras patikino, kad sutvarkoma. Dėl baldų išvežimo pasirašant preliminarią sutartį buvo susitarta, kad ieškovė išveš baldus tik iš miegamojo kambario. Atsakovai neatsisakė parduoti buto, dėl notarinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo kalta ieškovė. 2020-10-07 agentūros direktorė paskambinusi pranešė, kad ieškovė nupirko kitą butą. Pranešimo apie preliminarios sutarties nutraukimą negavo. Avansą iš ieškovės gavo 5000 Eur, avanso negrąžino, nes atsakovai liko be baldų, be to reikėjo daryti remontą, kuris kainavo 4000 Eur. Butą pardavė už 84 000 Eur. Buvo geranoriškai paprašyta, kad palaikytų baldus, kol atsakovai pasidarys remontą. Buvo pasakyta, kad butas parduodamas su baldais. Dabar butas jau parduotas, todėl baldai nebereikalingi. Pirkėja neklausė, ar galima plėšti tapetus. Pirkėja matė, koks buvo šokas pardavėjai pamačius pelėsį ir pati pirkėja (ieškovė) ramino pardavėją, kad čia nieko tokio. Pardavėja leido pradėti remontuoti vieną kambarį – miegamąjį. Kitų kambarių neleido. Šiame bute atsakovai gyvena 1993 m. Remontas nuo 1993 m. miegamajame nebuvo darytas, mergaičių kambaryje ir sanitariniai mazgai remontuoti prieš 10 metų panašiai. Kai darė remontus vonioje, buvo keičiami vamzdžiai, o miegamajame stovėjo didžiulė spinta. Nurodo, kad baldų nebereikia. Turėjo baldus grąžinti, tada kai buvo ginčas. Atsakovė 2021-09-14 teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ginčo bute yra 3 sanitariniai mazgai. Pagal projektą yra 14 kv. m. rūsys prijungtas prie buto. Rūsyje įrengta garo pirtis su kriaukle. Ventiliacija šiame sanitariniame mazge atlikta puikiai. Virš jo yra miegamasis, puikios būklės, suremontuotas, jame jokio pelėsio nėra. O vaikų kambarys, kuriame rado pelėsį yra visai kitame buto gale. Dar kitame kambaryje, kur sakė, kad rado pelėsį, buvo ne pelėsis, o buvo papilkėjusios rožinės sienos, nes remontas darytas prieš 30 metų.
5. Liudytojas A. P. 2021-09-14 teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovės sūnus. Prieš pasirašant preliminarią sutartį pastebėti pelėsio nebuvo įmanoma, nes sienos buvo uždengtos baldais. Pelėsį pastebėjo 2020-10-05, kai atvažiavo jų meistras. Jis pasakė, kad kambaryje, kurį ruošėsi remontuoti močiutei, yra pelėsis. Jie galvojo, kad dėl senų remontų papilkavusios sienos, o pasirodo ten buvo pelėsis. Tada nuėjo apžiūrėti kito kambario, pamatė atsilupusį tapetų kampą. Praplėšė ir pamatė pelėsį. Tą pačią dieną pranešė agentūrai. Apie butą, kurį vėliau nusipirko I. Simonaitytės g., žinojo iki preliminarios sutarties sudarymo, tačiau ieškojo buto su atlikta namo renovaciją, todėl to buto I. Simonaitytės g. nesvarstė. Kai atsakovams pasakė apie pelėsį, jie sakė, kad ieškovė apie tai turėjo žinoti. Jei ieškovė būtų žinojusi apie pelėsį, nebūtų sudariusi preliminarios sutarties. Kadangi ieškovės šeima norėjo atsivežti baldus, paklausė atsakovų ar gali išvežti jų baldus. Atsakovai davė sutikimą, sakė tik neliesti tualeto ir vonios. Nežino, kodėl notarinė sutartis turėjo būti pasirašyta tik 2021-03-03. Baldai buvo išvežti 2020-09-07 dalyvaujant atsakovams. Tapetai buvo pradėti plėšyti tik 2020-10-05. Iki šios datos laukė kol grįš jų meistras iš užsienio. 2020-10-07 sudarė buto I. Simonaitytės g. preliminarią sutartį. Atsakovei apie šią pasirašytą sutartį nepranešė. Ginčo bute buvo ne vieną kartą. Kai atvažiavo išvežti baldus buvo liudytojo dėdė, pusbrolis. Po to buvo atėjęs jų meistras. Kai buvo daromos nuotraukos dalyvavo S. O. ir D. B., jos agentūros darbuotojos.
6. Liudytoja S. O. 2021-09-14 teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė yra bendradarbė, o ieškovė buvo jos klientė. Pirmą kartą butą apžiūrėjo su ieškove. Ieškovė apie pelėsį pranešė 2020-10-05. Pasirašant preliminarią sutartį pardavėja leido pirkėjai išvežti baldus iš vieno kambario. Susitiko su šalimis ofise, pirkėja pasakė, kad gali grąžinti baldus, pardavėja pasakė, kad nereikia. Mano, kad pardavėja galėjo žinoti apie pelėsį. Nurodo, kad 2 kartus ieškovė apžiūrėjo butą iki preliminarios sutarties pasirašymo. Preliminarias sutartis ruošia agentūros direktorė. Notarinė sutartis turėjo būti pasirašyta tik 2021-03-03, nes pirkėja pardavinėjo savo butą, jai reikėjo laiko gauti pinigus, kad užmokėtų už perkamą butą. Butą I. Simonaitytės g. apžiūrėjo dar prieš ginčo buto apžiūrėjimą. Ginčo butas patiko, nes pirmas aukštas, o ieškovė prižiūri sergančią mamą, šalia parkelis, renovuota šildymo sistema. Agentūros direktorė pranešė apie pelėsį 2020-10-06 atsakovei. Buto I. Simonaitytės g. preliminarią sutartį ieškovė pasirašė po to kai informavo atsakovę, kad ginčo buto nepirks.
7. Liudytojas R. M. 2021-09-14 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis ieškovei remontavo butą. Jo išsilavinimas vidurinis, 25 metus atlieka vidaus apdailos darbus. Ieškovė 2020-10-05 aprodė butą. Pastebėjo, jog buto tapetai šviesūs, bet kampuose patamsėję. Pelėsis pasireiškė vizualiai. Iš patirties žino, kad panaikinti pelėsį labai sunku. Mano, kad neįmanoma nejausti pelėsio. Už baldų savininkė negalėjo pamatyti pelėsio, tačiau ten kur užuolaidos, turėjo pardavėja matyt, kad yra pelėsis. Bute vonios kambarys padarytas rūsyje, iš kambario laiptai į apačią.
8. Liudytoja I. S. 2021-09-14 teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra įmonės UAB „Tikras turtas“ direktorė. Ji rašė preliminarią sutartį, dalyvavo sutarties sudarymo procese. Sutarties pasirašymo metu buvo pasakyta, kad beveik visi baldai bus palikti, bet pirkėja paprašė atlaisvinti kambarį, kad galėtų parsivežti savo baldus. Paskui pirkėjai norėjo grąžinti baldus, įmonė siūlė pervežėjų kontaktus, pardavėjai atsisakė. Sutartį nutraukė pirkėja, nes išvežę baldus pamatė, kad pelėsio daugiau negu galvojo. Pradžioj lyg pirkėja buvo mačiusi kažkiek pelėsio. Pati faktiškai viską sužinojo vieną dieną. Atsakovę informavo tą dieną, kai sužinojo, kad pirkėja nepirks buto. Su šalimis ofise buvo susitikę vieną kartą. Su ieškove dar buvo sudaroma pavedimo sutartis apie tai, kad klientai atsiskaitys su įmone už tai, kad padedamas surasti butas. Pavedimo sutartis sudaroma tą pačią dieną, kada pasirašoma preliminari sutartis. Notarinė sutartis turėjo būti pasirašyta tik 2021-03-03, nes pirkėja jau buvo susitarusi dėl vieno savo buto pardavimo ir turėjo parduoti antrą savo butą, kad užtektų pinigų nusipirkti ginčo butą. Buto I. Simonaitytės g. preliminarioje sutartyje numatyta notarinės pirkimo sutarties pasirašymo data iki 2020-10-16, nes pirkėja tą sumą jau turėjo. Pavedimo sutartyje numatyta bauda, jei pirkėjas galiausiai buto nenuperka. Ieškovei, bauda nebuvo taikoma, nes nupirko kitą butą, todėl įmonė vis tiek gavo naudos.
9. Liudytojas V. P. 2021-09-14 teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovės pusbrolis. Išsilavinimas vidurinis. Aptarnauja objektus, kurios turi virtuves (darželiai, mokyklos, ligoninės). Ieškovė paprašė, kad išvežtų iš ginčo buto baldus. Liudytojas atvažiavo su savo sūnum. Baldus reikėjo ardyti. Namie buvo šeimininkai ir jų dukra, jie davė sutikimą, kad baldai būtų išvežti. Baldus vežė savo transportu. Parvežė pas V. P. į kaimą, sudėjo ūkiniam pastate baldus. Baldai yra pas jį iki šiol. Dalis baldų buvo naikinama. Buvo sulaužytų baldų, televizijos staliukas apgadintas, kitų baldų stalčiai išlūžę.
10. Liudytoja D. B. 2021-09-14 teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove yra bendradarbės, o ieškovė yra klientė. 2020 m. spalio 5 ar 6 dieną paskambino ieškovė ir pasakė, kad nori atsisakyti preliminarios sutarties, nes galimai bute yra pelėsis. Liudytoja važiavo į butą įsitikinti ar situacija yra rimta. Nuvykusi pamatė tas dėmes, nufotografavo. Ieškovė kalbėjo, kad ieškos kito buto, nes turi sergančią mamą. Yra įmonės UAB „Tikras turtas“ juristė.
11. Liudytoja J. S. 2021-09-28 teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovai yra jos tėvai, o ieškovė buvo buto pirkėja. Tėvų butas buvo pardavinėjamas rugsėjo pradžioje. Tėvai leido pirkėjai išvežti iš vieno kambario baldus. 2020-09-05 ji buvo su tėčiu namuose, į butą atvažiavo ieškovės brolis su savo sūnumi ir ieškovės sūnumi išvežti baldus iš rožinio kambario. Dar po kelių dienų, tėvams nebūnant namuose, ieškovė be atsakovų sutikimo išvežė visus baldus iš buto. Gyvendama šiame bute nejautė jokio pelėsio kvapo, butas buvo labai tvarkingas, šildomas ir vėdinamas. Panašiai rugsėjo mėn. 7 ar 8 dienomis iš buto buvo išvežti baldai ir nuplėšti tapetai, tada jau ieškovė žinojo apie pelėsį. Tėvams buvo šokas, nes jie nežinojo apie pelėsį. Visi baldai buvo įmontuoti ir nebuvo matyti jokio pelėsio, jį rado tik išmontavus baldus. Pirkėja tėvams sakė, kad ji pasikonsultavo su meistru ar kažkuo, kad čia nieko blogo nėra, labai greitai ir nebrangiai galima susitvarkyti ir problemų nemato, tai buvo po kelių dienų nuo 2020-09-05. 2020-09-14 tėvai išskrido į Londoną. Atsakovų dukra kalbėjo su ieškovės brolių, jo paklausė, kur išveža baldus. Ieškovės brolis atsakė, kad ieškovė baldus dovanoja jam su žmona. Atsakovų dukra pasakė, smagu, kad baldai neišmetami, kad dar pasitarnaus. Ieškovės brolis pasakė, kad taip baldai labai geros kokybės, jų miegamojo baldai prastesni, todėl džiaugėsi, kad pasiima. Taip pat nuėję į kitą kambarį (vaikų) ieškovės brolis paklausė, ar ir šie baldai lieka pirkėjai, atsakovų dukra pasakė, kad taip, butas parduodamas su visais baldais, tada ieškovės brolis apsidžiaugė, sakė, kaip patiktų jo anūkei šie baldai. Atsakovai nuo 2018 metų nebegyvena tame bute. Atsakovų dukra 10 metų nebegyvena bute, išvyko į Londoną.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020-09-02 tarp atsakovų G. S. (G. S.), L. S. (pardavėjų) ir ieškovės V. S. (pirkėjos) buvo sudaryta preliminari sutartis, kuria būsimas pirkėjas įsipareigojo nupirkti, o būsimi pardavėjai įsipareigoja parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį 4 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 81 000 Eur (Sutarties 1 p.). Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas pas notarą turi būti įvykdytas iki 2021-03-03 ir gali būti pratęsta pagal šalių susitarimą papildomai mėnesiui. Sutarties 5 punkte numatyta, kad pirkėja perdavė pardavėjui 5000 Eur avansą, kuris yra įskaitomas į nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo kainą. Sutarties 6 punkte numatyta, kad nutraukus preliminarinę sutartį dėl pardavėjos kaltės (negavo iš banko leidimo parduoti), pardavėjas grąžina pirkėjui 5000 Eur. Nutraukus sutartį ne dėl pirkėjo kaltės duotas avansas 5000 Eur gražinamas pirkėjui. Jei viena iš šalių atsisako pasirašyti pagrindinę sutarti pas notarą, be svarbių priežasčių (persigalvoja, sugalvoja pirkti kitą turtą, delsia nupirkti/parduoti daugiai kaip 20 darbo dienų nuo numatyto termino ir pan.) atsakinga šalis sumoka kitai šaliai baudą 5000 Eur. Pagal sutarties 7 punktą šalys sutartį gali nutraukti tik pagal šalių raštu įformintą susitarimą. Sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja iki visų įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo (5 b. l.).
13. Nustatyta, kad šalių 2020-09-02 sudaryta buto preliminari pirkimo – pardavimo sutartis per šios sutarties 3 punkte numatytą terminą – iki 2021-03-03, nebuvo įvykdyta, t. y. šalys nesudarė pagrindinės sutarties, todėl pripažįstama, kad šalių prievolė sudaryti pagrindinę notarinę buto pirkimo – pardavimo sutartį baigėsi 2021-03-03 įskaitytinai (CK 6.165 str. 5 d.).
14. Iš ieškovės, atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė, 2020 m. spalio mėn. pradžioje nusprendusi šio buto nebepirkti dėl bute galimai buvusio pelėsio, informavo ne atsakovę, o nekilnojamojo turto agentūros UAB „Tikras turtas“ darbuotojas, jog šio buto nepirks.
15. 2020-10-07 tarp D. T. (pardavėjos) ir ieškovės V. S. (pirkėjos) buvo sudaryta preliminari sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo nupirkti 4 kambarių butą su rūsių, esantį (duomenys neskelbtini), už 51 000 Eur. Terminas pasirašyti notarinę pirkimo – pardavimo sutartį sutartas iki 2020-10-16 (75 b. l.).
16. Ieškovė 2020-10-20 kreipėsi į advokatę ir 2020-10-20 išsiuntė atsakovams pasiūlymą nutraukti preliminarią sutartį šalių susitarimu. Pasiūlyme nurodyta, kad pirkėja, laikydamasi sutartyje nustatytų sąlygų, savo įsipareigojimus vykdė laiku ir tinkamai, sumokėjo avansą 5 000 Eur, tačiau nuvykus į butą ir patraukus pardavėjo paliktus baldus, paaiškėjo, kad parduodamo buto sienose yra įsimetęs pelėsis, kas laikytina paslėptais daikto defektais ir esminiu sutarties pažeidimu, trukdančiu nekilnojamuoju daiktu naudotis tinkamai bei turinčiu įtakos gyvenimo kokybei ir sveikatai. Mano, jog pardavėjai sąmoningai neatskleidė parduodamo nekilnojamojo daikto – buto trūkumų (palikdami užstatytus baldus), apie kuriuos neabejotinai jie turėjo žinoti, nes jei pirkėja būtų žinojusi apie buto trūkumus, apskritai nebūtų sudariusi preliminariosios sutarties ir sumokėjusi avanso. Siūlo nutraukti preliminarią sutartį šalių susitarimu, pardavėjui, per 10 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos grąžinti pirkėjai sumokėtą avansą 5 000 Eur ir 2020-09-02 preliminarioji sutartis nutraukiama, pirkėja atsisako savo reikalavimo dėl numatytos baudos iš pardavėjo pagal sutartį (8-9 b. l.).
17. Atsakovai pateikė ieškovei 2020-11-16 atsakymą į pasiūlymą nutraukti preliminarią sutartį šalių susitarimu, nurodydami, kad ieškovė, kaip būsima savininkė, be pardavėjų sutikimo išvežė iš buto dalį baldų ir buitinės technikos, buvo padaryta žala už daugiau kaip 5000,00 Eur sumą. Daro išvadą, kad preliminarioji sutartis nutraukta dėl pirkėjos kaltės be svarbių priežasčių, todėl pardavėjų gautas avansas nebus grąžintas (lieka kaip pirkėjos mokėtina bauda nutraukus preliminarią sutartį) ir net bus svarstoma dėl žalos dalies, viršijančios netesybas, išreikalavimo iš pirkėjos ir / ar ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 182 str. (10-12 b. l.).
18. Atsakovai sudarė ieškovės išvežtų iš atsakovų buto, esančio (duomenys neskelbtini), baldų, kiliminės dangos ir buitinės technikos sąrašą bei įvertino, kad padaryta žala siekia 5 127 Eur, taip pat pateikė išlaidas remontui patvirtinančius čekius (14, 55, 56-57 b. l.).
19. Į bylą pateikti 2020-11-18 gydytojos įrašas dėl ieškovės motinos E. S. sveikatos būklės (6 b. l.), E. S. neįgalumo pažymėjimas (7 b. l. ), 2021-03-03 E. S. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodoma, kad 2020-10-05 pripažinti didieji spec. poreikiai – pirmo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (77 b. l.).
20. Iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2020-11-03 Tyrimų protokolo Nr. 4-20/701/1B nustatyta, kad 2020-11-03 15:30 val. buvo paimtas aplinkos oro mėginys iš namų buto, (duomenys neskelbtini), savikontrolės tikslu. Mėginį paėmė L. S.. Tyrimo rezultatai: mielių skaičius – nerasta, pelėsinių grybų skaičius – 2,0 (58 b. l.). Iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2020-11-03 Tyrimų protokolo Nr. 4-20/702/1B nustatyta, kad 2020-11-03 15:30 val. buvo paimtas nuoplovos mėginys iš namų buto, (duomenys neskelbtini), savikontrolės tikslu. Mėginį paėmė L. S.. Tyrimo rezultatai: mielių skaičius – <1,0x10¹, pelėsinių grybų skaičius – 3,0x10² (59 b. l.). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus 2020-11-04 Mikrobiologinio tyrimo protokolo Nr. MA-KL 3769 (MA 16963)/2020, nustatyta, kad buvo paimtas plovinys nuo sienos paviršiaus vaikų kambaryje, ieškomi mikroorganizmai – pelėsinių grybų aptikimas, rezultatai – aptikta (60 b. l.). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus 2020-11-04 Mikrobiologinio tyrimo protokolo Nr. MA-KL 3770 (MA 16964)/2020, nustatyta, kad buvo paimtas mėginys – oras vaikų kambaryje, ieškomi mikroorganizmai – pelėsinių grybų skaičius lėkštėje, rezultatai – 24 (61 b. l.).
21. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 5000 Eur avansą ir 5000 Eur baudą, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia tuo, jog buvo nuslėpta apie parduodamo buto esminius trūkumus, atsakovai kalti dėl notarinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, nes jei būtų atskleidę ieškovei buto trūkumus, tai yra bute esantį pelėsį, ieškovė nebūtų sudariusi preliminarios sutarties.
22. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
23. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje. Ši teisės norma taikytina tais atvejais, kai yra sudaryta pagrindinė sutartis. Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktus).
24. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).
25. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).
26. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti.
27. Pardavėjas privalo garantuoti parduodamo daikto kokybę ir sudarydamas preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Įstatymas nedetalizuoja, kokios pasekmės kyla, kai pardavėjas, sudarydamas preliminariąją sutartį, pažeidžia šią pareigą, nenustato alternatyvių pirkėjo teisių gynimo būdų paaiškėjus daikto trūkumams po preliminariosios sutarties sudarymo kaip pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atveju (pvz., kad pardavėjas neatlygintai pašalintų daikto trūkumus ar kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina). Įstatyme taip pat nedetalizuojama, kas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių. Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trūkumų, svarbu, kad šie trūkumai buvo paslėpti (nežinomi pirkėjui sudarant preliminariąją sutartį) ir pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų sudaręs preliminariosios sutarties, arba nebūtų sutikęs už daiktą tiek mokėti. Sudarius preliminariąją sutartį ir paaiškėjus paslėptiems trūkumams, kiekvienu atveju vertinama, ar pirkėjas turėjo pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).
28. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, tačiau draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį yra nustatyta įstatymuose ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys, 6.163 straipsnio 2 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).
29. Sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015)( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021, 4-6 punktai).
30. Sprendžiant, ar atsakovai turėjo pagrindą negrąžinti ieškovės sumokėto avanso, būtina įvertinti, ar ieškovė pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovė įrodinėja, kad turėjo pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį, nes butas turėjo trūkumų – bute ant dviejų kambarių sienų buvo rasta pelėsio požymių.
31. Kaip jau nustatyta byloje, šalių 2020-09-02 sudarytos preliminarios sutarties 6 punkte numatyta, kad nutraukus preliminarinę sutartį dėl pardavėjos kaltės (negavo iš banko leidimo parduoti), pardavėjas grąžina pirkėjui 5000 Eur. Nutraukus sutartį ne dėl pirkėjo kaltės duotas avansas 5000 Eur gražinamas pirkėjui. Jei viena iš šalių atsisako pasirašyti pagrindinę sutartį pas notarą, be svarbių priežasčių (persigalvoja, sugalvoja pirkti kitą turtą, delsia nupirkti/parduoti daugiau kaip 20 darbo dienų nuo numatyto termino ir pan.) atsakinga šalis sumoka kitai šaliai baudą 5000 Eur. Pagal sutarties 7 punktą šalys sutartį gali nutraukti tik pagal šalių raštu įformintą susitarimą.
32. Pirmiausiai pažymėtina, jog preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis, kaip numato jos 7 punktas, nebuvo nutraukta nustatyta tvarka, t. y. raštu. Ieškovė, manydama, turinti teisę nutraukti preliminarią sutartį dėl paslėptų buto trūkumų, taip pat 2020-10-20 gavusi teisininko konsultacijas, nesilaikė preliminarios sutarties nutraukimo tvarkos. Preliminari sutartis iki pat jos galiojimo termino pabaigos, t. y. iki 2021-03-03, kuomet šalys turėjo sudaryti pagrindinę notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, nebuvo nutraukta. Be to, ieškovė tinkamai nepranešusi apie preliminarios sutarties nutraukimą, 2020-10-07 sudarė kito buto preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį bei jį įgijo. Pažymėtina ir tai, kad, ieškovės teigimu, kitą butą, t. y. esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė nupirko už 30 000 Eur mažesnę kainą nei ginčo buto kaina.
33. Nustatant, ar ieškovė pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, svarbu nustatyti kada ieškovė sužinojo apie bute esantį pelėsį. Ieškovė, liudytojas A. P. teismo posėdžių metu nurodė, jog jiems tapo žinomas faktas apie pelėsio buvimą 2020-10-05, kuomet į ginčo butą ieškovė atvyko su savo meistru R. M., kuris patvirtino, jog juodos dėmės ant tapetų mergaičių kambaryje bei papilkėjimas ant dažytos sienos miegamajame yra pelėsis. Teigė, kad iki tol ieškovė nežinojo apie pelėsio buvimą bute. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad iki preliminarios sutarties sudarymo, t. y. iki 2020-09-02, ginčo butą ieškovė apžiūrėjo 2 kartus, bent kartą jį apžiūrėjo kartu su sūnumi A. P.. Sutarties sudarymo metu dalyvavo ieškovė su sūnumi. Po sutarties sudarymo 2020-09-07 bute taip pat lankėsi ieškovės brolis V. P., jo sūnus, taip pat ieškovės sūnus A. P.. Šalių paaiškinimais ir liudytojų A. P., V. P., J. S. parodymais baldai iš atsakovų buto buvo išvežti 2020 m. rugsėjo mėn. pradžioje, apytiksliai 5-7 dienomis. Teismas mano, kad atsakovai, kaip pardavėjai, tinkamai įvykdė savo pareigas – suteikė ieškovei galimybę apžiūrėti ginčo butą.
34. Byloje nustatyta, kad baldai iš ginčo buto buvo išvežti 2020 m. rugsėjo 5-7 dienomis. Išvežus baldus ieškovė pamatė skyles sienoje miegamajame kambaryje, taip pat papilkėjusią sieną tame pačiame kambaryje, pajuodavusį tapetų kampą. Išvežant baldus dalyvavo mažiausiai trys žmonės iš ieškovės pusės. Ieškovės žinojimą apie pelėsį patvirtina ir liudytojos I. S. 2021-09-14 teismo posėdyje duoti parodymai, kad „ieškovė norėjo nutraukti preliminarią sutartį, nes pamatė daugiau pelėsio negu prieš tai. Buvo matę prieš tai, norėjo susitvarkyti, bet išvežus baldus pamatė, kad ten daugiau pelėsio“ (garso įrašo 43:38 – 43:53 įrašo minutės). Laikytina, kad ieškovei buvo žinoma apie bute esantį pelėsį 2020 m. rugsėjo mėn. pradžioje, kai iš buto buvo vežami baldai. Nustatyta, kad jau nustačiusi šiuos buto trūkumus, ieškovė, po baldų iš buto išvežimo, iš karto nesikreipė į atsakovus dėl kainos mažinimo, trūkumų šalinimo ar kitokių preliminarios sutarties pakeitimų ar jos nutraukimo. Tik 2020-10-05 ieškovė kreipėsi į agentūros darbuotojus, nurodant, kad buto pirkti nebeketina, kai tuo tarpu sudaryta 2020-10-07 kito buto preliminari pirkimo sutartis už 30 000 Eur mažesnę kainą nei ginčo buto. Ieškovė, nusprendusi, jog ginčo buto nebeperka, neinformavo tinkamai apie tai atsakovų, nesilaikė preliminarios sutarties nutraukimo tvarkos ir preliminarios sutarties nenutraukė.
35. Ieškovės ir liudytojų S. O., R. M. vertinimus apie pelėsio akivaizdumą ir atsakovų pareigą informuoti pirkėją (ieškovę) apie pelėsį bute bei tai, kad atsakovai negalėjo nežinoti apie pelėsį, nejusti jo kvapo, teismas vertina kaip subjektyvią jų nuomonę. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų J. S., A. P. parodymų nustatyta, kad pelėsį pamatė, kai buvo patraukti baldai, kurie ilgą laiką stovėjo toje pačioje vietoje (mergaičių lovos), taip pat už spintos, kuri buvo integruota. Esant šioms aplinkybėms, teismas mano, kad atsakovai, būdami buto savininkai ir jame gyvendami, galėjo ir nežinoti apie pelėsį, kadangi jis nebuvo matomas akivaizdžiai, nebuvo atviroje vietoje, o už baldų, kurie ilgą laiką stovėjo tose pačiose vietose. Pažymėtina tai, kad ieškovė ne kartą buvusi ginčo bute, o taip pat liudytojas A. P., prieš sudarant preliminarią sutartį taip pat pelėsio nepastebėjo.
36. Nuotraukose, darytose ginčo buto vaikų (mergaičių) kambaryje po baldų išvežimo matyti, kad pajuodavimai (pelėsis) yra išplitę ant tapetų likučių, o vietose, kuriose tapetai švariai nuplėšti, pajuodavimų (pelėsio) nėra. Ieškovė įrodinėja, kad pelėsis buvo esminis buto trūkumas, apie kurį žinant iki preliminarios sutarties sudarymo, ieškovė jos nebūtų sudariusi, teikė į bylą įrodymus apie ieškovės motinos sveikatos būklę.
37. CK 6.165 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Ištyręs byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ginčo buto pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės, t. y. ieškovės – tai, kad ji nenutraukė su atsakovais sudarytos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta tvarka raštu; taip pat, kad apie apsisprendimą nebepirkti atsakovų buto, ji iš karto tiesiogiai neinformavo tinkamai atsakovų; tai, kad ieškovei buvo sudaryta prieš sudarant preliminarią sutartį ne kartą galimybė gerai apžiūrėti norimą įgyti butą, be to ji turėjo galimybę atitraukti baldus bei apžiūrėti sienas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė tinkamai nenutraukus preliminarios sutarties, įgijo kitą butą už 30 000 Eur pigesnę kainą, kas, teismo vertinimu, yra ženklus kainos skirtumas bet kuriam pirkėjui bei pakankamai įtakojantis veiksnys apsisprendimui įgyti (neįgyti) turtą. Atsakovai kaip buto savininkai yra atsakingi už parduodamo buto kokybę, nors jiems ir nebuvo žinoma apie susidariusį pelėsį (CK 6.266 str.). Byloje nustatyta, kad pelėsis buvo atsakovų bute, dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė nurodo, kad atsakovų bute ketino gyventi su motina, kuri yra alergiška, todėl buto, kuriame yra pelėsis, neįgijo. Iš į bylą pateiktos pažymos matyti, kad E. S. diagnozuotas lėtinis alerginis rinitas (b.l. 6, 77). Teismas vertina, kad ši aplinkybė dėl ieškovės motinos sveikatos būklės šiuo atveju ieškovei yra reikšminga. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad ieškovė, sudariusi buto preliminarią sutartį, išvežė dalį baldų iš atsakovų buto be jų leidimo, taip pat pradėjo be atsakovų leidimo buto remonto darbus. Tokiu būdu ieškovei atsisakius pirkti butą, atsakovai patyrė nuostolius dėl baldų praradimo ir nenumatyto būtinumo remontuoti butą. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad bylą nagrinėjant teisme ginčo butui parduoti ji surado pirkėją už didesnę kainą nei jį norėjo parduoti ieškovei. Pripažintina, kad pagal šalių sudarytos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties 5, 6 punktus, avanso davimas sudarant preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį atitinka ir šalių susitarimą dėl netesybų. Teismas sprendžia, kad dėl preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo yra abipusė šalių kaltė, todėl laikytina, kad pusės avanso dydžio sumos priteisimas ieškovei iš atsakovų atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių ieškinys tenkinamas iš dalies, t. y. iš atsakovų solidariai priteisiama ieškovei pusę gauto avanso – 2 500 Eur suma, bei ieškovei iš atsakovų priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos 2500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.165 str. 4 d., 6.210 str. 1 d.). Kita ieškinio dalis atmetama kaip nepagrįsta.
38. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 straipsnis).
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
40. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 300 Eur žyminio mokesčio ir 1400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 36, 72, 113). Atsakovai patyrė 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai, iš kurių 1200 Eur mokėjo atsakovas G. S. (G. S.), o 100 Eur – atsakovė L. S. (116-119 b. l.).
41. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (25 procentai), iš atsakovų ieškovei priteisiama po 37,50 Eur žyminio mokesčio (300 Eur x25/100 / 2) ir po 175 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1400 Eur x 25 /100 /2). Iš ieškovės atsakovams priteisiama 975 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1300 Eur x75/100), t. y. atsakovui G. S. (G. S.) 900 Eur (1200 Eur x75/100) ir atsakovei L. S. 75 Eur (100 Eur x75/100).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų L. S., gim. 1963-07-27, ir G. S. (G. S.), gim. 1963-03-22, solidariai 2500 Eur dydžio avanso sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovų L. S., gim. 1963-07-27, ir G. S. (G. S.), gim. 1963-03-22, po 37,50 Eur žyminio mokesčio ir po 175 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovo G. S. (G. S.), gim. 1963-03-22, naudai.
Priteisti iš ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovės L. S., gim. 1963-07-27, naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.