Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos M. Č. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Č. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubausta už tai, kad ji 2024 m. gegužės 3 d., 14.03 val., (duomenys neskelbtini), krašto kelyje vairavo transporto priemonę ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitas transporto priemones, kirsdama siaurą ištisinę liniją atkarpoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Tokiais savo veiksmais padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už ką M. Č. paskirta 170 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėn.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. Č. prašo pakeisti 2024 m. birželio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis už nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, skirti 170 Eur baudą be specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. Č. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta už tai, kad 2024 m. gegužės 3 d., 14.03 val., (duomenys neskelbtini), krašto kelyje vairavo transporto priemonę ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitas transporto priemones, kirsdama siaurą ištisinę liniją atkarpoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Institucijos nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – bauda 170 Eur bei specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

Nagrinėjamu atveju M. Č. nubausta už Kelių eismo taisyklių (toliau KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8, 3 priede 1.1 punktą. KET nustatyta, kad „Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; <...>. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.“

ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad M. Č. 2024 m. gegužės 3 d., 14.03 val., (duomenys neskelbtini), krašto kelyje vairavo transporto priemonę ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitas transporto priemones, kirsdama siaurą ištisinę liniją atkarpoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Su užfiksuotu pažeidimus M. Č. sutinka, jo neginčija, nutarimu paskirtą 170 Eur baudą yra sumokėjusi. Taip pat nagrinėjamu atveju už administracinį nusižengimą paskirtos administracinės nuobaudos dydis, kaltės klausimas neginčijami. Skunde keliamas skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, matyti, kad pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį, už M. Č. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių. Institucija nutarimu M. Č. paskyrė minimaliam terminui numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog specialiosios teisės atėmimas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra privalomas, o ne alternatyvus.

Pažymėtina, kad M. Č. padarytas administracinis nusižengimas yra tokio pobūdžio ir tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ANK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijoje numatytos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, paskyrimas, yra būtinas norint įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumo klausimą, pastebėtina, kad M. Č. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris įstatymų leidėjo yra vertintinas kaip keliantis reikšmingą pavojų eismo saugumui. Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo padarytas darbo dienos metu, tuo metu, kai eismas paprastai buvo pakankamai intensyvus, t. y. 2024 m. gegužės 3 d. 14.03 val., kas didina pažeidimo pavojingumą. Aplinkybę, jog eismas buvo intensyvus patvirtina ir vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų automobilio. Jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ženkliai mažesnį nei įprastinį bendrą padarytos veikos pavojingumą, nėra nustatyta. Nors M. Č. ir nurodė, kad nusižengimo padarymo metu nebuvo padaryta kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir nekilo pasekmių, tačiau nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo atsakomybės nešvelnina bei jo kaltės nemažina tai, jog dėl administracinio nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių, juo labiau, kad buvo padarytas šiurkštus ir pavojingas administracinis nusižengimas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad M. Č. per paskutinius 5 metus, už KET pažeidimus bausta vieną kartą (nustatytą leistiną greitį viršijo 36 km/h). Ši aplinkybė yra nepalanki skundą padavusiai M. Č., ją charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog jos elgesys, vairuojant automobilį, patvirtina neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, ji yra linkusi daryti teisės pažeidimus, o iš paskirtų nuobaudų teigiamų išvadų nedaro.

Pažymėtina, jog byloje esančios nuotraukos bei vaizdo medžiaga leidžia teismui daryti išvadą, jog M. Č. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagrįstai. Nuotraukose aiškiai užfiksuotas automobilis, kirtęs siaurą ištisinę liniją ir išvažiavęs į priešingą eismo juostą, kai kelio ruože buvo ženklas „Lenkti draudžiama“. Nors M. Č. teigė, jog lenkti būtinybė kilo dėl to, kad priešais važiavęs automobilis važiavo lėčiau nei leistina, tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, M. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos vairuojamo automobilio greitis lenkimo metu buvo apie 70 km per valandą, automobilis važiavęs nevažiavo 30 km per valandą greičiu, kas leidžia manyti, jog priešais važiavęs automobilis važiavo leistinu greičiu, t. y. 70 km per valandą. Pažymėtina, kad vaizdo įraše iš policijos kameros matyti, kad visis įraše matomi automobiliai važiuoja panašiu greičiu, matomas kelio ženklas draudžiantis važiuoti didesniu nei 70 km per valandą greičiu, o policijos pareigūnai tam, kad sustabdyti pareiškėją smarkiai padidino važiavimo greitį. Teismas pažymi, kad kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis (Draudžiama važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta kelio ženkle)“, draudžia važiuoti greičiau nei nurodyta kelio ženkle, bet nėra draudžiama važiuoti lėčiau. Siaurą ištisinę liniją kirsti galima išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą tik tuo atveju, jei kelio ruožas pažymėtas kartu su kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama (Draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu)“ ir lėtai važiuojanti transporto priemonė važiuoja mažesniu nei 30 km/val. greičiu. Šiuo atveju iš policijos automobilio vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad nurodyto kelio ženklo galiojimas buvo nustojęs galioti nusižengimo padarymo atkarpoje, galiojo tik kelio ženklas draudžiantis važiuoti greičiau nei nurodyta kelio ženkle. Esant tokiems M. Č. paaiškinimams ir vaizdo medžiagai, jos nurodyta aplinkybė dėl per lėtai važiuojančios transporto priemonės atmestina, kaip neįrodyta ir laikytina pareiškėjos gynybine pozicija.

M. Č. skunde, prašydama neskirti teisės vairuoti atėmimo, motyvuoja tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai būtina nuvykti į darbą, vykti į skirtingas darbovietės, o taip pat stažuotės (duomenys neskelbtini) metu. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, žinodama, jog teisė vairuoti jam yra būtina tam, kad galėtų nuvykti laiku į darbovietes, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja iš esmės teisę vairuoti grindžia patogumu į darbovietes vykti savo transporto priemone. Kaip M. Č. nurodė teismo posėdžio metu artimiausia viešojo transporto stotelė yra už 2 km., taip pat nurodė, kad nesvarstė alternatyvių būdų buvimo (duomenys neskelbtini) stažuotės metu vykti iš gyvenamos vietos iki stažuotės vietos, kas leidžia manyti, jog esant alternatyviems būdams, ji jų nesvarsto ir renkasi patogiausia nuvykimo būdą. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog artimiausia viešo transporto stotelė nuo jos namų yra už 2 km, sutuoktiniui turint teisę vairuoti, o taip pat įvertinus jos šeimos gaunamas, teisė vairuoti nėra nepakeičiama kitais alternatyviais nuvykimo į darbą būdais. Akcentuotina, kad pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu akcentavo užimamas pareigas ir jų svarbą moterų sveikatai. Teismas pažymi, kad vien darbinė veikla ir užimamos pareigos, darboviečių skaičius ir atstumas tarp jų, nesudaro išimtinių aplinkybių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjos akcentuojamos aplinkybės nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jos naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pati pareiškėja, o to nepadariusi ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto nusižengimo, riziką. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su sveikatos priežiūra, gydymu sunkių ligonių, vairavimu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius.

Be kita ko, pareiškėja savo skunde nurodė, kad turi rytais nuvežti vaikus į darželį, kuris yra už 12 km. Pažymėtina, kad pareiškėja taip pat nurodė, kad sutuoktinis vaikus iš darželio pasiima. Pastebėtina, kad pareiškėja pateikė į bylą duomenis (b. l. 25), jog laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki spalio 7 d. bus išvykusi į (duomenys neskelbtini) stažuotei. Esant šiai aplinkybei, yra akivaizdu kad stažuotės buvimo laiku, būnant jai išvykus apie mėnesį laiko, bus asmuo, kuris užtikrins vaikų priežiūrą ir nuvykimą į švietimo įstaigą - darželį, nors pareiškėja teismo posėdžio metu įtikinėjo, jog ji vienintelė gali vaikus nuvežti į darželį. Esant šiai aplinkybei, teismo vertinimu, M. Č. teismui atskleidė nevisas aplinkybes ir aplinkybę dėl vaikų vežimo į darželį pateikė, tik siekdama sau palankaus teismo sprendimo. Teismas akcentuoja, kad vaikų vežiojimas į švietimo įstaigą nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pati M. Č.. Taip pat nurodė, kad deklaruota jos ir vaikų gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) mieste, o ne faktinėje gyvenamojoje vietoje, kadangi kitu atveju vaikai nebūtų priimti į darželį būtent (duomenys neskelbtini) mieste. Esant šiai aplinkybei, vertintina, jog pati pareiškėja pasirinko vaikų darželį ne esantį arčiausiai namų, taip prisiimdama riziką dėl galimo į jį nuvykimo kliūčių. Akivaizdu, kad pareiškėjos vairavimo teisės netekimas sukels tam tikrų nepatogumų tiek pačiai pareiškėjai, tiek jos artimai aplinkai, tačiau šiuo atveju teismas pabrėžia, jog dėsninga, kad paskirta nuobauda ir turi sukelti asmeniui nepatogumų, kad kitą kartą prieš nusižengdamas asmuo apmąstytų savo elgesį, todėl paminėtosios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti trumpesnį teisių atėmimo terminą arba jos neskirti. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones kilęs nepatogumas gali būti įveiktas kitomis priemonėmis, pareiškėja gali pasirinkti bet kurį iš daugelio alternatyvių važiavimo būdų: rinktis visuomeninį transportą, taksi, pasisamdyti vairuotoją, paprašyti šeimos narių ar draugų ją nuvežti ir panašiai. Pažeidėjai neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismas pažymi, jog pažeidėjai atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.

Taigi įvertinus bylos medžiagą bei pareiškėjos M. Č. paaiškinimus, darytina išvada, jog išskirtinių aplinkybių M. Č. atžvilgiu išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Nors M. Č. skunde ir teismo posėdžio metu parodė, kad nusižengimo metu nei žmonės, nei kitos transporto priemonės nenukentėjo, žala padaryta nebuvo, pažeidimas nėra šiurkštus, labiau atsitiktinis, bauda sumokėta, teisė vairuoti jai būtina darbo funkcijoms atlikti, ji turi nuvažiuoti ne mažą atstumą nuo namų iki darbo vietos, taip pat turi kelias darbo vietas, į kurias viešasis transportas nevažiuoja, be to, skunde teigė, jog ji yra atsakinga už savo vaikų nugabenimą į darželį, taigi netekus galimybės vairuoti, ji neturėtų kaip nuvykti į darbo vietą, negalėtų nuvežti vaikų į darželį, o tai jai sukeltų itin didelius nepatogumus tiek jai, tiek jos šeimai. Pažymėtina, kad būdama pakankamai brandi asmenybė, suvokdama poreikį vairuoti transporto priemonę, M. Č. nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jos pačios interesai nesudaro pakankamo pagrindo jai paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo termino sutrumpinti.

Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir M. Č. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. D., priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai nustatė skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog kaltininkė prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 170 Eur baudą, ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, skirdamas minimalų terminą, numatytą ANK 420 straipsnio 6 dalyje – 3 mėnesiams, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.

Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Teismui nenustačius pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti pareiškėjai administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai netaikyti, paskirta administracinio poveikio priemonė paliekama nepakeista.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog M. Č. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Administracinio poveikio priemonė yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu M. Č. galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. M. Č. skirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o M. Č. skundas netenkintinas.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. skundo netenkinti.

2024 m. birželio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.