- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2S-1370-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09421-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- T. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui T. R. dėl išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės K. K. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui T. R. (toliau – atsakovas) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. R. , gim. (duomenys neskelbtini), ir R. R. , gim. (duomenys neskelbtini), po 350 Eur kiekvienam per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę.
3. Ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, o atsakovui neteikiant išlaikymo vaikams gali nukentėti jų interesai ir poreikiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. R. ir R. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos, vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę.
5. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru sutikimu, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį po 100 Eur vaikų išlaikymui. Teismas nurodė, kad 100 Eur išlaikymas galimai tinkamai neužtikrina minimalių vaikų poreikių, tačiau neturint visų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį bei turtinius įsipareigojimus, visa apimtimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti negalima. Teismas preliminariai įvertinęs surinktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, vaikų amžiumi bei tokio amžiaus vaikų poreikius, ieškovės ieškiniu prašomo priteisti laikino išlaikymo dydį bei jo detalizaciją, padarė išvadą, kad kreipimosi į teismą metu būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 200 Eur/mėn.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo pakeisti, pilnai patenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. R. , ir R. R. , kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Teismas, sumažindamas prašomą priteisti laikiną išlaikymą, neatsižvelgė į šias svarbias aplinkybes: atsakovas dirba UAB „DOJUS agro“, gauna nuolatines pajamas, jo turtinė padėtis gera. Teismas turėjo būti aktyvus tokio pobūdžio bylose ir išreikalauti iš Sodros ieškovės nurodytus duomenis apie atsakovą;
1.2. Teismas pripažino, kad vaikų minimaliems poreikiams užtikrinti reikalingas didesnis laikinas išlaikymas, tačiau teismas atsisakė priteisti visą prašomą laikiną išlaikymą, nors jis yra minimalus, ir netgi mažesnis negu pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), kuri šiuo metu yra 730 Eur (pusė sudaro 365 Eur);
1.3. Teismas neatsižvelgė į ieškinyje detaliai nurodytas vaikų išlaidas, pridėtus dokumentus ir įrodymus, patvirtinančius, kad būtiniesiems vaikų poreikiams užtikrinti reikalingas 350 Eur laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui;
1.4. Teismas neatsižvelgė į pateiktus duomenis, kad vaikai turi papildomų specialių išlaidų dėl sveikatos problemų. R. R. turi ortodontinių problemų - vilko gomurį, klausos sutrikimų. R. R. turi ir specialių gebėjimų - prieš kelerius metus pradėjo lankyti mokamas regbio treniruotes. L. R. turi ortodontinių problemų bei regos ir klausos sutrikimus;
1.5. Teismas nepagrindė savo išvados, kodėl iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistina tik 200 Eur laikinas išlaikymas;
1.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad egzistuoja reali grėsmė vaikų interesams ir poreikių tenkinimui. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba, tačiau neteikia tinkamo išlaikymo, atsisakė mediacijos metu padidinti vaikų išlaikymą;
1.7. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje atsižvelgiant į vaiko poreikius, priteisiamas didesnis išlaikymas (pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartis c. b. Nr. e2S-1115-585/2019).
7. Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
9. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – išrašus iš vaikų medicinos dokumentų ir mokėjimo kvitus, patvirtinančius už vaikų akinių lęšių apmokėjimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
11. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės papildomais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad ieškovė neturėjo galimybės pateikti jų pirmosios instancijos teismui, kadangi dokumentai ieškovei išduoti ir juose užfiksuotos faktinės aplinkybės įvyko jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui ieškovės pateikti įrodymai priimtini.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės - priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
15. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių L. R. (12 m.) ir R. R. (10 m.) tėvai, vaikai gyvena su ieškove. Atsakovas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu patvirtintą šalių santuokos nutraukimo sutartį įsipareigojo mokėti 100 Eur/mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur/mėn. išlaikymą kiekvienam vaikui. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo tokio paties dydžio laikiną išlaikymą vaikams. Skundžiama nutartimi iš atsakovo priteistas 200 Eur/mėn. laikinas išlaikymas kiekviena vaikui. Atskirajame skunde ieškovė prašo padidinti laikiną išlaikymą iki 350 Eur/mėn.
16. Apeliantės nesutikimas su skundžiama nutartimi priteisto laikino išlaikymo dydžiu iš esmės yra grindžiamas netinkamu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir kitos svarbios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
18. Apeliantės argumentai dėl atsakovo finansinių galimybių teikti jos prašomo dydžio išlaikymą bus vertinami sprendžiant dėl byloje ieškovės pareikšto atsakovui ieškinio reikalavimo padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
19. Atskirajame skunde teigiama, kad priteisto laikino išlaikymo dydis yra mažesnis negu pusė minimalios mėnesinės algos (MMA). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 533,65 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudarė 730 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
20. Sutiktina su apeliante, kad iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo dydis 200 Eur/mėn. vienam vaikui yra mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (533,65/2 – 266,83 Eur). Pažymėtina, kad teismui nėra žinoma atsakovo pozicija dėl laikino išlaikymo dydžio, tačiau atsiliepime į ieškinį atsakovas sutiko su 200 Eur/mėn. išlaikymu kiekvienam vaikui. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 1 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs nustatytas aplinkybes, ieškovės nurodytus šalių vaikų poreikius, aplinkybes apie papildomas išlaidas patiriamas dėl vaikų sveikatos problemų, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju laikinai būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti vienas iš tėvų turėtų skirti ne mažiau nei 270 Eur/mėn. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prie nurodytos laikino išlaikymo sumos (270 Eur/mėn.) pridėjus ieškovei pagal Išmokų vaikams įstatymą (nuo 2022 m. sausio 1 d. po 73,50 Eur kiekvienam vaikui) mokamas pinigines lėšas („vaiko pinigus“), gaunama bendra suma, kuri yra artima ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo dydžiui.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios teismo nutarties dalį dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, padidinant iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą iki 270 Eur/mėn. kiekvienam vaikui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Ieškovė atskirajame skunde prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
24. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartį pakeisti.
Iš atsakovo T. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. R. , gim. (duomenys neskelbtini), ir R. R. , gim. (duomenys neskelbtini), padidinti nuo 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) iki 270,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt eurų) kiekvienam iš vaikų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. liepos 4 d.) iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.