Kauno apygardos teismo nutartis

2024-01-18 · Civilinė byla Nr. e2A-44-894/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2022-10-11Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-01-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-18
Bylos Nr.
e2A-44-894/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09421-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas
K. K.
Atsakovas
T. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-44-894/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09421-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.3.1.22. (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ir atsakovo T. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui T. R. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. K. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-11259-775/2017, atsakovui T. R. (toliau - ir atsakovas) nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, sūnūs), dydį ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno sūnaus pilnametystės priteisti iš atsakovo po 350 Eur per mėnesį išlaikymo sumą, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-11259-775/2017, patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams po 100 Eur išlaikymą per mėnesį iki vaikų pilnametystės. Po minėto teismo sprendimo priėmimo pasikeitė šalių turtinė padėtis ir iš esmės padidėjo vaikų priežiūros, lavinimo ir kitos išlaidos. Atsakovo finansinė padėtis pagerėjo, jis turi nuolatinių pajamų ir santaupų, dirba UAB „DOJUS agro“. Šiuo metu vienam vaikui per mėnesį reikalinga bent 1 029 Eur, o kitam – 924 Eur suma. Vaikai turi sveikatos problemų, dėl kurių atsirado papildomos išlaidos. Paaiškėjo L. R. talentas konstravimams, robotikai, kas irgi reikalauja papildomų išlaidų robotikos užsiėmimams. Atsakovo teikiamas išlaikymas netenkina net būtiniausių vaikų poreikių. Nuo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei penkeri metai. Per šį laikotarpį pasikeitė ne tik šalių vaikų amžius, bet ir ekonominė situacija šalyje – ženkliai padidėjo prekių ir paslaugų kainos. Šios aplinkybės objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Nurodė, kad po 85,80 Eur mokama valstybės išmoka jau yra įskaityta į vaikų poreikių išlaidų sumą ir galutinė prašomo išlaikymo suma sudaro po 350 Eur kiekvienam vaikui.

3. 2022 m. rugsėjo 20 d. ieškovė pareiškė papildomą reikalavimą – priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams per trejus metus susidariusį 18 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda tik iš dalies, t. y. moka po 100 Eur vietoj to kad mokėtų po 350 Eur, nors vaikų poreikiai yra padidėję jau daugiau nei trejus metus. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas 18 000 Eur (250 Eur x 2 x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus, t. y. nuo 2019 m. birželio 30 d. iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant skirtumą po 250 Eur (350 Eur - 100 Eur = 250 Eur). 2022 m. gruodžio 9 d. ieškovė patikslino iš atsakovo prašomo priteisti įsiskolinimo sumą ir prašė priteisti iš atsakovo 16 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2022 m. birželio mėnesio atsakovas vaikams papildomai sumokėjo 1 600 Eur.

4. Atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies – padidinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-11259-775/2017, priteistą išlaikymą, priteisiant kiekvienam vaikui po 200 Eur/mėn., prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas nurodė, kad jis sutinka, jog vaikams augant jų poreikiai didėja, todėl išlaikymo suma, mokama kas mėnesį, turėtų būti padidinta, tačiau išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi būti padidintas vadovaujantis proporcingumo principu bei atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (po 350 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį) yra per didelis, neproporcingas tikriesiems faktiniams vaikų poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai bei finansinėms galimybėms. Nurodė, kad atsakovo pajamos per mėnesį yra apie 1 500 Eur atskaičius mokesčius. Iš šių pajamų atsakovas turi ne tik išlaikyti vaikus, bet ir išsilaikyti pats save. Atsakovas neturi savo vardu įgijęs jokio nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute, moka nuomos mokestį, mokesčius už komunalinius patarnavimus, yra paėmęs kreditą (įmoka 144 Eur/mėn.) automobiliui įsigyti. Nurodė, kad santuokos nutraukimo metu šalys sutarė, jog atsakovas už ieškovei po santuokos nutraukimo atitenkantį butą Klaipėdoje jokios kompensacijos nereikalaus, nes sutarė, jog butas jos vardu bus nuomojamas, o gautos pajamos skiriamos ateityje didėsiantiems vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovė elgiasi nesąžiningai ir nesilaiko žodinio susitarimo, kurio šalys neužfiksavo raštu. Nurodė, kad atsakovas su vaikais bendrauja, todėl prie jų poreikių prisideda natūra. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo ieškovei reikalauti išlaikymo įsiskolinimo, nes išlaikymo įsiskolinimo nėra, jis visą laiką teikė teismo nustatytą išlaikymą vaikams. Atsakovas teismo posėdžių metu sutiko vaikams mokėti išlaikymą po 220 Eur/mėn., nurodė, kad atsakovas vaikams yra pasiruošęs teikti išlaikymą po 270 Eur/mėn., iš prašomos 350 Eur išlaikymo atimant po 85,80 Eur valstybės mokamą išmoką. Nurodė, kad vaikų poreikių lentelėse nurodytos sumos neatitinka realių išlaidų. Vaikų sveikatos pablogėjimas yra nenuolatinis, priklauso nuo metų laikų, be to, susidariusios išlaidos nėra priskiriamos specialiems poreikiams tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-11259-775/2017, kuriuo atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui įsipareigojo skirti po 100,00 Eur/mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės, ir priteisė iš atsakovo išlaikymą vaikams po 350,00 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovę; priteisė iš atsakovo ieškovei 2 100,00 Eur išlaidoms advokato teisinei pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo valstybei 135,00 Eur žyminį mokestį; likusią ieškinio dalį atmetė.

Dėl išlaikymo padidinimo

7. Teismas nustatė, kad šiuo metu vienam vaikui yra 12 metų, kitam – 11 metų. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, kad tam tikros išlaidos, nurodytos vaikų poreikių lentelėje (pvz., maistui, ilgalaikio naudojimo daiktai, vaikui tenkanti dalis būsto išlaikymo, telefonui, abonentui, ryšiams) yra per didelės. Teismui kilo abejonių, ar dviem tokio amžiaus vaikams maistui reikia 600 Eur/mėn., atsižvelgiant į tai, kad maistui mokykloje taip pat išskirta atitinkama suma. Teismas nustatė, kad vaikams buvo įrenginėjamas kambarys, perkami baldai, tačiau tokios išlaidos nėra pastovios, turi daugiau vienkartinį pobūdį, todėl neaišku, kaip buvo apskaičiuota abiem vaikams per mėnesį tenkanti 140 Eur suma. Teismas nurodė, kad 82 Eur išlaidos telefonui, abonentui, ryšiams abiem vaikams, atsižvelgiant į vaikų amžių, neturėtų būti išleidžiama. Teismas nurodė, kad lentelėje tam tikros išlaidos yra nurodytos didesnės nei ieškovė pateikė atitinkamus įrodymus, neturi lemiamos reikšmės, kadangi ieškovės pateiktoje poreikių lentelėje, sūnui R. išlaikyti reikalinga 1 127 Eur, o L. – 1032 Eur suma, tačiau iš atsakovo ieškovė prašo ne pusės (R. – 563,50 Eur, L. – 516 Eur), bet mažesnės dalies (po 350 Eur). Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos kitos vaiko išlaikymui reikalingos mėnesiui išlaidos vaiko poreikių lentelėje (mokymo įstaigai ir maistas mokykloje, rūbai, avalynė, būreliai, laisvalaikis, transporto išlaidos, vaistai ir kitos sveikatos išlaidos ir kt.) nėra aiškiai per didelės. Be to, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina jos turimų išlaidų sumą, skirtą sveikatos problemoms spęsti, gydymui. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad minėtų išlaidų nereikėtų priskirti prie vaikui būtinųjų išlaidų. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia ženkliai išaugusius vaikų poreikius ir ieškovės nurodytą jų būtiniesiems poreikiams, individualiems pomėgiams, ugdymui ir gydymui skiriamų lėšų per mėnesį dydį.

8. Teismas įvertino, kad dėl išlaikymo vaikams padidinimo ieškovė kreipėsi praėjus daugiau kaip penkeriems metams po to, kai buvo priteistas išlaikymas. Teismas sutiko su ieškove, kad vaikams augant atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jų lavinimu, mokyklos lankymu, užklasine veikla, poreikiais laisvalaikiui, kad per penkerių metų laikotarpį pasikeitė ekonominė padėtis, maisto produktų, drabužių, komunalinių patarnavimų, kitų paslaugų kainos. Todėl padarė išvadą, kad atsakovo teiktas išlaikymo vaikams dydis po 100 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaikų poreikių, realios vaikams išleidžiamos pinigų sumos.

9. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, yra 1 500 – 1 700 Eur. Ieškovė turi nekilnojamojo turto: butą, Klaipėdoje, gyvenamąjį namą su priklausiniais Babtuose, Kauno r. sav., ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį žemės sklypo Klaipėdos r. sav., ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės. Ieškovė moka įmokas bankui pagal paskolos sutartis, likusi neišmokėta paskolų dalis yra apie 76 000 Eur. Atsakovo pajamos, atskaičius mokesčius, per mėnesį nuo 1 536,48 Eur iki 4 689,95 Eur, ieškovas neturi nekilnojamo turto, nuomojasi butą, moka 400 Eur mėnesinį nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius nuo 110 Eur iki 200 Eur, 144,07 Eur/mėn. įmoką pagal vartojimo kredito sutartį, turi transporto priemonę.

10. Teismas laikė, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, nors atsakovo gaunamos pajamos tam tikrais laikotarpiais yra ženkliai didesnės nei ieškovės, tačiau ieškovė turi nekilnojamąjį turtą, kurį gali nuomoti ir gauti papildomas pajamas, o atsakovas gyvena nuomojame bute ir kas mėnesį turi mokėti nuomos mokestį, be to, abi šalys turi finansinių įsipareigojimų bankui. Teismo vertinimu, abu tėvai turėtų ir gali teikti vaikams panašaus dydžio išlaikymą. Teismas pažymėjo, kad ieškovei, kuri aprūpina vaikus gyvenamuoju būstu ir tenkina kasdienius vaikų poreikius, tenka didesnė vaikų išlaikymo našta,

11. Teismas nurodė, kad atskaičius privalomuosius mokėjimus minimali mėnesinė alga yra 630,00 Eur, o pusė šios sumos, kurią turėtų teikti kiekvienas iš tėvų, sudaro 315 Eur, todėl ieškovės prašomas padidinti išlaikymas iki 350,00 Eur kiekvienam vaikui iš atsakovo, negali būti vertinamas, kaip nepagrįstai didelis bei reikalaujantis išsamaus pagrindimo. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas (po 350 Eur kiekvienam sūnui, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 Eur universali išmoka vaikui), kurio reikalauja ieškovė, yra gana ženkliai mažesnės nei ieškovės nurodomos realiai patiriamos išlaidos. Teismas pripažino, kad prašoma priteisti vaikų išlaikymui po 350 Eur suma yra pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais, atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir yra pakankama, užtikrinant šalių nepilnamečių sūnų interesus, gydymosi poreikius, protingą šalių interesų pusiausvyrą. Šios teismo išvados nepaneigia atsakovo nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl vaikų sveikatos vertinimo, jiems skiriamų išlaidų apskaičiavimo, galimos ieškovei priklausančio buto nuomos ir iš šios veiklos pajamų gavimo, juolab kad atsakovas šių aplinkybių neįrodinėjo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

12. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad bylos duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas savalaikiai vykdė prisiimtus įsipareigojimus teikti vaikams išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė visas jos patirtas 2 100,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias laikė pagrįstomis. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, už ieškinio reikalavimą dėl padidinto išlaikymo priteisimo mokėtiną 135,00 Eur žyminį mokestį teismas priteisė valstybei iš atsakovo. Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, teismas valstybei nepriteisė, nes jos neviršijo minimalios 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos. Teismas nurodė, kad ieškinį tenkinus visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. teismo sprendimo dalį, nurodant, kad vaikų išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą - ieškinio padavimo dienos; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti reikalavimą dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo ir priteisti iš atsakovo 16 400,00 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad priteisiamas išlaikymas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo ieškinio padavimo dienos. Atsakovas neginčijo ieškinio motyvo priteisti didesnes periodines įmokas nuo ieškinio padavimo dienos. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl vaikų išlaikymo priteisimo periodinėmis įmokomis tenkinami pilnai, o pagal byloje 2023 m. sausio 4 d. pateiktą ieškinio reikalavimo dėl periodinių įmokų patikslinimą buvo prašoma priteisti vaikų išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos;

1.2. Teismas, iš esmės pripažindamas byloje pateiktas vaikų padidėjusias išlaidas, nurodydamas, kad pilnai tenkina ieškinį, vėliau, prieštaraudamas pats sau, rezoliucinėje dalyje išlaikymą priteisia nuo vėlesnio momento negu prašė ieškovė – tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tai yra daugiau negu metai laiko nuo ieškinio padavimo dienos. Teismas sprendime nemotyvavo, kodėl išlaikymas priteisiamas ne nuo kreipimosi į teismą dienos;

1.3. Dėl tokio teismo sprendimo daugiau nei metus laiko vaikų padidėję poreikiai nebus pilnai patenkinti, nes laikinas išlaikymas buvo nustatytas žymiai mažesnis (270 Eur/mėn. vaikui) ir vaikų poreikių pilnai nepatenkino. Dėl to ženkliai keičiasi priteisto išlaikymo vaikams suma, nes bylos nagrinėjimas užsitęsė metus laiko, o dar kol įsiteisės teismo sprendimas, gali užsitęsti ir dar ilgiau. Vien skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 4 d. (ieškinio padavimo) iki 2023 m. liepos 31 d. (sprendimo įsiteisėjimas, jeigu neapskundžiamas apeliacijoje), nepriteisto išlaikymo nuostolis dėl neteisingos skaičiavimo pradžios momento sudarytų 2 080 Eur (350-270) x 2 vaikai x 13 mėn.), bet ši suma gali žymiai padidėti, sprendimą dėl išlaikymo padidinimo atsakovui apskundus apeliacine tvarka;

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktikos išlaikymo bylose, kurioje nurodyta, kad kai teismo sprendimu pakeičiamos išlaikymo prievolės pradžios momentas, kai ji padidinama, kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą (2020 m. gruodžio 17 d. LAT civilinių bylų apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“; LAT 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005, LAT 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014);

1.5. Teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nuo 2019 m. birželio pabaigos iki ieškinio padavimo dienos (2022 m. birželio 30 d.) per 3 metus susidarė 16 400 Eur įsiskolinimas. Atsirado papildomų specialių išlaidų dėl vaikų sveikatos problemų, dėl prasidėjusių vaikų mokslų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ne tik prieš 3 metus išaugusius vaikų poreikius, išlaidas, bet ir tai, kad atsakovo turtinė padėtis tikrai leido priteisti išlaikymo įsiskolinimą pagal vaikų padidėjusius poreikius ir nurodytas sveikatos problemas. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimui pritarė ir išvadą teikianti institucija;

1.6. Teismas iš esmės nemotyvuotai atsisakė priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Šiuo atveju, yra tenkinamos visos sąlygos priteisti vaikų išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo – vaikų poreikiai išaugo prieš 3 metus, atsakovas jau seniai gauna geras pajamas, ieškovė jau prieš kelis metus reikalavo ieškovo padidinti vaikų išlaikymą, ir jis suprato, kad vaikų poreikiai ir išlaidos padidėję, žadėjo mokėti didesnį išlaikymą (šios aplinkybės atsakovas neginčijo posėdžio metu), bet nevykdė pareigos mokėti padidėjusį vaikų išlaikymą. Todėl yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą;

1.7. Teismas, atsisakydamas priteisti išlaikymo įsiskolinimą bei išlaikymą nuo kreipimosi į teismą - ieškinio padavimo dienos, pažeidė vaikų interesų gynimo principus.

Šalies argumentai

15. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atsakovui iš ieškovės priteisti 550 Eur advokato išlaidoms atlyginti, o ieškovei iš atsakovo priteisti 1 050 Eur advokato išlaidoms atlyginti; prašė atitinkamai paskirstyti išlaidų atlyginimą valstybei pagal patenkintų reikalavimų dalį. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas dėl neatidumo klaidingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė atsakovo prašymą priteisti 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovės naudai priteisė iš atsakovo 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies, t. y. tenkintas reikalavimas padidinti išlaikymą, tačiau atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Teismas bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 50 procentų. Atsakovui iš ieškovės turėjo būti priteista 550 Eur, o ieškovei iš atsakovo 1 050 Eur advokato išlaidoms atlyginti. Pagal atitinkamą proporciją turėjo būti apskaičiuotas ir išlaidų atlyginimas valstybei.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

3.1. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes iš esmės ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo padidinimo buvo patenkinti, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas;

3.2. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra tik papildomas, ne pagrindinis reikalavimas;

3.3. Teismų praktikoje vaikų išlaikymo bylose laikoma, kad dėl silpnesnių, pažeidžiamų vaikų interesų, teismas yra aktyvus šiose vaikų išlaikymo bylose (CPK 376 straipsnis), todėl atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, net ir tais atvejais, kai ne visi ieškinio reikalavimai patenkinami;

3.4. Jeigu būtų pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nukentėtų vaikų interesai ir teisės, nes ieškovė, kuri uzufrukto teise tvarko vaikų lėšas, apmoka jų išlaidas. Tai būtų neteisinga, užkirstų kelią ieškovei įgyvendinti vaikų teisėtų interesų gynimą;

3.5. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos ir per didelės. Atsakovo atstovė įstojo į bylą žymiai vėliau, 2022 m. spalio 24 d. Atsakovo advokatė neruošė nei atsakovo atsiliepimo į ieškinį, nei tripliko. Atsakovo 2022 m. rugpjūčio 19 d. atsiliepime į ieškinį buvo nurodyta, kad byla nebus vedama per advokatą. 2022 m. spalio 6 d. atsakovo triplike taip pat nėra jokių duomenų apie advokatą. Atsakovo advokatė iš pradžių iš esmės tik atidėliojo posėdžius ir šios bylos nagrinėjimą;

3.6. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes ieškovė sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, vaikų interesams užtikrinti kreipėsi iš pradžių dėl mediacijos, siekė gražiuoju padidinti vaikų išlaikymą, paskui, atsakovui nesutikus, buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo šioje byloje. Atsakovas nesąžiningai vilkino laiką, po ilgos 2 mėn. mediacijos nesutiko padidinti vaikų išlaikymą, prašė pratęsti terminą atsiliepimui, atidėti posėdžius neva dėl nepasirengimo bylai ar dėl derybų, 12 mėnesių vilkino bylos nagrinėjimą. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl atsakovo kaltės, dėl nenoro taikiai spręsti ginčą, dėl atsisakymo teikti tinkamą vaikų išlaikymą.

17. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

4.1. Teismas teisingai sprendė priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priešingai nei teigia ieškovė, nėra pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai. Atsakovas teikė išlaikymą, kuris buvo sutartas šalių susitarime nutraukti santuoką, taip pat prisidėjo prie papildomų poreikių, ką teismo posėdžio metu pripažino ir pati ieškovė. Todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, kad neva atsakovas piktybiškai vengė ir neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo;

4.2. Ieškovė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, kadangi cituojamoje byloje yra skirtingos faktinės aplinkybės, todėl juo neturėtų būti vadovaujamasi šioje byloje. Ieškovės nurodytoje byloje, nuo ieškinio pateikimo momento iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės priteisiant laikiną išlaikymą. Nagrinėjamoje byloje teismas priteisė 270 Eur/mėn. laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas net 2,7 karto padidino teiktiną išlaikymą. Šiomis priemonėmis teismas užtikrino nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius, išlaikė pusiausvyrą tarp prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principų ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų;

4.3. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo negali būti tenkinamas. Priešingai nei teigia ieškovė, nebuvo nei įrodinėjamos aplinkybės dėl išlaikymo įsiskolinimo, nei pateikti konkretūs įrodymai, kurie būtų pagrindas priteisti prašomą išlaikymo įsiskolinimą;

4.4. Turi būti konstatuotas esminis turtinės padėties pasikeitimas, palyginus ją su tuo momentu, kai buvo priteistas išlaikymas. Taip pat turi būti aiškiai nustatytas faktas, kad ieškovė reikalavo didesnio išlaikymo, o atsakovas neteikė šio išlaikymo. Ieškovė nereiškė pretenzijų, kadangi atsakovas teikė šalių sutartą išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė neteikė vaikų poreikių už tą laikotarpį, kai jos nuomone susidarė išlaikymo įsiskolinimas, taip pat neteikė įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį. Ieškovė neįrodė išlaikymo įsiskolinimo dydžio, todėl ieškovės reikalavimas turi būti atmestas visa apimtimi;

4.5. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Byloje nėra nurodyta aplinkybių, faktų kurie liudytų, kad ieškovė atsakovui reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą reiškė anksčiau nei kreipdamasi į teismą su ieškiniu, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas būtų nevykdęs pareigos teikti išlaikymą, priešingai, atsakovas teikė reikiamą išlaikymą ir tą patvirtino pati ieškovė. Ieškovės teiginiai, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo taip pat nėra pakankamas pagrindas, kadangi pagal teismų praktiką, turi būti nustatyta esminis turtinės padėties pasikeitimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo momento, dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei teismo sprendimo dalies, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

20. Ieškovė prašė pakeisti teismo sprendimo dalį, nurodant, kad vaikų išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą – ieškinio padavimo dienos. Ieškovės teigimu, pagal byloje 2023 m. sausio 4 d. pateiktą ieškinio reikalavimo dėl periodinių įmokų patikslinimą buvo prašoma priteisti vaikų išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos. Teismas sprendime nemotyvavo, kodėl išlaikymas priteisiamas ne nuo kreipimosi į teismą dienos. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išlaikymo bylose. Teisėjų kolegija tokius ieškovės argumentus pripažįsta pagrįstais.

21. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

22. Kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą. Ieškinio dėl išlaikymo vaikams padidinimo pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu (CK 3.192, 3.201 straipsniai) reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikai turėjo teisę gauti didesnį negu jiems buvo priteistas išlaikymas, tačiau jo negavo. Vadinasi, pažeista vaikų teisė turi būti ginama nuo jos atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), ir tokia diena šiuo atveju laikytina ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo diena, o ne ieškinį tenkinančio teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir padidintas išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 4 d.

23. Antruoju apeliacinio skundo reikalavimu ieškovė prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti reikalavimą dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo, ir priteisti iš atsakovo 16 400 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Ieškovės teigimu, šiuo atveju yra tenkinamos visos sąlygos priteisti vaikų išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo – vaikų poreikiai išaugo prieš trejus metus, atsakovas jau seniai gauna geras pajamas, ieškovė jau prieš kelis metus reikalavo atsakovo padidinti vaikų išlaikymą, ir jis žadėjo mokėti didesnį išlaikymą, bet nevykdė pareigos mokėti padidėjusį vaikų išlaikymą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

24. Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Teismo sprendimu priteistos vaiko išlaikymo prievolės pakeitimo galimybę tiesiogiai nustato CK 3.201 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ir CK 3.201 straipsnio 3 dalis, leidžianti pakeisti išlaikymo formą. Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu. Kita vertus, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, šis ypatumas nereiškia, kad toks procesinis sprendimas neturi privalomosios galios. Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas.

25. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-11259-775/2017, patvirtinta pareiškėjų (šalys nagrinėjamoje byloje) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal teismo patvirtintą sutartį T. R. nepilnamečių vaikų L. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui įsipareigojo skirti po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno sūnaus pilnametystės. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 23 d. Minėta, kad kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neginčijo aplinkybės, kad atsakovas vaikams teikė aptartu teismo sprendimu patvirtinto dydžio (po 100 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis) išlaikymą. Nenustačius, kad atsakovas nevykdė teismo sprendimo, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas vaikams, nėra teisinio pagrindo konstatuoti išlaikymo įsiskolinimo faktą. Aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio reikalavimo, dėl 16 400 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimo už trejus metus priteisimo iš atsakovo, tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl sprendimo dalis, kuria ieškinio reikalavimas buvo atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

26. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad teismas dėl neatidumo klaidingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė atsakovo prašymą priteisti 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovės naudai priteisė iš atsakovo 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad ieškinys yra tenkinamas iš dalies, t. y. tenkintas reikalavimas padidinti išlaikymą, tačiau atmestas reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Teismas bylinėjimosi išlaidas turėjo paskirstyti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 50 procentų. Atsakovui iš ieškovės turėjo būti priteista 550 Eur, o ieškovei iš atsakovo 1 050 Eur advokato išlaidoms atlyginti. Pagal atitinkamą proporciją turėjo būti apskaičiuotas ir išlaidų atlyginimas valstybei. Teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus laiko pagrįstais.

27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškiniu buvo pareikšti du savarankiški materialieji teisiniai ieškinio reikalavimai: 1) išlaikymo vaikams padidinimo; 2) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pirmasis reikalavimas buvo patenkintas pilnai, o antrasis buvo atmestas. Vadinasi, buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų.

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (šio straipsnio 4 dalis).

29. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. spalio 24 d. į bylą pateiktas advokatės M. Ž. prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės bei išrašas iš 2022 m. spalio 17 d. Sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo, kurią su advokate M. Ž. sudarė atsakovas T. R. (dokumentas numeris DOK-132277).

30. Atsakovo advokatė 2023 m. sausio 6 d. pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateiktas minėtų išlaidų apmokėjimą patvirtinantis įrodymas. Prie prašymo pateiktoje 2022 m. spalio 17 d. Sąskaitoje už teisines paslaugas pateikta šių išlaidų detalizacija: 240 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga ir konsultacijas; 120 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje ir 140 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (dokumentas numeris DOK-2793 su priedais).

31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

32. Teisėjų kolegija iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad advokatė M. Ž. atstovavo 2022 m. gruodžio 13 d. bei 2023 m. sausio 6 d. teismo posėdžiuose (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtų posėdžių trukmę (suapvalinus atitinkamai 1 ir 2 valandos) (Rekomendacijų 9 punktas) bei tai, kad 2022 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 780,50 Eur, sprendžia, kad 2023 m. sausio 6 d. prašyme nurodyta 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytų dydžių. Nurodytų argumentų pagrindu minėtos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis.

33. Atsakovo advokatė 2023 m. balandžio 19 d. pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikti minėtų išlaidų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai. Prie prašymo pateiktose 2023 m. sausio 9 d. ir 2023 m. balandžio 19 d. Sąskaitose už teisines paslaugas pateikta šių išlaidų detalizacija: 120 Eur už susipažinimą su dokumentais, situacijos analizė ir konsultacijos; 180 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (dokumentas numeris DOK-48966 su priedais).

34. Teisėjų kolegija iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad po 2023 m. sausio 6 d. vykusio teismo posėdžio ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus, į bylą teikė papildomus įrodymus. Taip pat nustatyta, jog advokatė M. Ž. atstovavo 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje, kurio trukmė suapvalinus – 2 valandos (Rekomendacijų 9 punktas). Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2023 m. balandžio 19 d. prašyme nurodyta 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytų dydžių, šios atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos.

35. Atsakovo advokatė 2023 m. birželio 13 d. pateikė prašymą priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateiktas minėtų išlaidų apmokėjimą patvirtinantis įrodymas. Prie prašymo pateiktoje 2023 m. birželio 12 d. Sąskaitoje už teisines paslaugas pateikta šių išlaidų detalizacija – už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, baigiamųjų kalbų parengimą (dokumentas numeris DOK-73951 su priedais).

36. Teisėjų kolegija iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad advokatė M. Ž. atstovavo 2023 m. birželio 13 d. teismo posėdyje, kurio trukmė suapvalinus – 1 valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Advokatė M. Ž. parengė atsakovo baigiamąsias kalbas (dokumentas numeris DOK-74110). Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2023 m. birželio 13 d. prašyme nurodyta 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytų dydžių, šios atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos. Bendra atsakovo pagrįstų ir įrodytų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma sudaro 1 100 Eur (500+300+300).

37. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog yra pagrindas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovės teigimu, atsakovas nesąžiningai vilkino laiką, po ilgos 2 mėn. mediacijos nesutiko padidinti vaikų išlaikymą, prašė pratęsti terminą atsiliepimui, atidėti posėdžius neva dėl nepasirengimo bylai ar dėl derybų, 12 mėnesių vilkino bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės argumentams.

38. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtį – teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

39. Aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau paminėta teismų praktika, vertina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas po du mėnesius trukusio mediacijos proceso nesutiko padidinti vaikų išlaikymą, nelaikytinos pagrindu CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymui. Ieškovės argumentai, susiję su atsakovo prašymais pratęsti procesinį terminą ir (ar) atidėti bylos nagrinėjimą, nepagrindus kuo objektyviai pasireiškė šalies procesinio elgesio nesąžiningumas, taip pat nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

41. Kaip buvo konstatuota nutarties 27 punkte, nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisdamas visas jos patirtas advokato pagalbos išlaidas, o atsakovui iš ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų nepriteisdamas, o taip pat visą žyminį mokestį valstybei priteisdamas iš atsakovo, neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas pakeičiamas, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai perskirstant šalių išlaidas už advokato pagalbą ir žyminį mokestį.

42. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 2 100 Eur išlaidas už advokato pagalbą. Tenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 050 Eur advokato išlaidoms atlyginti (2 100 Eur / 2). Tuo tarpu, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovės priteistina 550 Eur (1 100/2) advokato išlaidoms atlyginti. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 500 Eur (1 050-550).

43. Konstatavus, kad ieškinys patenkintas 50 proc., proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, dalis – 67,50 Eur (135/2) (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

44. Vadovaujantis 27-43 punktuose nurodytais argumentais, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

45. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

47. Ieškovės advokatė 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikė prašymą priteisti 750 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti už apeliacinio skundo surašymą (450 Eur) bei atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (300 Eur). Pateiktos advokatės išrašytos sąskaitos bei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (dokumentas numeris DOK-21057 su priedais). Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei nepriteistinos atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą surašymo išlaidos (300 Eur). Patenkinus vieną iš dviejų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, jai iš atsakovo priteistina 50 proc. išlaidų už apeliacinio skundo surašymą, t. y. 225 Eur (450/2).

48. Atsakovo advokatė 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą priteisti 900 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms už apeliacinio skundo surašymą (300 Eur) bei atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (600 Eur). Pateiktas minėtas išlaidas patvirtinantis dokumentas (dokumentas numeris DOK-23552 su priedu). Atsakovo patirtos advokato pagalbos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto maksimalaus advokato atlyginimo dydžio. Atsakovo apeliacinį skundą patenkinus, jam iš ieškovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Atmetus 50 proc. ieškovės apeliacinio skundo, atsakovui iš ieškovės priteistina 300 Eur (600/2) atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymo išlaidų. Bendra atsakovui iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 600 Eur.

49. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 375 Eur (600-225) bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti.

Nustatyti, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams L. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo ieškinio dėl išlaikymo dydžio padidinimo pareiškimo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 4 d.

Pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus“.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėTomas RomeikaRasa Urbanavičiūtė