Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-09-16 · Civilinė byla Nr. 2-977-514/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-16Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
2-977-514/2019
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00039-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Ieškovas
G. P., G. G.
Atsakovas
V. P.
Civilinė byla Nr. 2-977-514/2019Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00039-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.1.7.11; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 16 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Zinai Pranskietienei,dalyvaujant ieškovui G. P., jo atstovui adv. pad. J. K.,atsakovui V. P., jo atstovui adv. Audroniui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo V. P. priešieškinį ieškovui G. G. dėl pirkėjo teisių gynimo, sutarties kainos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. P. 5 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojant už laikotarpį nuo pareiškimo padavimo į teismą dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2017 m. birželio mėn. atsakovui pardavė traktorių „Renault Ares 656“ (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarp šalių buvo sulygta bendra traktoriaus pardavimo kaina - 11 000 Eur/ Atsakovas traktoriaus pirkimo metu negalėjo apmokėti visą sulygtą kainą, todėl sumokėjo 6 000 EUR. Likusią kainos dalį įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. kovo 1 d., šiai sumai išrašydamas skolos raštelį (vekselį), kuriame raštu patvirtino prisiimtą prievolę. Po dalinio atsiskaitymo atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra GGU Nr. 201702. Apmokėjus likusią traktoriaus kainą, atsakovui būtų išrašyta papildoma PVM sąskaita - faktūra. Laiku neatgaudamas pinigų už traktorių, ieškovas 2018 m. lapkričio 2 d. raštu kreipėsi į atsakovą, nustatydamas terminą iki 2018 m. lapkričio 20 d. nurodytai pinigų sumai grąžinti, tačiau atsakovas likusios pinigų sumos nesumokėjo. Savo kreditorinių įsipareigojimų pagrindimui atsakovas ieškovui išrašė skolos raštelį (vekselį), kuriame raštu patvirtino prisiimtą prievolę, kurios neįvykdė, todėl atsakovas turi pareigą visiškai atsiskaityti su ieškovu. Prašė iš atsakovo priteisti 5 000 Eur pagal atsakovo pasirašytą vekselį, taip pat procesines palūkanas nuo negrąžintos sumos. Kaip įrodymą apie įsiskolinimą pateikė atsakovo pasirašytą vekselį 5 000 Eur sumai.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad traktoriaus pirkimo-pardavimo kaina buvo ne 11 000 Eur, bet 17 000 Eur, ieškovui sumokėjo ne 6 000 Eur, bet 12 000 Eur. Šioms aplinkybėms patvirtinti pateikė ieškovo skelbimus tinklalapyje www.skelbiu.lt, atsakovo sąskaitos išrašus bei kredito sutartį, pokalbio garso įrašą, kuriame sumokėtos sumos ieškovas neginčija. Traktorius buvo pirktas už didelę kainą, turint tikslą jį naudoti ūkio darbams, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas traktorius bus tinkamas naudoti pagal jo paskirtį. Prieš sutikdamas pirkti naudotą traktorių atsakovas jį apžiūrėjo, išbandė. Pardavėjas patikino atsakovą, kad traktorius yra tinkamas iškart jį naudoti pagal paskirtį, jokių paslėptų trūkumų neturi, tik paminėjo, kad reikia pasikeisti nudėvėtas priekines padangas. Tačiau jau grįžtant iš pardavėjo su nupirktu traktoriumi, traktorius užgeso, netrukus išaiškėjo traktoriaus paslėpti kokybės trūkumai, kurių atsakovas negalėjo pastebėti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu (stabdžių, kuro siurblio, priekinio tilto, rankinio stabdžio ir kt. gedimai). Apie trūkumus telefonu ir žodžiu ne kartą ieškovui buvo reiškiamos pretenzijos, tačiau ieškovas savo atsakomybę už juos neigė. Atsakovo vertinimu ieškovas pardavė nekokybišką daiktą, kurio atsakovas ilgą laiką negalėjo naudoti pagal paskirtį, kuriai tą daiktą įsigijo – ūkio darbams. Atsakovas savo lėšomis remontavo traktorių, remonto išlaidų bendra suma viršija ieškovo reikalaujamą sumą, todėl turėtų būti taikomas įstatyme nustatytas pirkėjo teisių gynimo būdas – kainos sumažinimas bent 5 000 Eur ir ieškinys atmestas. Kaip įrodymą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 13 d. defektavimo aktą, 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. liepos 4 d. už traktoriaus remontą išrašytas PVM sąskaitos faktūras, detalių pirkimo dokumentus.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti traktoriaus „Renault Ares 656“, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo – pirkimo iš ieškovo G. G. kainą 5 000 Eur ir pripažinti, jog atsakovo prievolė pagal skolos raštelį (vekselį), kuriame nustatyta, jog V. P. yra skolingas G. G. 5 000 Eur už traktorių „Renault Ares 656“ yra pasibaigusi; tuo atveju, jeigu teismas spręstų, jog atsakovas būtų praleidęs ieškinio senaties terminą dėl parduoto traktoriaus trūkumų, prašė atnaujinti priešieškinio padavimo terminą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, todėl pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę, o remiantis CK 6.327 straipsnio 3 dalimi pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau, todėl už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui (ieškovui). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 13 defektavimo aktas, 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. liepos 4 d. už traktoriaus remontą išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kiti detalių pirkimo dokumentai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas pardavė traktorių su paslėptais trūkumais (kuro siurblio, frontalinio krautuvo, priekinio tilto, variklio kuro purkštukų, rankinės kuro pompos). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-21 raštą Nr. 045 2017 m. lapkričio 13 d. defektavimo akte nurodyti gedimai buvo ilgalaikio pobūdžio ir buvo atsiradę iki 2017 m. gegužės 25 d., t. y. iki atsakovui įsigyjant traktorių iš ieškovo. Traktoriumi atsakovas negalėjo naudotis nuo pat jo įsigijimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 26 d., kai buvo pastebėtas traktoriaus sankabos gedimas vykstant į atsakovo gyvenamąją vietą. Įprastai traktoriumi atsakovas pradėjo naudotis tik tada, kai buvo pašalinti esminiai traktoriaus trūkumai, t. y. nuo 2018 m. liepos mėnesio. Traktoriaus defektai buvo nustatyti tik atlikus patikrą specializuotoje įmonėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“), kas patvirtina, kad atsakovas traktoriaus pardavimo metu faktiškai neturėjo jokios objektyvios galimybės nustatyti jo gedimų ir juos fiksuoti, t. y. daikto trūkumai nebuvo akivaizdūs ir juos pastebėti bei jiems nustatyti reikėjo tam tikro laiko ir tam tikrų priemonių. Ieškovas atsakovui šių trūkumų neatskleidė, todėl jis atsakingas už paslėptus šio traktoriaus trūkumus. Atsakovas reikalavo ieškovo sumažinti traktoriaus pirkimo – pardavimo kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bandė tartis su ieškovu geruoju, tačiau ieškovas savo atsakomybės už daikto trūkumus nepripažino, geruoju išspręsti ginčą nesutiko. Ieškovui neįrodžius egzistuojant įstatyme nustatytus atsakomybės už netinkamą daikto kokybę netaikymo pagrindų, ieškinys atmestinas, kadangi dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo atsakovas patyrė žymiai daugiau išlaidų, nei likusi sumokėti kainos dalis, kas sudaro pakankamą pagrindą taikyti įstatyme nustatytą pirkėjo teisių gynimo būdą – kainos sumažinimą bent 5 000 Eur suma.

Ieškovas (pardavėjas) nebuvo nustatęs garantinio termino traktoriui, todėl atsakovas teisę pareikšti pretenziją turi per įstatyme nustatytą 2 metų terminą. Atsakovas iš ieškovo traktorių nupirko 2017 m. gegužės 26 d., todėl pretenzijas dėl traktoriaus kokybės atsakovas turi teisę pareikšti iki 2019 m. gegužės 26 d. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas jau 2019 m. kovo 15 d. atsiliepime į ieškinį išreiškė reikalavimą taikyti įstatyme nustatytą pirkėjo teisių gynimo būdą – kainos sumažinimą bent 5 000 Eur suma, todėl atsakovas nepraleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinto ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, kadangi apie tai, jog traktoriaus pardavimo – pirkimo kainos nemažins, ieškovas atsakovo sugyventinei pranešė tik 2018 m. gruodžio mėnesio viduryje. Teismui nustačius, jog senaties terminas praleistas, prašė atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių,

Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė taikyti senaties terminą ir priešieškinį atmesti dėl suėjusių 6 mėnesių senaties termino, atmesti atsakovo prašymą dėl senaties termino atnaujinimo kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Jei teismas tenkintų prašymą dėl senaties termino atnaujinimo, prašė atmesti priešieškinį kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, jog atsakovui teigiant, kad traktoriumi negalėjo naudotis nuo pat jo įsigijimo dienos (2017 m. gegužės 26 d.), atsakovui teisė į ieškinį atsirado iš karto po traktoriaus įsigijimo momento (2017 m. gegužės 26 d.), arba nuo defektavimo akto sudarymo (2017 m. lapkričio 13 d.). Atsakovas į teismą su ieškiniu dėl parduoto daikto trūkumų kreipėsi tik ieškovui iškėlus civilinę bylą, siekiant išieškoti susidariusį įsiskolinimą, t. y. praėjus kone 2 metams po traktoriaus tariamai pardavėjo paslėptų trūkumų nustatymų, į ieškovą su pretenzija dėl nustatytų tariamai paslėptų traktoriaus trukumų nesikreipė, teismui nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių pardavėjui pateiktos pretenzijos faktą. Atsakovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeistos (traktorius parduotas su paslėptais trūkumais), per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą turėjo galimybę su ieškiniu kreiptis į teismą, tačiau būdamas neatidus ir pasyvus to nepadarė, tokiais savo pasyviais veiksmais patvirtindamas, kad atsisako nuo savo teisės dėl traktoriaus paslėptų trūkumų arba nemanė, kad jo teisė yra pažeista. Atnaujinus senaties terminą, ieškovui (pardavėjui) būtų neįmanoma po praėjusių 2 metų byloje nustatyti materialiąją tiesą bei išsiaiškinti būtinas faktines aplinkybes. Atsakovui nurodžius, jog nuo 2018 m. liepos mėn. traktorius yra eksploatuojamas pilnu pajėgumu, ieškovui yra užkirstas kelias įsitikinti, ar atsakovu įvardinti menami paslėpti traktoriaus trūkumai yra realūs, o ne melagingi, nustatant realius gedimus bei jų atsiradimo priežastį ir laiką.

Atsakovas buvo neapdairus bei nerūpestingas ir prieš pirkdamas naudotą traktorių neatliko patikros. Jeigu atsakovas būtų buvęs atidus ir rūpestingas, prieš pirkdamas traktorių būtų atlikęs traktoriaus patikrą servise ir galėjęs įsitikinti dėl techninės būklės, kas galimai būtų nulėmę atsakovo tolimesnį apsisprendimą dėl naudoto daikto įsigijimo.

Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo, pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Šis sąrašas yra baigtinis. Laikydamasis įvardintų norminių aktų, ieškovas buvo pakankamai pareigingas ir prieš parduodant naudotą daiktą atsakovą informavo apie visus jam žinomus pardavimo dienai traktoriaus gedimus (įtrauktus į baigtinį sąrašą). Kiti neaptarti tariami traktoriaus trūkumai, nurodyti atsakovo pateiktame defektavimo akte, nepatenka į baigtinį trūkumų sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, todėl pagal šioje normoje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę būtent pirkėjui (atsakovui) tenka pareiga įrodyti, kad daikto kokybės trūkumas buvo jau nuosavybės teisės perėjimo metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Atsakovas tinkamai (rašytiniais įrodymais) neįrodė, jog įsigijo traktorių su ieškovo tikslingai paslėptais trūkumais, apie kuriuos pardavėjas (ieškovas) pardavimo metu galėjo žinoti ir juos ateityje numatyti.

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, priešieškinio reikalavimus atmesti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad prieš parduodamas traktorių atsakovą informavo apie traktoriaus trūkumus (padilusias padangas), traktoriui prieš sudarant prikimo-pardavimo sutartį buvo atlikta techninė apžiūra, kitų trūkumų nebuvo, todėl ieškovas nėra atsakingas dėl gedimų, atsiradusių atsakovui eksploatuojant traktorių.

Atsakovas, jo atstovas palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti, ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Atsakovas papildomai paaiškino, kad perkant traktorių ieškovo buvo patikintas, jog traktorius yra tvarkingas, techninė būklė gera, ieškovas nurodė, jog reikėtų pakeisti priekines padangas ir susitvarkyti apšvietimą. Tačiau jau grįžtant traktoriumi namo, iškilo problema dėl pavarų įjungimo, po to išaiškėjo, kad neveikia stabdžiai, o rankinio stabdžio iš viso nebuvo, per priekinio tilto riebokšlius („salnikus“) tekėjo tepalas. Dirbant traktoriumi, traktorius nuolat užgesdavo, tik didelių pastangų dėka pavykdavo užvesti, o 2017 m. liepos mėnesį traktorius visiškai užgeso. Apie atsiradusius gedimus informavo ieškovą, šis nupirko sankabos daviklį, tačiau, kai traktoriaus nebebuvo įmanoma užvesti, į atsakovo šeimos narių pretenzijas, išsakytas telefonu, nereagavo. Apie traktoriaus techninę būklę sužinojo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur traktorius buvo apžiūrėtas ir nustatyti visi gedimai. Atsakovo vertinimu ieškovas pardavė neveikiantį traktorių.

Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas.

Dėl ginčo esmės

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo G. G. ir atsakovo V. P. buvo sudaryta žodinė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas iš ieškovo už 17 000 Eur nupirko naudotą traktorių Renault Ares 656, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovui už perkamą traktorių sumokėdamas 12 000 Eur. Šalių susitarimu likusi 5 000 Eur suma už traktorių turėjo būti sumokėta iki 2018 m. kovo 1 d. pagal atsakovo pasirašytą rašytinį įsipareigojimą (vekselį).

Ieškovas reikšdamas reikalavimą atsakovui dėl nesumokėtos 5 000 Eur sumos pagal pirkimo-pardavimo sutartį, reikalavimą priteisti sumą grindė atsakovo pasirašytu skolos rašteliu (vekseliu), pagal kurį atsakovas įsipareigojo už traktorių sumokėti ieškovui 5 000 Eur iki 2018 m. kovo 1 d. Tačiau vekselis kaip skolos dokumentas nepatvirtina, kad jo davėjas visais atvejais privalo sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Toks dokumentas turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. teismas turi įvertinti byloje esančių įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Atitinkamai atsakovas, remdamasi teisinio santykio (tam tikro sandorio) ir vekselyje įtvirtintos prievolės teisiniu ryšiu, gali pateikti įrodymais pagrįstus materialinio pobūdžio prieštaravimus, savo nesutikimo su ieškiniu motyvus grįsdamas prievolės pasibaigimu ar kitomis jos nebuvimą patvirtinančiomis aplinkybėmis.

Nors ieškovo reikalavimas atsakovui yra grindžiamas vekseliu, tačiau nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog atsakovo įsipareigojimas sumokėti 5 000 Eur kilo šalių sudarytos traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl šis atsakovo pasirašytas dokumentas vertintinas kaip šalių susitarimas dėl įsiskolinimo už traktorių padengimo.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimu priešieškiniu prašo, sumažinti traktoriaus kainą 5 000 Eur ir pripažinti, jog atsakovas prievolę pagal skolos raštelį (vekselį), jog yra skolingas ieškovui už traktorių, yra įvykdęs ir prievolė yra pasibaigusi, remdamasis parduoto traktoriaus kokybės trūkumais, apie kuriuos atsakovui traktoriaus pirkimo-pardavimo metu nebuvo žinoma CK 6.334 straipsnio pagrindu.

Byloje kyla ginčas dėl atsakovo, kaip pardavėjo, atsakomybės už parduoto daikto (traktoriaus) kokybę bei pirkėjo teisių, numatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte, įgyvendinimo.

Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta pirkėjo teisė reikalauti kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.

Atsakovas, reikšdamas priešieškinį dėl pirkėjo teisių gynimo (traktoriaus kainos mažinimo), nurodė, kad traktoriaus gedimai išaiškėjo jau pakeliui į atsakovo gyvenamą vietą, vėliau juo dirbant, 2017 m. liepos mėnesį traktorius užgeso ir nebeužsivedė, 2017 m. defektavimo metu nustatyti gedimai, apie kuriuos ieškovas, parduodamas traktorių, atsakovo neįspėjo.

Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo reikalavimu mažinti traktoriaus kainą, nurodė, kad atsakovas, pirkdamas naudotą traktorių, neatliko traktoriaus patikros, pirko traktorių neįsitikinęs jo technine būkle, kad nenustatyta, jog atsakovo nurodyti gedimai buvo nuosavybės perėjimo momentu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki traktoriaus perdavimo, atsakovas neįrodė, kad ieškovas pardavimo metu galėjo žinoti apie traktoriaus trūkumus, todėl ieškovas nėra atsakingas už gedimus, kurie atsirado atsakovui eksploatuojant traktorių.

Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Reikalavimai pagal pirkimo – pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas.

Atsakovo, liudytojų S. P., J. Š. parodymais nustatyta, kad traktorių atsakovas įsigijo iš ieškovo pagal skelbimą. Atsakovas 2017 m. balandžio 7 d. kartu su šeimos nariais apžiūrėjo traktorių, ieškovas žodžiu nurodė jo trūkumus (netinkamas eksploatavimui priekines padangas, nedegančias lempas). Kitų trūkumų įvardinta nebuvo. Apžiūros metu atsakovas ieškovo vairuojamu traktoriumi pavažiavo, apžiūrėjo traktorių išoriškai. 2017 m. gegužės 26 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ir traktorius buvo perduotas atsakovui. Tačiau jau vykstant traktoriumi į atsakovo gyvenamą vietą, traktoriui sustojus, išaiškėjo, jog pavarų negalima perjungti įprastu būdu dėl sankabos gedimų. Šis trūkumas buvo pašalintas, susisiekus su ieškovu ir šiam nupirkus reikiamą detalę. Po to kilo problemos dėl traktoriaus užvedimo, išaiškėjo, kad tilto riebokšliai leidžia tepalus, neveikia stabdžiai, nėra rankinio stabdžio, 2017 m. liepos mėnesį važiuojant traktoriumi atbuline eiga traktorius užgeso ir nebeužsivedė. Tokie atsakovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad traktoriaus defektai, dėl kurių traktoriaus nebuvo galima tinkamai eksploatuoti (problemos dėl kuro sistemos, stabdžių, tepalų nuotekio tilte), pradėjo aiškėti per trumpą laiką nuo traktoriaus pirkimo-pardavimo, o galiausiai traktorius visiškai užgeso 2017 m. liepos mėnesį. Traktoriaus gedimai buvo pašalinti tik servise.

Atsakovas, įrodinėdamas, jog traktorius buvo netinkamos kokybės, pateikė uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. lapkričio 13 d. defektavimo aktą, kuriuo nustatyti traktoriaus kuro sistemos, frontalinio krautuvo, priekinio tilto, variklio purkštukų, rankinės kuro pompos gedimai. Taip pat 2019 m. kovo 21 d. raštą Nr. 045, kuriuo minėtos įmonės vadovas patvirtino, jog nurodyti gedimai atsirado ilgalaikės eksploatacijos metu ir buvo iki traktoriaus pardavimo atsakovui. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nustatyti traktoriaus defektai nėra naujai atsiradę, defektai atsirado dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Nors bendrovės darbuotojai, defektavę traktorių, teismo posėdyje nebuvo apklausti ir minėtame rašte nėra informacijos, dėl ko padaryta išvada, kad gedimai galėjo atsirasti anksčiau, nei atsakovas įsigijo traktorių, teismas įvertinęs atsakovo paaiškinimus, liudytojo S. P., J. Š. parodymus apie tai, kad traktoriaus faktiškai nebuvo įmanoma eksploatuoti (traktorius nuolat užgesdavo), liudytojo S. P. parodymus apie tai, kad traktorius „leido“ tepalus (dėl tepalų nuotekio užterštas priekinis tiltas jau grįžtant iš pardavėjo), frontalinį krautuvą tvirtinančios detalės išlaisvėjusios, defektavimo metu nustatytų gedimų pobūdį (gedimai pagrindinių mazgų) sprendžia, kad tokie traktoriaus gedimai negalėjo atsirasti mažiau nei per du mėnesius nuo traktoriaus įsigijimo, eksploatuojant traktorių tik minimaliai (pagal liudytojų parodymus šienavimui ir kultivavimui su padargais, pritaikytais mažesnės galios traktoriui).

Sutiktina, kad ieškovas galėjo ir nežinoti apie kai kuriuos parduodamo traktoriaus gedimus (pav., priekinio tilto), tačiau teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad žinojo apie traktoriaus frontalinio krautuvo ir pusašių nusidėvėjimą (2019 m. birželio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 36 min. 45 s.), tačiau apie šiuos trūkumus atsakovo neinformavo. Kaip nurodė liudytojas S. P., nupirkus traktorių ir juo išvykstant, ieškovo darbuotojas įspėjo, kad traktoriuje nuolat būtų atitinkamas kiekis kuro, nes priešingu atveju traktoriaus neužves. Minėtas liudytojas taip pat parodė, kad tik nupirkus traktorių ir dirbant laukuose, traktoriaus nuolat užgesdavo ir kildavo problema dėl užvedimo. Ieškovas, sužinojęs apie kilusias problemas dėl kuro sistemos, sutiko derėtis ir kainą sumažinti 1 000 Eur. Toks ieškovo elgesys ir liudytojo parodymais nustatytos aplinkybės dėl sunkumų užvedant traktorių, leidžia daryti išvadą, kad kuro sistemos defektai buvo dar iki traktoriaus pirkimo-pardavimo, ir apie juos ieškovui turėjo būti žinoma

Ieškovo atstovo nuomone, ieškovas, parduodamas traktorių, privalėjo nurodyti tik tuos duomenis ir trūkumus, kurie numatyti Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus baigtiniame sąraše (toliau –Sąrašas), patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231. Laikydamasis CK 6.431¹ straipsnio ir minėto teisės akto reikalavimo ieškovas informavo atsakovą apie visus jam žinomus pardavimo dienai traktoriaus gedimus, įtrauktus į baigtinį sąrašą, o traktoriaus trūkumai, nurodyti atsakovo pateiktame 2017 m. lapkričio 13 d. defektavimo akte nepatenka į baigtinį sąrašą.

Remiantis CK 6.431¹ straipsniu ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, sutartyse nurodoma tik trūkumų rūšis. Pagal šiuos teisės aktus nurodomi tik rūšiniai trūkumų požymiai, tokie trūkumai kaip pav. vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, tačiau pagal šių normų prasmę pardavėjas privalo informuoti apie esminius transporto priemonės trūkumus. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas (sąrašo 1.6 p.), taigi pardavėjas turi pareigą informuoti apie visus jam žinomus transporto priemonės sugadinimus. Liudytojo S. P. parodymais nustatyta, kad neveikė rankinis stabdis, defektavimo aktu nustatyti priekinio tilto, frontalinio krautuvo defektai (pagal liudytojo S. P. parodymus ratai „išklibę“, guoliai, kaiščiai, įvorės išsidėvėję), esant šiems traktoriaus gedimams, traktorių vairuoti ir juo dirbti nesaugu, todėl teismas su ieškovo atstovo pozicija, kad pardavėjas privalėjo informuoti tik apie į baigtinį sąrašą įtrauktus trūkumus nesutinka.

.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.333 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui, kad daiktą būtų kokybiškumą galima panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

Tiek ieškovas, tiek atsakovas, sudarydami sutartį žinojo ir suprato, kad traktorius yra naudotas, tačiau jau vien tai, kad yra parduodama – perkama žemės ūkio technika, nurodo, kad abi šalys suprato, kad pirkimo – pardavimo objektas yra veikianti žemės ūkio technika (ne tik važiuojant kaip nurodė ieškovas). Atsakovas pirko naudotą traktorių, turėdamas tikslą jį naudoti savo ūkyje, todėl pagrįstai tikėjosi, jog nusipirktu traktoriumi galės atlikti žemės ūkio darbus, kad traktorius bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ne vienerius metus. Byloje atsakovo, liudytojų S. P., J. Š. nustatyta, kad atsakovas nusipirktą traktorių su pertraukomis eksploatavo nepilnus du mėnesius, traktorius pradėjo gesti jau pakeliui į atsakovo gyvenamą vietą, pašalinus vieną gedimą (sankabos), išryškėjo stabdžių gedimas, o vėliau kuro sistemos, priekinio tilto, frontalinio krautuvo. Tokie traktoriaus gedimai, atsiradę netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad traktoriaus nebuvo galima naudoti pagal paskirtį.

Ieškovo vertinimu atsakovas, nepatikrinęs traktoriaus techninės būklės, elgdamasis nepakankamai apdairiai, pats prisiėmė savo elgesio riziką. Tačiau nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Ieškovas kaip pardavėjas, turi byloje įrodyti, kad traktoriaus trūkumai atsakovui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įrodyti atsakovės atsakomybę šalinančius pagrindus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

Defektavimo aktu nustatyti gedimai, apie kuriuos sudarant traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas ieškovo nebuvo informuotas: kuro sistemos, frontalinio krautuvo, priekinio tilto ir purkštukų bei rankinės kuro pompos defektai (defektavimo akto 1, 3, 4, 6, 7 ir 8 pozicijos). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 3 d. PVM sąskaitos - faktūros matyti, kad remontuojant atsakovo traktorių buvo atlikti kuro sistemos, tilto remonto darbai, restauruojamos pusašės, t. y. šalinami gedimai, užfiksuoti 2017 m. lapkričio 13 d. defektavimo aktu. Atsižvelgiant į nustatytus traktoriaus trūkumus ir jų pobūdį, konstatuotina, kad nustatyti defektai nėra akivaizdūs, kuriuos būtų galima pastebėti tik išoriškai apžiūrėjus traktorių ar jį išbandžius, pravažiuojant trumpą atstumą, patikrinant frontalinio krautuvo veikimą be jokios apkrovos, todėl išbandant traktorių defektavimo metu nustatyti trūkumai galėjo būti atsakovo nepastebėti ar neišryškėti, juolab, kad traktorių išbandant jį vairavo ne atsakovas, bet ieškovas.

Liudytojas S. P. parodė, kad traktoriaus gedimai išryškėjo grįžtant traktoriumi iš pardavėjo (neįsijungė pavaros), vėliau atsirado stabdžių gedimas, o 2017 m. liepos mėnesį traktorius užgeso ir nebeužsivedė, dėl ko į servisą turėjo būti transportuojamas. Tokie liudytojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad traktoriaus pagrindiniai gedimai, dėl kurių atsakovas nebegalėjo traktoriumi naudotis, išaiškėjo tik traktorių pradėjus eksploatuoti, gedimai nustatyti ir pašalinti tik specialistų pagalba, dėl ko teismas sprendžia, kad atsakovas apie traktoriaus trūkumus, atsiradusius jį eksploatuojant, negalėjo žinoti pirkimo-pardavimo metu. Pagal atsakovo paaiškinimus, liudytojo S. P. parodymus šeima traktoriaus gedimų šalinimui išleido apie 10 000 Eur, kas patvirtina atsakovo paaiškinimą, jog atsakovas, būdamas ieškovo patikintas, jog traktorius yra tvarkingas, įsigydamas traktorių negalėjo numatyti, kad traktorius suges ir remontui bus reikalinga tokia ženkli suma, viršijanti pusę sutartos traktoriaus kainos, priešingu atveju būtų traktoriaus neįsigijęs,

Ieškovo atstovo nuomone traktoriaus gedimai galėjo atsirasti po pirkimo-pardavimo sudarymo, netinkamai jį eksploatuojant, nesusipažinus su traktoriaus naudojimo ir eksploatavimo taisyklėmis ir pan. Tačiau tokiems teiginiams pagrįsti objektyvių duomenų, patvirtinančių jo motyvus, kad traktoriaus defektai galėjo atsirasti dėl atsakovo ar jo šeimos narių netinkamo naudojimosi traktoriumi, nepateikė. Kaip nustatyta liudytojo S. P. (dirbusio nupirktu traktoriumi) parodymais, liudytojas iki tol dirbo įvairia technika šeimos ūkyje, pas kt. ūkininką, mokosi žemės ūkio mokykloje, sugeba ne tik vairuoti, bet ir pašalinti smulkius defektus, todėl ieškovo atstovo išsakytas abejones dėl netinkamo traktoriaus eksploatavimo teismas laiko nepagrįstomis. Tokius ieškovo teiginius teismas atmeta ir remdamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie tai, kad nustatyti traktoriaus gedimai yra ilgalaikės eksploatacijos pasekmė. Tokiai išvadai teismas negali nepritarti, nes nustatyti defektai (pav. frontalinio krautuvo kaiščių ar įvorių išdilimas) nėra susiję su traktoriaus naudojimo taisyklių pažeidimu.

Ieškovo atstovas kritiškai vertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą defektavimo aktą, nurodydamas, kad defektavimas turėjo būti atliktas tik autorizuotame (gamintojo įgaliotame) servise. Iš viešai skelbiamos informacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą, susijusią su žemės ūkio technikos remontu, atlieka variklių, pavarų dėžių, hidraulikos, važiuoklės mazgų remonto ir restauravimo darbus, įmonė specializuojasi žemės ūkio technikos remonte, todėl teismas šios įmonės atliktą traktoriaus defektavimą vertina kaip atliktą tinkamos įmonės, nesant teisės aktų reikalavimo, jog atsakovas defektus turėtų nustatinėti tik autorizuotame servise. Pateikti duomenys patvirtina defektavime dalyvavusių asmenų kvalifikaciją (P. S. yra baigęs Lietuvos žemės ūkio akademijos žemės ūkio mechanizacijos specialybės kursą, R. P. suteiktas mechanikos inžinerijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis), dėl ko abejoti traktoriaus defektavimą atlikusių asmenų kompetencija, akte nustatytais gedimais teismas neturi pagrindo. Vien tai, jog ieškovas nedalyvavo nustatant traktoriaus gedimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, nereiškia, kad defektavimo akte užfiksuoti traktoriaus trūkumai nustatyti neteisingai. Be to, ieškovas, būdamas informuotas apie tai, kad traktorius jau 2017 m. liepos mėnesį nebeužsiveda, nesiėmė jokių veiksmų nustatyti, dėl kokių priežasčių jie galėjo atsirasti, pasakęs, jog ir „nauja technika genda“ (liudytojos J. Š. parodymai).

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovo atstovas akcentavo ir tai, kad buvo atlikta traktoriaus techninė apžiūra, tačiau aplinkybė, jog buvo atlikta traktoriaus techninė apžiūra, nepatvirtina, kad traktorius visais aspektais buvo techniškai tvarkingas. Teismo vertinimu atliekant techninę apžiūrą kai kurie defektai, išryškėję eksploatuojant traktorių, galėjo ir nesimatyti (pav. priekinio tilto gedimas), todėl nepakanka vien konstatuoti fakto, kad traktoriui buvo atlikta techninė apžiūra ir traktorius pripažintas tinkamu eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003, 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje yra nustatyta, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Teigti, kad 6 mėnesių terminas yra nesuderinamas su priekinio tilto kokybės užtikrinimu, kaip esminės traktoriaus dalies, kuri yra ilgalaikė, ir kuri gali sugesti tik netinkamai ją eksploatuojant ar jai esant labai nusidėvėjusiai, nėra jokio pagrindo. Traktoriaus trūkumai atsirado per trumpesnį nei dviejų mėnesių terminą, duomenų, kad traktorius būtų eksploatuojamas netinkamai, dėl ko galėjo atsirasti ir kiti defektavimo metu nustatyti gedimai, byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad traktorius neatitiko kokybės reikalavimų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu.

Atsakovas traktoriaus defektams pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus, kuriuose nurodytus traktoriaus defektus – kuro sistemos, priekinio tilto, frontalinio krautuvo - teismas vertina kaip esminius, turinčius įtakos traktoriaus techninei būkle, todėl konstatuoja, kad atsakovas įrodė, kad pagal pirkimo - pardavimo sutartį iš ieškovo įgytas traktorius neatitiko kokybės reikalavimų ir pagrįstai reikalauja taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 įtvirtintą savo teisių gynimo būdą - sumažinti traktoriaus kainą.

Ieškovas, reikšdamas ieškinį, nurodė, kad prikimo-pardavimo sutartimi nustatyta traktoriaus kaina buvo 11 000 Eur, tačiau teismo posėdžio metu pripažino atsakovo nurodytas aplinkybes, jog traktoriaus kaina šalių susitarimu 17 000 Eur, iš kurių 6 000 Eur atsakovas sumokėjo pavedimu, 6 000 Eur - grynais, o likusiai 5 000 Eur sumai pasirašė skolos raštelį (vekselį). Taigi traktoriaus pirkimo-pardavimo kaina 17 000 Eur. Įvertinęs nustatytų traktoriaus trūkumų pobūdį, išlaidų, reikalingų remontui, dydį, teismas sprendžia, kad traktoriaus kaina buvo nustatyta netinkama.

Atsakovas prašė sumažinti pirkto traktoriaus kainą iki 5 000 Eur, remdamasis defektavimo aktu, pagal kurį preliminari traktoriaus remonto kaina dėl nustatytų kuro sistemos, krautuvo, priekinio tilto trūkumų sudarytų 7 701, 65 Eur. Atsakovo paaiškinimu remonto darbams apmokėti teko net parduoti nekilnojamą turtą, bendra suma remontui viršija 10 000 Eur, pateikė 2018 m. vasario kasos pajamų orderį, patvirtinantį, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 27 d. sumokėjo 3 630 Eur. Nors kitų dokumentų, patvirtinančių turėtas remonto išlaidas nepateikė, iš pateiktos preliminarios remonto darbų sąmatos (defektavimo akto) matyti, kad remonto vertė viršija atsakovo mažinamos kainos dydį. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas yra proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti. Nustačius, jog išaiškėjus traktoriaus trūkumams, atsakovas informavo ieškovą apie nustatytus trūkumus, siūlė ginčo sprendimo būdus, tačiau šalims susitarti nepavyko, atsakovo reikalavimas sumažinti traktoriaus kainą 5 000 Eur dydžiu tenkinamas.

Tenkinus atsakovo reikalavimą sumažinti traktoriaus kainą 5 000 Eur, pripažintina, kad atsakovo V. P. 5 000 Eur prievolė pagal skolos raštelį (vekselį) G. G. už traktorių „Renault Ares 656“ (raštelyje Reno Aresas 636) yra pasibaigusi, ieškovo reikalavimas dėl 5 000 Eur priteisimo iš atsakovo pagal rašytinį įsipareigojimą netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas, reikšdamas priešieškinį dėl pirkėjo teisių gynimo nurodė, kad nepraleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinto ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti nustatyto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, atsakovas teisę pareikšti pretenziją turi per įstatyme nustatytą 2 metų terminą. Atsakovas iš ieškovo traktorių nupirko 2017 m. gegužės 26 d., todėl pretenzijas dėl traktoriaus kokybės atsakovas turi teisę pareikšti iki 2019 m. gegužės 26 d. Jeigu teismas spręstų, jog atsakovas būtų praleidęs ieškinio senaties terminą dėl parduoto traktoriaus trūkumų, prašė šį terminą atnaujinti.

Ieškovo vertinimu atsakovui teigiant, kad traktoriumi negalėjo naudotis nuo pat jo įsigijimo dienos (2017 m. gegužės 26 d.), atsakovui teisė į ieškinį atsirado iš karto po traktoriaus įsigijimo momento (2017 m. gegužės 26 d.), arba nuo defektavimo akto sudarymo (2017 m. lapkričio 13 d.). Atsakovas į teismą su ieškiniu dėl parduoto daikto trūkumų kreipėsi tik ieškovui iniciavus civilinę bylą, siekiant išieškoti susidariusį įsiskolinimą, t. y. praėjus kone 2 metams po traktoriaus tariamai pardavėjo paslėptų trūkumų nustatymų, į ieškovą su pretenzija dėl nustatytų tariamai paslėptų traktoriaus trukumų nesikreipė, todėl yra praleidęs senaties terminą, kurio atnaujinimui pagrindo nėra.

Pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.338 straipsnyje nurodytus terminus; šie terminai taikomi, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.338 straipsnio 1 dalis). Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme nustatyta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2 dalis). Kadangi kokybės garantija nebuvo nustatyta, atsakovas pretenziją ieškovui dėl traktoriaus kokybės galėjo pareikšti iki 2019 m. gegužės 26 d., priešieškinis pareikštas šio termino nepraleidus. Tačiau CK 6.338 nustatyti terminai yra terminai pirkėjo pretenzijai pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti, tai nėra ieškinio senaties terminas. Kaip teisingai nurodo šalys, ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikomas šešių mėnesių terminas (CK 125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar atsakovas, pateikdamas prišieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, tai ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo ar šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-638/2013; 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2014).

Atsakovo atstovo vertinimu ieškovo neigiamą žodinį atsakymą į atsakovo prašymą dėl kainos sumažinimo atsakovas sužinojo 2018 m. gruodžio viduryje, ieškovui telefonu informavus atsakovo sugyventinę J. Š., jog traktoriaus kainos nemažins po šalių 2018 m. lapkričio 5 d. pokalbio, todėl tik nuo šios datos laikytina, kad sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Su tokiu aplinkybių vertinimu teismas negali sutikti. Kaip nustatyta atsakovo paaiškinimais, liudytojų S. P.. J. Š. parodymais, 2018 m. lapkričio 5 d. (kai buvo įrašytas pokalbis su ieškovu), apsilankymo tikslas pas ieškovą buvo ne siekis spręsti problemą dėl traktoriaus defektų, bet siekis užfiksuoti ieškovo poziciją dėl traktoriaus kainos traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, darant garso įrašą, gavus ieškovo raginimą sumokėti skolą ir pasikonsultavus su advokatu, t. y. renkant įrodymus. Pagal liudytojų S. P., J. Š. parodymus, ieškovas apie traktoriaus gedimus buvo informuojamas nuolat, ieškovo aiški pozicija dėl atsakovo pretenzijų nedviprasmiškai buvo išsakyta atsakovui, pastarajam pristačius dokumentus iš serviso po to, kai traktorius galutinai buvo suremontuotas (pakeitus kuro siurblį), t. y. 2018 m. liepos mėnesį. Jau 2018 m. liepos mėnesį atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas nesutinka su atsakovo pareikštomis pretenzijomis dėl traktoriaus kokybės, todėl atsakovui nuo šio momento atsirado teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus. Nėra galimybės nustatyti tarp šalių vykusio pokalbio tikslios datos, todėl senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas priešieškinį dėl trūkumų pareiškė 2019 m. gegužės 16 d., praleidęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

Atsakovo prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jeigu teismas manytų, kad šis terminas yra praleistas, nenurodydamas jokių priežasčių.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas ar jo šeimos nariai visą laiką po traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aktyviai kontaktavo su ieškovu dėl traktoriaus trūkumų, gavęs ieškovo pretenziją dėl nesumokėtos pinigų sumos atsakovas dar kartą susisiekė su ieškovu, ginčą bandė spręsti taikiu būdu, taip apsaugodamas šalis nuo teisminio proceso metu patiriamų bylinėjimosi išlaidų, reikalavimą mažinti traktoriaus kainą išreiškė atsiliepime į ieškinį, pateiktame 2019 m. kovo 18 d. rodo atsakovo siekį aktyviai ginti savo kaip pirkėjo teises. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas yra garbaus amžiaus, neturi specialių žinių, todėl dėl teisinių žinių stokos priešieškinio nepareiškė įstatymo nustatytu terminu, priešieškinį pareiškė senaties terminą praleidęs tik keletą mėnesių. Šios aplinkybės teismo vertinimu sudaro pakankamą pagrindą ieškinio senaties terminui atnaujinti, todėl tokį atsakovo prašymą teismas tenkina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškinį atmetus, tenkinus atsakovo priešieškinį, atsakovui atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas pateikė duomenis, patvirtinančius, jog patyrė 1 800 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, jas teismas pripažįsta pagrįstomis ir priteisia iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atsakovui taip pat priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis 20 Eur (CPK 93 straipsnis).

Ieškovas įpareigotinas sumokėti žyminio mokesčio dalį, kurio mokėjimas buvo atidėtas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo G. G. ieškinį atmesti.

Atsakovo V. P. priešieškinį tenkinti, atnaujinti ieškinio senaties terminą, sumažinti traktoriaus „Renault Ares 656“, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kainą pagal 2017 m. gegužės 26 d. pirkimo - pardavimo sutartį 5 000 Eur (penkiais tūkstančiais Eur) ir pripažinti, jog atsakovo V. P. 5 000 Eur prievolė pagal skolos raštelį (vekselį) G. G. už traktorių „Renault Ares 656“ yra pasibaigusi.

Priteisti iš G. G. 1 820 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų V. P..

Priteisti iš G. G. 93 Eur (devyniasdešimt tris Eur) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Aušra Volskytė.