Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. Č. ir N. Z. ieškinį atsakovui V. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Kalvarijos socialinės globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-58-1049/2024 atsakovas V. Š. pripažintas kaltu dėl ieškovės motinos D. Č. nužudymo, jam skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

9. Iš Gyventojų registro išrašų (1 failas, b. l. 9, 10) nustatyta, kad ieškovė E. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), yra D. Č. ir K. Č. dukra. D. Č. ir K. Č. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) K. Č. mirė (duomenys neskelbtini) D. Č. mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovas N. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės E. Č. sūnus, D. Č. vaikaitis. Iš Neįgalumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 failas, b. l. 11) nustatyta, kad N. Z. yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis iki 2032 m. rugsėjo 4 d. Diagnozės pagal TLK-10-AM (duomenys neskelbtini).

10. Iš baudžiamosios bylos, o taip pat iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad D. Č. (duomenys neskelbtini) metus gyveno su V. Š. jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)

11. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-58-1049/2024 dokumentų nustatyta, kad D. Č. VšĮ Jurbarko rajono PSPC psichikos sveikatos skyriaus įskaitoje nuo (duomenys neskelbtini). Jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), reguliariai vartojo receptinius vaistus (duomenys neskelbtini) (baudž bylos 2 t., b. l. 3, 6-36).

12. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Č. parodė, kad ji yra D. Č. dukra. Žinojo, kad mama D. Č. gyvena su V. Š., jie gyveno gal (duomenys neskelbtini) metų kartu. Apie tai, kad mama D. Č. yra išvežta į ligoninę, jai pranešė telefonine žinute teta N. T.. Ši jai pasakė, kad mama yra Klaipėdos ligoninėje nes susitrenkė galvą ir jeigu nori kažką daugiau sužinoti, pasiskambintų į Klaipėdos ligoninę. Po to ji N. skambino pasidomėti kas nutiko mamai, bet ši irgi nieko nežinojo, tiksliau nieko nepasakė. Su mama kalbėdavo tik telefonu, ji pas šią nevažiuodavo. Mama jai skambindavo neblaivi, bet ji su šia neblaivia nekalbėdavo. Paskutinį kartą su mama telefonu kalbėjo iki to įvykio gal prieš du ar tris metus. Žinojo apie mamos ir jos sugyventinio gyvenimo būdą, žinojo, kad jie abu vartoja alkoholinius gėrimus, kad pykdavosi neblaivūs. Ji po mamos mirties su V. Š. nekalbėjo, nieko jo neklausė. Mamai gulint Klaipėdos ligoninėje, buvo atvykusi šios aplankyti, bet jos nesikalbėjo. Mama buvo prijungta prie kvėpavimo aparatų ir į ją visai nereagavo. Ji neturi V. Š. jokių pretenzijų, piktumų, civilinio ieškinio nereikš. Jų abiejų buvo toks gyvenimo būdas ir taip atsitiko. Kai anksčiau, prieš keletą metų dar aplankydavo mamą, tai niekada nėra mačiusi, kad mama būtų sumušta, kad V. su šia negražiai elgtųsi, kad būtų agresyvus mamos atžvilgiu. Jie abu kalti dėl susidariusios situacijos. Ji mano, kad V. Š. yra nepiktybinis, kad tyčia jis tikrai negalėjo mamos sumušti (baudž. byla 2 t., b. l. 4–57).

13. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apklausiama liudytoja E. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Gyvena (duomenys neskelbtini), o mama gyveno (duomenys neskelbtini). Jai paskambino motinos sesuo N. T. ir pranešė, kad pastaroji yra ligoninėje, pasiūlė pačiai pasiskambinti ir pasiteirauti daktarų. Paskambinus daktarui, šis irgi nelabai ką sakė, minėjo, kad būklė bloga. Nuvažiavo aplankyti, galva visa buvo aprišta, prijungta prie aparatų, nebendravo, nekalbėjo. Gydytojai sakė, kad nelabai yra vilčių. Operacija buvo, sakė, kad galvą susitrenkusi, daktarai aplinkybių nežinojo. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) mėnesį. Su mama bendraudavo, susiskambindavo. Paskutinį kartą kalbėjo vasarą, paskui skambinant telefonas buvo išjungtas, kaime sunkiau gaudo ryšį. Nuvažiavus nebuvo, nes turi specialių poreikių vaiką. Žino, kad motina gyveno su V. Š., kai būdavo (duomenys neskelbtini), važiuodavo ten, vasarą praleisdavo laiką. Jų tarpusavio santykiai iš šono atrodė nepiktybiškai, mama tuo metu nesiskundė. N. T. gyveno šalia liudytojos motinos, ten turėjo nusipirkusi namelį, V. Š. po įvykio jos neatsiprašė. Sprendžia, kad V. Š. galėjo kažką jai padaryti, nes buvo kartu. V. Š. smurtauti atrodo nebuvo linkęs, buvo kartais ekspresyvumas, kai susinervuodavo, smurto atvejų nežino. Mama gerdavo vaistus, (duomenys neskelbtini) nuo psichinės sveikatos. Diagnozės nežino, bet gulėdavo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, nes buvo silpnų nervų. Insulto nėra turėjusi, su širdimi problemų neturėjo. Sakė, kad koją skaudėdavo, nes užsigavusi buvo, dėl traumos. Paskutinį kartą kokia mamos sveikata domėjosi vasarą, siūlė motinai eiti pasitikrinti sveikatą. Su motina labiau bendraudavo jos sesuo, nes gyveno arčiau (baudž. byla 5 t., b. l. 11).

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

17. Civiliniame kodekse nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

18. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovo ir mirusio asmens santykis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018; kt.). Pažymėta, kad, pirma, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Tačiau tai nereiškia, kad teismas nustato žmogaus gyvybės kainą. Antra, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylai reikšmingų aplinkybių visumą, todėl vien tai, kad priteistas mažesnis, nei buvo prašoma, neturtinės žalos atlyginimo dydis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neatsižvelgė į padarytos žalos pasekmes.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, jog dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Dėl to teismas vertina šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, visumą.

20. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

21. Pilnamečiams vaikams netekus motinos, tėvo taip pat yra analizuojamas juos siejusių santykių pobūdis, jų intensyvumas, nes teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, tik jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (CK 6.284 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005). Taigi nurodytą kriterijų atitinkantys tėvų ir vaikų santykiai turėtų pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

22. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad ieškovams neturtinė žala padaryta dėl artimo asmens – mamos ir senelės mirties. Atsakovo neteisėtais veiksmais buvo pažeista aukščiausia vertybė – žmogaus gyvybė. Dėl šios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra akivaizdūs, nes gyvybės atkūrimas – neįmanomas. Kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju. Ieškovams mamos ir senelės netektis buvo visiškai netikėta. Pažeidus šią vertybę, taip pat buvo pažeista ieškovų teisė turėti mamą ir senelę.

23. Kita vertus, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo gyvybės atėmimo atvejais, taip pat yra nurodęs, jog aptariamais atvejais esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę, nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai, be kita ko, privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016).

24. Sprendžiant dėl ieškovės patirtos žalos dėl jos motinos netekties, atsižvelgtina ir į teisės doktrinoje analizuotą vertinimą. Doktrinoje, vertinant neturtinės žalos atlyginimo atvejus, yra pabrėžiama, jog didžiausių neturtinės žalos atlyginimo sumų galėtų tikėtis tėvai, netekę mažamečių ir kartais su jais gyvenančių pilnamečių vaikų, taip pat mažamečiai bei nepilnamečiai mirusiojo vaikai, jau ankstyvame amžiuje netekę vieno arba abiejų tėvų, taip pat sutuoktinis (partneris), t. y. asmenys su kuriais paprastai gyvenama, kuriems mirusysis būna pats svarbiausias ir artimiausiasis asmuo. Kiek mažesnės piniginės kompensacijos gali būti priteisiamos pilnamečio žuvusio asmens tėvams, taip pat savarankiškai gyvenantiems pilnamečiams vaikams bei kitiems asmenims, kartu neeliminuojant ir išimčių taikymo galimybių, jeigu tik konkrečioje situacijoje identifikuojamas glaudesnis emocinis ryšys ir stipresni netekties išgyvenimai, tačiau laikantis pozicijos, kad brandaus amžiaus sulaukę, aiškiai pasaulėžiūrą suformavę, savarankišką gyvenimą turintys ir atskiras šeimas sukūrę asmenys gali kiek lengviau išgyventi artimo žmogaus netektį (Volodko, R. Neturtinės žalos atlyginimas Lietuvoje. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2010, p. 310).

25. Nustatyta, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) m. gyveno atskirai nuo motinos, ją užaugino tėvas. Su motina ieškovė bendravo telefonu ir tai retai, susitikdavo dar rečiau, nusikaltimo metu buvo pilnametė, turėjo savo šeimą bei gyveno atskirai nuo motinos, todėl negali tikėtis itin didelės sumos neturtinei žalai atlyginti.

26. Ieškovė nepateikė duomenų, kad po motinos mirties jai ir sūnui būtų prireikę psichologinės ar kitokios medicininės pagalbos. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata – tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl teismui nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad ieškovę su motina siejo prigimtinis ryšys, nepaisant motinos psichinės ligos, ieškovės išgyvenimai dėl motinos mirties neigiamai paveikė visą jos tolesnį gyvenimą, tai gali atsiliepti ir jos sveikatai. Atsakovas savo nusikalstamais veiksmais pažeidė baudžiamojo įstatymo saugomą didžiausią gėrį – žmogaus gyvybę, todėl jis privalo atsakyti už nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes.

27. Į bylą nėra pateikta duomenų apie žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tačiau jis yra pensinio amžiaus, gyvena socialinės globos namuose. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išdėstyta principinė nuostata, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog teismų praktikoje, esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas.

28. Išanalizavus teismų praktiką, nepavyko surasti bylos, kurioje atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimas būtų spręstas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis. Remiantis kasacinio teismo praktika bylose, susijusiose su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, pažymėtina, kad nukentėjusiesiems dėl artimo žmogaus mirties iš kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį pripažinto asmens priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 5 000 Eur iki 30 000 Eur (Nr. 2K-460-895/2015, Nr. 2K-44-648/2016, 2K-171-511/2016, 2K-57-697/2018, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018, 2K-88-788/2019, 2K-7-74-788/2019, 2K-261-511/2023, 2K-15-648/2024).

29. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje kaip neturtinės žalos atlyginimą didinantys kriterijai vertintini: pažeistos neturtinės vertybės pobūdis (atimta asmens gyvybė, netikėta motinos ir senelės mirtis, negrįžtami padariniai); žalą padariusio asmens kaltė (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Kaip neturtinės žalos atlyginimą mažinantys kriterijai šiuo konkrečiu atveju vertintina aplinkybė, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) m. gyveno atskirai nuo psichikos liga sirgusios motinos, su ja bendravo retai, nepilnametis ieškovas nė karto savo senelės nebuvo matęs, bendravo tik telefonu, todėl artimas ir glaudus emocinis ryšys tarp jų nesusiformavo, mirusioji pati piktnaudžiavo alkoholiu, ieškovai nepateikė duomenų apie po motinos ir senelės netekties teiktą psichologinę ar medicininę pagalbą; neturtinės žalos atlyginimo institutas neatlieka nubaudimo funkcijos.

30. Išanalizavęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į teisės doktrinoje ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti, atsakovo atstovui pripažinus, kad neturtinė žala ieškovams turėtų būti atlyginta, tačiau minimali, teismas sprendžia, kad E. Č. dėl motinos netekties buvo padaryta 5 000,00 Eur neturtinė žala, o N. Z. dėl senelės netekties- 1 000 Eur neturtinė žala, kuri priteisiama iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos ieškovui priteisimos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

32. Ieškovė prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už teisines paslaugas pagal 2023 m. balandžio 12 d. teisinių paslaugų sutartį, sudarytą su advokato padėjėja Skaidre Varapnickaite, sumokėjo 670 Eur sumą. Ieškovės pateikti įrodymai (2023 m. balandžio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr.014, 2025 m. sausio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr.001, 2023 m. balandžio 21 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1111138, 2025 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1211812) pagrindžia jos teisinės pagalbos išlaidų dydį ir apmokėjimą.

33. Pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką, tokio pobūdžio byloje neturtinės žalos dydis nėra tiesiogiai įrodinėjamas, ją patyręs asmuo turi tik prievolę pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, o priteistinos žalos dydis yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Aiškinant ir taikant tokio pobūdžio ginčo teisinį reglamentavimą, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovui priteistinos išlaidos negali būti siejamos su patenkintų atmestų reikalavimų apimtimi (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo procesinį rezultatą – ieškovo naudai priteistas teismo nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimas, todėl šioje byloje teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai. Šios išvados nepaneigia tai, kad minėtas reikalavimas yra patenkintas mažesniu nei ieškovo prašytu dydžiu, nes pagal įstatymą priteistiną neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, taigi byloje ieškinio reikalavimų patenkinta 100 procentų, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 670 Eur bylinėjimosi išlaidos (Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1382-1043/2021).

34. Ieškovai, kreipdamasi į teismą, atleisti žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis byloje sudaro 975,00 Eur. Atsižvelgiant į priteistą 6 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo valstybei priteistina 135,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis). Valstybės turėtos išlaidos už atsakovui teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neatlyginamos.

35. Iš atsakovo valstybei priteistinos 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias patyrė valstybė (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 275 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 670,00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti N. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 135,00 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus 79 ct) už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.