Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.2.3.1.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

2024 m. vasario 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) (šiuo metu gyvenantis ((duomenys neskelbtini)), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, teistas: 1. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laikotarpį nuo 2.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės laikotarpį nuo 2.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. Š. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 27 d., 00.00 val. iki 2021 m. gruodžio 28 d., 10.00 val., savo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus ginčui sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis savo sugyventinei D. Č. į galvos sritį, šiai pargriuvus ant grindų, jai rankomis spaudė kaklą ir vilko ją grindimis, šiais veiksmais padarė D. Č. poodines kraujosruvas abiejų kelių srityse, kairėje alkūnėje, žymę su nubrozdinimu kairio klubo srityje, kraujosruvas kaktos kairėje srityje, poodines kraujosruvas veide kairės akies srityje, odos nubrozdinimus kairėje ausyje, trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, kas komplikavosi galvos smegenų edema, skiltiniu plaučių uždegimu abipus, tromboembolija į kairiojo plaučio arterijas, ūmiu pulmokardialiniu nepakankamumu, dėl ko D. Č. (duomenys neskelbtini), mirė VšĮ (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nužudė savo šeimos narį – sugyventinę D. Č..

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. Š. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu dėl sugyventinės D. Č. nužudymo neprisipažino ir parodė, kad jos nenužudė. Abu su D. sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių, tada ji pradėjo šaukti, kad skauda galvą, todėl V. Š. nieko nelaukęs greitai nubėgo ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pasakęs D. nesikankinti. Anot kaltinamojo, D. Č. prieš tai nuolatos gėrė labai stiprius vaistus. Medikai ją išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten jos nepriėmė, paskui ją išvežė į (duomenys neskelbtini) ir ten ligoninėje ji numirė. V. Š. patikino su tuo nieko bendro neturintis. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis paaiškino, kad šis įvykis kaip ir nurodyta kaltinime galėjo būti laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), ten kaltinamojo namai. D. Č. buvo jo draugė, ji atėjo ir paprašė ją priimti kol ji susiras kokį kambarį, kartu su ja išgyveno 24 metus ir jokių konfliktų nebuvo, abu buvo sugyventiniai, dalinosi namais, pinigais, vienas kitam padėjo. 2021 m. gruodžio 27 d. nuo 00.00 val. iki 2021 m. gruodžio 28 d. 10.00 val., buvo kartu su D. namuose, abu buvo blaivūs ir alkoholio nevartojo. Kodėl pirmuose parodymuose nurodė, kad gėrė 6 proc. stiprumo alų ir įvyko konfliktas, negalėjo paaiškinti, patikslino, kad prieš tai gal gėrė po stiklinę lengvo alaus, nesijautė neblaivus ir jokio fizinio kontakto nebuvo. D. Č. yra pargriuvusi einant į tualetą. Kaltinamasis patikino girdėjęs kaip prokuroras išvardino nustatytus sužalojimus, paaiškino, kad ji taip yra griuvusi, o sveria dvigubai daugiau nei jis pats. D. Č. galvos niekur netrenkė, nebent galėjo susimušti į lovos galą. Matė, kaip namuose D. Č. griuvo. Ji ėjo ant kibiriuko ir prie televizoriaus davėsi ant šono, krito. Tai buvo po K.. Kadangi D. Č. gėrė labai stiprius vaistus, ji visą laiką vaikščiojo kaip apsvaigusi. Visi kiti sužalojimai galėjo atsirasti jai griuvinėjant, nes būdavo eina į lauko tualetą ir griūdavo ir ne kartą pats kaltinamasis yra ją kėlęs. Su D. Č. gerai sutarė, jai priekaištų neturi, tarpusavyje konfliktų, nesutarimų nebuvo. D. Č. naudojo vaistus (duomenys neskelbtini) ir vaikščiojo visą laiką tokia, tiesiog ėjo ir kojos susipynė. Yra sakęs, kad D. Č. užkliuvo už plytos, kuri buvo šalia, ji ten ėjo, kliuvo griebėsi už krašto. Dėl to V. Š. jos labai gaila, jauna moteriškė, bet jai ir daktarai pasakė, kad jeigu geria tokius vaistus, tai tik nevartoti alkoholinių gėrimų, o ji buvo mėgėja išgerti. Medikus kvietė pats, D. Č. su jais nebendravo, ar kalbėjo su pareigūnai – nežino. Kodėl D. Č. teigė, kad ją sumušė vyras, negali pasakyti, gal norėjo, kad ne ji būtų kalta, o suvertė bėdą ant V. Š.. Ji buvo ligonis, daug metų išgulėjusi (duomenys neskelbtini) ir gėrė stiprius vaistus, ypatingai prieš mirtį. V. Š. patikino, kad tuo metu, kai kvietė medikus pas jį nieko nebuvo, o šiaip ateina kaimynas B. B., gali būti, kad jis ir tada galėjo būti. Medikus V. Š. kvietė nuėjęs pas kaimyną. Anot V. Š., tuo metu, kai D. Č. užkliuvusi už plytos trenkėsi, galvos nesusižalojo, mėlynės nebuvo, taip pat nebuvo ir kraujo. Po smūgio ji nesiskundė ir nieko nesakė, o V. Š. maždaug po valandos iškvietė medikus. Jai nugriuvus padėjo atsistoti ir nuvedė į lovą, pasodino ant lovos krašto ir nieko nelaukęs nuėjo paskambinti medikams, išsigando. D. buvo apsirengusi su bliuskute, kaip kambaryje. Kodėl medikai sako, kad ją rado neapsirengusią negali paaiškinti, pats gerai pamena aplinkybes. D. Č. už jį aukštesnė ir daug stambesnė. Iš vakaro abu neišgėrinėjo, pykčių nebuvo. Jai įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta kraujo dėmė, tai anot kaltinamojo D. Č. galėjo truputį prasimušti galvą, nors pats jokio sužalojimo nematė, kraujas galėjo būti ir iš nosies. Nors konfliktų anksčiau ir nebuvo, tačiau D. pažaisdavo, paskambindavo, atvažiuodavo policija, duodavo V. Š. drausmės sakydavo nekvailioti ir nesimaišyti jai. Ką D. pranešdavo policijai kaltinamasis nežino, ji paprasčiausiai neturėdavo ką veikti ir žaisdavo telefonu, ji buvo ligonis psichiškai nesveika. Kaltinamasis tik pamatydavo, kad pas jį kieme policija ir net nežinodavo kada D. Č. skambina ir ką pareigūnams praneša. Du kartus yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, tačiau prieš ką smurtavo – nepamena. Įvykio apžiūros metu parodė kurioje vietoje D. Č. griuvo, papasakojo ką prisiminė. D. Č. nestūmė, o jei anksčiau yra sakęs, kad pastūmė, gali būti, kad norėjo tik ją prilaikyti. Aplinkybių gali gerai neprisiminti. Patvirtino, kad tuo metu, kai pareigūnams rodė įvykio vietą jam davė manekeną, kurio pagalba parodė kur ji ėjo, kur kabinosi ir kaip pargriuvo, kaltinime nurodytų keturių smūgių nesudavė. Dėl aplinkybės, kad 2021 m. gruodžio 28 d. 14.40 val., jam nustatytas 1,94 promilės girtumas, taip galėjo būti dėl to, kad buvo gėręs iš vakaro ir dar kiek išgėrė alaus, taip galėjo būti iš sielvarto.

Kaltinamasis V. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su įtarimu sutinka iš dalies. 2021 m. gruodžio 28 d., dienos metu, tikslaus laiko pasakyti negali, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) su savo sugyventine D. Č. vartojo 6 laipsnių stiprumo alų. Konfliktas įvyko tarp jų dėl to, kad jis nenorėjo D. duoti daugiau gerti alaus, kadangi ji vartojo stiprius vaistus nuo nervų ir kai užgeria alaus, ji pradeda kvailioti. Jis buvo gėręs jau keletą dienų, buvo neblaivus ir ne viską atsimena, norėjo iš jos atimti butelį alaus ir jie susistumdė. Ji jam alaus neatidavė, tai jis D. rankomis stumtelėjo. Ji neišsilaikė ir griuvo ant nugaros ant stalo. Stalas stovi šalia pečiaus ir ji atsitrenkė galva į pečių. Pečius yra iš plytų. Jis pamatė, kad jai bėga iš galvos kraujas. Išsigando ir iškvietė greitąją pagalbą. Kol atvyko greitoji, D. buvo sąmoninga, kalbėjo. Atvykusi greitoji D. išsivežė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį išvežė į areštinę. Jis D. nesmaugė, jai už kaklo neėmė. Jis ją tik rankomis iš priekio pastūmė. Jeigu būtų D. mušęs pats, nebūtų greitosios kvietęs. Iš kur pas D. gali būti kokie sumušimai, jis negali pasakyti. Neatsimena ar pas D. ant veido, galvos srityje buvo kokių naujų sumušimų. Pas juos jokių pašalinių asmenų nebuvo, niekas konflikto nematė. Pripažįsta, kad buvo konfliktas su sugyventine ir jis ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į pečių, bet jis jos nemušė ir nesmaugė. Konfliktas įvyko gruodžio 28 d. o ne 27 d. Kai paskambino į BPC, sakė, kad sugyventinė pargriuvo ir susimušė. Gailisi, kad taip pasielgė. Apklausiamas papildomai V. Š. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Jis su D. Č. gyveno 24 metus, visą laiką gyveno tuo pačiu adresu. Namelis priklauso šiuo metu jam, anksčiau jis priklausė jo patėviui A. B.. Jis nepamena įvykio, kada viskas vyko. D. ryte pradėjo šaukti, kad jai skauda galvą, jis iškvietė greitąją, D. išsivežė. Nuvežė į K.. Jam nieko nesakė, ją operavo. D. namo parsivežė jos sesuo ir palaidojo. Jis neatsimena ką pasakojo praeitos apklausos metu. Nebuvo jokio konflikto tarp jo ir tarp D.. Parodymų patikrinimo vietoje metu jis nieko nerodė, viskas sufabrikuota. B. B. buvo atėjęs pas jį į svečius iš vakaro tos dienos, kai D. išvežė daktarai. B. atėjo dienos metu, bet jie negirtavo. Vakare jis truputį supavydėjo D., nenorėjo, kad B. pas juos dažnai lankytųsi. Pasakė D., kad ji tegul apsisprendžia ar su juo gyvena, ar tegul išeina. Kas buvo paskui, nepamena. Tikriausiai D. liko su juo. Po mėnesio D. pradėjo skaudėti galvą ir jis iškvietė greitąją. Jis dabar negeria, tik butelį alaus nusiperka, jam butelio trims dienoms užtenka, mano kad ankstesnį jo parodymai tikslesni nei dabar. Neatsimena ką tuomet pasakojo. Viskas, kas ten surašyta, netiesa. Praeitos apklausos metu parodė, kad buvo konfliktas su D. dėl alaus. Konfliktas buvo, jis susiginčijo su ja, tačiau jis jos nemušė. Kodėl parodymų metu jis parodė, kad D. stūmė ir ji pataikė į pečių, jis nežino, taip nebuvo. Jis tiesiog neatsimena. Kodėl tai pakartojo parodymų patikrinimo metu, paaiškinti negali. Viskas ten netiesa. D. nebuvo numautomis kelnėmis, kai atvažiavo daktarai. Jis daugiau neturi ką pasakyti. Jis D. nemušė, jokių smūgių nesudavė. Anksčiau jie su D. konfliktų neturėjo, jos nesumušė. Teistumų už smurtą nėra turėjęs, kodėl pas jį atvažiuodavo policija, tai gali pasakyti, kad D. žaisdavo su telefonu ir iškviesdavo juos. D. gėrė stiprius vaistus, M. ją dažnai siųsdavo į (duomenys neskelbtini) pasigydyti. D. sirgdavo tuberkulioze, su plaučiais. Ją į (duomenys neskelbtini) siųsdavo, kadangi jai su galva buvo negerai. D. ir anksčiau yra skundusis, kad jai skauda galvą, pas daktarus eidavo, tik tada kai jis nuvesdavo. V. Š. papildomai patikslino, kad įvykis buvo gruodžio mėnesį. D. Č. jų namuose (duomenys neskelbtini), sėdėdama ant sofos pasakė, kad jai skauda galvą, jis iškvietė greitąją, D. išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. D. ligoninėje mirė. Jie su D. nekonfliktavo, alkoholį vartojo retai. Tą dieną, kai išvežė D. į ligoninę, su D. alkoholio negėrė. Iš vakaro buvo gėręs alaus. Gėrė kartu su D. namuose. Nedaug gėrė, po stiklinę. Kai gėrė alų, nekonfliktavo, nesimušė, jis D. nemušė. Pirmos apklausos metu jis nesakė, kad stūmė D.. D., tada vakare, kai gėrė alaus, eidama užkliuvo už „plytos“ t. y. pečiaus ir atsitrenkė galva į pečiaus sienelę. Bet ji atsistojo, nuėjo „ant kibiro“, po to į lovą, pasakė kad galvą skauda, jis paklausė ar reikia pagalbos, ji atsakė, kad praeis, po to jis iškvietė greitąją. Jis nemušė D., nestūmė jos, nesmaugė. Kodėl D. gydytojams ir policijos pareigūnams pasakė, kad jis ją mušė, paaiškinti negali (3 t., b. l. 28–30, 43–46, 62–65).

V. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu savo pirminiuose parodymuose išdėstytas aplinkybes susiejo su įvykiais vietoje, parodė kur vyko konfliktas, kaip jis D. Č. pastūmė, kaip ji krito ir į kurią vietą atsitrenkė (3 t., b. l. 47–54).

Liudytoja N. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pati įvykyje nedalyvavo. V. Š. pas ją atėjo ryte apie 11.00 val. ir pasakė, kad D. yra blogai, tada liudytoja pasakė, kad iškviestų greitąją pagalbą ir V. Š. ją iškvietė. Kada tai buvo negali pasakyti, bet tai buvo tą pačią dieną, kai D. išsivežė greitoji medicinos pagalba, gali būti, kad tai buvo 2021 m. gruodžio 28 d. Liudytoja patikslino, kad gyvena visai šalia kaimynystėje per kelią nuo V. Š., kur jis gyveno su D.. Kai V. Š. pas ją atėjo jis tikriausiai buvo blaivus, gal pagiringas, bet tikrai negirtas. Minėjo, kad D. yra blogai, ji nekalba, pati liudytoja nėjo jos apžiūrėti. Atvykę medikai seserį išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir ten operavo galvos traumą, liudytoja pasiskambino į ligoninę ir gydytojai pasakė, kad operacija pavyko. Paskui ją prijungė prie aparatų, o maždaug po trijų savaičių D. Č. mirė. Medikai sakė, kad ji buvo atvežta dėl galvos traumos. Anot liudytojos, D. Č. su V. Š. buvo sugyventiniai, gyveno apie 20 metų, tuo pačiu adresu kur viskas ir įvyko. Jie tarpusavyje sutarė, pas juos nėra mačiusi muštynių, smurto. Pati sesuo nėra pasakojusi apie smurtą ar muštynes. Liudytoja su seserimi dažnai nebendravo, tačiau susipykę nebuvo, sesuo vartojo alkoholį. D. Č. prieš įvykį matė lapkričio mėnesį. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu N. T. konkretizavo, kad kai jie išgerdavo tarp jų vykdavo konfliktai, gal stumdydavosi, girdėdavo, kad jie garsiai kalba, vyksta konfliktai. V. Š. – išgeriantis žmogus, bet nėra agresyvus. Pats V. Š. apie tą įvykį yra pasakojęs iškart, jis pasakė, kad vyko barniai ir jis neįvardino tą dieną, kad jai buvo galva praskelta, sakė, kad jis to net nematė. Anot liudytojos, gali būti, kad D. Č. griuvo, bet V. jai nesakė, kad buvo praskelta galva, sakė, kad D. ėjo atlikti gamtinius reikalus griuvo ir susitrenkė galvą, minėjo, kad D. susitrenkė galvą į pečių. Pas juos nuolatos lankydavosi policijos pareigūnai dėl konfliktų. Policijos pareigūnus kviesdavosi D. Č.. Šalia jų gyvena tik kaimynas B. B., kitų žmonių nėra mačiusi.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. T. parodė, kad D. Č. buvo jos sesuo, ši daug metų gyveno su V. Š.. Ji su seserimi palaikydavo ryšius, jie gyveno netoli jų. Tiek jos sesuo D. Č., tiek jos sugyventinis V. Š. vartojo alkoholį. Pas juos nuolatos lankydavosi policijos pareigūnai. 2021 m. gruodžio 28 d., ryte, apie 10.00 val., pas ją atėjo V. ir pasakė, kad D. nekalba. Ji liepė jam kviesti greitąją, nes pagalvojo, kad nekalba, tai gal koks insultas ištiko. Jos sugyventinis V. surado numerį ir pats V. iškvietė greitąją pagalbą. Ji nenuėjo pažiūrėti kas seseriai atsitiko, nes tai buvo ne pirmas kartas. Jie pastoviai girtaudavo, o po to kviesdavosi greitąją. Matė, kad atvažiavo greitoji pagalba ir, kad D. išsiveža. Kai D. išsivežė greitoji, V. atėjo pas ją ir pasakė, kad D. išsivežė į (duomenys neskelbtini). Dėl kokios priežasties išsivežė, jis nesakė. Apie tai, kad D. galimai galvos trauma, ji sužinojo iš policijos pareigūnų. Tomis dienomis – gruodžio 25 d. – 28 d. ji negirdėjo jokių šūkavimų, konfliktų pas D. ir V.. Kartais ji nueidavo pas D. į namus, nes ši prašydavo nuvežti į miestą apsipirkti, bet tai būdavo retai. Iki šio įvykio pas D. paskutinį kartą buvo 2021 m. lapkričio mėnesį. D. nebuvo sumušta, ji šią vežė į miestą, į bankomatą nusiimti pinigų. D. blaiva nėra sakiusi, kad V. ją muša. Ji žino, kad ir sesuo V. mušdavo. O kai išgerdavo alkoholio, tai abu mušdavosi. Apie tą įvykį V. pasakojo, kad D. paskutiniu metu blogai jautėsi, jai skaudėdavo galvą. O apie tą įvykį jis tik pasakojo, kad D. ėjo atlikti gamtinius reikalus ir pargriūdama susitrenkė galvą į pečių. Jai jis nesakė ar jie konfliktavo, ar stumdėsi. Blaivūs tiek D., tiek V. gražiai sutardavo, konfliktuodavo tik išgėrę. Ji neturi V. jokių pretenzijų, civilinio ieškinio nereikš. Mano, kad tai atsitiko tikrai netyčia, negalvoja, kad D. V. mušė tyčia (2 t., b. l. 66–69).

Liudytoja E. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Gyvena (duomenys neskelbtini), o mama gyveno (duomenys neskelbtini). Jai paskambino motinos sesuo N. T. ir pranešė, kad pastaroji yra ligoninėje, pasiūlė pačiai pasiskambinti ir pasiteirauti daktarų. Paskambinus daktarui, šis irgi nelabai ką sakė, minėjo, kad būklė bloga. Nuvažiavo aplankyti, galva visa buvo aprišta, prijungta prie aparatų, nebendravo, nekalbėjo. Gydytojai sakė, kad nelabai yra vilčių. Operacija buvo, sakė, kad galvą susitrenkusi, daktarai aplinkybių nežinojo. Įvykis buvo 2021 m. gruodžio mėnesį. Su mama bendraudavo, susiskambindavo. Paskutinį kartą kalbėjo vasarą, paskui skambinant telefonas buvo išjungtas, kaime, sunkiau gaudo ryšį. Nuvažiavus nebuvo, nes turi specialių poreikių vaiką. Žino, kad motina gyveno su V. Š., kai būdavo (duomenys neskelbtini), važiuodavo ten, vasarą praleisdavo laiką. Jų tarpusavio santykiai iš šono atrodė nepiktybiškai, mama tuo metu nesiskundė. N. T. gyveno šalia liudytojos motinos, ten turėjo nusipirkusi namelį, V. Š. po įvykio jos neatsiprašė. Sprendžia, kad V. Š. galėjo kažką jai padaryti, nes buvo kartu. V. Š. smurtauti atrodo nebuvo linkęs, buvo kartais ekspresyvumas, kai susinervuodavo, smurto atvejų nežino. Mama gerdavo vaistus, mezopaną nuo psichinės sveikatos. Diagnozės nežino, bet gulėdavo (duomenys neskelbtini), nes buvo silpnų nervų. Insulto nėra turėjusi, su širdimi problemų neturėjo. Sakė, kad koją skaudėdavo, nes užsigavusi buvo, dėl traumos. Paskutinį kartą kokia mamos sveikata domėjosi vasarą, siūlė motinai eiti pasitikrinti sveikatą. Su motina labiau bendraudavo jo sesuo, nes gyveno arčiau.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Č. parodė, kad ji yra D. Č. dukra. Žinojo, kad mama D. Č. gyvena su V. Š., jie gyveno gal 15 metų kartu. Apie tai, kad mama D. Č. yra išvežta į ligoninę, jai pranešė telefonine žinute teta N. T.. Ši jai pasakė, kad mama yra (duomenys neskelbtini) nes susitrenkė galvą ir jeigu nori kažką daugiau sužinoti, pasiskambintų į (duomenys neskelbtini). Po to ji N. skambino pasidomėti kas nutiko mamai, bet ši irgi nieko nežinojo, tiksliau nieko nepasakė. Su mama kalbėdavo tik telefonu, ji pas šią nevažiuodavo. Mama jai skambindavo neblaivi, bet ji su šia neblaivia nekalbėdavo. Paskutinį kartą su mama telefonu kalbėjo iki to įvykio gal prieš du ar tris metus. Žinojo apie mamos ir jos sugyventinio gyvenimo būdą, žinojo, kad jie abu vartoja alkoholinius gėrimus, kad pykdavosi neblaivūs. Ji po mamos mirties su V. Š. nekalbėjo, nieko jo neklausė. Mamai gulint (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo atvykusi šios aplankyti, bet jos nesikalbėjo. Mama buvo prijungta prie kvėpavimo aparatų ir į ją visai nereagavo. Ji neturi V. Š. jokių pretenzijų, piktumų, civilinio ieškinio nereikš. Jų abiejų buvo toks gyvenimo būdas ir taip atsitiko. Kai anksčiau, prieš keletą metų dar aplankydavo mamą, tai niekada nėra mačiusi, kad mama būtų sumušta, kad V. su šia negražiai elgtųsi, kad būtų agresyvus mamos atžvilgiu. Jie abu kalti dėl susidariusios situacijos. Ji mano, kad V. Š. yra nepiktybinis, kad tyčia jis tikrai negalėjo mamos sumušti (2 t., b. l. 4–57).

Liudytojas B. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaimynę D. Č. rado iškritusią iš lovos, gulinčią ant nugaros, nuogą, padėjo ją įkelti, pasodino, užklojo, o greitoji medicinos pagalba, kurią matė kieme, apžiūrėjo ir išsivežė į (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad tai buvo 2021 m. gruodžio 28 d., dienos metu, viskas įvyko Greičių kaime. V. Š. pas jį atėjo ir paprašė padėti D. Č. įkelti į lovą, nes jis pats nepakelia. Pati D. nesakė kas atsitiko, kraujo ar mėlynių ant jos kūno nematė. V. Š. sakė, kad D. iškrito iš lovos. Ten yra bendras kambarys, prie pat lovos yra pečius, kuris D. Č. buvo už nugaros, ir staliukas. Žino, kad D. Č. gėrė stiprius vaistus nuo depresijos, o kartu dar vartojo ir alkoholį. Medikus iškvietė pats V. Š.. Su V. Š. ir D. Č. bendravo retai, išgerdavo alaus, D. Č. nesiskundė, kad V. Š. ją muša, nors liudytojas su V. Š. buvo susipykęs, tačiau neturi pagrindo jų apkalbėti, o V. apkalbėti moka ir teisybės niekados nepasakys. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojo B. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas patvirtino, kad jie teisingi, V. linkęs meluoti ir kurti visokias nesąmones. Kartą kaimynei pasakė, kad jis numirė, o kartą yra užrakinęs juos jų pačių namuose. V. Š. išgėręs būna agresyvus, todėl pasitaikydavo tarpusavio konfliktų, yra atėmęs iš jo kirvį Vito ir jam davęs į nosį, kuomet šis buvo neblaivus. Išgėrusi ir D. Č. būdavo pikta, visko tarp jų su V. Š. būdavo, abu daužydavo langus. Paskutinį kartą D. Č. matė prieš vieną dieną nuo nurodomo įvykio.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas B. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o šiaip dažniausiai būna sodų bendrijoje, Greičių kaime. Namelio, kuriame gyvena, adresas (duomenys neskelbtini). V. Š. ir D. Č. pažįsta seniai, apie 10 metų, kartais bendraudavo, jų nameliai netoli vienas kito. D. ir V. pykdavosi dažnokai, net ir langai namelio išdaužyti. Abu vartodavo alkoholį, D. dar ir vaistus vartojo, ji sirgo šizofrenija. V. išgėręs yra agresyvus. Liudytojas kartais pas juos namuose būdavo, visi vartodavo alkoholį. Yra praeitais metais turėjęs konfliktą su V., net policija buvo iškviesta. Tuomet V. prieš jį su kirviu šoko. Jis yra profesionalus sportininkas, apsiginti moka, tai ir apsigynė. Vengė bendrauti su V. ir D.. D. ir pati ne šventa buvo, kai tik išgerdavo, tai prasidėdavo: tai žiūrėk kieme nuoga guli, tai į kaimą pas tokius P. eidavo. Be to, kad D. gėrė alkoholį, ji dar ir vaistus vartojo. D. yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje. Šiaip tai D. nesiskųsdavo, kad jai skauda galvą, nors ji dažniausiai tiesiog lovoje gulėdavo, jai šalta buvo. O dieną, kai atvažiavo greitoji D. išsivežti, jį pasikvietė V., kad padėti D. pakelti ir į lovą įkelti. Nepamena kokia data tai buvo. Jis atėjo iki Vito, šis nesakė kas nutiko, kodėl ją reikia pakelti. Jie abu nuėjo iki namelio. Įėjo į namelį, D. gulėjo ant grindų, visiškai nuoga. D. gulėjo ant grindų, prie sofos, jeigu gerai pamena - galva į kitą pusę nuo televizoriaus, gulėjo aukštielninka. Jis ją suėmė už rankų ir su V. pasodino ant sofos, neaprenginėjo, V. irgi jos neaprenginėjo. D. nieko nesakė, visiškai nekalbėjo, neatrodė sumušta, jokių mėlynių ant veido ar kitų kūno vietų nematė. V. tik pasakė, kad D. pati nusirengė. Nieko konkretesnio jis nepasakė, nes atvažiavo greitoji, suėjo į namelį medikai, jis buvo lauke. Žino, kad D. suleido vaistus ir išsivežė. Po kurio laiko D. mirė. Dieną prieš tai, kai padėjo D. įkelti į lovą, jis pas juos nebuvo svečiuose ir negėrė alkoholio. Su kuo daugiau V. gerdavo alkoholį, pasakyti negali - kartais vieni užeidavo, kartais kiti, reguliaraus kažkokio kaimyno, kuris ten lankytųsi, nebūdavo. V. linkęs meluoti ir kurti visokias nesąmones. Kartą kaimynei pasakė, kad jis numirė, kartą yra jį užrakinęs jo paties namuose. Šiaip šis tiesiog geria alkoholį ir vaikščioja po sodus (2 t., b. l. 103–106).

Liudytoja J. G. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dirbdama greitosios medicinos pagalbos brigadoje gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) sodus. Atvyko į sodo namelį, sunkiai rado nurodytą adresą, buvo dviese su kolega. Kolega P. pildė kortelę, o ji daugiau dėmesio kreipė į pacientą. Prisimena, kad sodo namelyje lipo į viršų, antrame aukšte lovoje buvo pacientė, kuriai pasireiškė traukuliai. Pradėjo ją apžiūrinėti, paskui ji truputį atgavo sąmonę, lygtai pasakė savo vardą. Juos pasitiko vyras, kuris teigė, kad ir rado ją tokią. Apie konfliktą nieko negali akcentuoti. Kai realiai mato, kad yra sumušimo žymių, klausia kaip ir kada jos atsirado. Pacientei buvo truputį pamautos kelnės, ar ji buvo blaivi negali pasakyti, kaip ir negali pasakyti ar juos pasitikęs vyriškis buvo blaivus. Matė, kad moteris nevaldo vienos kūno pusės, įtarė, kad galimas insultas, išeminis arba hemoraginis dėl kraujavimo į smegenis. Nusprendė vežti daryti kompiuterinę tomografiją. Automobilyje pasikartojo traukuliai, leido vaistus, vežė į centrą, kur atliekami išsamesni tyrimai. Pacientės būklę traktavo kaip insultą, bet sunku atskirti, ar tai yra dėl mušimo, kritimo, traumos ar ligos. Akivaizdžių požymių, kad buvo galvos trauma nebuvo. Kai atvyko, rado ją lovoje. Moteris ant nugaros. Vyriškis buvo atsipalaidavęs, elgėsi normaliai, pasitiko medikus. Aplinka netvarkinga, bet sudaužytų indų, išvartytų baldų nebuvo. Moteris buvo kažką apsirengusi ant viršutinės dalies, tačiau kelnės buvo numautos. Pacientę nuvežė i (duomenys neskelbtini) ligoninę, į priėmimo skyrių, nes reikėjo daryti išsamesnius tyrimus, kompiuterinę tomografiją. Medikus pasitikęs vyras kažką kalbėjo apie kaimyną, bet liudytoja jo nematė. Lovoje patalynė buvo nelabai švari. Nepamena, ar pacientės rūbai buvo sutepti, ar suplėšyti, vežant ją automobilyje tarpais užeidavo traukuliai, bet tai gali būti dėl smegenų dirginimo, transportuojant nebuvo taip, kad ženkliai blogėtų sąmonė, būklė. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojos J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino parodymų teisingumą.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Pagal aptarnaujamą teritoriją, kartais, esant tam tikroms iškvietimų kategorijoms, reaguoja ir į kaimyninių rajonų iškvietimus. 2021 m. gruodžio 28 d. ji kartu su kolegomis buvo iškviesta į (duomenys neskelbtini). Kadangi ne ji pildė kvietimo kortelę, tai negali pagal kortelę komentuoti kelintą valandą ir adresą, į kur vyko. Tačiau pamena atvejį, apie kurį yra klausiama, žino kad vyko į sodų bendriją dėl moters. Su ja brigadoje tuo metu dar vyko vairuotojas G. B. ir kolega P. K., kuris ir pildė iškvietimo kortelę. Pamena, kad nuvykus į kvietimą, jas pasitiko pacientės vyras ar draugas, ji su P. atėjo pas pacientę į namą, kuri gulėjo lovoje, šią buvo ištikę traukuliai, buvo nesąmoninga. Suleido vaistus. Pacientė atsigavo, jos draugas pradėjo pasakoti, kad kaip nuo vakar, ar tai nuo ryto, nepamena tiksliai, pacientė taip guli lovoje. Jie pradėjo klausinėti kaip ji elgėsi, ar judėjo. Vyras pasakė, kad vakar ji dar vaikščiojo, pati judėjo. Pradėjo pacientę detaliau apžiūrinėti, ši nevaldė kažkurios kūno pusės, kortelėje turi būti pažymėta kurios, atklojo pacientę, ši buvo su rūbais, tačiau kelnės buvo kiek pamautos iki kelių. Pacientė buvo prisišlapinusi. Vizualiai apžiūrint, pacientė neturėjo hematomų, sumušimo žymių nebuvo, bent ji nepastebėjo. Pacientės klausinėjo kaip viskas nutiko, kuo skundžiasi, ar vartojo ji alkoholį. Pacientė pati maišėsi – tai sakė kad vartojo alkoholį, tai nevartojo, apie smurtą nieko nesakė. Vyras, buvęs šalia, taip pat nieko jiems neaiškino. Ji jau tiksliai nepamena, jai atrodo, kad jis vis minėjo kaimyną. Kaimyno patalpoje nebuvo. Ji tiksliai nepamena, kodėl prasidėjo pokalbis apie kaimyną: ar dėl to, kad moterį reikėjo transportuoti į automobilį ir jis norėjo pakviesti kaimyną, ar jis šiaip kažką pasakojo. Moteriai vėl prasidėjo traukuliai, jie ją skubiai išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, prieš tai susiskambinus, kad būtina skubiai atlikti galvos kompiuterinę tomografiją. Iškvietimo metu jie nenustatinėja aplinkinių ar pacientų girtumo. Jeigu taip užfiksuota kortelėje, tai tikriausiai buvo pasakyta pokalbio su pacientės vyru, metu. Kaimynas, apie kurį kalbėjo vyras, nebuvo atėjęs į namą, tačiau jai atrodo, ji jį matė stovintį toli lauke (2 t., b. l. 92–95).

Liudytojas P. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dirbant greitosios medicinos pagalbos stotyje gavo kvietimą dėl pacientės nerimo. Nuvykę rado moterį gulinčią lovoje, pradėjo ją apžiūrinėti, pastebėjo, kad vienos kūno pusės nevaldo, įtardami, kad gali būti insultas, nutarė vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Iškvietimas buvo dėl nerimo, kas kvietė liudytojas nežino. Atvykus į vietą, rado nedidelį namuką, aplinka asociali. Iš karto adreso nerado, juos pasitiko vyras ir nurodė kuris namukas, atvykę rado du vyrus ir pacientę. Viduje buvo du vyrai ir pacientė. Mažesnio ūgio vyras pradėjo pasakoti, kad jai kažkas negerai, ką tiksliai sakė neatsimena, aukštesnis vyras kažką pasiėmė ir greitai pasišalino. Apie smurtą vyras nekalbėjo, neminėjo ir kad moteris griuvo, tik sakė, kad buvo vangi, moteris nešnekėjo, per didelius kalbinimus prabudo, kažką pasakė, bet ir liko nepilnai orientuota. Pradėjo apžiūrinėti pacientę, ji gulėjo lovoje, pusnuogė. Buvo su malkute, pridengtas viršus, kelnės iki pusės šlaunų užmautos, be apatinių. Neturėjo įtarimų, kad buvo mušta. Buvo vienos kūno pusės parezė, tai yra nevaldė vienos kūno pusės, galvojo, kad gali būti insultas. Moteris gulėjo ant nugaros, gal šiek tiek ant šono. Aplinka buvo netvarkinga. Ar buvo sužalojimų, sumušimo, kraujo žymių neatsimena. Ant vyro sužalojimų nematė, buvo susikoncentravę i pacientę, ir į vyrą nelabai atkreipė dėmesio, kadangi pats kvietimo pobūdis nebuvo dėl smurto. Alkoholio kvapas jautėsi bendroje erdvėje, buvo alkoholio pakuotės. Ar pati moteriškė galėjo būti išgėrus negali atsakyti, svarstė, kad jos būklė priminė girtą žmogų, bet ir pati insulto būklė yra primenanti girtą žmogų. Dėl vyriškio neblaivių požymių, matosi, kad vartojantis alkoholį, kažką minėjo, kad jie gėrė alkoholi, bet kas tie jie neaiškino. Moteriai patikrino gliukozės kiekį kraujyje, pamatavo spaudimą, pulsą, pasižiūrėjo, kad viena kūno pusė paralyžiuota, nevaldo, darė viską, kas priklauso pagal insulto algoritmą. Vežant į ligoninę buvo įvykę traukuliai, dar suleido vaistų nuo traukulių, paskui jų nebuvo ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pranešė Tauragės ligoninei, kad atveža įtariamą insultą, jie paskui pasėmė ir liudytojas su kolege išvažiavo. Kai vyko į ligoninę P. K. sėdėjo priekyje, kolegė J. buvo gale, asmeniškai nekalbėjo su paciente, nors su ja rišlaus bendravimo nebuvo, galėjo būti pavieniai žodžiai. Kažkuris iš vyrų, kai medikai bandė apžiūrinėti pacientę prie lovos, paprašė pasitraukti, kad pasiimti maišelį, matėsi, kad jame yra alkoholis. Medikai suprato, kad gyventojas yra žemesnis vyras, kad jie su moterimi kartu gyvena. Paaiškinimus apie moterį, situaciją teikė žemesnis vyriškis. Nepamena, ar lovoje buvo dėmių. Gabenant moterį į ligoninę sąmonė laikėsi taip pat stabiliai prastai, būklė nebuvo gera. bet nei gerėjo, nei blogėjo. Netoli buvo nuvažiavę nuo namų, kai prasidėjo traukuliai, suleido vaistus, visą kelią dėl savo būklės pacientė buvo prislopinta ir paskui prisidėjo vaistai. Vaistai, kuriuos medikai naudojo galėjo įtakoti bendravimą, būklę, bet nebuvo didelio pokyčio dėl bendravimo prieš ir po vaistų suleidimo. Vaistai haliucinacijų sukelti negalėjo, vaistai yra slopinantys, kai praeina poveikis su žmogumi viskas būna tvarkoje. Kiek laiko buvo tokia pacientės būklė iki jiems atvykstant patys nustatyti negalėjo, kai kalbėjo su vyru, šis sakė, kad taip buvo nuo nakties. Bandė išsiaiškinti, kas yra naktis, koks laiko tarpas, bet vyras vieną kartą sakė naktį, kitą kartą sakė vakare. Tikslaus laiko, valandos kiek ji taip atrodo, nereaguoja, nešneka nebuvo pasakyta. Kortelėje turėtų būti nurodytas laikas, kurį medikai išsiaiškino kaip insulto pradžios laiką. Atliekant apžiūrą akivaizdžių hematomų, sumušimų nematė. Vežant moteris susitrenkti negalėjo, neštuvuose yra pagalvėlė, o atlikus apžiūrą sumušimų nematė ir dėl to nekilo įtarimas.

Liudytoja A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo vėlus paros metas ir šaltas metų laikotarpis kai gavo pranešimą, kad į priėmimo skyrių yra pristatyta galimai sumušta moteris. Nuvykus su kolega moterį rado kabinete ant neštuvų, labai sunkiai bendravo. A. V. bendravo, kolega stovėjo šalia, buvo įsijungusi kūno kamerą, bet kažkodėl įrašas neišliko. Atsimena, kad moters klausė kas buvo, ji labai sunkiai kalbėjo, tik buvo pasakius, kad sumušė. A. V. klausė kas sumušė, nukentėjusioji teigė, kad vyras. Atsimena, kad klausė kur sumušė, ji teigė, kad namuose, virtuvėje ar koridoriuje. Paskui liudytoja klausė kaip mušė, nukentėjusioji teigė, kad tempė už galvos ir už kaklo, daugiau nieko nesugebėjo atsakyti. Su moterimi kalbėjo (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje palatoje, kartu buvo kolega T. M.. A. V. stovėjo moteriai prie veido, galvos, o kolega kojų gale. Moteris aiškiai pasakė, kad sumušė, ir kad vyras, bet daugiau aplinkybių papasakoti nesugebėjo, nes buvo silpnos būklės. Vardo neminėjo, tik pasakė, kad vyras. Klausė ar pirmą kartą, tai teigė, kad ne pirmą kartą taip vyksta. Vietos konkrečiai neminėjo, tik paminėjo, kad namuose. Daugiau ko klausė liudytoja nepamena. Moteriai buvo sunku kalbėti dėl sveikatos būklės, daktarai teigė, kad ji yra stipriai sumušta. Jie su kolega norėjo patikrinti blaivumą, bet ji dėl sveikatos būklės nesugebėjo pūsti į alkotesterį. Alkoholio kvapo nejautė, bet negali pasakyti ar buvo vartojusi alkoholio, bet buvo sumušta, nes buvo ir senų mėlynių ant kojų ir rankų, ir veidas, buvo sužalotas. Dėl galvos ir veido konkrečiai nepamena kuriose vietose matė sužalojimus, atsimena, kad buvo veidas, lyg akis pamušta, moteris sakė, kad tempė už galvos, už kaklo per kambarį iš virtuvės ar koridoriaus per kambarį, yra tarnybiniame pranešime surašyta kaip ji pasakojo. Liudytoja patikino, kad ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė aplinkybes. Informacija, pagal kurią atvyko į gydymo įstaigą, buvo gauta iš Bendrojo pagalbos centro, lyg greitoji medicinos pagalba buvo pranešusi, kad atveža galimai sumuštą moterį. Kas pranešė nepamena, aiškinantis įvykio aplinkybes lyg Jurbarko pareigūnai buvo nuvažiavę į tą vietą, aiškinosi, kad kaimynai iškvietė pagalbą moteriai. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patikslino, kad gali būti, kad moteris sakė, kad nugriuvo ir tada vyras tempė, atsimena tik fragmentus, kad tikrai vyras, kad ją tempė, tik neatsimena už kaklo, ar už galvos. Veido srityje sumušimai tikrai buvo, ar buvo galvoje – neatsimena. Moteris gan rišliai kalbėjo, nedaug atsakinėjo, bet atsakė pakankamai, kad liudytoja suprastų.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) patrule. 2021 m. gruodžio 28 d., dienos metu, tikslios valandos nepamena, ji dirbo su kolega T. M., darbo metu reagavo į įvykį – pranešimą iš (duomenys neskelbtini) ligoninės apie pristatytą galimai sumuštą moterį. Nuvykus į priėmimo skyrių, rado gulinčią moterį. Ši labai sunkiai kalbėjo. Paklausta atsakinėjo vos po kelis žodžius. Pamena, kad moteris sakė, jog buvo sumušta kaip iš vakaro, sakė, kad ją sumušė vyras, kad jie abu gėrė alkoholį. Nepamena tiksliai kaip ši pasakojo apie konfliktą, kažką pasakojo, kad ši lyg ir nugriuvo, tada vyras ją tempė už kaklo, sakė, kad sudavė kelis kartus berods į galvos sritį, tiksliai jau nepamena. Moteris sakė vyro vardą ir pavardę, bet ji nepamena to vyro vardo ir pavardės. Moteris sakė, kad buvo sumušta lyg ir virtuvėje ar iš kambario į virtuvę, ji tiksliai nepamena. Kaip suprato, ten, kur ši gyveno, yra sodo namelis. Moteris kalbėjo tik apie vieną asmenį. Ji klausė ar ši iš karto kvietė pagalbą, bet moteris sakė, kad nieko nekvietė, kad jai pasidarė bloga ir kažkas iškvietė pagalbą. Nepamena tiksliai ar ši sakė, kad kažkas atėjo ir iškvietė pagalbą, ar kaip buvo. Ji nepamena ar moteris buvo neblaivi, pamena, kad tikrino šios girtumą, bet jai atrodo, moteris tiesiog neturėjo jėgų įpūsti, buvo labai silpna. Atsakinėjo po vieną žodį. Apie sužalojimus jai bendras vaizdas susidarė, kad moteris buvo skriaudžiama, ant rankų matėsi mėlynių – ir senesnių, ir šviežesnių, veidas pasirodė kaip ir ištinęs, negali pasakyti ar nuo sumušimo, ar nuo alkoholio vartojimo. Atsakinėdama apie patirtus sužalojimus, moteris jai nebandė rodyti į kurias vietas buvo suduoti smūgiai, ši buvo per silpna. Jai įsiminė, tik kad ši kartojo, jog vyras ją tempė už kaklo, kažkodėl iš šios pasakojimo susidarė įspūdį, kad iš vienos patalpos į kitą ją tempė, tačiau jau vėliau, kai bendravo su (duomenys neskelbtini) pareigūnais, šie sakė, kad patalpa, kurioje gyveno moteris, yra vienas kambarys, taigi negali tiksliai atsakyti, ką moteris jai norėjo pasakyti. Medicinos sesutės priėmimo skyriuje jai pasakė, kad moteris netgi kojas pašalusi yra. Jų bendravimas su moterimi buvo fiksuojamas kūno kameromis, tačiau kažkodėl įsirašė tik kolegos kūno kameros įrašai (2 t., b. l. 73–76).

Liudytojas T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo iškvietimą, kad į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių pristatyta sunkios būklės moteris. Nuvyko ir radome sunkios būklės moterį, ji sunkiai kalbėjo, tačiau papasakojo, kad ji Jurbarke kažkur soduose, sakė lygtais ir adresą, buvo sumušta sugyventinio. Gauta informacija ir buvo tokia, kad moteris sumušta vyro, šią informaciją pateikė budėtojai, o pirminis pranešimas buvo iš medikų. Nuvažiavo į ligoninę ir priimamajame skyriuje moteris buvo ruošiama pervežimui į (duomenys neskelbtini) klinikas, nes jos būklė buvo sunki ir kiek spėjo ją apklausė. Moteris pasakė, kad ją sumušė lygtai dar ir spardė jos sugyventinis, pasakė sugyventinio vardą, pavardę, kad ją paliko sumuštą prieangyje ar tarpduryje ir ji ilgą laiką gulėjo ir ji paskui kvietėsi pagalbą. Kai su moterimi bendravo ji buvo sąmoninga, adekvačiai kalbėjo, tik jos būklė buvo labai sunki, ji kalbėjo labai tyliai per skausmus, tai matėsi iš veido išraiškos. Kad moteris kalba netiesą, apkalba, toks vaizdas nesusidarė, nes pokalbis buvo logiškas ir ji konkrečiai į pareigūnų klausimus atsakinėjo. Mes paklausėme, kas nutiko, ji atsakė kas nutiko, praktiškai ji pati viską pasakojo. Klausimas buvo formuluojamas – „ kas nutiko?“, o ne „ar jus sumušė, kas jus sumušė?“. Moteris pasakojo viską pati laisva valia. Teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu T. M. juos patvirtino, patikslino, kad su ta moterimi daugiau bendravo jo kolegė A. V., o jis stovėjo kojų gale, kolegė buvo prie pat moters galvos, ši labai tyliai šnekėjo, todėl liudytojas užduodavo klausimą A., o A. užduodavo klausimą moteriai, bet abu buvo toje pačioje vietoje ir abu tą patį girdėjo. Nekilo abejonių, kad moteris gali meluoti ar apkalbėti ir remiantis tokiomis aplinkybėmis įformino įvykį, kaip smurtą artimoje aplinkoje. Abu pareigūnai segėjo kūno kameras ir abi jos buvo įjungtos.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) reagavimo skyriuje. 2021 m. gruodžio 28 d. dirbo su kolege A. V.. Nepamena kelintą tiksliai valandą, gavo pranešimą apie į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių pristatytą moterį. Nuvykus į priėmimo skyrių, rado moterį, neprisimena vardo ir pavardės. Moteris sunkiai bendravo, negali pasakyti ar dėl patirtų sužalojimų, ar dėl vaistų, ar dėl girtumo. Pamena, kad jie nustatinėjo moters girtumą, tačiau nepamena, koks girtumas jai buvo nustatytas. Pamena, kad klausinėjama moteris bandė atsakinėti, tačiau jai skaudėjo, todėl ji negalėjo garsiau kalbėti. Jis uždavinėjo moteriai klausimus, rinkdamas informaciją, per savo kolegę, kuri bendravo su moterimi. Moteris papasakojo, kad ją sumušė vyras V.. Sakė, kad vyras ją tempė už kaklo, kad tai buvo ne pirmą kartą, kad tai įvyko namuose, sodų bendrijoje. Tiksliai nepamena, jam atrodo, kad moteris minėjo, jog smurtą patyrė dieną prieš tai, kai atsidūrė ligoninėje. Jis nepamena ar moteris nurodė konflikto priežastį, jie tikrai to klausė. Moteris, žiūrint išoriškai, turėjo sužalojimų: tiek šviežių, tiek ir senesnių. Bendravimas su nukentėjusiąja buvo užfiksuotas kūno kamera. Jis iš karto įformino įvykį kaip smurtą artimoje aplinkoje ir pranešė (duomenys neskelbtini) pareigūnams apie nustatytas aplinkybes (2 t., b. l. 79–82).

Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konkrečios pacientės nepamena, bet dokumentaciją pildo pakankamai išsamiai. Nurodytas formas (duomenys neskelbtini) pildė jis pats remdamasis duomenimis, kuriuos gavo iš pacientės. Dalis informacijos yra gaunama iš greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, kita dalis iš paties paciento, kita informacija iš medicininės dokumentacijos sistemos ir iš instrumentinių laboratorinių tyrimų. Liudytojas patvirtino, kad tiesiogiai bendravo su paciente, ją apžiūrėjo ir buvo aprašytas detalus įvertinimas. Kadangi įtariamas galvos smegenų pažeidimas, jis kaip neurologas turi vertinti paciento sąmonės būklę, galėjimą bendrauti, kontaktuoti ir visas šis vertinimas tikrai buvo atliktas, remiasi Glazgo komos skale, kuris pildomas dažniausiai jeigu buvo sąmonės sutrikimas, jis geriausiai atspindi realų žmogaus bendravimo lygį. Glazgo komos skalė atsimerkia spontaniškai 4B, judesiai valingi pagal paliepimus 6B, kalba nėra rišli, nepakankamai orientuota 4B iš viso 14 balų. Tai yra pakankamai gera būklė pagal sąmoningumą 15 balų tai yra maksimalus galimas surinkti balų skaičius tai reiškia pilnai orientuotą sąmoningą žmogų. Įprastai žmonės, kurie atvežami po traukulių į skubios pagalbos skyrių ten yra visa komanda, kuri dirba, komandos vadovas yra jis pats, slaugytojos, padėjėjos, žmonės, kurie atlieka instrumentinius tyrimus, įprastai bendravimas vyksta tiesiogiai apžiūros metu, pacientas yra kalbinamas, klausiama jo, vertinama jo būklė, jeigu yra traukuliai, tai reikia įvertinti paciento sąmonės būklę, nes nuo to priklauso tolimesnis gydymas. Kontaktas tikrai būna pakankamai netrumpas ir detaliai įvertinamas. Kai kalbėjo su paciente ten įprastai būna daug žmonių. Pacientę dar galėjo matyti traumatologas, nes jis buvo kviestas konsultuoti dėl matomų paviršinių sužalojimų. Pats rašydamas duomenis šiek tiek įvertina nuo ko galėjo būti patirtas sužalojimas, nes nuo to skiriasi gydymo taktika, bet yra dalis atvejų kuomet jie patys yra nepajėgūs diferencijuoti nes patys pakitimai jie gali būti labai panašūs tiek dėl traumos ir tiek dėl kitų žmogaus turimų ligų. Jeigu yra akivaizdūs sužalojimai ir aiški anamnezė chirurgai gali pasirinkti gydymo taktiką, bet vėlgi šitoje vietoje daugiausiai informacijos yra gaunama iš anamnezės. Pacientė nurodė, kad buvo sumušta vyro vakar, tai jeigu liudytojas taip parašė, reiškia, kad toks faktas pacientės buvo išsakytas greta to dar buvo kviestas traumatologas tam, kad konsultuotų ir traumatologas turėjo tą patį įrašyti įvertinti kūną ar nėra kaulų lūžių ar kitų sužalojimų ir berods tai padarė. Liudytojas patvirtino, kad į dokumentus viską rašo taip, kaip žmogus sako, o ką ji turėjo omenyje ar buvo sumušta vyro, ar sutuoktinio, ar šiaip vyro, negali patikslinti.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. G. parodė, kad jis yra gydytojas neurologas VšĮ (duomenys neskelbtini). Jis 2021 m. gruodžio 28 d. pildė siuntimą - formą E027 pacientei D. Č. bei išrašą – formą E025. Siuntimas buvo pildomas tolimesniam jos gydymui į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pacientė, pagal jo turimus įrašus, pristatyta 2021 m. gruodžio 28 d. 11.44 val., ji pristatyta dėl besikartojančių traukulių. Anamnezėje nurodyta, kad „Pasak pacientės, vakar buvo sumušta vyro“. Šią informaciją surašė jis, kadangi tai išgirdo tiesiogiai iš pacientės. Pacientė buvo pakankamai sąmoninga, bendraujanti. Tiksliai neatsimena šios pacientės ir pokalbio su ja, komentuoja tik tai, kas yra surašyta medicininiuose dokumentuose, kuriuos jis pildė. Formoje E025 3,6 punkte „Atliktų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų informacija“ užfiksuota traumatologo konsultacija 2021 m. gruodžio 28 d. 12.28 val. „<...> ligonė atvežta GMP. Buvusi sumušta . Obj.: abiejų plaštakų, abiejų kelių, abiejų pėdų ir čiurnų paraudimas. Galūnės atšalę, pėdos pirštų nedidelės žaizdelės, viso kūno srityje daugybinės senos kraujosruvos. <...>“ (2 t., b. l. 86–88).

Liudytojas D. A. (D. A.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad situaciją gali vertinti tik pagal medicinos dokumentų išrašą, matomai tą pačią dieną budėjo kaip neurochirurgas, kadangi D. Č. atvyko į (duomenys neskelbtini) su pakankamai rimtais sužalojimais, kuriems reikėjo operacinio gydymo ir ji buvo pervežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kadangi ji per liudytojo budėjimą buvo, tai turbūt jis ją ir operavo. D. A. funkcijos – neurochirurgas ir skausmo gydytojas, šiuo konkrečiu atveju neurochirurgas, visus tyrimus atliko (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o jiems pacientę atvežė ištirtą, hematoma pakankamai didelė ir tai jau savaime grėsminga situacija, ji nebuvo pilnai sąmoninga, pagal aprašymą 11 balų, reiškiasi, kad ji semuliantiška. Alkoholis nerastas, vadinasi, tai buvo traumos pasekmė ir ją reikėjo skubiai operuoti. Ji buvo išoperuota ir, kaip matyti pagal aprašymą, rezultatai buvo labai geri, tačiau trauma yra sudėtinis procesas, kuris turi savo tam tikrą tolimesnę eigą, dėl kurio ji buvo toliau gydoma. Iš neurochirurginės pusės trauma jai buvo sunki, dėl to buvo operuota, operacijos rezultatai geri, o tolimesnis gydymas buvo reanimatologo. Kiek mato toliau buvo plaučių komplikacijos, gretutiniai susirgimai kartu su komplikacijomis, kurie reikalavo tolimesnio gydymo specifinėse įstaigose. Iš liudytojo profesinės srities buvo nustatyta ūmi subdurinė hematoma kaktinės smilkininės skilties 2 cm storio hematoma, apie 140 cm³ dislokacija virš 2 cm, tai iš principo sukelia smegenų strigimą, jei skubiai neišoperuotas, kad žmogus numirs tikimybė 85-90 procentai. Ji atvažiavo pilnai paralyžiuota, nesąmoninga, būklė vidutinio sunkumo, nebuvo komoje, bet vidutinio sunkumo, dėl to buvo skubiai operuota. Hematoma pašalinta, pakraujavimo nebuvo, dislokacija atsistatė, reiškiasi operacija sėkminga, kas paskui parodė, kad pilnas paralyžius pasikeitė į parezę. Toliau kiek mato pagal išrašus buvo gydoma reanimacijos skyriuje dėl kvėpavimo funkcijų nepakankamumo ir tolimesnių susirgimų. Dėl kokių priežasčių atsirado hematomos, tai analizė renkama iš ligonio arba iš medicininės dokumentacijos, kadangi pats neprisimena, tai yra parašyta, kad pagal formą 027, pagal siuntimą ji buvo sumušta 2021 m. gruodžio 27 d. vyro, atvykusi greitoji medicinos pagalba stebėjo traukulius, aplinkiniai asmenys vartojo alkoholį. Kadangi liudytojas nėra teismo ekspertas, jam aktualu medicininė pusė, pacientės hematoma, kurią reikėjo pašalinti, kad nenumirtų tuo metu dėl sirgimų, kas ir buvo padaryta iš jo pusės. Pacientė buvo nesąmoninga, bet ne komoje, ją galėjai prižadinti, ji galėjo kažką pamurmėti, pasakyti, bet realiai buvo nesąmoninga. Sąmoningas žmogus GCS yra 15 balų, pas ją buvo 11 balų, nuo 8 balų yra kominis ligonis, intubuotas. Ji nebuvo sąmoninga, todėl pilnai remtis jei ji kažką pasakytų negalėtum, reiktų remtis kitomis aprašymo aplinkybėmis, kurios buvo surašytos siuntime ir kurias matomai perrašė ir pats liudytojas. Ar pats kalbėjo su paciente neprisimena. Pacientės kūną išoriškai turėjo apžiūrinėti. Jį labiausiai domina galvos sritis, už ką aš atsako, bet jei ji buvo atvežta, tai jai atvykusiai į Tauragės reanimacijos skyrių buvo atlikta pirminė apžiūra ir ten turėjo viską aprašyti. Anot liudytojo, galima vadovautis tai ką yra parašęs dokumentuose, ar yra mėlynė kojose ar rankose jam nebuvo aktualu, ją reikėjo skubai operuoti, kad ji nenumirtų trijų su puse-keturių valandų bėgyje, dėl to ji buvo laiku išoperuota. Dėl subdurinės hematomos virš dešiniojo smegenų pusrutulio vertinama žiūrint iš paciento pusės. Išorinės traumos požymiai kairėje pusėje natūraliai, nes yra atatranka, tai yra fiziologiniai dėsniai. Jei sumušimas yra vienoje pusėje, nubrozdinimas ar kritimas, tai dažniausiai dėl atatrankos susiformuoja hematoma priešingoje pusėje, židiniai priklauso nuo kritimo, mušimo, jėgos, yra daug aplinkybių, kurios gali įtakoti. Pakraujavimas virš dešinio pusrutulio nereiškia, kad smūgis buvo į dešinę pusę, viskas priklauso nuo kritimo, mušimo jėgos, daug faktų, kurie gali įtakoti. Dažniausiai atatranka būna priešingoje pusėje. Kiek sena subdurinė hematoma galima spręsti pagal kompiuterinę tomografiją, ji buvo šviežia. Jei hematomai būtų buvusi savaitė, ji jau būtų besirezorbuojanti, ir su tokiais pakitimais, ji savaitę neišgyventų. Buvo dienos – kelių dienų laiko intervalas, nes su tokiais pokyčiais, kai dislokacija 2 cm, tai strigimas vyksta, žmogus numiršta labai greitai, per kelias valandas gali numirti. Trauma dažnai lydima komplikacijų, nes traumos sunkumas apsprendžia, kad žmogus mažiau kvėpuoja, mažiau gilesnis iškvėpimas, susidaro sąlygos išsivystyti- plaučių išdegimui. Mato, kad pas ją buvo tuberkuliozė, tuberkulioze ji susirgo prieš tai, galbūt trauma ir lydimi susirgimai galėjo paskatinti, nes dėl intubacijos ir nepakankamo kvėpavimo dėl smegenų sužalojimo užvedė plaučių uždegimą, o plaučių uždegimas galėjo paskatinti tuberkuliozę. Trauma paskatino gretutinius susirgimus, o pas ją buvo rimti gretutiniai susirgimai. Jei dešinėje pusėje buvo hematoma, tai galvos intervenciją darė dešinėje pusėje. Intervencijos metu išnykti ar pasislėpti galvos dešinėje pusėje sužalojimai negalėjo, nes jeigu jie yra, tai jie yra, galėjo būti tik mėlynės ar skliauto lūžimas. Jeigu skliauto lūžimas neaprašytas, tai reiškiasi jo nebuvo, o hematomos yra mėlynės arba nubrozdinimai, bet jie dažniausiai būna priešingoje. Dėl lūžimo nieko negali pasakyti, nes nemato aprašymuose, o hematoma atsirado dėl to, kad traumos pasėkoje įvyko plyšimas kraujagyslės ir išsiliejo kraujas po minkštąja danga, traumos susiformavimo mechanizmo jis negali nurodyti. Dėl smūgio stiprumo taip pat atsakyti negali, o dėl hematomos dydžio paaiškino, kad ją lemia individualios savybės, gali būti kraujagyslių silpnumas ir prikraujuoti labai daug nuo menkos traumos, gali būti atvirkščiai, gali būti stiprios kraujagyslės, gali suspardyti žmogų ir nedidelis pakraujavimas, tai labai individualu. Yra faktas, kad tai yra didelė hematoma, kuri sukelia pakankamai rimtą situaciją, grėsmingą gyvybei, ir iš liudytojo medicininės pusės reikėjo imtis tam tikrų veiksmų, kurie buvo laiku atlikti, vertinant pagal hematomos storį trauma buvo pakankamai rimta ir didelė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos specialistas R. P. parodė, kad yra susipažinęs su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada M26/22(03) ir paaiškina, kad pagrindinė D. Č. mirties priežastis buvo dvi komplikacijos, abiejų plaučių skiltims uždegimas ir to pasėkoje įvykusios trombologijos į kairio plaučio arteriją. Komplikacijų priežastis – galvos trauma, kurios pasėkoje dėl kairės pusės parezės buvo paralyžius, gulima padėtis ir kraujotaka, antras dalykas, kad pats organizmas išsekęs ir tai išsivystė, tai yra gana dažna komplikacija. Šiai komplikacijai atsirasti tiesioginės įtakos turėjo galvos trauma, nes jei nebūtų galvos traumos, nebūtų parezės, nebūtų gulimojo režimo, galbūt ji būtų ir taip numirusi, bet šiuo atveju įtakos turėjo sunki galvos trauma. Išvados 6 punkte minima, kad tyrimo metu nebuvo konstatuota sužalojimų, kurie buvo patirti griuvimo ir atsitrenkimo į bukabriaunį daiktą (krosnies apvadą) metu, konstatuoti sužalojimai tik kaktos kairėje. Buvo iškelta versija, kad ji kažkokio poveikio pasėkoje griuvo ir susižalojo į metalinį apvadą - krosnį. Kadangi krosnies apvadas yra bukabriaunis daiktas, iš savo ūgio griūnant, tokiu atveju susidaro žaizdos, ko nebuvo konstatuota medicininėje dokumentacijoje, tyrimo metu nebuvo rasta požymių, kad būtų buvusi žaizda. Dažniausiai griūnama aukštielninka, pakaušinėje kūno dalyje, galvos dalyje, sužalojimų nebuvo, todėl griuvimo ir atsitrenkimo į pečių požymių nėra. Iš kitos pusės, specialistui nebuvo pateikta vaizdinė medžiaga, kuri įgalintų plačiau pamatyti galimą vaizdą, todėl nepakanka duomenų, kad sužalojimas galėjo pasidaryti griuvimo ir atsitrenkimo į pečiaus metalinį apvadą metu. Kraujo išsiliejimas įvyko iki pacientei patenkant į gydymo įstaigą, nes jai buvo konstatuota epilepsija, ji simptominė dėl smegenų suspaudimo ir prasidėjo problemos, iš pradžių iš vakaro lygtai vaikščiojo, o po to jau nevaikščiojo, aplinkybės iš policijos beveik nulinės, todėl galima spręsti, kad dėl galvos traumos ji pakliuvo į gydymo įstaigą, buvo gydoma, bet situacija baigėsi mirtimi. Atsakydamas į klausimą ar gali būti visuma nustatytų sužalojimų paaiškinama griuvimu, nebūtinai į krosnies kraštą, teismo medicinos specialistas paaiškino, kad dažniausiai griūnama aukštielninkoje padėtyje, o nugariniuose kūno paviršiuose ir galvos pakaušinėje dalyje sužalojimų nėra. Kur konstatuota sužalojimas išlikęs, nes praėjo daugiau kaip dvi savaitės kaktos kairėje, tai galima teigti, kad kontaktas buvo su kaktos kaire puse. Ji kadangi operuota, buvo traumuojami aplinkiniai audiniai operacijos metu, gali būti, kad toje vietoje, kur buvo lopas, galėjo būti kažkoks poveikio centras, bet jis tušuojasi, taip atmetama tikimybė, kad per ilgą laiko tarpą, daugiau kaip dvi savaites, buvę galimai menkesni sužalojimai galėjo išnykti jiems sugyjant. Apžiūrint nukentėjusiąją nustatyta ir kitų sumušimų, kurie galėjo būti taip pat tuo metu ir dėl jos sveikatos būklės, ji vartoja alkoholį, galėjo kristi į priekį ir atgal, žmogus girtas, nesikoncentruoja kur jam kristi. Klausimas buvo užduotas bendrinis, nenurodant iš kokios padėties, kuria kryptimi ir į ką atsitrenkė. Nurodyta į ką atsitrenkė, bet nenurodyta kuria kryptimi ir iš kurios padėties griuvo. Gali būti, kad būna atvejų, kada būna paveiktas nukentėjusiojo kūnas, tačiau jėga yra nepakankama, kad susidarytų kokie išoriniai ar vidiniai sužalojimai, todėl pasakyti kelis kartus griuvo ar išvis griuvo yra sunku. Specialisto išvados pirmo punkto papunktyje yra iš medicininės dokumentacijos konstatuoti, peties ir rankos poodinės kraujosruvos, tyrimo metu jos nebuvo konstatuotos, nubrozdinimai fiksuoti medicininėje dokumentacijoje. Ir vienas ir kitas ne mažiau dviejų poveikių, bet esmė, kad kai kurių sužalojimų tyrimo metu nebuvo konstatuota. Galimai sugijo ir išnyko. Epilepsija buvo simptominė dėl galvos smegenų sumušimo, suspaudimo, kiekvienas nuo vaikystės iki dabartinio laikotarpio yra ne vieną kartą griuvęs, bet tai nepasibaigia mirtimi. Taigi, vien dėl to sveikatos būklė įtakos mirčiai neturėjo. Šiuo atveju pas D. Č. nustatyta daug lėtinių ligų, alkoholizmas, širdies, kasos, kepenų problemos, bet jos įtakos mirčiai neturėjo. Galbūt kada nors, jei būtų išlikusi gyva, jos galėjo būti mirties priežastimi, šiuo atveju tai nėra mirties priežastis. Galbūt pablogino eigą, bet šiuo atveju eina kalba apie galvos traumą, nes nei širdis, nei kepenys, nei kasa įtakos jos kairės pusės parezei neturėjo, kraujo išsiliejimas tam įtakos taip pat neturėjo. D. Č. prasidėjo skiltinis plaučių uždegimas, jokia gydymo įstaiga dėl to negali padėti. Galbūt bakterijos, kurios sukėlė skiltinį plaučių uždegimą yra neimlios ar nebijo antibiotikų, tokiais atvejais bet kuris gydytojas yra bejėgis, bet tai nėra teismo ekspertizės objektas. Teismo medicinos specialistas negalėjo atsakyti, ar nukentėjusioji buvo pastumta, paaiškino, kad jeigu blaivų ar neblaivų žmogų pastumti, ir jeigu jis bus su drabužiais, mano, kad tokiu atveju išorinių mechaninių sužalojimų žymių nelieka. Nebent tas kuris stumia, buvo susitepęs rankas medžiagomis, kurios išliko ant išorinių paviršių, ant drabužių, su kuriais kontaktavo, tada gali atrasti žymė – miltai, tepalas, cementas ir panašiai. Jeigu tokios žymės nėra, tai nėra ir požymio. Jeigu stūmimo požymiai ir buvo, tai jie buvo tokie menki, kad galėjo sugyjant išnykti. Dėl nustatytų sužalojimų papildomai paaiškino, kad yra sužalojimai kaktos srityje, todėl gali teigti, kad su kaktos kaire puse buvo kontaktas, nes iš aiškinamosios pusės klausia apie sužalojimus išoriškai. Tyrimo metu buvo kaktos kairėje konstatuota kraujo išsiliejimas, buvo poodinė kraujosruva dešiniajame kelyje, odos nubrozdinimai kairėje ausyje ir kraujosruva kairės akies projekcijoje. Kairės akies projekcijoje galėjo susidaryti nusileidžiant kraujosruvai nuo kaktos, dešinėje, kelyje galėjo būti padaryta į atsitrenkus kelio sritimi į kažkur, einant ir panašiai, ir odos nubrozdinimas kairėje ausyje, gali būti, kad to pačio kontakto metu su kaire kaktos puse buvo kliudyta ir ausis. Kadangi pacientė buvo intubuota, pogleivinės kraujosruvos galėjo susidaryti dėl intubacinio vamzdelio poveikio, įdeda vamzdelį į gerklę, per trachėją, kad galėtų kvėpuoti, dėl ilgalaikio poveikio raumenys nevalingai galėjo susitraukti, dėl ilgalaikio poveikio galėjo susidaryti poodinė kraujosruva. Kraujosruvos lūpose taip pat gali būti dėl intubacinio vamzdelio poveikio. Anot specialisto, praėjus tam tikram laikui nuo įvykio iki pacientės mirties sunku tiksliai identifikuoti sužalojimus ir juos įvardinti kaip priminius, ar antrinius, kai kurie nubrozdinimai galėjo atsirasti ir transportuojant, nes jai buvo epilepsijos priepuolis.

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. gruodžio 28 d. 12.20 val. policijos įstaigoje iš VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas pranešimas, kad į greitosios medicinos pagalbos medikai į Skubios pagalbos priėmimo skyrių pristatė D. Č., kurią galimai 2021 m. gruodžio 27 d. apie 18.00 val., sumušė sugyventinis V. Š., kuris sulaikytas, jam nustatytas 1,9 promilės girtumas, policijos pajėgos į įvykio vietą atvyko 2021 m. gruodžio 28 d. 12.30 val. Tikslinant informaciją buvo nustatyta, kad D. Č. 2022 m. sausio 7 d. pristatyta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ji buvo pristatyta iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės su diagnoze – galvos trauma, subdurinė hematoma, jai buvo atlikta galvos operacija. (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė D. Č. mirė (1 t., b. l. 16–22).

Iš Tauragės apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo tarnybinio pranešimo Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 28 d. įvykio vietoje fiksuotas smurto artimoje aplinkoje atvejis. Smurtą patyrusiam asmeniui, kuris pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini), veido srityje, kairėje pusėje fiksuoti patinimas, nubrozdinimas ir kraujosruva (mėlynė), asmuo neblaivus (apsvaigęs), o smurtu įtariamas asmuo – sugyventinis V. Š.. Nurodyta, kad D. Č. kalbėjo sunkiai ir nerišliai, tačiau sugebėjo paaiškinti, kad namuose ją sumušė sugyventinis, kuris ją buvo sugriebęs už kaklo, tempė, sudavė smūgius į galvą (1 t., b. l. 26–29).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), fiksuota gyvenamosios vietos aplinka, namo patalpos, viduje esantys daiktai, nuo lovos paimtas antklodės užvalkalas su rudos spalvos dėmėmis. Apžiūros metu fotografuota, pridėta vietos žemėlapių schema (1 t., b. l. 36–48, 49, 50).

Teisiamojo posėdžio metu perklausytas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas garso įrašas iš kurio nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 28 d. 10.01:29 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 10.02:01 val. operatorė perskambino pranešėjui, pokalbio metu girdisi kaip V. Š. kviečia greitąją medicinos pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), į sodo namelį. Pagalbą kviečia (duomenys neskelbtini) amžiaus moteriai. Nurodo, kad moteris alpsta, jai nerimas visą naktį, gulėjo prie jos, slaugė, pas daktarą M. eina, jai užeina tokia banga, nei geria dabar, jau antra diena nevalgo, labai sunkiai kalba, nenori bendrauti (1 t., b. l. 53, 54–58).

Teisiamojo posėdžio metu atlikta nešiojamojo vaizdo registratoriaus „BodyCam“ įrašų peržiūra iš kurios nustatyta, kad įrašuose matomi pareigūnai – vyras ir moteris, pacientė moteris, greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotoja bei dvi medicinos seselės. Matomas vaizdas, kuomet 2021 m. gruodžio 28 d. pareigūnai atvyksta į gydymo įstaigos patalpas. Užėję į palatą kalbina gulinčią moterį, klausia kas nutiko, o ši patvirtina, kad ją sumušė vyras (gulėdama linktelėjo galvą), nurodo, jog vyras ją sumušė vakar, patvirtina, kad viskas vyko vakare, nurodo šeštą valandą, namuose, (duomenys neskelbtini), pareigūnei konkrečiai įvardija V. Š. pavardę, paaiškina, kad yra sugyventiniai, nurodo jo amžių, girdisi, kaip moteris nurodo, jog parkrito, o šis ją tempė, konkretizuoja kaklo sritį, nurodo, kad mušė, skundžiasi, kad skauda galvą, nurodo, kad viskas vyko ne pirmą kartą, patikina, kad abu su vyru vartojo alkoholio. Pareigūnai bando patikrinti moters blaivumą alkotesteriu, tačiau nesėkmingai. Įraše matyti ir kaip pareigūnai bendrauja su ligoninės darbuotojais, kurie nurodo, jog yra prikraujavusi galva, kojų nušalimai, nurodo, jog pastarosios draugas iš jos telefono iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nurodo konkretų adresą, kuriuo rasta pacientė, supažindina su greitosios medicinos pagalbos kvietimo išklotine, informuoja, kad moterį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Vėliau konkretizuoja, kad numeris, iš kuriuo pranešta apie įvykį, priklauso D. Č. seseriai. Vaizdo įraše neryškiai vizualiai matomas pacientės kairės akies patinimas (1 t., b. l. 61–66, 67).

2023 m. lapkričio 29 d. teisiamojo posėdžio metu prokuroras pateikė pareigūnų, buvusių įvykio vietoje 2021 m. gruodžio 28 d. kūno kamerų įrašus, kurie buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu i iš esmės patvirtino aukščiau aprašytas faktines aplinkybes (4 t., b. l. 154–158, 159).

VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad 2021 m. gruodžio 28 d. 10.09 val. VšĮ (duomenys neskelbtini) registruotas kvietimas pacientei D. Č. adresu (duomenys neskelbtini). Pateikė kvietimo kortelės Nr. 2115287711-1-1 kopiją, iš kurios matyti, kad moteris sąmoninga, kvėpuoja, neagresyvi, įtariamas insultas, stebimi traukuliai, kurie suleidus vaistų baigėsi, pastebėta kairės pusės parezė, aplinkiniai vartoję alkoholio, pacientė į greitosios medicinos pagalbos automobilį nunešta gulinti, fiksuotas padėtis – ant nugaros (1 t., b. l. 78, 79–80).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikto D. Č. ligos istorijos Nr. 21PT-12621 Gydytojo išrašo matyti, kad vertinant jos objektyvią būklę nustatyta, jog ji vidutinio sunkumo, moteris sąmoninga, kontaktiška, orientuojasi vietoje, teisingai pasako savo vardą, pavardę, gimimo metus, paliepimus vykdo tinkamai, kalba dizartriška (1 t., b. l. 88–90).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2021 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. 18–3921, matyti, kad D. Č. gydoma ligoninės reanimacijos skyriuje dėl galvos smegenų traumos, subdūrinės kraujosruvos galvos smegenyse, galvos smegenų suspaudimo bei edemos, simptominės epilepsijos, hemiplegijos, plaučių uždegimo. Sužalojimai priskiriami sunkiems pakenkimams sveikatai. Pacientė sąmoninga, nekontaktiška (1 t., b. l. 75).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. sausio 17 d. rašto Nr. 18–178, matyti, kad D. Č. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje 2021 m. gruodžio 28 d. – 2022 m. sausio 7 d.. Tolimesniam gydymui ji perkelta į (duomenys neskelbtini) ligoninę (1 t., b. l. 72).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. M 26/2022 (03) nustatyta, kad D. Č. mirė nuo sunkios galvos traumos sukeltų atokiųjų komplikacijų. Į tai nurodo: trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, kraujosruvos kaktos kairėje. Tai komplikavosi skiltiniu plaučių uždegimu abipus, galvos smegenų edema, tromboembolija į kairiojo plaučio arterijas, epilepsija, dizartrija, ūmiu pulmokardialiniu nepakankamumu. Kliniškai nustatyti funkciniai sutrikimai: kairės pusės parezė, simptominė. 2. Remiantis VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. 22/286 duomenimis, D. Č. mirė (duomenys neskelbtini), medikų priežiūroje. D. Č. mirė nuo sunkios galvos traumos sukeltų atokiųjų komplikacijų. Sužalojimai galvoje – sunkūs ir yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. D. Č. kūno tyrimo metu konstatuoti šie sužalojimai: trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, kraujosruvos kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos veide (kairės akies srityje), dešiniajame kelyje, odos nubrozdinimai (kairėje ausyje), kairėje alkūnėje, abiejų kelių srityse, pogleivinės kraujosruvos abiejuose lūpose bei žymė po odos nubrozdinimo kairio klubo srityje. Sužalojimai galvoje padaryti kietų bukų daiktų poveikyje galimai užduotyje nurodytu nustatytu ir medicininiuose dokumentuose konstatuotu laiku. Vidiniai galvos sužalojimai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties ir yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. Atskirai imant, išoriniai mechaniniai sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Neatmetama tikimybė, kad po traumos iki mirties praėjus žymiam laiko tarpui (daugiau kaip dvi savaitės), kai kurie galimai buvę sužalojimai galėjo ir išnykti – sugyti. Tyrimo metu nebuvo konstatuota sužalojimų, kurie būtų patirti griuvimo ir atsitrenkimo į bukabriaunį daiktą (krosnies apvadą) metu. Konstatuoti sužalojimai tik kaktos kairėje. Negalima atmesti tikimybės, kad kažkurie galimai buvę sužalojimai galėjo išnykti, sugyti, ar būti užmaskuoti operacijos metu – traumuojant minkštuosius audinius. Išlikę/konstatuoti sužalojimai yra bendrinio pobūdžio, neatspindintys žalojusio įrankio ar daikto formos kitų individualių savybių. Be to, gijimo metu sužalojimai kinta, prarasdami savo pirminius požymius (1 t., b. l. 128–132).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomo objektų tyrimo specialisto išvados Nr. pM 6/2022 (03) nustatyta, kad pirminio tyrimo metu buvo konstatuoti šie sužalojimai: kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairio gumburo srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai kairėje ausyje, kairėje alkūnėje, kairio klubo srityje, abiejų kelių srityse, dešinėje blauzdoje. Todėl galima teigti, kad sužalojimai galvoje padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais smūginiais bei dinaminiais poveikiais. Nustatyti kuris sužalojimas į galvos sritį sukėlė sunkų sužalojimą – kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu, praėjus žymiam laiko tarpui, nėra galimybės. Tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio peties ir rankos srityje, kurių tyrimo metu nekonstatuota, nes sugijo. Tikėtina, kad šios kraujosruvos buvo padarytos nemažiau dviem trauminiais smūginiais poveikiais, kada buvo padaryti sužalojimai, atsakyti negalima, trūkstant objektyvių duomenų. Odos nubrozdinimai kairėje rankoje ir kairio klubo srityje padaryti nemažiau dviem trauminiais smūginiais poveikiais galimai iki patenkant į gydymo įstaigą. Odos nubrozdinimai kojose padaryti nemažiau dviem trauminiais dinaminiais poveikiais, galimai iki patenkant į gydymo įstaigą. Be to, traumatologo buvo konstatuotos ,,Viso kūno srityje daugybinės senos kraujosruvos“, nenurodant jų lokalizacijos, skaičiaus, formos ir kitų duomenų, todėl negalima tiksliai pasisakyti keliais trauminiais poveikiais ir kada jos padarytos. Tikėtina, kad dauguma traumatologo stebėtų kraujosruvų išnyko iki mirties – sugijo. Neatmetama tikimybė, kad odos nubrozdinimai kojose galėjo susidaryti kritimo ant kelių metu, kontaktuojant kojų priekiniams paviršiams su plokščiu galimai šiurkščiu paviršiumi. Kiti sužalojimai yra bendrinio pobūdžio, neatspindintys žalojusio įrankio ar daikto formos, kitų individualių savybių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad galimai buvę kokie tai sužalojimai išorėje ir viduje galėjo išnykti – sugyti (1 t., b. l. 140–141).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S.380/2022(01), nustatyta, kad ant antklodės užvalkalo (1 mėg.) rastas žmogaus kraujas, seilių nerasta; ant antklodės užvalkalo (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas ir seilės. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. Č. DNR profiliu su 99,99999999999999999999% tikimybe. Ant antklodės užvalkalo (2 mėg.) rastas žmogaus kraujas, seilių nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus ne mažiau nei dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su V. Š. ir D. Č. DNR profiliais (1 t., b. l. 147–153).

VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. R6-263 pateikė informaciją apie tai, kad D. Č. VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC psichikos sveikatos skyriaus įskaitoje nuo 1994 m. Jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), pridėjo asmens sveikatos istorijos kopiją, iš kurios įrašų matyti, kad D. Č. 2021 m. gruodžio 8 d. buvo paskirti receptiniai vaistai – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 3, 6–36).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-90/2022 nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu (2021 m. gruodžio 27 - 28 d.) V. Š. konstatuojami organinis asmenybės sutrikimas ir psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl kurių šios veikos padarymo metu V. Š. galėjo suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Objektyvių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. Š. būtų buvęs laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje, nėra. Šiuo metu V. Š. konstatuojami organinis asmenybės sutrikimas, lengvas kognityvinis sutrikimas ir psichikos bei elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šie sutrikimai yra nuolatiniai. V. Š. dėl savo psichikos būsenos gali būti apklausiamas, gali duoti adekvačius parodymus, gali stoti prieš ikiteisminį tyrimą ir teismą, gali atlikti bausmę. V. Š. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu buvo alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Motyvų vertinimas nėra teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės kompetencijoje. V. Š. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių (2 t., b. l. 156–160).

Iš Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. Š. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, jog 2018 m. gegužės 4 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia sugriebęs už kaklo smaugė, po to tempė už plaukų savo sugyventinei D. Č. (3 t., b. l. 9–10).

Iš Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 22 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. Š. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, jog 2019 m. spalio 11 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė ranka, kurioje laikė molinį puodelį, savo sugyventinei D. Č. į galvą, kurią prakirto (3 t., b. l. 11–12).

Iš alkotesterio rodmenų fiksavimo įrašų matyti, kad V. Š. 2021 m. gruodžio 28 d. 18.11 val. nustatytas 1,90 promilių girtumas (3 t., b. l. 79).

Ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, atlikus jų kompleksinį vertinimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas V. Š. dėl savo sugyventinės D. Č. nužudymo iš esmės yra pagrįstas ir pasitvirtino.

Byloje surinktų ir baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. Š. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę D. Č., kuomet jis laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 27 d., 00.00 val. iki 2021 m. gruodžio 28 d., 10.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus ginčui sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis savo sugyventinei D. Č. į galvos sritį, šiai pargriuvus ant grindų, jai rankomis spaudė kaklą ir vilko ją grindimis, šiais veiksmais padarė D. Č. poodines kraujosruvas abiejų kelių srityse, kairėje alkūnėje, žymę su nubrozdinimu kairio klubo srityje, kraujosruvas kaktos kairėje srityje, poodines kraujosruvas veide kairės akies srityje, odos nubrozdinimus kairėje ausyje, trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, kas komplikavosi galvos smegenų edema, skiltiniu plaučių uždegimu abipus, tromboembolija į kairiojo plaučio arterijas, ūmiu pulmokardialiniu nepakankamumu, dėl ko D. Č. (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme kaltinamasis V. Š. savo kaltės dėl sugyventinės D. Č. nužudymo nepripažino, o jo parodymai dėl šio kaltinimo proceso eigoje keitėsi ir buvo nenuoseklūs, yra paneigiami baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos analize. Ikiteisminio tyrimo metu apklausimas pirmąjį kartą V. Š. pripažino, kad su D. Č. susistumdė ir jis ją smarkiai pastūmė, dėl ko ši krito aukštielninka ir galva trenkėsi į krosnies kampą, šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, tačiau apklausiamas vėliau bet kokį fizinį kontaktą su D. Č. neigė. Teisiamojo posėdžio metu V. Š. parodė, kad abu su D. Č. sėdėjo kambaryje, žiūrėjo televizorių, tada ji pradėjo šaukti, kad skauda galvą, todėl V. Š. nieko nelaukęs greitai nubėgo ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Anot kaltinamojo, D. Č. nuolatos gėrė labai stiprius vaistus, o prieš tai eidama kambaryje užkliuvo už krosnies, griuvo ir galėjo susitrenkti galvą. Jai nugriuvus padėjo atsistoti ir nuvedė į lovą, pasodino ant lovos krašto. Alkoholio vartojimo faktą iš esmės neigė ir negalėjo paaiškinti, kodėl savo ankstesniuose parodymuose buvo paaiškinęs, kad kartu gėrė alų, susiginčijo ir ją stūmė, tačiau vėliau teisme visgi miglotai nurodė, kad D. Č. galėjo pastumti.

Atkreiptinas dėmesys, kad parodymų patikrinimo vietoje metu V. Š., pripažindamas jog D. Č. stūmė, tai pademonstravo praktiškai, parodydamas, kad D. Č. pastūmė ranka į kaklo ir krūtinės viršutinės dalies sritį, iš priekio, o ši krito bei trenkėsi galva į krosnį. Kaltinamojo parodymai vietoje patvirtina, kad D. Č. griuvo aukštielninka ir galvos pakaušio dešiniąja puse trenkėsi į krosnies kraštą, kampą, kai tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 26/2022 (03) D. Č. nustatyta kraujosruvos kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos veide (kairės akies srityje), dešiniajame kelyje, odos nubrozdinimai (kairėje ausyje), kairėje alkūnėje, kas akivaizdžiai rodo jos kūno kontaktą buvus kairiąja, o ne dešiniąja puse. Be to, liudytojas D. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jei sumušimas, nubrozdinimas ar kritimas yra vienoje pusėje, tai dažniausiai dėl atatrankos hematoma susiformuoja priešingoje pusėje, židiniai priklauso nuo kritimo, mušimo, jėgos, o pakraujavimas virš dešinio pusrutulio nereiškia, kad smūgis buvo į dešinę pusę, dažniausiai atatranka būna priešingoje pusėje. Tai visiškai atitinka aukščiau minėtoje specialisto išvadoje D. Č. konstatuotą trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje. Kita vertus, D. Č. konstatuoti daugybiniai sužalojimai kairėje kūno pusėje, kaip visuma, teisiamojo posėdžio metu apklausto R. P. specialisto nuomone, nepaaiškinami tik vienu trauminiu poveikiu ir nėra būdingi griuviminei traumai, kas taip pat paneigia kaltinamojo V. Š. parodymus šioje dalyje. Svarbu pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas dar D. Č. esant gyvai, taigi jam nepareiškus kaltinimo dėl nužudymo, ir praėjus vos kiek daugiau nei parai po įvykio, nors vėliau, praėjus daugiau laiko nuo įvykio tikino, kad kai kurių faktų nebuvo, o savo ankstesniems parodymams paneigti neturėjo aiškiai pagrįstų argumentų. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-90/2022 matyti, kad veikos padarymo metu, kaip ir šiuo metu, V. Š. galėjo suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti, V. Š. dėl savo psichikos būsenos gali būti apklausiamas, gali duoti adekvačius parodymus. Taigi, toks kaltinamojo parodymų nenuoseklumas ir jų prieštaringumas, neatitikimas objektyviai byloje surinktų duomenų gali būti paaiškinamas tik jo siekiu palengvinti savo teisinę padėtį ir išvengti gręsiančios itin griežtos atsakomybės dėl labai sunkaus nusikaltimo – sugyventinės D. Č. nužudymo.

D. Č. mirė (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tai yra praėjus kiek daugiau nei dviems savaitėms po įvykio ir iki tol, tuojau pat po įvykio su ja bendravo policijos pareigūnai, kurie šioje byloje teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojais – T. M. ir A. V., ką patvirtina ir jų kūno kamerų įrašai. Liudytoja A. V. patvirtino VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje tiesiogiai bendravusi su D. Č., ir nors bendravimas dėl pastarosios sveikatos būklės buvo apsunkintas, tačiau pakankamai adekvatus ir nukentėjusioji aiškiai išreiškė savo poziciją bei nurodė įvykio aplinkybes, jog jos atžvilgiu V. Š. namuose smurtavo, stūmė, dėl ko ji griuvo ir trenkėsi į krosnies kampą, smaugė ir tampė ant grindų. Šiuos A. V. parodymus patvirtino ir liudytojas T. M.. Teisiamojo posėdžio metu atlikus pareigūnų kūno kamerų įrašų peržiūrą matyti, kuomet 2021 m. gruodžio 28 d. pareigūnai atvyksta į gydymo įstaigos patalpas. Užėję į palatą kalbina gulinčią moterį, klausia kas nutiko, o ši patvirtina, kad ją sumušė vyras (gulėdama linktelėjo galvą), nurodo, jog vyras ją sumušė vakar, patvirtina, kad viskas vyko vakare, nurodo šeštą valandą, namuose, (duomenys neskelbtini), pareigūnei konkrečiai įvardija V. Š. pavardę, paaiškina, kad yra sugyventiniai, nurodo jo amžių, girdisi, kaip moteris nurodo, jog parkrito, o šis ją tempė, konkretizuoja kaklo sritį, nurodo, kad mušė, skundžiasi, kad skauda galvą, nurodo, kad viskas vyko ne pirmą kartą, patikina, kad abu su vyru vartojo alkoholio. Vaizdo įraše neryškiai vizualiai matomas pacientės kairės akies patinimas (1 t., b. l. 61–66, 67). Taigi, nukentėjusioji nurodo ne tik buvusi sumušta V. Š., tačiau ir kartu vartojusi alkoholio, kad pilnai paneigia paties kaltinamojo parodymus. Be to, pačios D. Č. pozicija dėl to, jog namuose patyrė smurtą ir buvo sumušta V. Š. yra užfiksuota ir ją apžiūrėjusių medikų, medicininiuose dokumentuose. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateikto D. Č. ligos istorijos Nr. 21PT-12621 Gydytojo išrašo matyti, kad vertinant jos objektyvią būklę nustatyta, jog ji vidutinio sunkumo, moteris sąmoninga, kontaktiška, orientuojasi vietoje, teisingai pasako savo vardą, pavardę, gimimo metus, paliepimus vykdo tinkamai, kalba dizartriška (1 t., b. l. 88–90). Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tai jis 2021 m. gruodžio 28 d. pildė siuntimą - formą E027 pacientei D. Č. bei išrašą – formą E025, tiesiogiai bendravo su paciente, ją apžiūrėjo ir pati pacientė jam nurodė, kad buvo sumušta vyro vakar, pacientė buvo pakankamai sąmoninga, bendraujanti, visa tai užfiksavo medicininiuose dokumentuose. Atitinkamą D. Č. gebėjimą bendrauti pagal jos sveikatos būklę patvirtino ir liudytojas D. A.. Analogiški pacientės sveikatos duomenys atkartoti ir fiksuoti byloje pateiktuose VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicininių dokumentų išrašuose, o pirmines aplinkybes vietoje apibūdino ir VšĮ (duomenys neskelbtini) medicinos pagalbos stoties darbuotojai, teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai J. G. ir P. K., kurie patvirtino nustatę pirminę diagnozę D. Č., įvertino įvykio vietos aplinką ir bendravo su tuo metu vietoje buvusiais V. Š. ir B. B.. Taigi, neabejotina, kad D. Č. dar iki jos mirties galėjo pati nurodyti ir nurodė reikšmingas įvykio aplinkybes, patikimai liudijančias jos patirtą smurtą iš V. Š. ir vien dėl jos buvusios būklės, kuri iki mirties nuosekliai blogėjo, teisėjų kolegija neturi pagrindo tokiais parodymais abejoti.

Paneigiant kaltinamojo parodymus dėl to, jog neatliko veiksmų, kurie vėliau tapo D. Č. mirties priežastimi, svarbu išsamiau paanalizuoti ir pačią įvykio situaciją, ir veiksmų chronologiją bei šiuos įvykius kompleksiškai įvertinti paties kaltinamojo, liudytojų N. T. ir B. B. parodymų kontekste, kas taip pat nuosekliai paneigia kaltinamojo V. Š. parodytą įvykių versiją. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. gruodžio 28 d. 12.20 val. policijos įstaigoje iš VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas pranešimas, kad į greitosios medicinos pagalbos medikai į Skubios pagalbos priėmimo skyrių pristatė D. Č., kurią galimai 2021 m. gruodžio 27 d. apie 18.00 val., sumušė sugyventinis V. Š., kuris sulaikytas, jam nustatytas 1,9 promilės girtumas, policijos pajėgos į įvykio vietą atvyko 2021 m. gruodžio 28 d. 12.30 val. Tikslinant informaciją buvo nustatyta, kad D. Č. 2022 m. sausio 7 d. pristatyta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ji buvo pristatyta iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės su diagnoze – galvos trauma, subdurinė hematoma, jai buvo atlikta galvos operacija. 2022 m. sausio 15 d. 10.50 val., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė D. Č. mirė (1 t., b. l. 16–22). Teisiamojo posėdžio metu perklausytas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas garso įrašas iš kurio nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 28 d. 10.01:29 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 10.02:01 val. operatorė perskambino pranešėjui, pokalbio metu girdisi kaip V. Š. kviečia greitąją medicinos pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), į sodo namelį. Pagalbą kviečia (duomenys neskelbtini) amžiaus moteriai. Nurodo, kad moteris alpsta, jai nerimas visą naktį, gulėjo prie jos, slaugė, pas daktarą M. eina, jai užeina tokia banga, nei geria dabar, jau antra diena nevalgo, labai sunkiai kalba, nenori bendrauti (1 t., b. l. 53, 54–58). Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), fiksuota gyvenamosios vietos aplinka, namo patalpos, viduje esantys daiktai, nuo lovos paimtas antklodės užvalkalas su rudos spalvos dėmėmis. Apžiūros metu fotografuota, pridėta vietos žemėlapių schema (1 t., b. l. 36–48, 49, 50). Liudytoja N. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. Š. pas ją atėjo ryte apie 11.00 val., ir pasakė, kad D. Č. blogai, tada liudytoja pasakė, kad iškviestų greitąją pagalbą ir V. Š. ją iškvietė. Šias aplinkybes patvirtino ir tik ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. L. (2 t., b. l. 60–63). Liudytojas B. B. teisiamojo posėdžio metu nekonkretizuodamas tikslios valandos nurodė, kad 2021 m. gruodžio 28 d. pas jį buvo atėjęs V. Š., kuris paprašė padėti D. Č. įkelti į lovą, nes jis pats nepakelia, sakė, kad pati išvirto iš lovos. D. Č. rado gulinčią nuogą šalia lovos, padėjo V. Š. ją įkelti. Nors tiesiamojo posėdžio metu nevardijo, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo nurodė, kad matė ir atvykusius medikus, o tuo metu buvo lauke. Liudytojas P. K. taip pat patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą juos pasitiko du vyrai, kurie buvo viduje, vienas iš jų, kai medikai bandė apžiūrinėti pacientę prie lovos, paprašė pasitraukti, kad pasiimti maišelį, matėsi, kad jame yra alkoholis. Taigi, iš aukščiau aptartų parodymų ir nustatytų įvykio aplinkybių patvirtinamas kaltinimo faktas, jog pats įvykis buvo laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 27 d., 00.00 val. iki 2021 m. gruodžio 28 d., 10.00 val., tačiau abejonių kelia V. Š. parodymai apie tai, kad namuose buvo vieni su D. Č., kadangi akivaizdu, jog toje vietoje dar buvo ir B. B., kurio pagalbos prašė V. Š.. Kaip matyti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateikto D. Č. ligos istorijos Nr. 21PT-12621 Gydytojo išrašo vertinant jos objektyvią būklę – kūno temperatūra – 36,2℃ (1 t., b. l. 88–90), kūno pašalimo požymiai fiksuoti ir policijos pareigūnams po įvykio atvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, taip pat ir jų kūno kameromis, iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad D. Č. nustatytas abiejų plaštakų, abiejų kelių, abiejų pėdų ir čiurnų paraudimas, galūnės atšalę, nors pati D. Č. įvykio vietoje medikų rasta gulinti lovoje, ką patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S.380/2022(01), kuria nustatyta, kad ant iš įvykio vietoje paimto antklodės užvalkalo rastas žmogaus kraujas, seilių nerasta; ant antklodės užvalkalo rastas žmogaus kraujas ir seilės, o atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. Č. DNR profiliu (1 t., b. l. 147–153). Šios aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad dar iki medikų atvykimo ir kaip nurodo pats kaltinamasis V. Š. ir liudytojas B. B., jos įkėlimo į lovą, D. Č. gana ilgą laiką išbuvo šaltyje, kas verčia abejoti V. Š. parodymais apie tai, kad viskas vyko kambaryje ir patvirtina, kad iki D. Č. suradimo galėjo praeiti gana ilgas laiko tarpas, kas atitinka kaltinimo formuluotę ir paneigia V. Š. parodymus jog šis ja visą naktį rūpinosi. Beje, apie tai, kad nerimas moteriai kyla jau visą naktį ir jis ją slaugo, moteris antra diena nevalgo, Bendrojo pagalbos centro darbuotojai nurodė ir pats V. Š. (1 t., b. l. 53, 54–58).

Kaltinime nurodytus daugybinius sužalojimus ir trauminį poveikį, kuris įtakojo kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, kas vėliau tapo D. Č. mirties priežastimi, neginčijamai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 26/2022 (03), kuria nustatyta, kad D. Č. mirė nuo sunkios galvos traumos sukeltų atokiųjų komplikacijų, kurias sąlygojo trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, ir liudija kraujosruvos kaktos kairėje. Tai komplikavosi skiltiniu plaučių uždegimu abipus, galvos smegenų edema, tromboembolija į kairiojo plaučio arterijas, epilepsija, dizartrija, ūmiu pulmokardialiniu nepakankamumu, kas išsivystė į klinikinį sutrikimą – kairės pusės simptominę parezę. Sužalojimai galvoje – sunkūs ir yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. D. Č. kūno tyrimo metu konstatuoti šie sužalojimai: trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, kraujosruvos kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos veide (kairės akies srityje), dešiniajame kelyje, odos nubrozdinimai (kairėje ausyje), kairėje alkūnėje, abiejų kelių srityse, pogleivinės kraujosruvos abiejuose lūpose bei žymė po odos nubrozdinimo kairio klubo srityje. Konstatuota, kad sužalojimai galvoje padaryti kietų bukų daiktų poveikyje galimai užduotyje nurodytu nustatytu ir medicininiuose dokumentuose konstatuotu laiku. Vidiniai galvos sužalojimai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties ir yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. Atskirai imant, išoriniai mechaniniai sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Neatmetama tikimybė, kad po traumos iki mirties praėjus žymiam laiko tarpui (daugiau kaip dvi savaitės), kai kurie galimai buvę sužalojimai galėjo ir išnykti – sugyti. Tyrimo metu nebuvo konstatuota sužalojimų, kurie būtų patirti griuvimo ir atsitrenkimo į bukabriaunį daiktą (krosnies apvadą) metu. Konstatuoti sužalojimai tik kaktos kairėje (1 t., b. l. 128–132). Remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 22/286 duomenimis, D. Č. mirė (duomenys neskelbtini), medikų priežiūroje, nuo sunkios galvos traumos sukeltų atokiųjų komplikacijų. Tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje dar buvo nurodytos poodinės kraujosruvos kairio peties ir rankos srityje, kurių tyrimo metu nekonstatuota, nes sugijo. Tikėtina, kad šios kraujosruvos buvo padarytos nemažiau dviem trauminiais smūginiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kairėje rankoje ir kairio klubo srityje padaryti nemažiau dviem trauminiais smūginiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kojose padaryti nemažiau dviem trauminiais dinaminiais poveikiais. Be to, traumatologo buvo konstatuotos „Viso kūno srityje daugybinės senos kraujosruvos“, nenurodant jų lokalizacijos, skaičiaus, formos ir kitų duomenų. Tikėtina, kad dauguma traumatologo stebėtų kraujosruvų išnyko iki mirties – sugijo (1 t., b. l. 140–141). Taigi, byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų, specialistų išvadų pagrindu paneigiami kaltinamojo V. Š. parodymai dėl to, jog D. Č. pati griuvo ir susitrenkė galvos sritį, ir tai visiškai atitinka pačios D. Č. nurodytas ir kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad V. Š. ją stūmė, o šiai pargriuvus ant grindų, jai rankomis spaudė kaklą ir vilko ją grindimis.

Kita vertus, kaltinime buvo nurodyta, kad V. Š. savo veiksmais D. Č. padarė pogleivines kraujosruvas abiejose lūpose, tačiau tokia aplinkybė nepasitvirtino ir šalintina iš kaltinimo. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos specialistas R. P. parodė, kad kadangi pacientė buvo intubuota, pogleivinės kraujosruvos galėjo susidaryti dėl intubacinio vamzdelio poveikio, įdedant vamzdelį į gerklę, per trachėją, kad galėtų kvėpuoti, dėl ilgalaikio poveikio raumenys nevalingai galėjo susitraukti, ir dėl ilgalaikio poveikio galėjo susidaryti poodinė kraujosruva. Kraujosruvos lūpose taip pat gali būti susidarę dėl intubacinio vamzdelio poveikio. D. Č. taip pat nenurodė apie kokį nors poveikį burnos ar lūpų srityje, o sužalojimų pobūdis ir lokalizacija teisėjų kolegijai sudaro pagrindą manyti, jog minėtų pogleivinių kraujosruvų abiejose lūpose susidarymo priežastis nėra tiesiogiai susijusi su V. Š. smurtiniais veiksmais.

Kaltinamasis V. Š. tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir apklausiamas teisme, prieštaringai nurodė aplinkybes dėl galimai anksčiau buvusio smurto D. Č. atžvilgiu, jų tarpusavio konfliktų, tačiau šias aplinkybes iš esmės teigiamai patvirtino liudytojai N. T. ir B. B., iš dalies ir liudytoja E. Č.. Tai, kad V. Š. ir anksčiau smurtavo savo sugyventinės D. Č. atžvilgiu neginčijamai patvirtina Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamasis įsakymas, iš kurio matyti, kad V. Š. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, jog 2018 m. gegužės 4 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia sugriebęs už kaklo smaugė, po to tempė už plaukų savo sugyventinei D. Č. (3 t., b. l. 9–10), o taip pat Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 22 d. teismo baudžiamasis įsakymas, iš kurio matyti, kad V. Š. vėl buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, jog 2019 m. spalio 11 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė ranka, kurioje laikė molinį puodelį, savo sugyventinei D. Č. į galvą, kurią prakirto (3 t., b. l. 11–12). Šie bylos įrodymai paneigia kaltinamojo V. Š. tvirtinimus, jog abu su D. Č. sutarė gerai ir nesipyko.

Kaip matyti iš alkotesterio rodmenų fiksavimo įrašų, V. Š. 2021 m. gruodžio 28 d. 18.11 val. nustatytas 1,90 promilių girtumas (3 t., b. l. 79). Nors kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pats įvykis fiksuotas laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 27 d., 00.00 val. iki 2021 m. gruodžio 28 d., 10.00 val., o V. Š. neblaivumas nustatytas vėliau, tačiau ši aplinkybė laikytina įrodyta, kadangi nors prieštaringai, tačiau alkoholio vartojimo faktą patvirtino ir pats V. Š., apie tai policijos pareigūnei A. V. nurodė pati D. Č., o kaip matyti iš liudytojo P. K. parodymų teisiamojo posėdžio, tuo metu, kai medikai bandė apžiūrinėti pacientę prie lovos, vienas iš vyrų, kaip nustatyta B. B., paprašė pasitraukti, kad pasiimti maišelį, matėsi, kad jame yra alkoholis. Dėl aplinkybės, kad ir 2021 m. gruodžio 28 d. 14.40 val., jam nustatytas 1,94 promilės girtumas, V. Š. nurodė, kad galėjo būti gėręs iš vakaro ir dar kiek išgėrė alaus, taip galėjo būti iš sielvarto. Taigi, iš esmės abejonių dėl kaltinamojo V. Š. apsvaigimo įvykio metu nekyla, o tai, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimui, tai, kad alkoholio vartojimas ir anksčiau turėdavo įtakos V. Š. elgesiui teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai N. T., B. B., iš dalies E. Č., kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo V. Š. ne kartą baustas dėl administracinių nusižengimų, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3 t., b. l. 13–15), taigi, tokia kaltinimo aplinkybė laikytina įrodyta.

Įvertinus visus aukščiau aprašytus įrodymus byloje nekyla abejonių dėl V. Š. kaltės nužudžius sugyventinę D. Č., šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo V. Š. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Sprendžiant dėl kaltininko veikos pripažinimo pagal BK 129 straipsnį nužudymu svarbu nustatyti tiek objektyviuosius nužudymo požymius – veiką, padarinius (nukentėjusiojo mirtį), būtinąjį priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, tiek ir subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį atsiranda tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Asmens kaltė nustatoma atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nužudymo įrankius ir būdą, žaizdų ir kitų sužalojimų skaičių, pobūdį, išsidėstymą gyvybiškai svarbių žmogaus organų atžvilgiu, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius nusikaltimo metu, prieš jį ir po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-489/2017 ir kt.).

Kvalifikuojant nužudymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, visada būtina vadovautis BK 248 straipsnyje pateiktu artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokų išaiškinimu ir tai reiškia, kad nukentėjusysis turi atitikti kurį nors iš šiame straipsnyje nurodytų požymių.

BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai taip pat yra ir su juo gyvenantis sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), taip pat sutuoktinio tėvai. Kaltinamasis V. Š. nurodė, kad su D. Č. kartu pragyveno 24 metus. Liudytojai N. T., E. Č. patvirtino, kad abu vedė bendrą ūkį, buvo sugyventiniai, D. Č. ir V. Š. bendro gyvenimo kartu faktą patvirtino ir liudytojas B. B.. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors V. Š. ir D. Č. gyveno neįregistravę santuokos, tačiau vedė bendrą ūkį, jų santykiai buvo grindžiami tarpusavio prieraišumu, todėl atitinka BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodytą šeimos narių sąvoką.

Nors stiprus smūgis į galvą, kaip ir į bet kurią kitą kūno dalį, ne visada baigiasi mirtimi, t. y. gyvybės atėmimas nėra dėsningas smūgio ranka ar žmogaus pastūmimo padarinys, tačiau priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamą įtaką mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšys egzistuoja (kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-489/2015, 2K-421-511/2016). Taip pat teismų praktikoje nužudymo bylose tais atvejais, kai dėl smūgio ar būdamas pastumtas nukentėjusysis griūna ir atsitrenkia galva į grindinį ar kokį kitą kietą objektą, paprastai pripažįstama, kad galvos traumos gavimas yra tarpinė, bet dėsninga grandis tarp smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-489/2015).

Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiosios D. Č. mirtį lėmė ne kaltinime nurodyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos abiejų kelių srityse, kairėje alkūnėje, žymė su nubrozdinimu kairio klubo srityje, kraujosruvos kaktos kairėje srityje, poodinės kraujosruvos veide kairės akies srityje, odos nubrozdinimais kairėje ausyje, o tai, kad nuo kaip nustatyta ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį D. Č. griuvo, to pasekoje susitrenkė galvą, kas sąlygojo trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio pusrutulio srityje, kas komplikavosi galvos smegenų edema, skiltiniu plaučių uždegimu abipus, tromboembolija į kairiojo plaučio arterijas, ūmiu pulmokardialiniu nepakankamumu, dėl ko D. Č. 2022 m. sausio 15 d. 10.50 val., mirė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Kaltinamasis V. Š. nurodė, kad D. Č. ilgą laiką gėrė stiprius vaistus ir dar vartojo alkoholį, todėl užkliuvusi už krosnies ir praradusi pusiausvyrą galėjo pati pargriūti. VšĮ (duomenys neskelbtini) centras 2022 m. gegužės 16 d. raštu Nr. R6-263 pateikė informaciją apie tai, kad D. Č. VšĮ (duomenys neskelbtini) įskaitoje nuo 1994 m. Jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), pridėjo asmens sveikatos istorijos kopiją, iš kurios įrašų matyti, kad D. Č. 2021 m. gruodžio 8 d. buvo paskirti receptiniai vaistai – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 3, 6–36). Taigi, D. Č. vaistų vartojimo faktas abejonių nekelia, tačiau jos neblaivumas nei įvykio metu, nei po jo nenustatytas, kita vertus, net ir jei vaistų ar alkoholio vartojimo faktas būtų turėję įtakos jos koordinacijai ar pusiausvyrai po smūgio, visgi ne šie ar kiti šalutiniai veiksniai ir priežastys, o būtent V. Š. smurtiniai veiksmai lėmė padarinių kilimą, taigi jie buvo būtina D. Č. mirties kilimo sąlyga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent smurtiniai V. Š. veiksmai, nuo kurių padarymo D. Č. krito ir patyrė vėliau jos mirtį sukėlusius padarinius, teisingai įvertinti kaip pagrindinis veiksnys, dėsningai nulėmęs nukentėjusiosios mirtį, todėl, egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp V. Š. veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiosios D. Č. mirties.

Teismų praktikoje laikoma, kad net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) gali būti pripažintas tyčia padarytu nužudymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018, Nr. 2K-241-788/2019, Nr. 2K-153-511/2020). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą visa jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą ar kitaip susižaloti, patirti įvairių traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-788/2019).

Atsižvelgiant į šiuos teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus ir byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes, kurios yra esminės nustatant subjektyviųjų veikos požymių turinį, pripažintina, kad kaltinamasis V. Š. elgdamasis aptartu būdu, suprato savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jie gali sukelti sunkius padarinius, iš jų – ir mirtinus, ir nors nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajai, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti, t. y. netiesiogine tyčia nužudė kitą žmogų. Apie netiesioginę tyčią nužudyti liudija tiek panaudojo fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas (sąmoningai suduoti ne mažiau kaip keturi smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą), nukentėjusiosios būklė, kuomet pakankamai ilgą laiką buvo palikta be priežiūros žemoje temperatūroje, ir dėl to kaltinamojo nenoras išvengti sunkesnių padarinių – pagalbos neiškvietimas nedelsiant, sunkiai sužalotai ir faktiškai be sąmonės ar tik iš dalies sąmoningai paliktai nukentėjusiajai, kuris parodo abejingumą nukentėjusiosios likimui. Kartu byloje nustatyta faktinė situacija paneigia kasaciniame skunde keliamą neatsargaus gyvybės atėmimo versiją.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes V. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaip tyčinis savo šeimos nario nužudymas, padarytas netiesiogine tyčia.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

V. Š. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuris yra tyčinis ir baigtas, sukėlė išskirtinai sunkius ir negrįžtamus padarinius – D. Č. mirtį. Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Kaltinamasis praeityje teistas du kartus (3 t., b. l. 5–7), padarė naują labai sunkų nusikaltimą neišnykus teistumui pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o šią veiką buvo padaręs taip pat turėdamas neišnykusį teistumą pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl laikytina, kad naują labai sunkų nusikaltimą V. Š. padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 13–14), byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinių ar neurologinių įstaigų stacionare, VšĮ (duomenys neskelbtini) nesigydė (3 t., b. l. 18), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-90/2022 nurodyta, kad V. Š. (duomenys neskelbtini), dėl kurių šios veikos padarymo metu V. Š. galėjo ir šiuo metu gali suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti adekvačius parodymus, gali stoti prieš ikiteisminį tyrimą ir teismą, gali atlikti bausmę (2 t. b. l. 156–160), taigi, yra pakaltinamas, šiuo metu gyvenantis Kalvarijos socialinės globos namuose.

Prokuroras kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymą, siūlė skirti 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, parinkdama ir skirdama bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi ją sunkinančias aplinkybes.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, manytina, jog prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą parinkti vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Tokia bausmės rūšis trečią kartą teisiamam asmeniui, kuris yra recidyvistas, be to, jau po šio nusikaltimo padarymo baustam ir administracine tvarka, asmeniui, kuris vengdamas proceso buvo savavališkai pasišalinęs iš VšĮ (duomenys neskelbtini), nė karto savanoriškai neatvykusiam į teismą, taigi, iš esmės nelinkusiam taisytis ir jo atžvilgiu vykstantį teismo procesą vertinančiam kritiškai, yra vienintelė numatyta sankcijoje, atitinka teisingumo principą, ir, teismo vertinimu, tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė bus adekvati ir pakankama sulaikyti V. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks V. Š., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Kita vertus, parinkdama bausmės dydį V. Š. teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į jo senyvą amžių (gim. (duomenys neskelbtini)), fizinės sveikatos būklę (4 t., b. l. 104–146), tai, kad veikė netiesiogine tyčia, pats apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui, bausmės dydį už veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nustato mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, tai yra skirtina prokuroro prašoma 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 66 straipsniu, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 28 d. 18.10 val. (3 t., b. l. 73) iki 2021 m. gruodžio 29 d. 12.42 val. (3 t., b. l. 75), iš viso – viena para, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Civilinis ieškinys, kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieškovas – Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 2602,07 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 43–45). Ieškinyje nurodyta, kad nustačius, jog kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalota D. Č., kuri dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 20 108,33 eurai. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Civilinio kodekso 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 punkte ir 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK ir TLK. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunkčiu, 30 straipsnio 1 punktu, 31 straipsnio 1 punktu ir 33 straipsnio 1 punktu, prašo priteisti iš atsakovo PSDF biudžetui padarytą 20 108,33 eurų (dvidešimt tūkstančių vieno šimto aštuonių eurų 33 ct) žalą dėl nukentėjusiosios gydymo į Valstybinės ligonių kasos prie SAM (Europos a. 1, LT- 03505 Vilnius, įm. k. 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333, „Swedbank“, AB, b. k. 73000. Kartu su ieškiniu civilinis ieškovas pateikė D. Č. Gydymo paslaugų apskaitos išrašą, kuriame konkretizuotos jos gydymo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė, VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninė ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė išlaidos ir suteiktos paslaugos.

Tiek BPK 109 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažino V. Š. kaltę tyčia nužudžius savo šeimos narį – sugyventinę D. Č., dėl ko nukentėjusiajai iki jos mirties buvo suteiktos medicininės sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias, kaip matyti iš civilinio ieškinio, civilinis ieškovas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų iš viso sumokėjo 20 108,33 eurų sumą, tai yra turtinė žala civiliniam ieškovui dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo V. Š. veiksmų. Tai reiškia, kad V. Š. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Už D. Č. gydymą patirta turtinė žala nėra atlyginta iki šiol.

Konstatuotina, kad visos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiosios D. Č. gydymą iki jos mirties paskirtos ir sumokėtos lėšos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nuo kaltinamojo V. Š. veiksmų jos patirtais ir kaltinime nurodytais sužalojimais. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos specialistas R. P. parodė, kad pagrindinė D. Č. mirties priežastis buvo dvi komplikacijos, abiejų plaučių skiltims uždegimas ir to pasėkoje įvykusios trombologijos į kairio plaučio arteriją. Komplikacijų priežastis – galvos trauma, kurios pasėkoje dėl kairės pusės parezės buvo paralyžius, gulima padėtis ir kraujotaka, organizmas išsekęs todėl išsivystė gana dažna komplikacija. Šiai komplikacijai atsirasti tiesioginės įtakos turėjo galvos trauma, nes jei nebūtų galvos traumos, nebūtų parezės, nebūtų gulimojo režimo. Taigi, akivaizdu, kad ne tik tiesioginės traumos pasekmės, bet ir jos sukeltų komplikacijų gydymas tiesiogiai susiję su kaltais V. Š. veiksmais ir dėl to patirta žala turi būti atlyginta. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kai nusikaltimu padaroma žala nukentėjusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti privalomąjį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018). Todėl konstatuotina, kad Klaipėdos Teritorinė ligonių kasa pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio V. Š., nes ši institucija asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokėjo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl 20 108,33 eurų D. Č. gydymo paslaugų atlyginimo tenkintinas visa apimtimi jį priteisiant iš V. Š..

BK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, kaltinamajam V. Š. buvo paskirtas gynėjas (3 t., b. l. 132–133), kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko gynėją advokatą Jarsolav Los (3 t., b. l. 141), kuris byloje dalyvavo pateikęs 2023 m. vasario 13 d. advokato orderį LAT Nr. 774869 (3 t., b. l. 146).

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. sausio 16 d patikslinta pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Nr. APD-2024-00600, iš kurios matyti, kad kaltinamajam V. Š. šioje baudžiamojoje byloje teiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 741,67 (septyni šimtai keturiasdešimt vienas euras 67 ct) (4 t., b. l. 175–179).

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Iš į bylą pateiktos pirmiau minėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. Š. buvo patirtos 741,67 eurų išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam V. Š. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos), tai yra esant būtiniesiems gynėjo dalyvavimo procese pagrindams, į tai, kad V. Š. nedirba ir yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, buvo ilgą laiką slaugomas ir šiuo metu gyvena Kalvarijos socialinės globos namuose, savo vardu neturi registruoto turto ir jam skiriama ilgalaikė terminuoto laisvės atėmimo bausmė bei tenkinamas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 741,67 eurų nukentėjusiosios D. Č. gydymo iki jos mirties paslaugų išlaidų priteisimo, todėl vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teisėjų kolegija daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu valstybės turėtos išlaidos V. Š. advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos.

Kaltinamajam V. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 80–82), bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 83–85), nors dėl objektyvių priežasčių realiai nevykdomos, tačiau paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – antklodės užvalkalas, V. Š. DNR mėginys (prie specialisto išvados Nr. S380/2022) – saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 155–159), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini. Kompaktinis diskas su kūno kamerų įrašais, kompaktinis diskas su liudytojų apklausomis, kompaktinis diskas su BPC išrašu, kompaktinis diskas su D. Č. radiologiniu tyrimu, kompaktinis diskas su vaizdo kamerų įrašais (saugomi vokuose prie bylos), kompaktinis diskas su kūno kamerų įrašais (4 t., b. l. 159), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminio tyrimo metu netaikytas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 66 straipsniu, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 28 d. 18.10 val. (3 t., b. l. 73) iki 2021 m. gruodžio 29 d. 12.42 val. (3 t., b. l. 75), iš viso – vieną parą, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Š. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį jai atlikti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo V. Š. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteisti 20 108,33 eurų (dvidešimt tūkstančių vienas šimtas aštuoni eurai 33 ct) už nukentėjusiosios D. Č. gydymą iki jos mirties patirtai turtinei žalai atlyginti (kaltinamajam išaiškinti, kad priteista suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, esančią „Swedbank“, AB banke).

V. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. Š. nepriteisti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – antklodės užvalkalą, V. Š. DNR mėginį (prie specialisto išvados Nr. S380/2022) – saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 155–159), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti. Kompaktinį diską su kūno kamerų įrašais, kompaktinį diską su liudytojų apklausomis, kompaktinį diską su BPC išrašu, kompaktinį diską su D. Č. radiologiniu tyrimu, kompaktinį diską su vaizdo kamerų įrašais (saugomi vokuose prie bylos), kompaktinį diską su kūno kamerų įrašais (4 t., b. l. 159), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.