Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-99-557/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-04-11
Bylos Nr.: 1A-99-557/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17190-2023-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas, Kristina Kakurinė
Nuteistasis: V. S., ir A

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-99-557/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17190-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.2.17.3; 2.4.6.4.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Kristinos Kakurinės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 126 MGL (6 300 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 84 MGL (4 200 Eurų) dydžio bauda, nurodant paskirtą baudą sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų.

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys ir priteista iš V. S. valstybei 4 377 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų sumų, jas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo, išdėstant 4 377 Eur žalos sumokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį valstybei po 364,75 Eur, mokėjimus pradedant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. S., tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 150 MGL dydžio sumą, o būtent: V. S., pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. pažeisdamas 1995-12-20 Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (2015-05-21 įsakymo redakcija Nr. XII-1738) 14 straipsnio „Tabako gaminių pardavimo, įsigijimo, laikymo ir gabenimo reikalavimai“ 4 dalies reikalavimus, numatančius, kad „fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis <...>“, pažeisdamas 2021-09-09 Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-981 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 punkto 3.1 ir 3.1.1 papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 4 punkto 4.1 ir 4.1.2 papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad ,,fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 2 000 vienetų cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, 2023-06-11 (duomenys neskelbtini) turguje neteisėtai įgijo ir iki 2023-07-14 savo ūkiniame pastate, t. y. daržinėje, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 700 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, – 2 873 Eur, 350 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, – 1 436 Eur, 61 vnt. pakelį cigarečių „NZ Gold“, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, – 251,28 Eur, 740 vnt. pakelių cigarečių „Malboro Gold“, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, – 3 036,20 Eur, taigi V. S. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijo ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių bendra vertė yra didesnė negu 150 MGL ir, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 7 596,48 Eur (151,92 MGL).

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. S. atsakomybei. Teismui nusprendus, kad nėra galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, V. S. prašo paskirti jam bausmę, kurią prašė skirti valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras. Nuosprendžio dalis dėl valstybei priteistos žalos atlyginimo nėra skundžiama.

2.1. Nurodo, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/201 l, 2K-241/2012, 2K-150/2015, 2K-120- 489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-108-697/2017, 2K-274-693/2018, 2K-134-1073/2018, 2K-196- 697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102- 303/2019, 2K-114-628/2019). Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama tik tuo atveju, jei yra padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laidavimas gali būti su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalys). Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas.

2.2. Teismo sprendimas tiek taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tiek ir atsisakyti jas taikyti turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis. BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019). Išsami ir visapusiška aplinkybių vertinimo svarba, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, pabrėžta, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015.

2.3. V. S., pasisakydamas dėl galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliaciniame skunde nurodo, kad jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir gailisi, kritiškai vertina savo buvusį elgesį, kremtasi dėl padarytos veikos ir ją vertina neigiamai. Jo sugyventinė I. S., remdamasi BK 212 straipsnio 6 punkte, BK 40 straipsnyje, 67 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis, pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šį prašymą motyvuodama tuo, kad su V. gerai sutaria, daug bendrauja, jis niekada nėra paprieštaravęs ir visuomet klausydavo jos patarimų ir vykdydavo visus nurodymus. Gyvendami kartu šiuo metu jie augina keturis vaikus, viena iš dukrų lanko darželį, trys dukros lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, dvi iš jų yra pilnametės, iš jų viena gyvena savarankiškai, o kitai jie dar teikia pagalbą, nes ji neturi savo pragyvenimo šaltinio. V. S. po patirto infarkto šiuo metu yra darbingas tik 50 procentų ir jo sveikatos būklė toliau blogėja, todėl šeimoje šiuo metu dirba tik viena I. S. Ji darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga darbuotoja, esant būtinybei sutinkanti dirbti viršvalandžius. Seniūnija teigiamai charakterizuoja ir jį – V. S. Kadangi I. S. dirba ir jos darbas yra pamaininis ir kitame rajone nei jie gyvena, todėl didžioji dalis namų ūkio darbų, o kartu ir vaikų priežiūra tenka jam – V. S. (jis vienas rūpinasi vaikais ir juos prižiūri, padeda ruošti pamokas, nuveža į mokyklą ir parveža iš jos į namus, kadangi I. S. dėl darbo tai padaryti gali ne visada), todėl ir dirbti kito darbo jis negali, nes nebūtų kam prižiūrėti vaikų, o ir turėdamas tik 50 procentų darbingumą jis praktiškai neturėtų galimybės įsidarbinti. Taigi akivaizdu, kad šiuo metu jų šeimos materialinė padėtis yra iš tiesų sunki. Nurodytos aplinkybės, V. S. nuomone, rodo, kad tiek jis, tiek I. S. yra verti teismo pasitikėjimo asmenys ir jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes tam yra visos sąlygos.

2.4. Nors teismas pripažino, kad formaliai yra visos sąlygos atleisti jį, V. S., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau suabejojo, ar jo sugyventinė I. S. galės jam daryti teigiamą poveikį, kad jis ateityje nenusikalstų. Tačiau, apelianto nuomone, I. S., su kuria jis augina šešis vaikus (viena dukra jau gyvena atskirai, kitus vaikus dar jie išlaiko) ir tikrai gyvena santarvėje, yra jam pakankamai didelis autoritetas ir dėl jos įtakos ateityje jis daugiau nenusikals.

2.5. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, proporcija. V. S. nuomone, byloje esantys duomenys liudija, kad teismas turi galimybę atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuo pažeidimo padarymo dienos iki teismo nuosprendžio priėmimo praėjo daug laiko. Per tą laiką jis labai išgyveno dėl savo nusikalstamo poelgio ir padarė reikiamas išvadas.

2.6. V. S. nuomone, įvertinus nustatytų bylos faktinių aplinkybių visumą, teismas turi galimybę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuris labiau atitiktų teisingumo principą, be to, tam yra visi pagrindai.

2.7. Jeigu vis dėlto teismas nuspręstų, jog nėra galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, V. S. prašo paskirti jam bausmę, kurią prašė skirti valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras.

2.8. Skirdamas jam bausmę teismas konstatavo, jog laiduotoja nesugebėjo užtikrinti, kad jis nelegaliai neįgytų akcizais apmokestinamų prekių, kurias jis laikė sodyboje. Tačiau V. S. atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas cigaretes jis įgijęs paslėpė nuo I., dėl to labai gailisi, o I. dėl darbo pobūdžio šio jo veiksmo negalėjo žinoti, nes dažnai dirba pamainomis ir nebūna namie, todėl tokio jo elgesio ir neužkardė. Be to, V. S. nuomone, teismas nepagrįstai traktuoja ir tą aplinkybę, jog jam priklausančiame bulvių lauke buvo rastos cigaretės, kurios neva jam priklauso. Apelianto teigimu, už minėtas cigaretes jis negali atsakyti, kadangi jos iš tiesų nėra jo, o ir laukas yra atitolęs nuo jo namų pakankamai toli, taigi minėta aplinkybė, jog jis administracinio nusižengimo nepripažįsta, kadangi nenori prisiimti to, ko nepadarė, negali būti aplinkybes bloginanti sąlyga. Nors jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, bet tyrimas yra sustabdytas ir nuobauda jam nėra paskirta, taigi šiais, apelianto teigimu, nepagrįstais duomenimis šioje baudžiamojoje byloje negali būti remiamasi, nes tokiu atveju jis yra baudžiamas teisme už veiką, už kurią nėra nubaustas administracine tvarka.

2.9. Bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgdamas į tai kad jis, V. S., nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir gailisi nusikaltęs, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, taip pat į tai, kad jo darbingumas tik 50 procentų, šeimoje auga keturi nepilnamečiai vaikai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, prokuroras prašė skirti jam 102 MGL (5 100 Eur) baudą ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti jam galutinę sumažintą 3 400 Eur baudą. Tačiau teismas skyrė jam daug didesnę baudą, nors, kaip minėta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o yra tik lengvinančios aplinkybės, todėl, apelianto nuomone, didesnė bausmė jam galėjo būti paskirta tik nustačius sunkinančias aplinkybes, kurių iš tiesų nėra nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių ir veikos kvalifikacijos, tačiau prašo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos – sugyventinės I. S. atsakomybei, o teismui nusprendus, jog nėra galimybės atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliantas prašo paskirti jam bausmę, kurią prašė skirti valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl laidavimo instituto (ne)taikymo

5. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018). Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, Nr. 2K-301-788/2019).

6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo instituto taikymo, konstatavo, kad V. S., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes jo partnerė (sugyventinė) I. S., nors formaliai ir atitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytus laiduotojo asmenybei keliamus reikalavimus (yra neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, dirba ir darbdavio charakterizuojama gerai), teismo vertinimu, negali būti pripažinta tinkama laiduotoja, nes nėra pagrindo tikėti, kad ji gebės kontroliuoti V. S. elgesį ir daryti jam teigiamą įtaką. Tokia išvada padaryta teismui atsižvelgus į tai, jog pats V. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad cigaretes įgijo ir laikė būtent dėl sugyventinės I. S., nes ji rūkė jo įsigytas cigaretes (tai apklausiama teisme patvirtino ir ji pati), ir nors ji teigė nežinojusi ir nesupratusi, jog cigaretės yra nelegaliai įsigytos ir laikomos jų ūkiniame pastate, tačiau teismas tokius I. S. parodymus vertino kritiškai, nes ji pati nurodė, jog cigaretes dažnai perka ir parduotuvėje (per savaitę surūko apie 10 pakelių cigarečių), todėl turėjo matyti, jog cigarečių pakeliai, kuriuos davė jai rūkyti V. S., yra nepažymėti banderolėmis arba pažymėti Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir privalėjo suprasti, kad jos gali būti įsigytos nelegaliai. Todėl, teismo nuomone, I. S. arba neturi jokios įtakos V. S. elgesiui, arba jai yra priimtinas toks sugyventinio elgesys, o rūkydama neteisėtai įgytas cigaretes netgi pati skatino sugyventinio nusikalstamą elgesį. Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2023-08-17 V. S. sodyboje buvo atlikta dar viena krata, kurios metu prie sodybos esančiame bulvių lauke buvo rastas maišas su 400 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikoje galiojančiomis banderolėmis, ir dėl to V. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 5 dalį; nors procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje dar nėra priimtas, tačiau šios aplinkybės rodo, kad I. S. ir po nusikaltimo padarymo neužtikrino, kad jos sodyboje nebūtų neteisėtai laikoma akcizais apmokestinamų prekių. Atsižvelgdamas į visa tai teismas padarė išvadą, kad I. S. negali būti pripažinta tinkama laiduotoja, nes nėra pagrindo tikėti, kad ji gebės kontroliuoti V. S. elgesį, daryti jam teigiamą įtaką, taigi nėra visų būtinų sąlygų atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

7. V. S., nesutikdamas su tokia teismo apylinkės teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad jo sugyventinė I. S. yra jam pakankamai didelis autoritetas, jie tikrai gyvena santarvėje ir dėl jos įtakos ateityje jis daugiau nenusikals, o teismo išvada, jog nėra pagrindo tikėti, kad I. S. gebės kontroliuoti jo elgesį ir daryti jam teigiamą įtaką, nes ir po nusikaltimo padarymo neužtikrino, kad jos sodyboje nebūtų neteisėtai laikoma akcizais apmokestinamų prekių, yra nepagrįsta, nes nors jam ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį, tačiau tyrimas yra sustabdytas ir nuobauda jam nėra paskirta, todėl šiais, apelianto teigimu, nepagrįstais duomenimis teismas neturėjo pagrindo remtis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumentais.

8. Minėta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą, kurios šioje byloje formaliai nustatytos (V. S. pirmą kartą padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, dėl kurio savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą), bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).

9. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

10. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. S. sugyventinės I. S. tinkamumo būti laiduotoja, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nors ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba ir darbdavio charakterizuojama teigiamai, tačiau jos daroma įtaka nesustabdė sugyventinio V. S. nuo nusikalstamo elgesio, priešingai, jie abu patvirtino, kad cigaretes jis įgijo ir laikė būtent dėl sugyventinės, o ji, rūkydama neteisėtai įgytas cigaretes, netgi pati skatino sugyventinio nusikalstamą elgesį, todėl ir išvada, kad ji gebės kontroliuoti V. S. elgesį ir daryti jam teigiamą įtaką negalima. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2023-08-17 atliktus dar vieną kratą V. S. sodyboje, prie sodybos esančiame bulvių lauke buvo rastas maišas su 400 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikoje galiojančiomis banderolėmis (dėl to V. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį, tačiau procesinis dar nepriimtas), tai rodo, kad I. S. ir po sugyventinio padaryto nusikaltimo neužtikrino, kad jos sodyboje nebūtų neteisėtai laikoma akcizais apmokestinamų prekių.

11. Nors V. S., nesutikdamas su minėta apylinkės teismo išvada, apeliaciniame skunde, kaip minėta, nurodo, kad jo sugyventinė I. S., priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas, yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi jokių teisės pažeidimų ji nėra padariusi (neteista, nebausta administracine tvarka), dirba, darbdavio charakterizuojama išskirtinai teigiamai, jų tarpusavio santykiai yra geri, jie daug kalbasi ir jos nuomonė jam yra labai svarbi (jis niekada nėra jai paprieštaravęs ir visada klausydavo jos patarimų ir vykdydavo visus nurodymus), tačiau, kaip matyti, I. S. deklaruojama teigiama įtaka nesustabdė sugyventinio V. S. nei nuo jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nei nuo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalyje, galimo padarymo šios bylos ikiteisminio tyrimo metu, kai, 2023-08-17 atlikus dar vieną kratą V. S. sodyboje, prie sodybos esančiame bulvių lauke buvo rastas maišas su 400 pakelių cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis. Tai kelia pagrįstų abejonių, kad I. S., kuri, kaip minėta, pati patvirtino, jog rūkė sugyventinio V. S. įsigytas cigaretes, o ir jis pats nurodė, kad cigaretes įsigijo ir laikė būtent dėl savo sugyventinės, yra objektyviai pajėgi V. S. daryti teigiamą įtaką ir būti jam autoritetu. Vien tai, kad kaltininką ir laiduotoją sieja artimi ryšiai, nesudaro pagrindo teigti, kad I. S. šeimos nariui (sugyventiniui) gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, nes, kaip matyti, V. S. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, ir po to nuo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 5 dalyje, galimo padarymo (Administracinių nusižengimo registro 2024-04-03 duomenimis, už šį nusižengimą Institucijos 2024-02-23 nutarimu V. S. nubaustas 2 000 Eur bauda, nutarimas dar neįsiteisėjęs, V. S. apskųstas apylinkės teismui), nesulaikė. Tuo labiau, kad V. S. yra visiškai susiformavusi ir brandi asmenybė, turinti gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę. Šių duomenų kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti teigiamą įtaką kaltininkui, ir todėl nėra pagrindo atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl nuteistajam V. S. paskirtos bausmės

12. Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde kaip alternatyvų prašymą nurodo pageidavimą sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad teismas skyrė jam didesnę baudą nei prašė valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, nors didesnė bausmė, apelianto nuomone, jam galėjo būti paskirta tik nustačius jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kurių šioje byloje nenustatyta, o yra tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

13. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam V. S. už padarytą nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai švelniausią savo rūšimi bausmę – baudą, mažesnę nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas baudos už apysunkį nusikaltimą vidurkis, tai yra 126 MGL (6 300 Eur) dydžio baudą, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 84 MGL (4 200 Eurų) dydžio bauda, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas tyčiniai apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), V. S. kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir V. S. asmenybę, t. y. kad jis praeityje neteistas, 2006 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, yra neįgalus (jo darbingumo lygis 50 procentų). Įvertinęs paminėtas nuteistąjį V. S. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad jis iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, 2024-01-19 sumokėdamas VMI 500 Eur žalos atlyginimui (t. 3, b. l. 61), apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad V. S. už padarytą nusikaltimą skirtina su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda. Nustatydamas V. S. skirtinos baudos dydį pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nesutinka su prokuroro prašomu V. S. skirti baudos dydžiu – 102 MGL (5 100 Eur), skundžiamame nuosprendyje pažymėdamas, kad asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, laikymą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai įsigytų, laikomų prekių vertė viršija 50, bet neviršija 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 5 200 Eur iki 6 000 Eur, taigi prokuroro siūloma skirti 5 100 Eur bauda būtų švelnesnė, nei asmeniui būtų skiriama jam padarius administracinį nusižengimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės vien ši aplinkybė pati savaime neturėtų būti lemiamu kriterijumi nustatant skirtinos baudos dydį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

15. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bausmės paskirtis turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

16. Taigi teismas, skirdamas bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujasi įstatyme įtvirtintais bausmės tikslais, vienas iš kurių yra teisingumo principo įgyvendinimas. Konstitucinis Teismas 2003-06-10 nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. <...>Baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę.“ Pažymėtina ir tai, kad teisingos bausmės paskyrimas neatsiejamai susijęs ir su bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-78-648/2020 ir kt.). Be to, bausmės individualizavimą gali veikti ir kitos aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, yra reikšmingos teisingai bausmei paskirti.

17. Apeliacinės instancijos teismui V. S. gynėjas 2024-03-26 pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog V. S. visiškai įvykdė prievolę pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) ieškinį dėl 4 877 Eur žalos (nesumokėto akcizų mokesčio) valstybei atlyginimo (t. 3, b. l. 104) ir 2024-03-29 pateikė žalos (iš viso 4 941,10 Eur sumos) sumokėjimą patvirtinančius duomenis (t. 3, b. l. 106–107). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, akivaizdu, kad V. S. geranoriškai dar iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo atlygino visą VMI padarytą žalą (bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme jis buvo atlyginęs dalį (500 Eur) žalos (t. 3, b. l. 61). BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-57-1073/2024). Kadangi nuteistasis V. S. iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme savanoriškai atlygino visą VMI padarytą žalą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teisėjų kolegijos nuomone, žalos atlyginimo faktas, t. y. nustatyta dar viena nuteistojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įvertinus ją kartu su anksčiau aptartais V. S. asmenybę apibūdinančiais duomenimis (buvo teisiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; byloje Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pateiktoje V. S. charakteristikoje neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra (t. 3, b. l. 53); yra neįgalus (iki 2024-06-05 V. S. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (t. 3, b. l. 55) ir, kaip nurodoma jo skunde, sugyventinei dirbant, didžioji dalis namų ūkio darbų ir nepilnamečių vaikų priežiūra tenka jam vienam (todėl ir dirbti kito darbo jis negali, o turėdamas tik 50 procentų darbingumą jis praktiškai neturi galimybės įsidarbinti), taigi šiuo metu jų šeimos materialinė padėtis yra iš tiesų sunki), sudaro pagrindą V. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, skirti artimą minimaliai, t. y. 102 MGL (5 100 Eur) dydžio baudą, tai yra būtent tokio dydžio baudą, kurią prašė skirti valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, paliekant V. S. BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą. Todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl nuteistajam V. S. neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

V. S. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirti 102 MGL (5 100 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę sumažintą 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudą, kurią nuteistasis turi sumokėti per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia KursevičienėKristina KakurinėLinas Pauliukėnas