- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2A-1067-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09947-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Rūta Palubinskaitė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Izoldos Nėnienės, Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. R. P. ieškiniu prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu ir darbo sutartį nutraukti pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbitni)“ ieškovui vidutinį atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir trijų mėnesių kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo.
2. Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad pagal 2014 m. balandžio 3 d. darbo sutartį Nr. 53-1/14 ieškovas nuo 2014 m. balandžio 4 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbitni)“ apsaugos darbuotojo pareigose. Sutartis buvo sudaryta terminuota – AB „(duomenys neskelbtini)“ saugos paslaugų sutarties galiojimo laikotarpiui, vėliau darbo santykiai buvo tęsiami pagal terminuotą darbo sutartį AB „(duomenys neskelbtini)“ saugos paslaugų sutarties galiojimo laikotarpiui. Tarp ieškovo ir atsakovės 2018 m. balandžio 20 d. buvo sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties išdėstymo nauja redakcija. Pagal šį susitarimą ieškovas dirbo apsaugos darbuotojo pareigose, buvo sulygta minimali mėnesio alga bei galimi priedai. Ieškovas 2020 m. sausio mėn. registruotu paštu gavo atsakovės 2020 m. sausio 22 d. pasirašytą pranešimą apie darbo funkcijų atlikimo vietos pakeitimą ir kvietimą pokalbiui. Rašte buvo nurodyta, kad nuo 2020 m. vasario 1 d. keičiasi ieškovo darbo funkcijų atlikimo vieta, tačiau nebuvo nurodyta, kokia tai konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta, bei kartu su pranešimu nebuvo pateiktas joks naujas darbo grafikas. Šiuo raštu ieškovas taip pat buvo kviečiamas 2020 m. vasario 3 d. nuo 9 val. iki 12 val. atvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ administraciją dėl darbo funkcijų atlikimo vietos pakeitimo bei kitų su tuo susijusių detalių aptarimo. Ieškovas 2020 m. vasario 3 d. kartu su kitais bendrovės darbuotojais nuvyko atsakovės administracijos adresu. Faktiškai joks pokalbis dėl nurodytos situacijos nevyko, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius reikalavo pasirašyti kažkokius dokumentus (galimai naują darbo grafiką), su kuriais net neleido susipažinti, o ieškovui nepaklusus, pradėjo kalbėti pakeltu tonu, įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, viso pokalbio, kuris truko ne mažiau kaip dvi valandas, metu buvo užrakintos administracijos patalpų durys, išeiti buvo neįmanoma. Duris bendrovės direktorius atrakino tik ieškovui perspėjus, jog bus iškviesta policija. Akcentuotina tai, kad šio susitikimo metu atsakovė faktiškai nei žodžiu, nei raštu nesiūlė ieškovui darbo vietos kitame saugomame objekte, ieškovo nuomone, pasiūlymas buvo tik vienas - išeiti iš darbo savo noru. Ieškovo ir atsakovės 2020 m. vasario 3 d. susitikimas nedavė jokių rezultatų, ir ieškovas iš savo darbdavio administracijos išvyko nesuteikus jam jokios darbo vietos. Ieškovas 2020 m. vasario 4 d. kreipėsi į atsakovę raštu, prašydamas atsiųsti jam tolimesnio darbo grafiką ir kitus duomenis dėl tolimesnio darbo. Taip pat šiuo raštu ieškovas prašė jam nuo 2020 m. vasario 1 d. žymėti prastovas, nes darbas jam nėra suteiktas. Vėliau ieškovas dar kartą kreipėsi raštu į atsakovę, prašydamas atleisti jį iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Į šiuos abu prašymus atsakovė atsakė 2020 m. vasario 5 d. pasirašytu raštu „Siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu“, nurodydama, jog 2020 m. vasario 3 d. ieškovui tariamai buvo siūlyti objektai, į kuriuos atsakovė galėjo jį siųsti atlikti darbo pareigų ir kuriuos ieškovas tariamai galėjo rinktis, ar siūlyti sau priimtiniausią ar patogiausią variantą. Tačiau tai teigdama, atsakovė nenurodė, kokie konkrečiai objektai tariamai buvo siūlyti ieškovui ir kokie konkretūs darbo grafikai buvo pateikti. Nagrinėjant darbo ginčą darbo ginčų komisijoje, atsakovė teigė, jog ieškovas nuo 2020 m. vasario 4 d. turėjo tęsti darbą (duomenys neskelbtini), tuo tarpu liudytoja apklausta administracijos vadovė R. A. nurodė, kad nuo 2020 m. vasario 4 d. ieškovas darbą turėjo tęsti Kaune. Ieškovas neturėjo galimybės vykti į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. vasario 1 d., kadangi jam nebuvo suteikta ir nurodyta kita darbo funkcijų atlikimo vieta.
3. Ieškovas nurodė, kad jis 2020 m. vasario 6 d. gavo atsakovės 2020 m. sausio 30 d. pasirašytą reikalavimą pasiaiškinti raštu dėl tariamai 2020 m. sausio 23 d. darbo metu darbo vietoje sukeltos konfliktinės situacijos. Ieškovas tą pačią dieną pateikė atsakovei atsakymą raštu nurodydamas, jog savo darbines pareigas atlieka gerai ir pažeidimų nėra padaręs, iš AB „(duomenys neskelbtini)“ jokių nusiskundimų nėra gavęs, su jokiu kitu asmeniu konfliktinės situacijos nebuvo, taip pat nurodė, jog darbo vietoje yra vaizdo kameros. Šių kamerų užfiksuotas vaizdas galėtų ir/ar turėtų būti peržiūrėtas, esant abejonėms dėl konkrečios situacijos. Ieškovas 2020 m. vasario 14 d. gavo atsakovės pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – padaryti ir užfiksuoti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai. Ieškovui neaišku, kokį konkrečiai darbo pareigų pažeidimo faktą atsakovė laikė atleidimo iš darbo priežastimi. Dėl tariamų pravaikštų laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 14 d., iš pateikiamų paaiškinimų, rašytinių įrodymų visiškai akivaizdu, kad šis laikotarpis buvo priverstinė prastova. Atsakovo nurodytas tariamas konfliktas 2020 m. sausio 23 d. darbo vietoje su įsidarbinti atėjusiu asmeniu yra išgalvotas, kadangi jokio konflikto nebuvo, ieškovas niekaip nepažeidė savo darbinių pareigų, nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.
4. Ieškovas teigia patyręs neturtinę žalą, kurią įvertina 1 000 Eur dėl to, jog būdamas ilgametis, sąžiningas, lojalus UAB „(duomenys neskelbitni)“ darbuotojas, buvo atleistas iš darbo faktiškai nesant tam teisėto pagrindo. Taip pat ieškovas patyrė didelius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus 2020 m. vasario 3 d. atvykęs į darbovietės administracines patalpas buvo jose užrakintas ir direktoriaus įžeidinėjamas įvairiais necenzūriniais žodžiais, bei tokiu būdu žeminamas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė ir paaiškino, kad šalys 2014 m. balandžio 3 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 53-1/14 dėl apsaugos darbuotojo darbo atsakovės saugomuose objektuose. Ieškovas nuo 2016 m. birželio 1 d. buvo paskirtas vyr. apsaugos darbuotojo pareigoms. „(duomenys neskelbtini)“ saugomo (duomenys neskelbtini) vadovas P. S. 2020 m. sausio 24 d. pranešė apie darbuotojo netinkamą grubų ir nemandagų elgesį 2020 m. sausio 23 d. su kandidatu į jos dukterinės įmonės AB (duomenys neskelbtini)“ darbuotojus ir nurodė norintis, kad minėtas darbuotojas daugiau AB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos postuose nebedirbtų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė 2020 m. sausio 24 d. tiek žodžiu, tiek išsiųsdama SMS žinutę pareikalavo, jog darbuotojas pasiaiškintų dėl darbdavio kliento nusiskundimo bei savavališko darbo grafiko pakeitimo (minėta 2020 m. sausio 23 d. turėjo būti darbuotojo poilsio diena) ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. vasario 2 d. paskelbė jam prastovą ir nurodė likti namuose. Taip pat nurodė 2020 m. vasario 3 d. atvykti į atsakovės administracijos patalpas dėl darbo funkcijų vietos pakeitimo, kadangi dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos darbuotojui nebuvo įmanoma vykdyti darbo funkcijų(duomenys neskelbtini). Vietoj to, kad vykdytų atsakovės nurodymą ir prastovų metu liktų namie, 2020 m. sausio 26 d. ieškovas atvyko į (duomenys neskelbtini)postą ir nurodė jame darbą pradėjusiam kitam darbuotojui vykti namo. Siekiant neeskaluoti konflikto ir negadinti atsakovės reputacijos kliento AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų akivaizdoje, atsakovės atstovas leido kitam darbuotojui minėtą dieną palikti postą. Atsakovė 2020 m. sausio 30 d. pakartotinai paruošė ieškovui adresuotą reikalavimą pasiaiškinti raštu ir pranešimą apie darbo funkcijų atlikimo vietos pakeitimą, kurie darbuotojui buvo įteikiami per antstolio K. K. padėjėją, tačiau ieškovas piktybiškai atsisakė darbdavio siunčiamus dokumentus priimti. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 1 d. nutraukė saugos paslaugų teikimo sutartį su atsakove, dėl ko Tauragėje nebebuvo objekto, kuriame darbdavys būtų galėjęs suteikti darbo funkcijų atlikimo vietą darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. vasario 3 d. keturi minėto apsaugos posto darbuotojai ir ieškovas buvo iškviesti į darbdavio administracijos patalpas Kaune, iš kurių trys nusprendė nutraukti darbo santykius šalių sutarimu. Tuo tarpu ieškovas, kuris iki 2020 m. sausio 31 d. taip ir nepateikė pasiaiškinimo dėl darbo vietoje 2020 m. sausio 23 d. kilusio konflikto, 2020 m. vasario 3 d. pasiaiškinti tiek žodžiu, tiek raštu atsisakė, tęsti darbo kitoje darbuotojo pasirinktoje darbo funkcijų atlikimo vietoje atsisakė, dirbti darbdavio nurodymu darbo funkcijų atlikimo vietoje Kaune pagal pateiktą darbo grafiką nesutiko, darbo sutartį nutraukti šalių sutarimu, darbuotojui išmokant dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoką taip pat atsisakė.
6. Atsakovė nurodė, kad ieškovas 2020 m. vasario 4 d. raštais pareikalavo jam nuo 2020 m. vasario 1 d. žymėti prastovas, taip pat paprašė atleisti iš užimamų pareigų pagal DK 57 straipsnio nuostatas. Darbdavys, reaguodamas į darbuotojo prašymą, 2020 m. vasario 5 d. nurodė, jog darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę darbo funkcijas atlikdamas ne darbo grafike numatytu laiku, t. y. vietoj 2020 m. sausio 22 d. numatytos darbo dienos ją savavališkai pakeitė į 2020 m. sausio 23 d., be to, paskelbus darbuotojui prastovą nuo 2020 m. sausio 25 d. iki 2020 m. vasario 2 d., jis savavališkai vyko į darbo vietą ir joje buvo 2020 m. sausio 26 d. ir 30 d. Nepaisant to, siekdamas gražiuoju išspręsti susidariusią situaciją, darbdavys pakartotinai pasiūlė šalių santykius nutraukti šalių sutarimu. Ieškovas 2020 m. vasario 6 d. pateikė paaiškinimą, jog jokių darbo drausmės pažeidimų nepadarė, sutikimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių sutarimu nepateikė. Darbdavys 2020 m. vasario 14 d. pranešė darbuotojui, jog 2020 m. vasario 4–14 dienos laikomos pravaikštomis, o darbo sutartis nutraukiama DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Atsakovė teigia, kad ieškovo atleidimas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu yra teisėtas. Nuo pat darbo santykių pradžios ieškovui buvo žinoma, jog darbo sutartyje ir darbdavio lokaliniuose aktuose nurodyta, jog darbuotojo darbo vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomi objektai visoje Lietuvoje, su tokiomis darbo sutarties sąlygomis ieškovas sutiko ne tik ją pasirašydamas bei pasirašytinai susipažindamas su darbdavio lokaliniais aktais.
7. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtą neturtinę žalą, todėl reikalavimas šioje dalyje yra atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino ieškovo R. P. atleidimą iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu. Teismas ieškovo į darbą negrąžino, pripažino, kad 2014 m. balandžio 3 d. tarp ieškovo R. P. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis Nr. 53-1/14 yra nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Teismas priteisė ieškovui R. P. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 968,15 Eur (suma neatskaičius mokesčių) kompensaciją, 1 968,15 Eur (suma neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 224 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė atsakovei UAB „„(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo R. P. 713,24 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo R. P. valstybei 72,16 Eur žyminį mokestį ir 10,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybei 91,84 Eur žyminį mokestį ir 13,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
9. Teismas nustatė, kad ieškovui pagal 2020 m. sausio mėn. darbo grafiką buvo numatyta dirbti sausio 22 d. nuo 8 iki 24 val. iki 23 d. 8 val. Darbo grafikus įmonėje sudaro ir tvirtina apsaugos viršininkas arba pats įmonės vadovas. Ieškovas 2020 m. sausio 22 d. neatvyko į darbą darbo grafike numatytu laiku, o susikeitęs pamainomis su kitu apsaugos darbuotoju D. N., atvyko 2020 m. sausio 23 d. Atsakovės vadovo 2016 m. birželio 10 d. įsakyme Nr. 120-K „D. R. P. darbo sąlygų pakeitimo“ numatyta, kad R. P. nuo 2016 m. birželio 1 d. skiriamas vyr. apsaugos darbuotoju, kuris vykdo direktoriaus bei apsaugos vadovo tarnybinius pavedimus (objekto patikrą, bet kuriuo paros metu išeinančių darbuotojų patikrą, apsaugos darbuotojų kontrolę). Įsakyme nurodyta visus klausimus, susijusius su apsaugos darbuotojų darbu spręsti su vyr. apsaugos darbuotoju R. P.. UAB „„(duomenys neskelbtini)“ 2003 m. sausio 1 d. Instrukcijos „Saugos darbuotojo pareigos ir teisės“, 4 punktas numato, kad saugos darbuotojas privalo žinoti, kad saugos darbuotojai dirba pagal suderintą darbo grafiką. Darbo tvarkos taisyklių 14 punktas numato, kad bendrovės darbuotojų darbo grafikai, kuriuose nurodytos darbo, poilsio, šventinės dienos, darbo pradžia ir pabaiga, sudaromi kas mėnesį. Administracijos darbuotojų grafikas sudaromas kalendoriniams metams. Darbo grafikas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais, apie tai darbuotojui pranešant prieš 2 darbo dienas (pasirašytinai). Darbuotojai patys privalo susipažinti su darbo grafiku ir dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Apsaugos darbuotojų pareiginių nuostatų 1.8 punktas, be kita ko, numato, kad apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto saugą, privalo dirbti darbdavio nurodytu laiku nurodytoje vietoje.
10. Teismas, įvertinęs nurodytų lokalinių aktų turinį, sprendė, kad įmonėje darbo laiko pagal sudarytą darbo laiko grafiką keitimosi tvarka nėra aiški. Taip pat neaiški atsakovės 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 120-K „D. R. P. darbo sąlygų pakeitimo“ ieškovui suteiktų įgaliojimų, susijusių su darbo funkcijų atlikimu, apimtis. Teismas nurodė, kad darbo tvarkos taisyklių 14 punkte nurodyta, jog darbo grafikas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais, apie tai darbuotojui pranešant prieš 2 darbo dienas (pasirašytinai). Teismas nurodė, kad iš šio punkto lingvistinės formuluotės spręstina, kad darbo grafikas atsakingo asmens keičiamas tik ypatingais atvejais ir jį pakeitus darbuotojas privalo būti informuotas apie pasikeitimą pasirašytinai prieš dvi darbo dienas. Teismas pažymėjo, kad apsaugos darbuotojo pareiginių nuostatų 6 punktas numatė, jog kai apsaugos darbuotojo nėra darbe (laikinas nedarbingumas, atostogos ir pan.), jo pareigas atlieka kitas darbuotojas pagal įmonėje nustatytą tarpusavio pakeičiamumo tvarką ar paskirtas apsaugos viršininko nurodymu. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog įmonėje buvo nustatyta rašytinė tarpusavio pakeičiamumo tvarka. Teismas sprendė, kad šiuo atveju negali būti taikomas DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kadangi ieškovas pagal nurodytą darbo grafiką neatvyko, nes susikeitė su kitu darbuotoju, darbas vyko, apsaugos postas nebuvo paliktas be priežiūros, saugos darbuotojai užpildė atitinkamus dokumentus dėl susikeitimo. Tai, kad ieškovas nepranešė apie susikeitimą pagal nustatytą darbo grafiką, galėtų būti vertinama kaip darbo drausmės pažeidimas (Apsaugos darbuotojų pareiginių nuostatų 1.8 punktas), tačiau įmonėje nesant aiškios saugos darbuotojų tarpusavio pakeičiamumo tvarkos, šis pažeidimas negali būti laikomas šiurkščiu, o tuo labiau už jį taikoma pati griežčiausia nuobauda – atleidimas iš darbo.
11. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateiktas AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės pirkimo skyriaus vadovo P. S. 2020 m. sausio 24 d. pranešimas dėl netinkamo apsaugos darbuotojo elgesio, kuriame nurodoma, kad asmuo, norėdamas įsidarbinti, atėjo į AB„(duomenys neskelbtini)“ apsaugos postą ir paprašė saugos darbuotojo R. P. pateikti jam kandidato anketą, paprašius pakartotinai ją numetė, o paprašius rašiklio, buvo išvytas. Asmuo anketą užpildė namuose, atvežęs ją informavo, kad apsaugos darbuotojas buvo grubus ir elgėsi labai nemandagiai. Atsakovė ieškovo pareikalavo pasiaiškinti dėl šio įvykio. Ieškovas 2020 m. vasario 6 d. paaiškinime atsakovei nurodė, kad su neįvardintu asmeniu jokio konflikto nebuvo, jis žmonių neįdarbina, tik įteikia anketą, kurią patys užpildo. Su darbo santykiais susijusius klausimus sprendžia saugomo objekto administracija, viską filmuoja vaizdo kameros. Iš saugomo objekto administracijos nusiskundimų nėra gavęs. Teismas sprendė, kad nors teismo posėdyje liudytoja apklausta R. A. teigė, kad būta nusiskundimų dėl ieškovo netinkamo bendravimo su klientais ir anksčiau, tačiau į bylą jokių įrodymų nepateikta. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą netinkamai bendraudamas su interesantais apsaugos poste.
12. Teismas nurodė, kad į bylą pateikta vaizdo medžiaga ir antstolio M. P. 2020 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-20-84 patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jam nebuvo leista susipažinti su darbo sutarties nutraukimo projektu, taip pat nepateiktas pasiūlymas dėl darbo funkcijų atlikimo kitoje vietoje. Tokį atsakovės elgesį teismas vertino kaip nesąžiningą, nekeliantį pasitikėjimo jos darbuotojams. Nepasitikėdamas atsakove, ieškovas nesutiko priimti per antstolės padėjėją jam skirtų atsakovės dokumentų. Ieškovas 2020 m. vasario 4 d. pranešimu dėl darbo vietos prašė jį atleisti DK 57 straipsnio pagrindu, nes jam 2020 m. vasario 3 d. nebuvo pasiūlyta kita darbo vieta. Teismas nurodė, kad atsakovė, neturėdama galimybių pasiūlyti ieškovui darbo jo darbo funkcijų atlikimo vietoje ir ieškovui nesutinkant atlikti darbo funkcijų kitoje darbo vietoje nei Tauragė, turėjo tenkinti jo prašymą nutraukti darbo sutartį DK 57 straipsnio pagrindu, arba nurodyti priežastis, kodėl negali būti patenkintas ieškovo prašymas. Teismas pažymėjo, jog nerastas kompromisas tarp šalių negali būti pateisinama priežastimi vertinant ieškovą šiukščiai pažeidus darbo pareigas, pačiai darbdavei iki darbuotojo atleidimo dienos neišsprendus jo prašymo dėl atleidimo DK 57 straipsnio pagrindu.
13. Teismas nurodė, kad atsakovė teigė, jog siūlė ieškovui kitą darbo funkcijų atlikimo vietą, akcentavo, kad šalių sudarytos sutarties pagrindu ieškovo darbo funkcijų atlikimo vieta yra visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendė, kad ieškovo darbo vieta, tai yra reali darbo funkcijų atlikimo vieta buvo „(duomenys neskelbtini)esančiame objekte.
14. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė nustatytų pravaikštų laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 14 d. (imtinai) teisėtumo. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovė neįrodė sąlygų taikyti DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą egzistavimo, todėl sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Teismas nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta ne pagal 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, bet teismo sprendimu pagal DK 218 straipsnio 6 ir 4 dalis, negrąžinant ieškovo į darbą, nes ieškovas neprašė jo grąžinti į darbą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1235-852/2019). Teismas pažymėjo, kad darbo santykiai tarp šalių tęsėsi ilgiau nei 6 metus, bet trumpiau nei 8 metus, todėl ieškovui teismas priteisė 3 mėn. jo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją (656,05*3 mėn.=1 968,15 Eur) neatskaičius mokesčių.
15. Teismas nurodė, kad nuo ieškovo atleidimo iš darbo iki šio teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl išmokos suma sudarytų 7 872,60 Eur (656,05 Eur * 12 mėn.). Teismas pažymėjo, kad šalių darbo santykiai tęsėsi ilgą laiką, tačiau 2020 m. vasario 14 d. atsakovei nutraukus darbo sutartį, ieškovui jau 2020 m. balandžio mėnesį pavyko įsidarbinti kitoje įmonėje. Nors ieškovo atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą buvo pripažintas neteisėtu, atleidimo dieną buvo susiklosčiusi situacija, kai darbo santykiai negalėjo būti tęsiami, nes ieškovas darbo funkcijų atlikti įprastoje jų atlikimo vietoje nebegalėjo atsakovės klientei nutraukus paslaugų teikimo sutartį, t. y., kaip iš dalies pripažino ir pats ieškovas, galimai egzistavo sąlygos darbo santykiams nutraukti kitu, DK 57 straipsnyje nurodytu, pagrindu. Nurodytas aplinkybes teismas pripažino pakankamu pagrindu išmoką už priverstinės pravaikštos laiką sumažinti ketvirtadaliu iki 1 968,15 Eur (7 872,60 Eur / 4) (suma neatskaičius mokesčių). Teismas sprendė, kad tokia išmokos suma užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, kadangi, viena vertus, taps kompensacija ieškovui už jo su darbo santykiais susijusius praradimus, kita vertus, netaps neproporcingai didele finansine našta darbdaviui.
16. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, nenustatė, jog būtų pakenkta ieškovo galimybėms konkuruoti darbo rinkoje ir pan. (ieškovas jau po 1,5 mėnesio pradėjo dirbti kitoje įmonėje). Teismas pripažino, jog pažeidimo konstatavimas yra pakankama satisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą dėl neteisėto atleidimo. Teismas sprendė, kad kitos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl patirtos neturtinės žalos yra neįrodytos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui R. P. 7 872,60 Eur vidutinį atlyginimą už vienerius metus priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. vasario 14 d.), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas visiškai nepagristai vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką (bet ne daugiau, kaip už vienerius metus) išmoką sumažino trimis ketvirtadaliais (nors sprendime rašoma, jog išmoka mažinama ketvirtadaliu, tačiau priteista išmokos suma sudaro vieną ketvirtadalį 7872,60 Eur (vidutinis ieškovo darbo užmokestis už vienerius metus, neatskaičius mokesčių) sumos) ir priteisė ieškovui iš atsakovės 1 968,15 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas sprendime nenurodė nei vienos reikšmingos aplinkybės, dėl kurios būtų realus ir neginčijamas pagrindas didele dalimi mažinti priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį.
17.2. Teismas, spręsdamas dėl išmokos dydžio sumažinimo, neįvertino pakankamai ilgo ieškovo ir atsakovės darbo santykių laikotarpio, atsakovės, kaip juridinio asmens specifinio teisinio statuso, taip pat darbdavio turtinės padėties ir galimybės sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, nenustatė, kad vidutinio darbo užmokesčio už vienerius metus priteisimas ieškovui iš esmės būtų neproporcingas ir sukeltų ypatingai sunkių neigiamų padarinių atsakovei. Teismas netinkamai vertino ir tą aplinkybę, kad ieškovas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai ir be jokios išeitinės kompensacijos atleistas 2020 m. vasario 14 d., darbą kitoje įmonėje susirado ne iš karto, o tik po dviejų mėnesių. Ieškovo darbo užmokestis buvo minimalus, o išmoka priteistina neatskaičius mokesčių, todėl apskaičiuota išmokos suma nėra ir negali būti neadekvati, ar neproporcinga.
17.3. Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją, taip pat nurodyti argumentus, dėl kurių yra mažinama ši kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018).
17.4. Nors ieškovo pateiktame ieškinyje ir buvo nurodyta, jog dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą, tačiau ieškovo reikalavimas priteisti neturtinę žalą ieškinyje nebuvo suformuluotas, o 2020 m. lapkričio 23 d. žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas žodžiu patvirtino, jog tokio reikalavimo šioje byloje nekelia. Dėl tokio neteisingo reikalavimų ieškinyje vertinimo teismas padarė klaidą priteisdamas šalims bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintiems reikalavimams.
17.5. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė neteisingus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paskaičiavimus. Teismas nenurodė, kokiu būdu apskaičiuoja, jog ieškovo reikalavimai tenkinti 56 proc. apimtimi. Teismas neteisėtai sumažino ieškovui priteistinos išmokos dydį. Teismas pablogina ieškovo padėtį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kadangi tokiu būdu sumažino tenkinamų reikalavimų apimtį.
18. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Ieškovas, savavališkai nusprendęs dirbti kitą dieną, be jokių pateisinamų priežasčių neatvyko darbo grafike numatytą 2020 m. sausio 22 d. vykdyti jam priskirtų apsaugos darbuotojo pareigų, savavališkai ir neturėdamas jokio teisinio pagrindo pavedė jas atlikti kitam darbuotojui ir tokiu būdu pažeidė darbo tvarkos taisyklėse numatytą imperatyvų draudimą pavesti savo pareigas atlikti kitam darbuotojui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog būtent darbuotojas privalėjo įrodyti svarbių neatvykimo į darbą priežasčių egzistavimą, ko šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas neatliko, o teismas minėtas aplinkybes vertino ne darbuotojo, bet darbdavio nenaudai.
18.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė nustatytų pravaikštų laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 14 d. (imtinai) teisėtumo. Ieškovas neatvyko į darbą darbo grafike nurodytu laiku, t. y. pravaikštų faktą atsakovė įrodė, tuo tarpu ieškovas privalėjo įrodyti, kad į darbą neatvyko be svarbių priežasčių. Darbdavio nurodymas dirbti Kaune saugomame objekte, nes Tauragėje klientas nutraukė saugos paslaugų sutartį, vadovaujantis darbo sutarties sąlygomis ir darbdavio lokaliniais aktais, kuriais vykdydamas savo darbo funkcijas, privalėjo vadovautis darbuotojas, negalėtų būti laikomas darbo sutarties sąlygų pakeitimu DK 45 straipsnio prasme, todėl 2020 m. vasario 4 d. darbuotojo atsiųstas reikalavimas su juo darbo sutartį nutraukti DK 57 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas. Tačiau teismas, padarydamas priešingą išvadą, neva darbdavys privalėjo nutraukti su darbuotoju darbo sutartį DK 57 straipsnio pagrindu, netinkamai įvertino darbdavio lokalinius aktus ir šalių paaiškinimus.
18.3. Teismas atsakovės elgesį pripažino nesąžiningu vadovaudamasis pačios atsakovės pateiktais įrodymais (vaizdo medžiaga ir antstolio faktinių aplinkybių protokolu), kurie, priešingai nei nusprendė teismas, patvirtino ieškovo atsainų ir kategorišką požiūrį į darbdavį, nesutinkant su jokiais siūlymais spręsti susidariusią situaciją dėl Tauragėje netekto kliento.
18.4. Ieškovui buvo žinoma, jog darbo sutartyje ir darbdavio lokaliniuose aktuose nurodyta, jog darbuotojo darbo vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomi objektai visoje Lietuvoje, su tokiomis darbo sutarties sąlygomis ieškovas sutiko ją pasirašydamas bei pasirašytinai susipažindamas su darbdavio lokaliniais aktais. Darbuotojo atsisakymas atvykti į darbo funkcijų atlikimo vietą Kaune turėjo būti pripažintas nepagrįstu.
18.5. Ieškovas, nesutikdamas dirbti nei Kaune, nei nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu gaunant dviejų mėnesių dydžio išeitinę išmoką, nesielgė racionaliai. Ieškovas, manydamas, jog yra neteisėtai pakeistos jo darbo sąlygos, nesinaudojo DK numatytomis jo teisių gynimo priemonėmis (nesikreipė į DGK), o tiesiog neatvyko į darbą be jokios pateisinamos priežasties, dėl ko jo elgesys pagrįstai pripažintas pravaikštomis ir įvertintas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, nulėmęs darbo sutarties nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
18.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą netinkamai bendraudamas su interesantais apsaugos poste. Ieškovas buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 25.9. punkte numatyta, jog Darbuotojas privalo bendraujant su klientais ir bendradarbiais, laikytis etikos principų, 25.15. punkte nurodyta, jog įvykus konfliktui <... > kuo skubiau informuoti administraciją. Be to, Darbo tvarkos taisyklių 26.11. punkte numatytas draudimas kelti konfliktines situacijas. Ieškovas šiais lokaliniais teisės aktais nesivadovavo ir 2020 m. sausio 23 d. darbo vietoje sukėlė konfliktą su ketinančiu saugomame objekte įsidarbinti asmeniu. Atsakovė pateikė rašytinį įrodymą - AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupės pirkimo skyriaus vadovo P. S. 2020 m. sausio 24 d. pranešimą dėl netinkamo apsaugos darbuotojo elgesio. Šiuo atveju teismas netinkamai paskirstė tarp darbo ginčo šalių įrodinėjimo pareigas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, neva darbdavys neįrodė darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo.
Atsiliepimas
18.7. Atsakovė kategoriškai nesutinka, jog darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta neteisėtai. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nustačius priešingas aplinkybes, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo. Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose, kuriose ginčo santykiams taikytas DK, pasisakoma, kad DK 218 straipsnio 4 dalies nuostata, įtvirtinanti maksimalų priteistiną vidutinio darbo užmokesčio terminą, negali būti aiškinama kaip panaikinanti teisę, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio, įvertinti jo atitiktį šios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes. Dėl to darytina išvada, kad kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant 2002 m. DK 300 straipsnį, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi ir sprendžiant dėl kompensacijos priteisimo pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333- 684/2019, 50 punktas; 2019 m. lapkričio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327- 701/2019, 62 punktas). Atsakovės nuomone, priteistina suma turėjo būti mažinama ne keturis kartus (sudarydama 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio sumą), o daugiau - kad atitiktų tikruosius ieškovo patirtus netekimus, t. y. 1,5 mėnesį negautas pajamas (nes nuo 2020 m. balandžio mėnesio ieškovas įsidarbino kitoje darbovietėje).
19. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
19.1. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai paaiškino 2020 m. sausio 22 d. darbo laiko susikeitimo į sausio 23 d. su darbuotoju D. N. aplinkybes, t. y. paaiškino, jog dėl esamų stuburo problemų taikytos reabilitacijos kurse sausio 22 d. buvo likusi viena procedūrų diena, kurią jis privalėjo išnaudoti, todėl susikeitė darbo laiką su kitu darbuotoju D. N. ir į darbą nuvyko 2020 m. sausio 23 d. Dėl šios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog šiuo atveju negali būti taikomas DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kadangi ieškovas pagal nurodytą darbo grafikų neatvyko, nes susikeitė su kitu darbuotoju, darbas vyko, apsaugos postas nebuvo paliktas be priežiūros, saugos darbuotojai užpildė atitinkamus dokumentus dėl susikeitimo.
19.2. Atsakovė neįrodė nustatytų pravaikštų laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 4 d. iki vasario 14 d. teisėtumo ir visiškai nepagrįstai teigia, jog tariamai pravaikštų faktą atsakovė įrodė, o ieškovas privalėjo įrodyti, kad į darbą neatvyko dėl svarbių priežasčių. Teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovui buvo pasiūlyta konkreti kita jo darbo funkcijų atlikimo vieta ir kad jis su tuo pasiūlymu buvo supažindintas ir sutiko.
Atsiliepimas
19.3. Atsakovė, teigdama, jog ieškovas 2020 m. sausio 23 d. tariamai netinkamai bendravęs su atvykusiu įsidarbinti asmeniu ir tariamai sukėlęs konfliktą, šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, šį faktą privalėjo teisme įrodyti, t. y. įrodyti ne tik patį pažeidimo faktą, tačiau ir tai, kad tariamas pažeidimas buvo šiurkštus. Ieškovas vasario 6 d. paaiškinime išdėstė teisingas aplinkybes ir nurodė, jog jokio konflikto realiai nebuvo. Darbdavys, prieš vertindamas šią aplinkybę kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, privalėjo pats išsiaiškinti ir gauti neginčijamų įrodymų (pvz., peržiūrėti apsaugos posto vaizdo kameros įrašą), tačiau to nepadarė.
19.4. Atsakovė netinkamai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ieškovo teisiniai argumentai dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką yra išdėstyti ieškovo apeliaciniame skunde.
19.5. Teismas, išnagrinėjęs šią bylą, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai jas įvertino, dėl ko priėmė teisingą sprendimą dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu pripažinimo neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbo sutarties sąlygos, nustatančios darbo funkcijos atlikimo vietą, aiškinimo ir taikymo (DK 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (šiurkštus darbo pareigų pažeidimas) teisėtumo.
22. Ieškovas (toliau - ir apeliantas, R. P.) buvo atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, t. y. neatvykimą į darbą nuo 2020 m. vasario 4 iki vasario 14 d., neteisėtą pasikeitimą darbo dienomis 2020 m. sausio 22 d., netinkamą elgesį su interesantu 2020 m. sausio 23 d. (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pasikeitimas darbo dienomis su kitu darbuotoju D. N., kai ieškovas vietoje 2020 m. sausio 22 d. dirbo sausio 23 d., buvo pagrįstai pripažintas darbo drausmės pažeidimu, tačiau kvalifikuoti jį kaip šiurkštų pažeidimą būtų neproporcinga sankcija darbuotojui, o 2020 m. sausio 23 d. ieškovo padarytas pažeidimas - netinkamas (nemandagus) elgesys su interesantu, yra neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos išvadomis sutinka, ir atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės pakartoja atsiliepimo į ieškinį teiginius, atmeta kaip nepagrįstus.
24. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo darbo funkcijų atlikimo vieta buvo„(duomenys neskelbtini) ir kad po 2020 m. vasario 3 d. jam nebuvo pasiūlyta konkreti kita jo darbo funkcijų atlikimo vieta, todėl ieškovas negalėjo būti laikomas padaręs pravaikštas, kai, nelikus darbo vietos„(duomenys neskelbtini), neatvyko dirbti nuo vasario 4 iki 14 dienos į kitą įmonės vadovo jam pasiūlytą vietą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Pirmiausia, šalių sudarytos 2018 m. balandžio 20 d. darbo sutarties Nr. 53/14 1.1 punktas nustatė, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta ir būti keičiama. Ją darbuotojui nurodo darbdavys (UAB „„(duomenys neskelbtini)“ saugomuose objektuose bei renginiuose). Ši sąlyga atitinka DK 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atvejį, kad šalys gali susitarti, jog darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vieta yra nenuolatinė, darbuotojas dirba keliose vietose. Vadinasi, ieškovui įteikto 2020 m. sausio 22 d. darbdavio pranešimo, kad nuo 2020 m. vasario 1 d. keičiasi ieškovo darbo funkcijų atlikimo vieta, negalima laikyti pranešimu apie darbo sąlygų pakeitimą DK 45 straipsnio prasme, nes darbo sąlyga iš esmės nebuvo keičiama, darbdavys tik pateikė informaciją, kad nuo vasario 1 d. darbo funkciją reikės atlikti kitame objekte. Toks informacijos pateikimas laikytinas ne darbo sutarties sąlygos keitimu, o darbo grafiko nustatymu DK 115 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, kad darbo (pamainų) grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki jų įsigaliojimo. Šiuo atveju 2020 m. sausio 22 d. darbuotojui buvo pranešama ne konkrečiai sudarytas grafikas dirbti tam tikrame objekte, bet siūloma atvykti pas darbdavį ir pasirinkti vieną iš galimų variantų.
25. Kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos darbo sutarties sąlygą dėl darbo funkcijų atlikimo vietos, nepagrįstai nusprendė, kad darbo funkcijų atlikimo vieta yra „(duomenys neskelbtini), nors šalių susitarimas buvo, kad vieta gali būti keičiama ir priklauso nuo vadovo sprendimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021 pažymėjo, kad darbuotojo rašytinio sutikimo dėl darbo sąlygos – vietovės – pakeitimo neturi būti reikalaujama tais atvejais, kai darbo sutarties sudarymo metu joje buvo apibrėžtos vietovės, kuriose darbuotojas atliks darbo funkcijas, ir sutarties vykdymo metu darbuotojas perkeliamas iš vienos vietovės į kitą; darbuotoją ketinama perkelti dirbti iš vienos vietovės į kitą, nors abi vietovės įeina į darbo sutartyje apibrėžtą darbo funkcijų atlikimo teritoriją (pvz., darbuotoją perkelti iš savivaldybės X į savivaldybę Y, tačiau abi patenka į sutartyje apibrėžtą apskrities teritoriją Z). Tai paaiškinama tuo, kad darbo sutarties šalys laisva valia suderino tokį darbo organizavimo būdą ir tokios sąlygos darbuotojui yra priimtinos. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, darbuotojo rašytinio sutikimo dėl darbo sąlygos – vietovės – pakeitimo neturi būti reikalaujama, kai pačioje darbo sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta nesiejama su konkrečia (-iomis) vietove (-ėmis); pats darbo funkcijos atlikimo būdas yra tokio pobūdžio, kad funkcijos atlikimas negali būti siejamas su konkrečia vietove (pvz., kilnojamojo pobūdžio darbas, kurio esmė yra pervažiavimai į kitas vietoves). Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, vadovaudamasi DK 2 straipsnyje įtvirtintu darbo teisių gynybos principu ir CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išaiškino, kad DK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo perkėlimas dirbti į kitą vietovę reiškia tik tuos atvejus, kad darbuotojui siūloma pakeisti darbo sąlygas tokiu būdu, kad jo darbo funkcijų atlikimo vieta (-os) (darbo vieta (-os)) neterminuotai ar likusį darbo sutarties terminą būtų toje darbo sutartimi nesulygtoje vietovėje, kuri reikšmingai nutolusi nuo pirminės vietovės arba, nors reikšmingai ir nenutolusi, darbo funkcijų atlikimas darbo sutartimi nesulygtoje naujoje vietovėje darbuotojui asmeniškai sukelia neigiamus pokyčius.
26. Šioje byloje, kaip jau minėta, šalys dar 2018 m. balandžio 20 d. darbo sutartyje sutarė, kad darbo funkcijų atlikimo vieta gali būti keičiama, ją nurodo darbdavys (žr. šio sprendimo 24 pastraipą). Ieškovas su tokia sąlyga sutiko, darbo sutartį pasirašė, todėl negali argumentuoti, kad keičiant funkcijų atlikimo vietą buvo keičiamos jo darbo sutarties sąlygos. Atitinkamai ieškovo prašymas kvalifikuoti darbo sutarties su juo nutraukimą pagal DK 57 straipsnį (darbdavio iniciatyva ne dėl darbuotojo kaltės) negalėjo būti tenkinamas.
27. Antra, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. vasario 3 d. ieškovui atvykus į darbdavio administracijos buveinę Kaune, jam nebuvo pateiktas pasiūlymas atlikti darbo funkciją kitame objekte, negu atliko iki tol. Į bylą pateiktame vaizdo įraše, atliktame 2020 m. vasario 3 d., matyti, kad ant stalo, prie kurio sėdi ieškovas, yra padėtas darbo grafikas. Įrašo metu atsakovės darbuotoja R. A. sako ieškovui: „naujo objekto jūs atsisakot, yra padėta, kur dirbsit, grafiko jūs nesirašot“, ieškovas į tai nieko neatsako, neprieštarauja, kad grafiko negavo, nematė ar pan. Pats ieškovas, duodamas parodymus 2020 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje pripažino, kad 2020 m. sausio 30 d. į jo darbo vietą atvykusi antstolė „(duomenys neskelbtini) „kišo jam grafiką“, tačiau jis neėmė.
28. Išklausius 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2021 m. vasario 9 d. teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, kad atsakovės direktorius D. B. teigė vasario 3 d. pateikęs tris pasiūlymus: dirbti„(duomenys neskelbtini) , grafikas buvo padėtas ant stalo; liudytoja apklausta A. M. patvirtino, kad ieškovas atsisakė rašytis ant darbo grafiko, kuriuo jam siūlė kitą objektą, durys buvo dalinai atidarytos, ji pokalbį girdėjo. Liudytoja apklausta R. A. parodė, kad vasario 3 d. ieškovo buvo klausiama, kur jam patogiausia būtų dirbti, siūlė (duomenys neskelbtini), nes tai buvo artimiausia nuo „(duomenys neskelbtini)vieta, teikė konkretų darbo grafiką, tačiau ieškovas atsisakė pasirašyti. Pažymėtina, kad 2020 m. vasario 3 d. atsakovė surašė aktą dėl ieškovo atsisakymo pasirašyti dokumentus, kuriuo užfiksuota, kad ieškovui pasiūlyta darbo funkcijų atlikimo vieta Kaune, pateiktas konkretus darbo grafikas, tačiau ieškovas nesutiko, atsisakė pasirašyti, paaiškindamas, kad nedirbs niekur. Aktas pasirašytas A. M. ir R. R..
29. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovės veiksmai, kuriais ieškovui buvo pateikta informacija apie darbo grafiką nuo vasario 4 d., atitinka DK 115 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą pranešti apie naują darbo grafiką, nes byloje nustatyta, kad nauja darbo funkcijų atlikimo vieta buvo pasiūlyta, grafikas buvo bandomas įteikti sausio 30 d. (antstolės), pateiktas administracijos kabinete vasario 3 d., pagarsintas žodžiu. Įstatymas nereikalauja, kad grafikas būtų įteiktas kiekvienam darbuotojui raštu. Sutiktina su atsakovės direktoriaus aiškinimu 2020 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje, kad jeigu darbuotojas atsisako paimti dokumentus ir juos perskaityti, tai nėra kito būdo darbuotojui pateikti informaciją. Pažymėtina, kad DK 24 straipsnyje nustatyti sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiavimo savo teisėmis principai yra taikytini ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojui. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad nepasitikėdamas atsakove, ieškovas nesutiko priimti per antstolės padėjėją jam skirtų atsakovės dokumentų, tik patvirtina, kad ieškovas nebendradarbiavo su darbdaviu, atsisakė perskaityti jam pateiktą grafiką ir vykdyti darbo sutartį.
30. Kolegija pažymi ir tai, kad net jeigu daryti išvadą, kad 2020 m. vasario 3 d. šalys nesusitarė, kur ieškovas atliks darbo funkciją nuo 2020 m. vasario 4 d., tai ieškovas turėjo vasario 4 d. atvykti į darbdavio administracijos buveinę Kaune ir laukti tolesnių darbdavio nurodymų, kur jam dirbti. Tačiau ieškovas nuo vasario 4 d. į darbovietę nevyko, todėl atsakovė pagrįstai vertino, kad ieškovas padarė pravaikštas 2020 m. vasario 4-14 dienomis, kas laikytina šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme ir yra pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutartį.
31. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), todėl padarė neteisingas išvadas byloje, kad ieškovas buvo nepagrįstai atleistas iš darbo. Kvalifikavus ieškovo padarytus darbo drausmės pažeidimus (pravaikštas) kaip šiurkščius, atleidimas iš darbo pripažintinas teisėtu, todėl priimtas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.
32. Priėmus byloje priešingą sprendimą, kiti apeliacinių skundų argumentai neaptariami, nes neturi teisinės reikšmės naujam sprendimui. Pripažinus atleidimą iš darbo teisėtu, išmokos už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos nėra pagrindo priteisti.
33. Perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės išlaidos byloje sudaro 1 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 121 Eur išlaidų už antstolio paslaugas, iš viso 1 621 Eur pirmosios instancijos teisme, 89 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1000 Eur už apeliacinio skundo surašymą, iš viso 1089 Eur apeliacinės instancijos teisme. Šios sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų atlygintinų sumų. Ieškinį atmetus ir atsakovės apeliacinį skundą tenkinant, atsakovei iš ieškovo priteistina 2 710 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „„(duomenys neskelbtini)“, iš ieškovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2710 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo R. P., (duomenys neskelbtini) 6 Eur (šešis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.