- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- e3K-3-150-313/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07408-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimą ar nutartį panaikinti (iš dalies) ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Alė Bukavinienė (pran.), Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- VŠĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Alės Bukavinienės (pranešėja) ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo, neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir grąžinimo į buvusį darbą bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, dėl darbo užmokesčio už darbo dieną priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbovietės kaip būtinosios darbo sutarties sąlygos pakeitimą ir darbuotojo perkėlimą dirbti į kitą vietovę bei būtinybę pagrįsti darbo sąlygų keitimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių teisėjų (ne)šališkumą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė E. B. (toliau – ieškovė, darbuotoja), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. DGKS-6480 darbo byloje Nr. APS-116-17808/2019, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) įpareigoti atsakovę VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę (toliau – atsakovė, Ligoninė, darbdavė) vykdyti su ieškove sudarytą darbo sutartį Nr. 1941, pagal kurią ieškovė buvo priimta pas atsakovę į Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus stacionarą (nuo 2019 m. sausio 1 d. – Reabilitacijos skyrius) medicinos psichologe (1 etatu); 2) pripažinti ieškovės darbo sutarties sąlygų pakeitimą, ją perkeliant iš Ligoninės Reabilitacijos skyriaus į Ligoninės Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, neteisėtu ir tokį atsakovės sprendimą (įsakymą) panaikinti; 3) pripažinti Ligoninės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. P-2540 dėl ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtu bei pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu; 4) grąžinti ieškovę į pirmesnį darbą Ligoninės Reabilitacijos skyriuje medicinos psichologe (1 etatu); 5) priteisti iš atsakovės ieškovei: darbo užmokestį už 2019 m. gruodžio 27 d.; vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki grąžinimo į darbą dienos; 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Nurodė, kad nuo 2006 m. liepos 1 d. dirba Ligoninės Reabilitacijos skyriuje medicinos psichologe vieno etato krūviu. 2019 m. rugsėjo 11 d. gavo atsakovės pranešimą apie tai, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. keičiamos ieškovės darbo sutarties sąlygos, t. y. ieškovės užimamas medicinos psichologo 1 etatas Reabilitacijos skyriuje perkeliamas į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, darbo užmokestis nekeičiamas. Ieškovė, nesutikusi dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, Ligoninės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. P-2540 buvo atleista iš einamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. V-889 „Dėl Medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtina, kad ieškovės darbo sutarties sąlygų pakeitimas, ją perkeliant iš Ligoninės Reabilitacijos skyriaus į Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių, yra neteisėtas, todėl toks atsakovės sprendimas (įsakymas) naikintinas. Ieškovės nuomone, jos perkėlimas iš Reabilitacijos skyriaus į Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyrių yra tik dėl akių, nes vėliau bus atkurtas Reabilitacijos skyriuje medicinos psichologo etatas komandiniam darbui bei bus priimtas kitas darbuotojas. Atsakovė nepateikė darbo sutarties pakeitimo priežasčių realumo, ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo.
5. Nurodė, kad jai nebuvo pateikta išsami informacija apie struktūrinius pokyčius, konkrečias priežastis, neatsakyta, kodėl nesilaikoma reikalavimo, jog medicinos psichologas, teikiantis medicininės reabilitacijos paslaugas, yra būtinas kaip vienas iš komandos narių. Nors ieškovė prašė leisti susipažinti su tais dokumentais, kurie buvo aptariami du kartus (apie psichologų darbo paskirstymą), prašė leisti pasidaryti jų kopijas, toks prašymas neįvykdytas. Ieškovė prašė į darbo grupę, kur bus sprendžiamas klausimas dėl psichologų darbo reglamentavimo, įtraukti ir ją, tačiau toks ieškovės prašymas dėl jai nežinomų priežasčių taip pat nebuvo patenkintas. Ieškovę buvo vengiama išsamiai informuoti, atsakyti į jos keliamus klausimus. Ieškovės vertinimu, atsakovės nurodomais pertvarkymais tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su ieškove nutraukimą.
6. Pažymėjo, kad Ligoninės direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. P-2540 dėl jos atleidimo iš darbo neatitinka ir DK 65 straipsnio 3 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad sprendime nurodomas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Minėtame įsakyme cituojama tik teisės norma, tačiau ši teisės norma įtvirtina darbdavio pareigą atskleisti konkretų darbo sutarties nutraukimo pagrindą, o ne cituoti teisės normą.
7. Ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad darbdavė su ja pasielgė neetiškai, galimai diskriminavo ieškovę pagal amžių. Darbo sutarties nutraukimo pobūdis sukėlė jai didelius neigiamus išgyvenimus. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė patyrė stresą, pažeminimą, jai kilo sveikatos problemų.