- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-1235-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00761-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- UAB „Ukmergės butų ūkis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ir atsakovo UAB „Ukmergės butų ūkis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo (Ukmesgės rūmai) 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės butų ūkis“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija 2018 m. kovo 27 d. sprendimu atmetė ieškovo V. L. ieškinį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Šalies argumentai
2. Ieškovas V. L. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus; pripažinti, kad darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovo V. L. nutraukta pagal DK 59 straipsnį ir priteisti ieškovui V. L. šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; jeigu teismas spręstų, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo V. L. darbo sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, pripažinti, jog darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovo V. L. nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną ir priteisti ieškovui V. L. penkių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją; priteisti ieškovui V. L. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.
3. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš energetiko pareigų UAB „Ukmergės butų ūkis” vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktu, t. y. padarius šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą ir per paskutinius dvylika mėnesių padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Atsakovo nuomone, ieškovas padarė šiuos darbo pareigų pažeidimus: 1) netinkamai vykdė nurodymą per 2017 m. atlikti visus būtinus varžų matavimus dalyje administruojamų daugiabučių namų, kuriuose privaloma tą padaryti, ir apie negalėjimą įvykdyti šį nurodymą tinkamai nepranešė; 2) netinkamai vykdė nurodymą per 2017 m. atlikti įmonės administruojamų daugiabučių namų elektros sistemų profilaktinius patikrinimus ir apie negalėjimą įvykdyti šį nurodymą tinkamai nepranešė; 3) neįvykdė reikalavimo pateikti informaciją, susijusią su energetikos 2017 m. rezultatais, varžų matavimo protokolus bei preliminarų elektros sistemos patikrinimo ir varžų matavimų 2018 m. planą. Be to, jis 2017 m. lapkričio 10 d. jau buvo įspėtas dėl savavališko pasišalinimo iš darbo
4. Ieškovas teigė, kad kad 2017 m. lapkričio 9 d., ką patvirtino ir pats atsakovas reikalavime pasiaiškinti, ieškovas pateikė atsakovui varžų matavimo protokolus ir informaciją apie 2017 m. atliktus darbus. Todėl atsakovo teiginys, kad informacija ir dokumentai nebuvo pateikti, yra visiškai nepagrįstas. Nurodė, kad įmonėje veikia elektroninė užduočių sistema - JobDone. Šioje sistemoje įmonės vadybininkai ir Skambučių registravimo centro darbuotojai registruoja visas atliktinas užduotis įmonėje, taigi ir ieškovui deleguojamas užduotis. Ieškovas savo funkcijas vykdė ir darbus atlikdavo vadovaudamasis būtent šia JobDone užduočių sistema. Atsakovui visi ieškovui paskirti ir jo atlikti darbai buvo žinomi. Ieškovas neturėjo diskrecijos teisės pasirinkti, kurias užduotis vykdyti, o kurių nevykdyti. JobDone sistemoje yra registruojamos visos einamosios (registruoja vadybininkai) ir avarinės/skubios (registruoja Skambučių registracijos centras) užduotys. Ieškovas, kaip ir kiti darbuotojai, privalėjo atlikti visas užduotis, kurios jam yra suformuojamos. 2017 m. plane buvo preliminariai suplanuoti varžų matavimo patikrinimai 38 objektuose. Iš 2017 m. darbų suvestinės matyti, kad 2017 m. varžų matavimo patikrinimai buvo atlikti 59 objektuose. Taigi varžų matavimai buvo atlikti beveik dvigubai daugiau objektų nei buvo planuojama. Varžų matavimai buvo atliekami ir 2017 m. plane neįrašytuose objektuose, kai ieškovas, atlikdamas kitus darbus objekte, matydavo, jog pagal esančią situaciją ir poreikį yra būtinybė atlikti varžų matavimus. Tokiu atveju ši informacija ir adresai buvo perduodama/suderinama vadybininkams, kurie formuluodavo užduotį ieškovui JobDone sistemoje. Elektros įrenginių bandymų normų ir apimčių aprašo 13 punkte numatyta, kad eksploatavimo darbų vadovas atskiru nurodymu gali keisti įrenginių planinių bandymų, matavimų apimtis ir periodiškumus, jei tai nepablogina dirbančiųjų ar aplinkinių saugumo, nesumažina įrenginių patikimumo bei neprieštarauja gamintojų techninėje dokumentacijoje nustatytiems reikalavimams. Taigi ieškovas, kaip eksploatavimo darbų vadovas turėjo teisę, įvertinęs situaciją, siūlyti atlikti varžų matavimus objektuose, kurie neįtraukti į 2017 m. planą, tačiau kuriuose tokie matavimai yra reikalingi ir atvirkščiai, siūlyti keisti matavimų periodiškumus plane esančių objektų. Kaip matyti iš pačio atsakovo pateiktos 2017 m. darbų suvestinės, ieškovui nebuvo suformuluota nė viena užduotis atlikti elektros sistemos profilaktinį patikrinimą. Tačiau pažymėtina tai, kad vykdant kitus darbus objekte, dažniausiai yra įvertinama ir bendra objekto elektros sistemų būklė. Taigi iš esmės ši patikra yra atliekama. Ieškovas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) buvo nedarbingas. Pagal ieškovo pareiginius nuostatus, ieškovą pavaduoja Pastatų priežiūros skyriaus vadovas (2.5. p.). Tačiau šiuo laikotarpiu taip pat nebuvo formuluojamos užduotys ir atliekami profilaktiniai elektros sistemos patikrinimai, nors, kaip teigia atsakovas, jam jau buvo žinoma apie esančius neatitikimus. Tai dar kartą patvirtina, kad vykdomos tik užduočių sistemoje deleguojamos užduotys, o tokie patikrinimai nebuvo formuojami. Visi ieškovo atliekami darbai ir užduotys buvo puikiai žinomos atsakovui. Visus 2017 m. ieškovo darbus atsakovas galėjo matyti JobDone sistemoje, susiformuoti darbų suvestinę už atitinkamą laikotarpį. Tai, kad ieškovas nesulaukė jokių atsakovo priekaištų dėl atliekamų varžų matavimų rodo, kad varžų matavimai visuose objektuose, kurie matyti darbų suvestinėje, buvo būtini ir reikalingi. Atsakovas neginčija, jog ieškovas netinkamai atliko ar neatliko kurios nors jam suformuluotos užduoties. Tokiu atveju nesuprantama, kokį darbo pareigų pažeidimą galėjo padaryti ieškovas, jei visos užduotys yra deleguojamos tik per užduočių sistemą, o ginčo, kad šioje sistemoje deleguotos užduotys buvo tinkamai įvykdytos, nėra.
5. Ieškovas dėl atleidimo iš darbo pagal 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. padarius antrą tokį patį pareigų pažeidimą per vienerius metus, pažymi, kad naujajame DK įtvirtinta nuostata, jog antrasis pažeidimas turi būti toks pat. Šiuo atveju, atsakovo teigimu, ieškovui įspėjimas apie neva padarytą darbo pareigų pažeidimą skirtas už tai, jog jis darbuotojo pavaduotojui paprašius tuojau pat neatvyko iš objekto į įmonės patalpas. Ieškovo vertinimu, ieškovo tariamai padarytų darbo pareigų pažeidimų jokių būdu negalima vertinti kaip tokių pačių. Atsakovo argumento, jog ieškovas atsisakė vykdyti teisėtus vadovo reikalavimus, negalima laikyti pagrįstu, kadangi tokiu atveju naujojo DK nuostata dėl antro tokio pačio pažeidimo netektų prasmės, kadangi bet kokį pažeidimą būtų galima vertinti kaip teisėtų reikalavimų nevykdymą ir vertinti kaip tokį patį. Ieškovui yra nesuprantama, kokiu pagrindu ir dėl kokių teisėtų reikalavimų (kokiame teisės akte įtvirtintų) nevykdymą jam neva buvo skirtas įspėjimas. Paaiškino kad jam atliekant savo tiesiogines funkcijas ir vykdant daugiabučio namo apžiūrą paskambino direktoriaus pavaduotojas ir paprašė grįžti į įmonę. Baigęs darbą su brigada ieškovas grįžo į įmonę, tačiau direktoriaus pavaduotojo tuo metu įmonėje jau nebebuvo. Šiuo atveju ieškovas nesupranta, kokį pareiginių nuostatų ar kito vidinio teisės akto nuostatą pažeidė ir kur jam nustatyta pareiga vos paskambinus direktoriaus pavaduotojui mesti visus atliekamus darbus ir prisistatyti į įmonę. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, šios situacijos nėra pagrindo vertinti kaip darbo pareigų pažeidimo, kadangi ieškovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Atkreipia dėmesį į tai, kad jam joks įspėjimas raštu dėl darbo funkcijų neforminimo aktuose ar protokoluose nebuvo skirtas.
6. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad 2018 m. sausio 24 d. jam buvo ženkliai padidintas darbo užmokestis dėl tenkančio didelio darbo krūvio nuo 450 Eur iki 1040 Eur. Tokie atsakovo veiksmai akivaizdžiai parodo, kad jis nebuvo vertinamas kaip pasitikėjimą praradęs, darbo pareigų pažeidimus darantis ir nepatikimas darbuotojas. Kadangi ieškovo atleidimas iš darbo buvo sąlygotas atsakovo subjektyvaus požiūrio, jog ieškovas nėra tinkamas šioms pareigoms, ieškovas turėtų būti atleistas iš darbo DK 59 straipsnio pagrindu (darbdavio valia), kadangi tokia buvo tikroji atsakovo valia, t. y. netęsti darbo santykių su ieškovu.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas 2018 m. vasario 1 d. atleido ieškovą V. L. iš darbo nuo (duomenys neskelbtini) dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, t. y. kad buvo netinkamai vykdomas 2007 m. vasario 22 d. direktoriaus įsakymas Nr. 4 ir nebuvo įvykdytas teisėtas direktoriaus nurodymas per 2017 m. atlikti visus būtinus varžų matavimus dalyje administruojamų daugiabučių namų, kuriuose buvo privaloma tą padaryti (2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr.ISV17-ll patvirtinto 2017 m. strateginių veiklos tikslų ir uždavinių plano 2.1.4 punktas) bei apie šio įsakymo neįvykdymą arba negalėjimą įvykdyti šio įsakymo nebuvo laiku ir tinkamai pranešta. Tokiu neveikimu buvo pažeistas Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių aprašo (Energetikos ministro 2016 m. spalio 26 d. įsakymas Nr.I-281) 493 ir 531 punktuose numatytas matavimų periodiškumas daugiabučiuose namuose bei pažeistos Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės (Energetikos ministro 2010 m. kovo 10 d. įsakymas Nr.1-100). Dėl šių pažeidimų nebuvo tinkamai užtikrintas įmonės administruojamų daugiabučių namų bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų ir įrenginių saugumas, dėl ko galėjo kilti pavojus daugiabučių namų gyventojų sveikatai ar net gyvybei, buvo atsiradusi rizika jų turto sugadinimui. Be to, buvo netinkamai vykdomas 2007 vasario 22 d. direktoriaus įsakymas Nr.4 ir nebuvo įvykdytas teisėtas direktoriaus nurodymas per 2017 m. atlikti įmonės administruojamų daugiabučių namų elektros sistemų profilaktinius patikrinimus (2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr.ISV17-ll patvirtinto 2017 m. strateginių veiklos tikslų ir uždavinių plano 2.1.5 punktas) bei apie šio įsakymo neįvykdymą arba negalėjimą įvykdyti šio įsakymo nebuvo pranešta. Dėl šių pažeidimų nebuvo tinkamai užtikrintas įmonės administruojamų daugiabučių namų bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų ir įrenginių saugumas, pažeidžiamas Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių aprašas, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, dėl ko galėjo kilti pavojus daugiabučių namų gyventojų sveikatai, buvo atsiradusi rizika jų turto sugadinimui. Dėl tokio neveikimo /netinkamo veikimo (aprašyto (i) ir (ii) punktuose) prižiūrint daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo elektros inžinerines sistemas buvo sukeltas pavojus įmonės reputacijai bei neužkirstas kelias potencialiems finansiniams nuostoliams, kuomet dėl tokio neveikimo/netinkamo veikimo įmonei tektų atlyginti žalą gyventojams, patyrusiems nuostolių dėl netinkamo bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų veikimo; taip pat tokiu neveikimu sukeltas pavojus gyventojų sveikatai ir gyvybei, jų turto saugumui. Nebuvo įvykdytas teisėtas direktoriaus reikalavimas pateikti informaciją, susijusią su energetiko darbų 2017 m. rezultatais bei varžų matavimo protokolus įmonės administruojamuose daugiabučiuose (2018 m. sausio 22 d. direktoriaus raštas Nr.VD18-4) ir nebuvo įvykdytas teisėtas direktoriaus nurodymas iki 2018 m. sausio 29 d. pateikti preliminarų elektros sistemų patikrinimo ir varžų matavimo 2018 m. planą (2018 m. sausio 24 d. 11:36 direktoriaus elektroninis laiškas). Taip pat nebuvo įspėta ir/ar paaiškinta apie atsisakymo ar negalėjimo tą padaryti priežastis. Dėl šių priežasčių įmonė negalėjo laiku ir tinkamai susiplanuoti veiksmų, reikalingų užtikrinti tinkamą ir savalaikį administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo elektros inžinerinių įrenginių priežiūrą. 2017 m. lapkričio 9 d. direktoriaus įsakymu Nr.ISP17-127 energetikas V. L. buvo įspėtas dėl darbo drausmės pažeidimo - be priežasties atsisakymo vykdyti teisėtus ir pagrįstus aukštesnio vadovo reikalavimus - ir, kad už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą gresia atleidimas iš darbo.
8. Atsakovas paymėjo, kad pagal V. L. statusą ir reikalingus darbo įgūdžius, jam yra taikytini padidinti asmeninio bei profesinio kompetentingumo reikalavimai. V. L. buvo supažindintas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis ir jo pareigine instrukcija, jam buvo privalomos žinoti DK nustatytos bendrosios darbuotojų pareigos. DK normos, darbo sutartis įpareigojo ieškovą būti lojaliam darbdaviui, dirbti dorai, sąžiningai, savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams. V. L., turinčio savo pavaldume asmenų, darbo specifika ir pobūdis, darbo funkcijų svarba įmonei lėmė ir lemia tai, kad darbdaviui yra svarbu, jog jis tokiu asmeniu pasitikėtų. V. L. 2018 m. vasario 1 d. atsakyme į direktoriaus paklausimą dėl neatliktų reikalingų varžų matavimų ir kt., paaiškino, kad „pateiktame užklausime išvardinti galimai praleisti terminai finansiniams ar kitiems įmonės rodikliams jokios įtakos nesudaro ir nėra nenuginčijami“. Tokiu būdu V. L. akivaizdžiai pademonstravo, kad jis sistemingai sąmoningai ignoruoja ir nevykdo elektros sistemos ir jos įrenginių priežiūrai keliamų pagrindinių reikalavimų, t. y. išvengti nelaimingų atsitikimų pavojaus (STR 2.02.02.:2004. „Gyvenamieji pastatai“), apsaugoti asmenis, naminius gyvūnus ir turtą nuo tiesioginio ar netiesioginio kontakto, galimų nelaimingų atsitikimų (STR 2.01.01(4):2008. Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“): gaisras ar sprogimas sukeltas elektros iškrovos, sužalojimas elektros srove, nudegimas prisilietus prie įkaitusio paviršiaus, pavojus užkliūti, nukristi tamsoje; užtikrinti, kad neatsirastų pavojingų reiškinių (įkaitimo, kibirkščiavimo, spinduliavimo) ( EEB 73/23/EEC Direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo); užtikrinti elektros įrangos optimalų naudojimo terminą; neleisti jai nusidėvėti anksčiau laiko (STR 1.12.05:2010 Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai, 7.1 p.; Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys, patvirtinai Energetikos ministro 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr.I-281); prievolių pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles ir STR12.05:2010 Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai užtikrinimas: užtikrinti elektros bendrosioms reikmėms tiekimą pagal nustatytus standartus (Taisyklių 58.4 p.); teikti ataskaitas ir vesti techninę dokumentaciją; užtikrinti pastato elektros sistemų eksploataciją pagal pastato paskirtį (Taisyklių 58.4 p.); eksploatuoti elektros sistemas ir įrenginius pagal gamintojų parengtas instrukcijas (Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys, 1.1 p, 1.6 p.; vykdyti elektros tinklo operatoriaus ir Energetikos inspekcijos įpareigojimus.
9. Taip pat atsakovas nesutiko su ieškovov nurodytomis pavestų darbų neatlikimo priežastimis. V. L. nepagrįstai teigia, kad „pats vadovas techninės priežiūros darbus nustumia į antrą planą prieš aktuojamus darbus. Atlikti darbus iš kaupiamųjų lėšų ir techninės priežiūros darbų paraleliai neįmanoma dėl žmogiškųjų resursų”. Atsakovo teigimu pats V. L. rinkosi, kokius darbus atlikti ir pavedė darbus atlikti pavaldiems 4 elektrikams, t. y. rinkosi žymiai pelningesnius darbus (apmokamus priedu 65 proc. Pagal 2009 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr.17,), nei techninės priežiūros (eksploatacijos) darbus, (apmokamus priedu tik 12 proc. Pagal 2015 m. kovo 27 d. įsakymą Nr.18). Atsakovo teigimu, ieškovas vykdydamas savo darbo funkcijas padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, dėl ko buvo pagrindas taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo.
10. Teisme buvo apklausti liudytojai A. B., S. O., R. I., E. M. ir A. K.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: pripažinti neteisėtu UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu darbo sutarties nutraukimą su ieškovu V. L. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus; pripažinti, kad darbo sutartis tarp atsakovo UAB „Ukmergės butų ūkis“ ir ieškovo V. L. nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnį; priteisti iš atsakovo UAB „Ukmergės butų ūkis“ ieškovui V. L. šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t. y. 4059,18 Eur; priteisti iš atsakovo UAB „Ukmergės butų ūkis“ ieškovui V. L. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo UAB „Ukmergės butų ūkis“ ieškovui V. L. 91 Eur žyminio mokesčio.
12. Teismas nustatė, kad pagal 2007 m. vasario 20 d. Darbo sutartį Nr. 49 ieškovas V. L. priimtas dirbti UAB „Ukmergės būtų ūkis“ energetiko pareigose, darbo funkcijos – atsakingas už visą elektros ūkį bendrovėje ir administruojamuose objektuose. UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 4 V. L. paskirtas atsakingu už visa elektros ūkį bendrovėje, administruojamuose objektuose ir katilinėse. 2017 m. lapkričio 8 d. direktoriaus pavaduotojas N. Ž. Tarnybiniu pranešimu Bendrovės direktoriui nurodė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. apie 13 val. susiekus telefonu su energetiku V. L. ir paprašius susitikti, pastarasis negalėjo aiškiai paaiškinti, kodėl negali susitikti; V. L. minėjo, kad važiuoja iš objekto ((duomenys neskelbtini)) tvarkyti asmeninių reikalų; V. L. nesugebėjo atsakyti, kodėl apie asmeninių reikalų tvarkymą neinformavo nei skyriaus vadovo, nei įmonės vadovo ar jo pavaduotojo; V. L. atsisakė prisistatyti į įmonę, nurodęs, kad prisistatys, kai galės, bet darbo vietoje tą dieną nepasirodė ir su pavaduotoju iki pat darbo dienos pabaigos nesusiekė. 2017 m. lapkričio 8 d. raštu V. L. atsakant į 2017 m. lapkričio 8 d. N. Ž. tarnybinį pranešimą paaiškino, kad sulaukęs N. Ž. skambučio, nesuprato, kodėl kviečiamas vykti į įmonę, pasiūlė darbo reikalus aptarti telefonu, paaiškino, kad tik baigęs suplanuotus darbus - namų apėjimus, atvyks į darbovietę, kad N. Ž. bendravimo stilius nebuvo profesine prasme konstruktyvus, su priekabiavimo požymiais, nesprendžiantys darbinių klausimų, trukdantys be dirbtinių vidinių įtampų atlikti tiesiogines pareigas. 2017 m. lapkričio 9 d. 11 val. direktorius elektroniniu laišku nurodė V. L. iki 13 val. pateikti visus per 2017 metus atliktų daugiabučių elektros sistemų patikrinimų, kurie buvo numatyti 2017 m. ilgalaikiame plane, aktus su parašais. 2017 m. lapkričio 9 d. 12.35 val. V. L. elektoriniu laišku direktoriui paprašė patikslinti reikiamų dokumentų formą, nes esama formuluotė neaiški, kad galėtų kitai dienai paruošti. 2017 m. lapkričio 9 d. 13.30 val. direktorius elektroniniu laišku V. L. nurodė, kad įmonės direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr.ISV17-ll patvirtinto 2017 m. strateginio veiklos tikslų ir uždavinių planą su jo priedais (toliau – 2017 m. įmonės strateginis veiklos planas); kadangi vadovaujantis minėtu dokumentu šie patikrinimai jau turėjo būti atlikti, todėl jokių dokumentų papildomai rengti nereikia, tereikia juos tik pateikti (el. b. 2 t., b. l. 84-87). 2017 m. lapkričio 9 d. direktoriaus įsakymu Nr.ISP17-127 energetikas V. L. buvo įspėtas dėl darbo drausmės pažeidimo - be priežasties atsisakymo vykdyti teisėtus ir pagrįstus aukštesnio vadovo reikalavimus - ir, kad už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą gresia atleidimas iš darbo. Šis įspėjimas išsiųstas susipažinti V. L. per įmonės vidaus dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ 2017 m. lapkričio 9 d., apie tai elektroniniu paštu info@ukmerge.lt informuojant įmonės administratorę. Nuo (duomenys neskelbtini) V. L. nebuvo darbe dėl ligos (el. b. 1 t., b. l. 16-19). 2017 m. sausio 22 d. įmonės direktorius raštu paprašė V. L. iki 2018 m. sausio 24 d. pateikti paaiškinimus: kodėl neatliktas nei vienas pagal strateginį planą numatytas kasmetinis elektros sistemų patikrinimas; kodėl nebuvo pranešta apie tai, kad vadovaujantis planu ne visi nurodyti veiksmai yra atliekami; kodėl neparengtas ir nepateiktas direktoriui tvirtinti 2018 m. varžų matavimo planas; kodėl buvo pradelsti nurodytų objektų varžų matavimų terminai (duomenys neskelbtini) ir kitų; kodėl neatlikti reikalingi varžų matavimai daugiabučiuose namuose: (duomenys neskelbtini) (viso 26 objektai). Be to, direktorius pareikalavo nedelsiant pateikti visų įmonės administruojamų objektų paskutinius atliktų varžų matavimų ar kitų patikrinimų protokolus. 2018 m. sausio 31 d. direktorius raštu „Dėl paaiškinimo pateikimo“ Nr.VD18-9 V. L. nurodė, kad direktoriaus 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr.VD18-4 bei 2018-01-24 elektroniniu laišku pareikalauta, kad V. L. iki 2018 m. sausio 29 d. pateiktų preliminarų elektros sistemų patikrinimų ir varžų matavimo 2018 m. planą, tačiau abiem atvejais nurodymas neįvykdytas, todėl V. L. paprašytas iki 2018 m. vasario 1 d. 9 val. paaiškinti, kodėl neįvykdė reikalavimų. UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriaus 2018 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ISP18-13, V. L. nustatytas 1040 Eur mėnesinis darbo užmokestis dėl padidėjusio darbo krūvio (el. b. 1 t., b. l. 12). 2018 m. vasario 1 d. V. L. raštu „Atsakymas į paklausimą 2018 m. sausio 22 d. direktoriui nurodė, kad dėl praleistų strateginių veiklos tikslų ir uždavinių planų terminų jis pastabas pareiškė, tik nebuvo išgirstas, pastabų per 11 darbo metų iš kontroliuojančios Valstybinės energetikos inspekcijos neturėjo, pradėjus 2017 m. įmonėje diegti ISO standartą elektros priežiūros darbai buvo dirbtinai įtraukti - pritempti į įvairiausius strateginių veiklos tikslų ir uždavinių planus, įstatyti į nerealistiškus rėmus, pats vadovas techninės priežiūros darbus nustumia į antrą planą prieš aktuojamus darbus, atlikti darbus iš kaupiamų lėšų ir techninės priežiūros darbus paraleliai fiziškai neįmanoma dėl žmogiškųjų resursų, direktorius, kaip darbdavys, yra stipresnė pusė darbo santykiuose tarp darbdavio ir pavaldinio ir tuo direktorius naudojasi darant jam spaudimą. 2018 m. vasario 1 d. V. L. raštu „Atsakymas į paklausimą 2018 m. sausio 31 d.“ direktoriui nurodė, kad jo ligos metu daugiau kaip 2 -jų mėnesių laikotarpyje nebuvo paskirtas pavaduojantis asmuo, atsakingas už elektros ūkį, kuris turėjo perimti visas V. L. funkcijas; per tą laikotarpį nebuvo vedama - atnaujinama dokumentacija - žurnalai, nevykdomas darbuotojų atestavimas, nevykdomas elektrotechninio personalo darbų saugos organizavimas pagal galiojančius energetikos teisės aktus, todėl po ligos jis skyrė dėmesį į elektrotechninio personalo darbų saugos organizavimą ir paminėtos dokumentacijos tvarkymą. UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. ISP18-21 darbo sutartis nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės), nes ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimus, t. y. netinkamai vykdė 2007 m. vasario 22 d. direktoriaus įsakymą Nr.4 ir neįvykdė teisėto direktoriaus nurodymo per 2017 m. atlikti visus būtinus varžų matavimus dalyje administruojamų daugiabučių namų, kuriuose buvo privaloma tą padaryti (2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr.ISV17-ll patvirtinto 2017 m. strateginių veiklos tikslų ir uždavinių plano 2.1.4 punktas) bei apie šio įsakymo neįvykdymą arba negalėjimą įvykdyti nebuvo laiku ir tinkamai pranešta. Tokiu neveikimu buvo pažeistas Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių aprašo (Energetikos ministro 2016 m. spalio 26 d. įsakymas Nr.I-281) 493 ir 531 punktuose numatytas matavimų periodiškumas daugiabučiuose namuose bei pažeistos Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės (Energetikos ministro 2010 m. kovo 10 d. įsakymas Nr.1-100). Dėl šių pažeidimų nebuvo tinkamai užtikrintas įmonės administruojamų daugiabučių namų bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų ir įrenginių saugumas, dėl ko galėjo kilti pavojus daugiabučių namų gyventojų sveikatai ar net gyvybei, buvo atsiradusi rizika jų turto sugadinimui. Be to, buvo netinkamai vykdomas 2007 vasario 22 d. direktoriaus įsakymas Nr.4 ir nebuvo įvykdytas teisėtas direktoriaus nurodymas per 2017 m. atlikti įmonės administruojamų daugiabučių namų elektros sistemų profilaktinius patikrinimus (2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr.ISV17-11 patvirtinto 2017 m. strateginių veiklos tikslų ir uždavinių plano 2.1.5 punktas) bei apie šio įsakymo neįvykdymą arba negalėjimą įvykdyti šio įsakymo nebuvo pranešta. Dėl šių pažeidimų nebuvo tinkamai užtikrintas įmonės administruojamų daugiabučių namų bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų ir įrenginių saugumas, pažeidžiamas Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių aprašas, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, dėl ko galėjo kilti pavojus daugiabučių namų gyventojų sveikatai, buvo atsiradusi rizika jų turto sugadinimui. Dėl tokio neveikimo/netinkamo veikimo (aprašyto (i) ir (ii) punktuose) prižiūrint daugiabučių gyvenamųjų namų bendro naudojimo elektros inžinerines sistemas buvo sukeltas pavojus įmonės reputacijai bei neužkirstas kelias potencialiems finansiniams nuostoliams, kuomet dėl tokio neveikimo/netinkamo veikimo įmonei tektų atlyginti žalą gyventojams, patyrusiems nuostolių dėl netinkamo bendrojo naudojimo elektros inžinerinių sistemų veikimo; taip pat toliau neveikimu sukeltas pavojus gyventojų sveikatai ir gyvybei, jų turto saugumui; Nebuvo įvykdytas teisėtas direktoriaus reikalavimas pateikti informaciją, susijusią su energetiko darbų 2017 m. rezultatais bei varžų matavimo protokolus įmonės administruojamuose daugiabučiuose (2018 m. sausio 22 d. direktoriaus raštas Nr.VD18-4) ir nebuvo įvykdytas teisėtas direktoriaus nurodymas iki 2018 m. sausio 29 d. pateikti preliminarų elektros sistemų patikrinimo ir varžų matavimo 2018 m. planą (2018 m. sausio 24 d. 11:36 direktoriaus elektroninis laiškas). Taip pat nebuvo įspėta ir/ar paaiškinta apie atsisakymo ar negalėjimo tą padaryti priežastis. Dėl šių priežasčių įmonė negalėjo laiku ir tinkamai susiplanuoti veiksmų, reikalingų užtikrinti tinkamą ir savalaikį administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo elektros inžinerinių įrenginių priežiūrą.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai, nesant teisinio pagrindo atleido jį iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktą (dėl darbuotojo kaltės). Ieškovo manymu, šiuo atveju jis turėjo būti atleistas iš darbo pagal DK 59 straipsnį (darbdavio valia). DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas); per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis). Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo DK 58 straipsnio 3 dalyje nėra nenumatyto baigtinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimų sąrašo, tačiau visais atvejais juo laikytini pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
14. Vertindamas bylai reikšmingus faktus teismas pažymėjo, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“ 2007 m. vasario 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. 4 V. L. paskirtas atsakingu už visą elektros ūkį bendrovėje, administruojamuose objektuose ir katilinėse. UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu „Dėl įmonės 2017 m. strateginių veiklos tikslų ir uždavinių patvirtinimo“ buvo patvirtintas UAB „Ukmergės butų ūkis“ 2017 m. strateginių veiklos tikslų ir uždavinių planas su jo priedais; įpareigoti įmonės padalinių vadovai ir darbuotojai užtikrinti plane numatytų veiksmų įgyvendinimą. Šio plano priedai yra UAB „Ukmergės butų ūkis“ 2017 m. daugiabučių varžų matavimo planas ir daugiabučių elektros sistemos patikrinimų planas. V. L. su šiuo įsakymu yra susipažinęs. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad, atsakovo vertinimu, ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo drausmę netinkamai vykdydamas 2007 m. vasario 22 d. direktoriaus įsakymą Nr. 4 ir neįvykdęs įmonės direktoriaus nurodymo per 2017 m. atlikti visus būtinus varžų matavimus dalyje administruojamų daugiabučių namų, kuriuose privaloma tą padaryti, bei per 2017 m. atlikti įmonės administruojamų daugiabučių namų elektros sistemos profilaktinius patikrinimus. Be to, įmonės direktoriaus reikalavimas pateikti informaciją, susijusią su energetikos 2017 m. rezultatais, varžų matavimo protokolus bei preliminarų elektros sistemos patikrinimo ir varžų matavimų 2018 m. planą. Teismo vertinimu, atsakovo nurodomi ieškovo padaryti pažeidimai, šiuo atveju negali būti vertinami kaip šiurkštus darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Iš liudytojų R. I., E.M. ir A.K. paaiškinimų teismas nustatė, kad beveik visi įmonės darbuotojai buvo susipažinę su 2017 m. įmonės strateginiu veiklos planu, turėjo jį vykdyti, tačiau R.I. nurodė, kad pirmaisiais metais visas administravimo skyrius neįvykdė šio plano, dėl to buvo sumažinti priedai darbuotojams. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ne vien tik ieškovas, tačiau visa įmonė ir jos darbuotojai patyrė sunkumų įgyvendinant bendrovės siektinų rezultatų strategiją ir tai galėjo lemti įvairios priežastys, t. y. tiek paties minėto strateginio plano realumas, tiek darbuotojui sudarytos sąlygos jį įgyvendinti, tiek paties darbuotojo vangumas ar laiko planavimo gebėjimai. Taigi šiuo atveju, vertinant ieškovo veiksmus nevisiškai įgyvendinant 2017 m. įmonės strateginį veiklos planą turi būti įvertintos aplinkybės, dėl ko buvo atlikti ne visi būtini varžų matavimai ir daugiabučių namų elektros sistemos profilaktiniai patikrinimai. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas buvęs UAB „Ukmergės butų ūkis“ priežiūros skyriaus vadovas S. O., kurio pavaldume buvo ieškovas V. L., patvirtino, kad V. L. neturėjo jokių galimybių įgyvendinti įmonės strateginio plano energetikos srityje. Vien varžų matavimai užtrukdavo apie 30 valandų. Liudytojo teigimu, tokį planą įgyvendinti reiktų apie 50 žmonių, o įmonėje dirbo 4 elektrikai – du iš jų dirbo avarinėje, kiti darė kitus darbus. Be to, liudydamas S. O. pažymėjo, kad Daugiabučių elektros sistemos metinio patikrinimo planas, kuriame pamėnesiui abėcėles tvarka išvardinti daugiabučių namų adresai, nedetalizuojant namuose esamų (kurias reikia patikrinti) elektros sistemų bei jų tikrinimo periodiškumo, iš viso objektyviai neįmanomas įvykdyti, nes skirtingų įrenginių yra skirtingas elektros sistemų tikrinimo periodiškumas. Pvz: Elektros įrenginių bandymų normų ir apimties aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1-281, 493 punkte numatyta, kad iki 1000 V įtampos įrenginių, antrinių grandinių ir instaliacijos varžos matavimo atlikimo periodiškumas turi būti ne retesnis kaip 1 kartą per 6 metus. Vartotojų įrenginių - stacionarių elektrinių viryklių, liftų, kranų, skalbyklų, pirčių, rankinių instrumentų ir kilnojamųjų šviestuvų, suvirinimo transformatorių izoliacijos varžos matuojama ne rečiau kaip 1 kartą per metus, jeigu gamintojo techninėje dokumentacijoje nenurodyta kitaip. Leidžiama nematuoti izoliacijos varžos, jeigu reikia atlikti daug demontavimo darbų valdymo, apsaugos, matavimo, automatikos ir telemechanikos grandinių bei apšvietimo tinklo nuo skydelio iki šviestuvo, kai šios grandinės apsaugotos saugikliais arba automatiniais jungikliais, tačiau tokiu atveju jos turi būti apžiūrimos ne rečiau kaip 1 kartą per metus. Aprašo 531.1 papunktyje numatyta, kad iki 1000 V įtampos elektros energijos vartotojų įrenginių įžeminimo varžos turi būti matuojama ne rečiau kaip 1 karą per 3 metus. Cituojamas norminis aktas patvirtina, kad nebuvo jokio būtinumo per vienerius metus atlikti elektros sistemų patikrinimus visuose administruojamuose daugiabučiuose, todėl atsakingi darbuotojai nematė būtinybės darbų suvestinėje V. L. suformuoti atskirą užduotį pagal 2017 m. planą atlikti elektros sistemų profilaktinius patikrinimus. Tačiau vykdant kitus darbus objekte, dažniausiai buvo įvertinama ir bendra objekto elektros sistemų būklė. Taigi iš esmės elektros sistemų patikra buvo atliekama. Tačiau nesant suformuotos atskiros užduoties, svarbu tai, kad to pačio aprašo 13 punkte numatyta, kad elektros įrenginių eksploatavimo darbų vadovas atskiru nurodymu gali keisti įrenginių planinių bandymų, matavimų apimtis ir periodiškumus, jei tai nepablogina dirbančiųjų ar aplinkinių saugumo, nesumažina įrenginių patikimumo ir neprieštarauja gamintojų techninėje dokumentacijoje nustatytiems reikalavimams. V. L., kaip eksploatavimo darbų vadovas turėdamas teisę, įvertinęs situaciją, siūlyti atlikti varžų matavimus objektuose, kurie neįtraukti į planą, tačiau kuriuose tokie matavimai yra reikalingi ir atvirkščiai, teikė siūlymus keisti matavimų periodiškumus plane esančių objektų, o vadybininkai, turėdami V. L. perduotą informaciją bei 2017 m. planus, formavo V. L. ir elektrikų brigadai skiriamas užduotis, kurios pilna apimtimi buvo įvykdytos. Nei S. O., kaip padalinio vadovas, nei pats V. L. per visus 2017 metus negavo jokių vadovybės priekaištų dėl atliekamų varžų matavimų, kas parodo, kad varžų matavimai visuose objektuose, kurie matyti darbų suvestinėje, buvo būtini ir reikalingi, o atlikti visų plane numatytų darbų nebuvo nei būtinybės, nei objektyvios galimybės dėl darbų apimčių. Šiuos liudytojo paaiškinimus patvirtina ir elektrikų faktiškai dirbto laiko suvestinė už 2016-2017 m., iš kurios matyti, kad 2017 m. UAB „Ukmergės būtų ūkio“ elektrikai dirbo pilnu krūviu (kartais ir daugiau nei 8 val. per dieną, pvz.: J.M. 2017 m. kovo mėn. dirbo 192 val., vertinant, kad asmuo dirba 5 dienas per savaitę tai sudarytų apie 9,6 val. per dieną, svyruojantis, tačiau labai panašus ir kitų elektrikų išdirbtas laikas). Be to, liudytojas S. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad strateginis įmonės planas nėra darbo planas, kuriuo darbuotojai vadovavosi atlikdami kasdienes darbo funkcijas. Jie planuodavo darbus gamybiniuose susirinkimuose, kuriuos organizuodavo įmonės direktorius, bendras susitarimas buvo pirmiausia atlikti skubius darbus, t. y. eksploatavimo ir priežiūros darbus, kurie buvo privalomi atlikti, nes už tai gyventojai moka, ir aktuojami darbai, už kuriuo yra gaunamas papildomas finansavimas. Darbo užduotys V. L. buvo formuojamos JobDone sistemoje. Be to, liudytojas S. O. notariškai paliudijo, kad UAB „Ukmergės būtų ūkis“ veikė elektroninė užduočių sistema - JobDone. V. L., kaip ir kiti įmonės darbuotojai, darbus atliko vadovaudamasis suformuotomis užduotimis užduočių sistemoje, į kurią buvo surašomos užduotys ir darbuotojas privalėjo atlikti tik tas užduotis, kurios jam buvo suformuotos JobDone sistemoje. Kitų užduočių, neįtrauktų į užduočių sistemą, atlikimas būtų laikomas savivaliavimu ir vadovų nurodymų nevykdymu, žmogiškųjų resursų švaistymu. V. L. neturėjo galimybės pasirinkti, kurias užduotis vykdyti, o kurių ne. JobDone sistemoje yra registruojamos visos einamosios (registruoja vadybininkai) ir avarinės/skubios (registruoja Skambučių registracijos centras) užduotys. V. L. JobDone sistemoje turėjo teisę tik atžymėti darbų atlikimo faktą arba aprašyti atliktus darbus tam, kad būtų patvirtintas biudžetas. Bendrovėje veikusi elektroninė užduočių sistema - JobDone ir iš jos gaunamos darbų suvestinės sudarė galimybes vadovybei žinoti ir kontroliuoti priskirtų darbų apimtis. Kiti byloje apklausti liudytojai A.B., R.I. patvirtino, kad visi tiek smulkūs, tiek stambūs darbai turėjo būti įvesti į JobDone sistemą, įskaitant darbus iš 2017 m. įmonės strateginio veiklos plano. Duomenų, kad V. L. jam pavestų JobDone sistemoje darbų ar su priežiūros skyriaus vadovu suplanuotų darbų neatliko ar atliko netinkamai teismui nėra pateikta. Priešingai, iš liudytojo A.B. paaiškinimų matyti, kad V. L. buvo mažiausiai nusiskundimų iš gyventojų dėl jo darbo, jis atsakingai žiūrėjo į darbą. Ieškovo tiesioginis vadovas liudytojas S.O. taip pat neturėjo jokių priekaištų V. L., vykdžiusiam energetiko funkcijas UAB „Ukmergės butų ūkis“, vertino jį kaip atsakingą ir kvalifikuotą darbuotoją. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ISP18-13, V. L. padidintas mėnesinis darbo užmokestis nuo 450 Eur iki 1040 Eur dėl padidėjusio darbo krūvio. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovas buvo vertinamas įmonėje kaip kvalifikuotas darbuotojas ir kartu patvirtina, kad jam tenkančių darbų apimtys buvo didelės. Liudytojo nurodomas aplinkybes, kad įmonės strateginiame plane tiesiog išvardinti visi UAB „Ukmergės butų ūkis” nurodomo daugiabučiai namai abėcėlės tvarka, nekonkretizuojant atliktinų darbų apimčių patvirtina ir byloje esantis UAB “Ukmergės butų ūkis” administruojamų gyvenamųjų namų sąrašas (2017 m. gruodžio 8 d. duomenis tai buvo 196 namai). Šiame kontekste pastebėtina, kad atsakovas neneigia aplinkybės, jog ieškovas 2017 m. įmonės strateginį veiklos planą vykdė, pabrėždamas, kad jis buvo atliktas ne visas. Aplinkybę, kad ieškovas vykdė jam pavestą strateginį veiklos planą patvirtina tiek atsakovo pateikta 2017 m. darbų suvestinė, iš kurios matyti, kad varžų matavimai buvo atlikti daugiau nei 50 objektų, tiek iš liudytojų paaiškinimų. Liudytojo S. O. teigimu, elektrikai neturėdami iškvietimų savaitgalį arba būdami iškvietime kartu atlikdavo ir varžų matavimo darbus, po savaitgalio juos įvesdavo į JobDone sistemą. Taigi, nors atsakovas tvirtina, kad ieškovas, kaip atsakingas už visą elektros ūkį bendrovėje, asmuo turėjo savo iniciatyva atlikti ir įvesti ar paprašyti vadybininkų suformuoti užduotis JobDone sistemoje, elektros varžų matavimo ir elektros sistemos patikrinimo darbus, numatytus 2017 m. įmonės strateginiame veiklos plane, tačiau įvertinus kitus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad visiškai įgyvendinti strateginio plano ieškovas negalėjo iš esmės dėl objektyvių priežasčių. Kaip minėta, iš liudytojų parodymų matyti, kad 2017 m. įmonės strateginio veiklos plano nepavyko įgyvendinti pirmaisiais metais nei vienam UAB „Ukmergės butų ūkio“ darbuotojui, iš ieškovo tiesioginio vadovo S.O. paaiškinimų matyti, kad ieškovui kaip energetikui pavestas vykdyti strateginis planas energetikos srityje buvo realiai sunkiai įgyvendinimas (jo teigimu neįmanomas), dalį varžų matavimo darbų visgi ieškovas atliko, atlikdavo šiuos darbus ir kituose pastatuose, nenumatytuose plane, taigi realiai jis pagal tuo metu įmonėje esamus resursus ir galimybes stengėsi jį vykdyti ir vykdė, tačiau neįvykdė. Be to, iš S. O. pateikto energetikos srities teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad elektros varžų ir elektros sistemos patikrinimo darbų periodiškumas yra skirtingas ir pagal teisinį reguliavimą koreguotinas pagal tuo metu esančias sąlygas. Neatsakingas, piktybiškas, priešingas įmonės interesams kaltas ieškovo veikimas ar neveikimas byloje nenustatytas. Juolab, kad V. L. buvo vertinamas kaip atsakingas darbuotojas. Tai patvirtina ne tik jo buvusių kolegų ir tiesioginio vadovo atsiliepimai, tačiau ir atlyginimo pakėlimas 2018 m. sausio 24 d. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas 2017 m. apie 2 mėnesius nebuvo darbe dėl ligos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ir tuo metu jo funkcijų niekas neperėmė ir tuo laikotarpiu nepavadavo. Be to, iš 2017 m. sausio 25 d. V. L. siųsto elektroninio laiško įmonės direktoriui matyti, kad ieškovas informavo bendrovės vadovą apie 2017 m. strateginių planų nerealumą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktame UAB „Ukmergės butų ūkis“ energetiko J. V. 2018 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime išvardinti elektrosaugos reikalavimų vedamos dokumentacijos, apsauginių priemonių komplektacijų ir elektros priežiūros personalo, trūkumai, nebuvo žinomi atsakovui ir nebuvo jo vertinami ieškovo atleidimo iš darbo momentu. Kita vertus, šiame rašte yra nurodomi dokumentų pildymo trūkumai, t. y. varžų matavimo protokolų. Rašte nurodoma, kad iš 212 įmonės aptarnaujamų objektų buvo rasta galiojantys izoliacijos varžų matavimo protokolai 51-am objektui, juodraštinis variantas (pildyta ranka, prirašinėti, be parašų, be patvirtinimo) 51-am objektui, galiojantys izoliacijos varžų matavimo protokolai (su parašais ir patvirtinimu) rasti 57-iems objektams. Taigi iš esmės, šie duomenys patvirtina, kad nors ir ne visi dokumentai buvo užpildyti, kas gali būti dėl žmogiškųjų išteklių trūkumų, ką akcentavo savo raštuose ieškovas, visgi varžų matavimo darbai buvo atliekami ir pagal rašte nurodomus duomenis iš 212 objektų jie buvo atlikti 108 objektams. Skirtingai nei teigiama atsiliepime, atsakovo pateikta įmonės struktūra bei ieškovo pareiginiai nuostatai patvirtina, kad V. L. nebuvo vadovaujantis darbuotojas. Jis buvo tiesiogiai pavaldus tiek direktoriaus pavaduotojui, tiek pastatų priežiūros skyriaus vadovui (S. O.). Teismo vertinimu atsakovo pateikti įrodymai apie 2015 m. įvykusį instaliacijos gedimą neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes teismui nebuvo pateikti duomenys, kad dėl to buvo nustatyta ieškovo kaltė ir jam už tai taikytos drausminės nuobaudos. Teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad ieškovas nevykdė 2007 m. vasario 22 d. direktoriaus įsakymo Nr. 4, kuriuo buvo paskirtas atsakingu už visą elektros ūkį bendrovėje, administruojamuose objektuose ir katilinėse, ir kad piktybiškai, sąmoningai, siekdamas pakenkti įmonei arba būdamas abejingas savo darbo funkcijų atlikimui, neįvykdė įmonės vadovo nurodymo per 2017 m. atlikti visus būtinus varžų matavimus dalyje administruojamų daugiabučių namų, kuriuose privaloma tą padaryti, bei per 2017 m. atlikti įmonės administruojamų daugiabučių namų elektros sistemos profilaktinius patikrinimus. Byloje nenustatytas ieškovo darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės, kuris galėtų būti vertinamas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, šiukščiai pažeidžiant tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatas arba kitaip šiurkščiai nusižengiant darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. Tuo tarpu, dėl įmonės direktoriaus reikalavimo pateikti informaciją, susijusią su energetikos 2017 m. rezultatais, varžų matavimo protokolus, iš ieškovo susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad ieškovas su atsakovu bendradarbiavo, turimus duomenis pateikė, o preliminarų elektros sistemos patikrinimo ir varžų matavimų 2018 m. plano nepateikė, kaip minėta dėl objektyvių priežasčių. Ieškovas po ligos grįžo į darbą (duomenys neskelbtini), plano pareikalauta sausio 22 d., pateikti turėjo iki sausio 29 d., sausio 24 d. V. L. padidintas mėnesinis darbo užmokestis dėl padidėjusio darbo krūvio. Ieškovas paaiškino, kad jo ligos metu jo niekas nepavadavo, dėl to grįžęs ėmėsi atlikti tiesiogines savo energetiko funkcijas, dėl ko visi atsakymai į įmonės direktoriaus paklausimus užtruko. Šie duomenys taipogi neleidžia spręsti, kad neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs direktoriaus nurodymus ieškovas šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas. Priešingai, grįžęs po ligos jis ėmė vykdyti tiesiogines energetikui priskirtas funkcijas, ir, kaip pats nurodė, lygiagrečiai rengė atsakymus į direktoriaus paklausimus. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad atsakovo konstatuoti pažeidimai padaryti dėl ieškovo neveikimo ar išimtinai tik dėl ieškovo kaltės. Įvertinus visus byloje esančius duomenis teismas padarė išvadą, kad darbo sutartis su ieškovu V. L. nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtai.
15. Dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, t. y. dėl per paskutinius dvylika mėnesių padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo, teismas pažymėjo, kad darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis). Nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 9 d. direktoriaus įsakymu Nr.ISP17-127 energetikas V. L. buvo įspėtas dėl darbo drausmės pažeidimo - be priežasties atsisakymo vykdyti teisėtus ir pagrįstus aukštesnio vadovo reikalavimus - ir, kad už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą gresia atleidimas iš darbo. Šis įspėjimas išsiųstas susipažinti V. L. per įmonės vidaus dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ 2017 m. lapkričio 9 d., apie tai elektroniniu paštu info@ukmerge.lt informuojant įmonės administratorę. Jokių kitų duomenų, kad ieškovas su minėtu įsakymu buvo supažindintas teismui nepateikta. Nors atsakovas tvirtina, kad įmonėje veikė vidaus dokumentų valdymo sistema, kurioje direktoriaus įsakymas dėl įspėjimo buvo patalpintas ir ieškovas galėjo su juo susipažinti, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas neturėjo vieningos praktikos dokumentų įteikimui. Pastebėtina, kad su 2017 m. strateginiu veiklos planu visi įmonės darbuotojai buvo supažindinti pasirašytinai, taip pat ir su 2018 m. sausio 24 d. įsakymais darbo užmokesčio UAB „Ukmergės butų ūkis“ darbuotojai buvo supažindinti pasirašytinai. Liudytojas A.B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su įsakymais įmonėje buvo supažindinama raštu, popieriniame variante. Tuo tarpu liudytojai R.I., E.M. ir A.K. patvirtino, kad įmonėje veikia dokumentų valdymo sistema „Kontora“, tačiau liudytojas R.I. paaiškino, kad įprastai ateidavo laiškas, kad šioje sistemoje yra jam skirtas pranešimas, tuomet ir pažiūrėdavo. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė teismui duomenis, kad įspėjimas išsiųstas susipažinti V. L. per įmonės vidaus dokumentų valdymo sistemą „Kontora“ 2017 m. lapkričio 9 d., apie tai elektroniniu paštu info@ukmerge.lt informuojant įmonės administratorę. Duomenų, kad šis pranešimas buvo išsiųstas ieškovui byloje nėra. Taigi byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad ieškovas nebuvo supažindintas su įspėjimu dėl darbo drausmės pažeidimo. Kita vertus, teismo nuomone, atsakovo įvardintų ieškovo padarytų pažeidimų negalima vertinti kaip tokių pačių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui įspėjimas skirtas už tai, jog jis darbuotojo pavaduotojui paprašius tuojau pat neatvyko iš objekto į įmonės patalpas, o direktoriaus įsakyme dėl V. L. atleidimo iš pareigų išvardinti jau kitokio pobūdžio veiksmai ar neveikimas, kurie susiję su įmonės direktoriaus įsakymų vykdymu. Pritartina ieškinyje nurodomai pozicijai, kad atsisakymas vykdyti teisėtus vadovo reikalavimus yra apibendrinantis abstraktaus pobūdžio pažeidimas, kuris nenusako jokio konkretaus darbuotojo atlikto veiksmo ar neveikimo. Tokia pažeidimo formuluotė, bet kokį pažeidimą leistų vertinti kaip teisėtų reikalavimų nevykdymą ir vertinti kaip tokį patį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas dirbo elektriko pareigose, akivaizdu, kad jo darbo vieta buvo už įmonės ribų, aptarnaujant ir prižiūrint elektros ūkį daugiabučiuose gyvenamuose namuose, kurių buvo kelios dešimtys. Ieškovo teigimu, tuo metu, kai direktoriaus pavaduotojas pareikalavo grįžti į įmonę jis vykdė tiesiogines savo funkcijas ir jas atlikęs į įmonę atvyko, tačiau direktoriaus pavaduotojo jau nebuvo. Bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad ieškovas minėtą dieną nebuvo darbe, nedirbo, o išimtinai tvarkė savo asmenius reikalus. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad tuo ieškovas pažeidė darbo pareigas. Be to, ieškovui joks įspėjimas raštu dėl darbo funkcijų neforminimo aktuose ar protokoluose nebuvo skirtas. Įvertinus visus byloje esančius duomenis teismas padarė išvadą, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą neteisėtai.
16. Spręsdamas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, t. y. darbdavio valia teismas pažymėjo, kad vadovaujantis DK 59 straipsnio 1 dalimi, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Priežastys, dėl kurių su darbuotoju sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, turi būti susijusios su darbuotojo asmeniu susijusiosiomis subjektyviomis aplinkybėmis (darbuotojo charakteriu, asmeninėmis savybėmis ir pan.), kurios pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe, ar kitokios darbdaviui svarbios priežastys, nenurodytos DK 57 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių buvimo darbuotojas yra netinkamas pavestam darbui dirbti ir dėl kurių darbdavys mano, kad tolesnis tokio darbuotojo darbas pas jį yra negalimas. Teismo vertinimu šiuo atveju, darbuotojo atleidimo priežastis yra ne darbuotojo netinkamas darbo funkcijų vykdymas, darbo rezultatai, bet netinkamas elgesys darbe, dėl išryškėjusių jo asmeninių savybių, darančių įmonės direktoriaus bendravimą su pavaldiniu komplikuotą ir sudėtingą, kartu rodant netinkamą pavyzdį kitiems darbuotojams dėl požiūrio į darbą, neigiamai veikiant kitų darbuotojų darbingumą, kuriant neigiamą mikroklimatą. Šią išvadą patvirtina byloje esantys ieškovo raštai ir jų turinys, t. y. patvirtina, kad darbdavys visiškai turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą ieškovu, ir nebenorėti toliau tęsti darbinių santykių su juo. Atsakovas būtent tai ir akcentuoja savo procesiniuose dokumentuose, ir tai sudaro pagrindą atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius duomenis teismas padaro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, kad darbo sutartis tarp atsakovo ir ieškovo V. L. nutraukta pagal DK 59 straipsnį ir priteisti ieškovui V. L. šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, paskaičiuojamą pagal atsakovo į bylą pateiktą 2018 m. gegužės 23 d. pažymą, kurioje nurodomas ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudaro 676,53 Eur. Tokiu atveju išeitinė išmoka už šešis mėnesius sudaro 4059,18 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovas V. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti – papildomai priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
18. Ieškovas paaiškina, kad teikdamas ieškinį, pareiškė savarankišką reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos. Tačiau teismas, nurodydamas, jog ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai, sprendime dėl ieškinio reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nepasisakė ir nenurodė argumentų, kodėl šis reikalavimas nėra tenkinamas, nors ieškinys tenkinamas visiškai.
19. Paaiškina, kad DK 218 str. 4 d. numato, kad kai darbuotojas neteisėto atleidimo atveju negrąžinamas į pirmesnį darbą, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, darbo sutartis laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors ieškovas ieškinyje pateikė alternatyvius reikalavimus dėl darbo sutarties nutraukimo - teismo sprendimu arba DK 59 str. pagrindu, tačiau esminis ieškinio reikalavimas ir bylos nagrinėjimo dalykas yra atleidimo iš darbo neteisėtumas, kuris buvo konstatuotas teismo sprendimu. Todėl atitinkamai turi būti taikomos DK numatytos neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Šiuo atveju ieškovo reikalavimas buvo ne darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimas, o darbo sutarties neteisėtumo pripažinimas.
Šalies argumentai
20. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai.
21. Atsakovo nuomone, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų turinys tvirtina, kad buvo sąlygos atleisti iš darbo V. L. kaip jam šiurkščiai pažeidus darbo drausmę, o atsakovas, kaip darbdavys, pažeidimus pagrįstai kvalifikavo šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais.
22. Darbo kodekso 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, o darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše.
23. Pažymi, kad šioje byloje ieškovo neteisėta veika - neatlikimas varžų matavimų bei kasmetinių elektros sistemų patikrinimų daugiabučiuose namuose kilusi iš pareigos, nustatytos ne vien pareiginiuose nuostatuose, bet įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose, pažeidimo. LAT 2010-03-30 nutartyje civ.byloje Nr. 3K-3-139/2010 nurodė, kad teisės aktuose numatytų pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas - t.y. darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. laikomas savavaliavimu, taigi šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Iš teismo 2018-10-18 Sprendimo turinio matyti, kad teismas nepagrįstai ignoravo mūsų aptariamą teisminę praktiką, nes akivaizdžiai nelaikė reikšmingomis aplinkybes, susijusias su V. L. neveikimu nevykdant imperatyvaus pobūdžio įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius daugiabučių namų elektros sistemų varžų matavimų ir kasmetinių patikrinimų periodiškumą.
24. Skundžiamo teismo sprendimo turinys rodo, kad teismas nepadarė išvados, jog V. L. aplamai nėra padaręs atsakovo nurodytų ieškovo darbo drausmės pažeidimų nevykdžius įmonės direktoriaus 2017-01-27 įsakymo Nr.IS17-ll per 2017 metus atlikti visus būtinus varžų matavimus dalyje administruojamų daugiabučių namų, kuriuose privaloma tą padaryti, bei per 2017 metus atlikti įmonės administruojamų daugiabučių namų elektros sistemos profilaktinius patikrinimus, taip pat nepateikus varžų matavimų protokolų ir 2018 metų preliminarų elektros sistemos patikrinimo bei varžų matavimo planą. Teismo vertinimu atsakovo 2018-02-01 įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo nurodyti ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai negali būti vertinami kaip šiurkštus darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Teismas tokį V. L. veiksmų ir neveikimo vertinimą pagrindžia sprendime pavartotais teiginiais: (i) „ne vien tik ieškovas, bet ir visa įmonė ir jos darbuotojai patyrė sunkumų įgyvendinant bendrovės siektinų rezultatų strategiją ir tai galėjo lemti įvairios priežastys, t.y. tiek paties darbuotojo vangumas ar laiko planavimo gebėjimai“, (ii) „vertinant ieškovo veiksmus nevisiškai įgyvendinant 2017 m. įmonės strateginį veiklos planą“, (iii) „visiškai įgyvendinti strateginio plano ieškovas negalėjo iš esmės dėl objektyvių priežasčių“, (iv) „pagal tuo metu įmonėje esamus resursus ir galimybes stengėsi jį įgyvendinti ir vykdė, tačiau neįvykdė(v) „byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad atsakovo konstatuoti pažeidimai padaryti dėl ieškovo neveikimo ar išimtinai tik dėl ieškovo kaltės ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo direktoriaus 2017-02-01 įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo įvardintų pažeidimų kvalifikavimo nešiurkščiais, tinkamai nevertino energetiko pareigų esmės ir reikšmės įmonės ūkinei veiklai, neatsižvelgė į įmonės specifiką. Teismo Sprendimo išvada, jog atsakovo konstatuoti V. L. padaryti darbo drausmės pažeidimai nėra šiurkštūs darbo drausmės pažeidimai rodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, kadangi nesuprato techninės priežiūros ir varžų matavimo bei elektros sistemų patikrinimų daugiabučiuose namuose paskirties ir prasmės, taigi neatskleidė bylos esmės. Įrodymai dėl V. L. neteisėtų veiksmų ir kaltės nebuvo visapusiškai tirti ir tinkamai įvertinti, taigi teismas nesilaikė teismų praktikoje suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177- 185 straipsnių) ir dėl šio pažeidimo neteisingai išnagrinėta byla. Teismas akivaizdžiai nepagrįstai ignoravo ir aplamai nevertino atsakovo direktoriaus 2018-02-01 įsakyme dėl V. L. atleidimo iš darbo nurodytų bei bylos nagrinėjimo metu atsakovo teismui pateiktų argumentų dėl 2017-01-27 įsakymu Nr.ISV17-ll patvirtintame Plane nustatytų elektros sistemų varžų matavimų ir kasmetinių patikrinimų esminės reikšmės atsakovui.
26. Minėta, kad 2012-12-17 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr.13-1555 (2017-12-18 įsakymo Nr.13-1954 redakcija) paskyrė UAB „Ukmergės butų ūkis“ daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administratoriumi pagal pridedamą sąrašą (viso 196 objektai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr.831 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai apibrėžia pagrindinį administratoriaus uždavinį - administruoti namo bendrojo naudojimo objektus: užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendinius ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius privalo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinierinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (4.3 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (7.2 punktas); už namo techninę priežiūrą administratoriui sumokama pagal patalpų savininkų patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą (8.2 punktas).
27. Konstitucinis Teismas 2000-12-21 nutarime (byla Nr.8/99) konstatavo, kad daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus, bet ir viešasis interesas.
28. Atsakovas pažymi, kad atsakovo įmonė Ukmergės rajono daugiabučiuose namuose teikdama techninės priežiūros paslaugas privalėjo atlikti varžų matavimus teisės aktuose nustatytu periodiškumu: (i) izoliacijos varžų matavimą ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus, (ii) įžeminimo įrenginių tikrinimas (iki 1000 V įtampos elektros įrenginių) - ne rečiau kaip 1 kartą per 3 metus, (iii) įžeminimo (įnulinimo) - ne rečiau kaip kasmet. Atsakovui siekiant įgyvendinti teisės aktais nustatytus privalomus reikalavimus įmonei, vykdančiai daugiabučių namų techninę priežiūrą, nustatytu periodiškumu atlikti šių namų bendrojo naudojimo elektros instaliacijos varžų matavimus, ir buvo priimtas direktoriaus 2017-01-27 įsakymas Nr.ISV17-11, kuriuo patvirtintas sąrašas daugiabučių namų, kuriuose UAB „Ukmergės butų ūkis“ privalėjo iki 2017-06-01 atlikti varžų matavimus (įžeminimo įrenginių tikrinimas). Iš 2017-01-25 raštu energetiko V. L. parengto ir UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriui pateikto bei įmonės direktoriaus 2017-01-27 Nr.ISV17-ll įsakymu patvirtinto Elektros varžų matavimo plano matyti, kad 2017 metais iš 38 nurodytų energetikui V. L. atlikti elektros inžinierinių sistemų varžų matavimų daugiabučiuose namuose {įžeminimo įrenginių tikrinimas), 31 atveju toks varžų matavimas paskutinį kartą buvo atliktas daugiau kaip prieš 6 metus. Vadinasi atsakovo įmonė besąlygiškai privalėjo ne vėliau kaip iki 2017-06-01 atlikti varžų matavimus įmonės direktoriaus 2017-01-27 įsakymu patvirtinto Elektros varžų matavimo plane nurodytame (duomenys neskelbtini) daugiabutyje name ((duomenys neskelbtini)ir kituose). Direktoriaus 2017-01-27 įsakymo Nr.ISV17-l 1 2 punktu bei šiuo Įsakymu patvirtinto priedo 2017 m. strateginiai veiklos tikslai ir uždaviniai 2.1.4 bei 2.1.5 punktais šias užduotis įvykdyti buvo pavesta energetikui V. L..
Atsiliepimas
29. Atsakovo teigimu, net paimtas kiekvienas atskirai iš direktoriaus 2017-01-27 įsakymu Nr.ISV17-11 patvirtinto Elektros varžų matavimo plane nurodytame 31 daugiabutyje name iki 2017-06-01 neatliktas privalomasis varžų matavimas yra imperatyvių teisės aktų pažeidimas, atitinkamai kiekvienas toks atvejis atskirai vertintinas kaip energetiko V. L. padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Tokiu būdu, V. L. be svarbių priežasčių neįvykdęs įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl privalomojo varžų matavimo periodiškumo bei atsakovo įmonės direktoriaus 2017-01-27 įsakymu Nr.ISV17-11 suformuoto V. L. pavedimo atlikti privalomus varžų matavimus, sistemingai daug kartų šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, taigi kiekvienas atskirai paėmus toks pažeidimas yra pagrindas ieškovui taikyti atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
30. Paaiškina, kad atsakovo direktorius, siekdamas išsiaiškinti dėl (ne)atliktų daugiabučių namų elektros sistemų patikrinimų, kurie buvo numatyti 2017 m. Plane, 2017-11-09 bei 2018-01 -28 raštu paprašė V. L. pateikti atliktų varžų matavimų ar kitų patikrinimų protokolus, tačiau V. L. iki atleidimo iš darbo dienos nepateikė žymios dalies varžų matavimo protokolų ir visų kasmetinių elektros sistemų patikrinimų protokolų. Pažymėtina, kad ir bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir/ar patikimų argumentų, kad jis pilnai ar dalinai įvykdė 2017-01-27 įsakymo reikalavimą dėl kasmetinių elektros sistemų patikrinimų. Tokiu būdu V. L. akivaizdžiai pademonstravo, kad jis sistemingai sąmoningai ignoravo ir nevykdė ne tik direktorius 2017-01-27 įsakyme nustatytą jam pareigą, bet ir teisės aktuose nustatytus elektros sistemos ir jos įrenginių priežiūrai keliamų pagrindinių reikalavimų - varžų matavimo periodiškumo ir kasmetinių elektros sistemų daugiabučiuose namuose patikrinimų.
Atsiliepimas
31. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog ieškovas visiškai įgyvendinti strateginio veiklos plano negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovas vienareikšmiai teigė, jog atsakovo direktoriaus 2017-01-27 įsakymu Nr.ISV17-11 patvirtintas Strateginis veiklos tikslų ir uždavinių planas su jo priedais tėra formalus dokumentas, skirtas kitiems tikslams, nes atlikti techninės priežiūros darbus (pagal Plano 2.1.4 bei 2.1.5 punktus) paraleliai su vykdomais darbais iš kaupiamųjų lėšų fiziškai nėra įmanoma dėl žmogiškųjų resursų. Tuo tarpu bylos duomenys tvirtina, kad pats V. L. rinkosi, kokius darbus pirmiausia atlikti ir pavesdavo tokius darbus atlikti pavaldiems 4 elektrikams, t,.y. rinkosi žymiai pelningesnius darbus (apmokamus priedu 65 proc.,), nei techninės priežiūros (eksploatacijos) darbus, apmokamus priedu tik 12 proc.). Teismas nevertino rašytinio įrodymo - 2009-09-27 įsakymo Nr.17, kuriuo nuspręsta statybvietės darbuotojams mokėti 65 proc. darbo užmokestį nuo darbų atlikimo akte priskaičiuotų statybvietės išlaidų, bei 2015-03-27 įsakymo Nr.18, kuriuo nuspręsta darbų vadovams mokėti tik 12 proc. priedą už techninės priežiūros (eksploatacijos) darbų atlikimą įmonės prižiūrimuose pastatuose. Ieškovas turėjo atitinkamo darbo patirties ir įgūdžių, taigi privalėjo pats rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu, tačiau jis nesikreipė į atsakovę dėl, jo vertinimu, negalimumo įvykdyti Plano 2.1.4 ir 2.1.5 punktuose nurodytos pareigos.
Žemesnės instancijos teismas
32. Teismo sprendimo išvada, jog V. L. negali atsakyti už 2017-01-27 įsakymu patvirtinto plano 2.1.4 ir 2.1.5 punktų nesilaikymą, nes tai nebuvo įrašyta JobDone sistemoje darbų užduotyse, neatitinka 2.1.4 ir 2.1.5 punktų įpareigojimo esmės. Sutinkant su tokia teismo logika, išeitų, kad V. L. turėtų būti atleidžiamas nuo dalies pareigų, kurios įtvirtintos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo, nes vien todėl, kad dėl paties V. L. ar kito įmonės darbuotojo nepakankamo supratimo ar pareigingumo 2.1.4 ir 2.1.5 punktuose nurodytos ieškovui užduotys nebuvo surašytos JobDone sistemoje darbų užduotyse, reikštų šių darbų nebuvimą.
33. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus dėl V. L., kaip vadovaujančio įmonės darbuotojo, statuso. 2015-10-14 direktorius įsakymu Nr.47 patvirtino nuo 2016-01-01 įmonės struktūrą ir pareigybių sąrašą, Struktūroje nurodytas Pastatų priežiūros skyrius, jame - elektrikų brigada; pagal 2015-12-30 patvirtintus Energetiko pareiginius nuostatus, energetikas tiesiogiai pavaldus Pastatų priežiūros skyriaus vadovui (2.1 p.), o energetikui pavaldūs elektrikai (2.2 p.). Įmonėje 2016 - 2017 metais dirbo keturi elektrikai, pavaldūs V. L. - A. M., J. S., D. K. ir O. S.. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pažymėtinas tam tikras vertinamųjų aspektų specifiškumas, kurį lemia darbuotojo teisinė padėtis įmonėje (bendrovėje); kai sprendžiami ginčai dėl vadovaujančių darbuotojų drausminės atsakomybės, būtina atsižvelgti į tai, kad vadovaujančiųjų darbuotojų veiklos vertinimui, taip pat sprendžiant dėl jų atsakomybės, taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai ne vien dėl vadovams keliamų aukštesnių profesinių ir bendrųjų reputacinių standartų, bet ir autoriteto įmonės darbuotojų motyvacijai, darbo aplinkai ir drausmės skatinimui veiksnių (LAT 2017-03-10 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-140/2017). Vadovaujamas darbas pagal savo esmę yra susijęs su savarankiškumu, reikalingų sprendimų priėmimu, atsakomybe. Vadinasi ieškovo veiklos vertinimui bei sprendžiant dėl atleidimo iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus taikomi aukštesni standartai ir griežtesni reikalavimai. Taigi V. L. pareigas pagal darbo sutartį turėjo vykdyti pagal rūpestingo, apdairaus, protingo darbuotojo elgesio matą ir daryti viską, kas nuo jo priklausė, kad įmonei nebūtų padaryta žala.
Atsiliepimas
34. Atsakovas pažymi, kad LAT 2012-03-19 nutartyje civ. byloje Nr.3K-3-117/2012 yra nurodęs, jog tokios aplinkybės - kaip darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės nepripažinimas, nekritiškas savo elgesio vertinimas - turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad prasižengęs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardintos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius gali būti pripažinta teismo kaip proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo interesus.
35. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
36. Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
37. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
38. Byloje yra pateikti ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai. Kiekviename iš jų keliamos skirtingos teisės aiškinimo ir taikymo problemos. Dėl šių apeliacijų teismas pasisakys atskirai.
Dėl atsakovo (darbdavio) apeliacinio skundo
39. Darbdavys UAB „Ukmergės butų ūkis“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, dėl kurių UAB „Ukmergės butų ūkio“ direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu energetikas V. L. buvo atleistas iš darbo, nutraukiant darbo sutartį pagal DK 58 str. 2 d. 1 ir 2 p. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia dėl darbuotojo kaltės).
40. Darbdavio teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pateikia prieštaringus vertinimus, t.y. viena vertus, nurodo, kad ieškovo padaryti pažeidimai negali būti laikomi šiurkščiu darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu vykdymu dėl darbuotojo kaltės, tačiau tuo pačiu teismas perkvalifikuoja darbo sutarties nutraukimo pagrindą į DK 59 str., teigdamas, kad ieškovas savo darbo pareigų vis tik tinkamai neatliko ir dėl to netgi galėjo prarasti darbdavio pasitikėjimą.
41. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantui, tačiau ne dėl faktų vertinimo, bet dėl šių faktų teisinio kvalifikavimo. Pastebėtina, kad 2017 m. Darbo kodekse įstatymų leidėjas apskritai atsisakė reglamentuoti darbuotojų drausminę atsakomybę, o DK 58 straipsnyje yra numatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, o ne drausminės atsakomybės taikymo pagrindas. Nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas be kitų tikslų siekė ne tik aiškiau nustatyti, kokie darbo pareigų pažeidimai sudaro pagrindą darbo sutarčiai nutraukti, bet ir siekė atriboti darbo pareigų pažeidimus, kaip kaltą veiką, nuo darbuotojo nesugebėjimo tinkamai ir laiku atlikti pavestą darbą (kuris pagal 2003 m. Darbo kodeksą paprastai buvo laikomas pagrindu darbuotoją nubausti drausmine tvarka). Tokia situacija, kai darbuotojas nesugeba atlikti jam pavesto darbo, įskaitant ir situacijas, kai darbuotojas nevykdo ilgalaikių planų ir nepasiekia jam keliamų tikslų, šiuo metu reguliuojamos Darbo kodekso 57 str. 1 d. 2 punkte ir šio straipsnio 5 dalyje. DK 57 str. 1 d. 2 p. yra numatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės dėl svarbios priežasties - kai darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal patvirtintą rezultatų gerinimo planą. Tokių situacijų išskyrimas nėra formalus, bet yra tikslingas, - tokiu teisiniu reguliavimu siekiama, kad darbdavys prisiimtų didesnę atsakomybę už darbo santykių organizavimą, siektų darbo santykių stabilumo, aktyviai dalyvautų vertinant darbo rezultatų nepasiekimo priežastis, o ne formaliai reikalautų, jog darbuotojas vykdytų pareigybės aprašyme numatytas pareigas.
42. Aptariamu atveju, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, darbuotojui V. L. pavestos darbo užduotys yra suformuluotos kaip metinis veiklos planas, nustatant atsakomybių ribas, o ne įvardijant konkrečius darbo pavedimus. Tai aiškiai matyti iš UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 4, kuriuo V. L. paskirtas atsakingu už visą elektros ūkį bendrovėje, administruojamuose objektuose ir katilinėse, ir iš UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymo „Dėl įmonės 2017 m. strateginių veiklos tikslų ir uždavinių patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas UAB „Ukmergės butų ūkis“ 2017 m. strateginių veiklos tikslų ir uždavinių planas ir jo priedai. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad įmonės strateginiame plane tiesiog išvardinti visi UAB „Ukmergės butų ūkis” administruojami daugiabučiai namai abėcėlės tvarka, nekonkretizuojant atliktinų darbų apimčių. Teisėjų kolegija visiškai pritaria teismo vertinimams, kad už šių darbdavio nurodymų nevykdymą darbo sutartis negalėjo būti nutraukta pagal DK 58 str., kaip už kaltą darbuotojo neveikimą, pažeidžiantį darbo teisės normas (DK 58 str. 3 d. 7 p.).
43. Darbdavys (apeliantas) daug dėmesio skiria ieškovo vykdytų darbo funkcijų analizei, akcentuodamas varžų matavimo funkcijos ypatingą reikšmę. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio darbo reikšmės nekvestionavo, o tik atkreipė dėmesį, kad darbdavys neskyrė pakankamai finansinių ir organizacinių resursų šios funkcijos vykdymui, o už einamųjų darbų atlikimą įsakymais nustatydamas didesnius įkainius netgi netiesiogiai skatino, kad ieškovas pirmiau vykdytų einamuosius darbus, o ne planuose numatytus varžų matavimus. Būtent tai patvirtino byloje apklausti liudytojai.
44. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo skubus neatvykimas į įmonės administracijos patalpas 2017 m. lapkričio 9 d., nors ir gali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu, tačiau nėra pakartotinis ir nėra tapatus kokiam nors kitam pažeidimui, todėl negali būti vertinamas kaip savarankiškas DK 58 str. 2 d. 2 p. numatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas.
Dėl ieškovo (darbuotojo) apeliacinio skundo
45. Ieškovas V. L. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo pritaikytas neteisėto darbo sutarties nutraukimo pasekmes.
46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje laikoma, jog teismas, pripažinęs darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbo sutartį pripažįsta nutraukta teismo sprendimu, tačiau neturi teisės parinkti kito pagrindo, kuriuo darbdavys nesirėmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2004). Todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantu (darbuotoju), kad teismas nustatydamas kitas faktines aplinkybes ir pripažindamas egzistavus kitą pagrindą darbo sutarčiai nutraukti (DK 59 str.), netinkamai pritaikė darbo sutarties nutraukimo teisines pasekmes.
47. Nors apeliantas neskundžia teismo sprendimo dalies, kurioje teismas konstatavo, jog darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta DK 59 str. numatytu pagrindu (darbdavio valia), tačiau atsižvelgiant į tai, kad neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisines pasekmes teismas taiko savo iniciatyva, apeliacinės instancijos teismas ištaiso šią teisės taikymo klaidą konstatuodamas, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta ne pagal DK 59 str., bet teismo sprendimu pagal DK 218 str. 6 ir 4 d., negrąžinant ieškovo į darbą. Ieškovas neprašė jo grąžinti į darbą.
48. Konstatavus šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą, pagal DK 218 str. 4 d. darbuotojui taip pat priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (kuris pagal DK 218 str. 4 d. skaičiuojamas ne daugiau kaip už metus) ir kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus (bet ne daugiau kaip 6 darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai).
49. Darbo sutartis su ieškovui darbdavio sprendimu buvo nutraukta 2018 m. vasario 1 d., t.y. iki teismo konstatuoto darbo sutarties nutraukimo pagrindo įsiteisėjimo dienos, šiuo metu yra praėję daugiau kaip metai. Todėl ieškovui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą už vienerius metus 8118,36 EUR (pagal darbdavio pateiktą pažymą (e. bylos. t. 3, b.l. 16) ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis 676,53 EUR x 12 mėn.). Priteista suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių.
50. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas V. L. UAB „Ukmergės butų ūkis” dirbo nuo (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b.l. 9), t.y. daugiau kaip 12 metų, ir todėl turi teisę į 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (DK 218 str. 4 d.), kurią sudaro 4059,18 EUR). Priteista suma nurodyta neatskaičius mokėtinų mokesčių.
51. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, konstatuojant ieškovo V. L. darbo sutarties nutraukimo pagrindą ir datą (teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos), papildomai priteisiant 8118,36 EUR vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir pakeičiant priteistos kompensacijos teisinį pagrindą, t.y. laikant, kad ieškovui priteista 4059,18 EUR kompensacija pagal DK 218 str. 4 d., o ne išeitinė išmoka pagal DK 59 str. Ieškovo ieškinyje suformuluotas alternatyvus reikalavimas pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 59 str. netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
52. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai yra priimti ieškovo naudai (tokio vertinimo nekeičia, tai, kad šioje byloje nėra pritaikytas ieškovo nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas). Atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).
53. Atsakovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 91 EUR žyminio mokesčio. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovui šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
54. Ieškovas nepateikė įrodymų apie išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė 900 EUR išlaidų už advokato pagalbą. Pagrindų, dėl kurių teismo sprendimas šioje dalyje turėtų būti peržiūrimas ar keičiamas, nėra.
55. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog priteisia iš atsakovo 91 EUR žyminio mokesčio valstybei, kadangi ieškovas pagal įstatymą buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nepaisant to, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje suklydo nurodydamas, kad šį žyminį mokestį priteisia ne valstybei, bet ieškovui. Ši klaida ištaisoma. Be to, kadangi apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo yra priteista papildoma suma (8118,36 EUR), valstybei priteisiamo žyminio mokesčio suma pakoreguojama, priklausomai nuo patenkintų reikalavimų sumos (8118,36 EUR + 4059,18 EUR = 12177,54 EUR / 3 proc. / 75 proc., CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteisiama 274 EUR žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo UAB „Ukmergės butų ūkis“ apeliacinį skundą atmesti.
Ieškovo V. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo V. L. ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtu UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu darbo sutarties nutraukimą su ieškovu V. L. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.
Pripažinti, kad 2007 m. vasario 20 d. darbo sutartis Nr. 49, sudaryta tarp atsakovo UAB „Ukmergės butų ūkis“ įmonės kodas 182701785, ir ieškovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 218 str. 4 d., 6 d.).
Priteisti iš atsakovo UAB „Ukmergės butų ūkis“, įmonės kodas 182701785, ieškovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8118,36 EUR (aštuonis tūkstančius šimtą vienuolika eurų, 36 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir 4059,18 EUR (keturis tūkstančius penkiasdešimt devynis eurus 18 ct) kompensaciją. Priteistos sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių.
Kitus ieškovo reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Ukmergės butų ūkis“, įmonės kodas 182701785, ieškovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 EUR (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Ukmergės butų ūkis“, įmonės kodas 182701785, Lietuvos valstybei 274 EUR (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita ). Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.“
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.