Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2194-640/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-09
Bylos Nr.: e2A-2194-640/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01813-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas: D. A., V. A., Z. A.
Atsakovas: A. Z.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.2.4.9.6.1Eksperto skyrimas ir ekspertizės atlikimas
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2194-640/2025Teisminio proceso Nr.

2-68-3-01813-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.9.6.1; 3.3.1.19.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. A., V. A. ir Z. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. A., V. A. ir Z. A. ieškinį atsakovui A. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. A., V. A. ir Z. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Z., kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovo 8 110,74 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2025 m. kovo 13 d. teismo posėdžio metu ieškovai patikslino ieškinio reikalavimą, nurodydami, kad prašo priteisti 7 726,74 Eur žalos sumą.

2. Ieškovai nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 2023 m. liepos 27 d., apie 4 val. nakties metu, iš viršuje esančio atsakovo buto Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio septintame aukšte, pradėjo gausiai ir ištisai bėgti karštas vanduo, dėl ko buvo sugadintas ieškovų butas ir jame esantys daiktai. Ieškovas D. A., supratęs iš kur plūsta karštas vanduo, nedelsdamas nuėjo prie atsakovo buto durų ir skambino į atsakovo buto duris, tačiau niekas durų neatidarė. Ieškovas nedelsdamas informavo avarinę tarnybą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „ Grinda“ ir ją iškvietė į įvykio vietą, tačiau avarinė tarnyba neatvyko. Vanduo veržėsi per visus aukštus iki pat rūsio, plūdo bendro naudojimo laiptinėje. Po dviejų valandų buvo atidarytos atsakovo buto durys, per kurias iš buto veržėsi garai, ant grindų kaupėsi karštas vanduo. Paaiškėjo, kad bute atsakovo tuo metu nebuvo. Atidaręs atsakovo buto duris asmuo, manytina, kad tai nuomininkas, pats informavo ieškovą D. A., kad bute trūko karšto vandens žarnelė, esanti virtuvėje, kurios trūkimas ir tapo ieškovų buto užliejimo priežastimi. Asmuo, atidaręs duris ir buvęs atsakovo bute, nurodė ieškovui D. A., kad kraną užsuko ir sustabdė vandens liejimąsi į ieškovų butą. Po dviejų valandų nepertraukiamo vandens liejimosi, plūstančio vandens tėkmė buvo sustabdyta. Sekančią dieną atvyko atsakovas, apie žalos atlyginimą nekalbėjo, nesiūlė kompensuoti patirtos žalos. Pats atsakovas neneigia fakto, kad ieškovų butas sugadintas dėl to, jog trūko karšto vandens žarnelė, esanti atsakovo bute. Ieškovai ne vieną kartą siekė su atsakovu susitarti dėl patirtos žalos kompensavimo dydžio, abipusių derybų, nuolaidų būdu. Ieškovai pasiūlė atsakovui pačiam organizuoti ieškovų buto apdailos darbus ir už juos apmokėti, tačiau abipusio susitarimo šalims pasiekti nepavyko, nes atsakovas sutiko ieškovams kompensuoti tik 1 500 Eur. Dar iki ieškinio pareiškimo atsakovui pateikė Lokalinę sąmatą Nr. S001, sudarytą 2023 m. balandžio mėn. kainomis, nors įvykis įvyko 2023 m. liepos 27 d., buto apdailos atstatymo darbams atlikti, tačiau atsakovas nurodė, kad jis su tokia sąmata nesutinka ir pasiūlė 1 500 Eur sumą. Ieškovai su tokiu pasiūlymu nesutiko, nes pasiūlytos sumos dydis nekompensuoja ieškovams padarytos žalos apimties ir ieškovai dar kartą kreipėsi į statybos specialistus su prašymu įvertinti avarijos, užpylus butą vandeniu, pasekmes. Statybos specialistas Artūras Kriščiūnas atliko tyrimą ir pateikė išvadą, kurioje aiškiai nurodė užpylimo vandeniu pasekmes ir pateikė sąmatą 8 110,74 Eur sumai. Ieškovai šį pasiūlymą pateikė atsakovui, tačiau atsakovas ir toliau nuosekliai laikėsi savo ankstesnės pozicijos.

3. Ieškovai paaiškino, kad tiek ieškovų butas, tiek atsakovo butas nebuvo apdrausti. Dėl atsakovo bute trukusios karšto vandens žarnelės buvo aplieti ir visi žemiau esantys butai, kurių savininkai, be jokios abejonės patyrė taip pat turtinę ir neturtinę žalą, nors iš ieškovų buto patekęs vandens kiekis į žemiau esančius butus buvo ženkliai žemesnis, lyginant su tuo, kuris pateko iš atsakovo buto į ieškovų butą. Ieškovų dėstomas faktines aplinkybes, dėl ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto užliejimo, patvirtina Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, sudarytas 2023 m. rugpjūčio 8 d. Daugiabutį namą administruojanti įmonė UAB „Šilėja“ surašė Apžiūros aktą pagal 2023 m. liepos 27 d. paraišką. Paraiškoje nurodyta, kad ieškovai administruojančią įmonę informavo apie tai, jog užpilti daugiabučio namo butai, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo atlikti jų buto apžiūrą ir nustatyti buto užliejimo priežastį. Apžiūros akto turinys patvirtina, kad už gedimą yra atsakingas buto Nr. 28 savininkas. Šio buto savininkui taikoma griežtoji deliktinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį.

Atsiliepimas

4. Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašoma priteisti žala yra nepagrįstai per didelė. Reikalinga nepriklausomo teismo eksperto ekspertizė, kurios metu būtų nustatyti ir įvertinti minėti kriterijai, kurie gali turėti didelės įtakos kompensuojamam turtinės žalos dydžiui. Buto sąmata sudaryta, neatsižvelgiant į buto nusidėvėjimą ir prieš tai buvusių vandentiekio avarijų padarinius. Ieškovas paminėjo, kad po paskutinio apliejimo šalino padarinius, atlikdamas būsto remontą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta ir paskirta žalos įvertinimo ekspertizė. Ekspertizę pavesta atlikti UAB „Smart Claims“ kvalifikuotiems specialistams Mindaugui Griežei ir Sauliui Tiškevičiui.

6. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. lapkričio 9 d. gauta ekspertinė nuomonė dėl nuostolio sumos Nr. W/24/10/0027. Nurodytos išvados, kad padaryta 1 644,44 Eur dydžio žala, o ieškinyje nurodyta 8 110,74 Eur žalos suma neatitinka realiai objektui padarytos žalos.

7. Teismo posėdžių metu šalys palaikė savo reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė atsakovams lygiomis dalimis iš atsakovo 2 910,73 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 910,73 Eur) nuo bylos iškėlimo (2024 m. vasario 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat priteisė atsakovui iš ieškovų po 82,81 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nustatė, kad ieškovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 27 d. surašytas UAB „Šilėja“ apžiūros aktas Nr. 21362, kuriame nurodyta, jog ieškovams priklausančiame bute buvo užlieti kambarys, koridorius ir virtuvė. Apliejimą sąlygojo atsakovui priklausančiame bute trūkusi karšto vandens žarnelė. Dėl apliejimo buvo užlieti žemiau esantys butai iki rūsio. 2023 m. gruodžio 15 d. Artūras Krikščiūnas surašė specialisto išvadą, kad dėl įvykusio apliejimo remontuotinos 2 durys, perdažytinos 3 patalpų lubos – 31,80 kv. m., perklijuojamos plytelės virtuvėje – 11,43 kv. m. ir perklijuotini tapetai koridoriuje bei svetainėje – 19,87 kv. m. 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo surašytas ir antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-23-2854, kuriame fiksuojami ieškovų paaiškinimai bei buto būklė po įvykusio apliejimo 2023 m. liepos 27 d. Atsakovas niekada neginčijo savo kaltės ir atsakomybės dėl ieškovų buto apliejimo ir sutinka su faktu, kad jis yra atsakingas už dėl apliejimo kilusią žalą, tačiau nesutiko su paskaičiuotu atlygintinu žalos dydžiu.

10. Teismas nurodė, kad ieškovai, įrodinėdami prašomos priteisti ir patikslintos 7 726,74 Eur žalos dydį, rėmėsi tiek UAB „Statybų paletė“ parengta pasiūlymu-sąmata, tiek ir su ieškiniu pateikta Lokaline sąmata Nr. S001, atėmus už 7 metus skaičiuotiną nusidėvėjimą medžiagoms, t. y. 384,00 Eur sumą, kadangi ieškovų buto remontas, anot ieškovų atstovės, buvo atliktas prieš 7 metus (8 110,74 Eur – 384 Eur nusidėvėjimas medžiagoms). Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų 22 straipsniu akcentavo, kad dokumentas turi būti pasirašytas vertinimą atlikusio asmens. Lokalinė sąmata Nr. S001 (sudaryta 2023 m. balandžio mėn. kainomis), nėra pasirašyta jį sudariusio asmens, kaip ir nėra žinoma šios sąmatos sudarymo data bei asmens (specialisto) turima / turėta kvalifikacija. Sprendė, kad toks rašytinis įrodymas neatitinka leistinumo civiliniame procese kriterijaus, todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą negali būti vertinamas ir juo remiamasi.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovai, įrodinėdami patirtą žalą byloje remiasi ir UAB „Statybų paletė“ gamybos direktoriaus V. A. parengta sąmata, numatant 8 110,74 Eur su PVM remonto po užpylimo darbų kainą. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovų pateiktu darbų įkainojimu, atstatant butą į padėtį, buvusią iki užpylimo, pateikė byloje prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo, ir šio prašymo pagrindu, paskyrus teismo ekspertizę, ekspertas Saulius Tiškevičius padarė išvadą, kad butui padaryta žala yra 1 644,44 Eur, remonto / atstatymo darbus atliekant ūkio būdu. Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, sprendė, jog skaičiuotinas žalos dydis yra akivaizdžiai skirtingas, besiskiriantis net 4 kartus. Bet tiek iš UAB „Statybų paletė“ sąmatos, tiek iš eksperto Sauliaus Tiškevičiaus sąmatos nustatė, kad skaičiuojant buto remonto atstatymo kainą buvo priimti domėn ir vertinti tie patys sugadintų per užpylimą plotų dydžiai, t. y. 19,87 kv. m. sienų plotas perklijuojant tapetus koridoriuje ir svetainėje, 31,80 kv. m. lubų plotas trijose patalpose bei 11,43 kv. m. plytelių plotas, kaip ir buvo konstatuota ieškovų pateiktoje Artūro Krikščiūno išvadoje dėl reikalingų remonto kiekių.

12. Teismas paaiškino, kad nors ieškovų atstovė neigė ekspertizės išvadą, kaip patikimą, nurodydama, jog Saulius Tiškevičius nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir tokia ekspertizė vertintina kaip nepatikima, teismas šiems argumentams nepritarė. Ieškovai nei atsiliepime į prašymą dėl ekspertizės skyrimo, nei teismo posėdžio metu neišsakė abejonių dėl ekspertizę atlikusio eksperto nešališkumo, taikyto metodo, atliekant skaičiavimus. Pačių ieškovų siūlytas kandidatas Darius Kalibatas, kaip nurodyta prašyme, turi teisę eiti statinių statybos vadovo ir ypatingo statinio techninės priežiūros vadovo pareigas, taip pat projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, kas atitinka ir Sauliaus Tiškevičiaus įgytą kvalifikaciją bei statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo kvalifikaciją. Ieškovams buvo suteikta pakankamai laiko po gautos ekspertizės išvados teikti prašymą dėl pakartotinės / papildomos ekspertizės skyrimo, siekiant paneigti šią išvadą, tačiau tokia teise nesinaudojo, įvertinant ekonomiškumą procesą bei pateiktas savas sąmatas nepateikus į bylą po tam skirto laiko ir atidėjus teismo posėdį UAB „Statybų paletė“ atstovo V. A. kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. UAB „Statybų paletė“ sąmatos rengėjo kvalifikacija nėra byloje pagrįsta jokiais patikimais duomenimis.

13. Teismas sprendė, kad neturi objektyvaus pagrindo abejoti byloje atlikta teismo ekspertize, įvertinant skaičiuojamuoju būdu padarytą žalą butui po užpylimo iš viršutinio atsakovo buto. Ieškovai teismui eksperto išvadą paneigiančių įrodymų neteikė, papildomos ekspertizės nereikalavo ir savo argumentus dėl netinkamos ekspertizės grindė subjektyvia nuomone, jog ekspertizėje nustatyta žalos suma neatitinka rinkos kainų bei jų sąmatose paskaičiuotos žalos dydžio.

14. Teismas, vertindamas ekspertizės išvadoje konstatuotą faktą, kad nors specialistas A. Krisčiūnas konstatavo, jog būtina perklijuoti 11,43 kv. m. plytelių virtuvėje, tačiau šio kiekių plytelių atsiklijavimas buvo sąlygotas ne tik vandens poveikio, bet ir galimai klijavimo broko bei eksploatavimo ilgaamžiškumo, todėl nuostolis skaičiuotas tik už 5,7 kv. m. ploto plytelių perklijavimą, su tokia išvada nesutiko. Nors ekspertas priėjo prie labiau tikėtinos išvados, kad galimai plytelės virtuvėje jau buvo atsisluoksniavusios iki užliejimo įvykio, o užliejimo drėgmė tik pagreitino pilną atsisluoksniavimą, tai jokiu būdu nepaneigė visų virtuvės plytelių kiekio (11,43 kv. m.) perklijavimo būtinybės. Drėgmės, vandens faktas tiesiogiai sąlygojo virtuvės plytelių atsisluoksniavimą, nors galimai jį paspartino ir ne tik šis įvykis. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrįsta, teisinga ir sąžininga skaičiuoti už medžiagas ir darbus visam 11,43 kv. m. plytelių plotui, o ne tik 5,7 kv. m., kaip nurodyta eksperto lokalinėje sąmatoje. Ekspertui įvertinus darbus ir medžiagas 499,79 Eur sumai už 5,7 kv. m. ploto plytelių atstatymui, eksperto paskaičiuota žala padidinta šioje dalyje tapačia 499,79 Eur suma (už 11,43, bet ne 5,7 kv. m. plytelių plotą).

15. Teismas taip pat nesutiko su eksperto išvada, kad nuostolio suma turi būti skaičiuotina ūkio būdu, nes objektas nėra suremontuotas rangos būdu. Ieškovai D. A. ir V. A., gyvenantys aplietame bute, yra garbingo amžiaus senjorai, todėl teismas sprendė, kad mažai tikėtina, jog buto remontas gali būti atliktinas išimtinai tik ūkio būdu, remonto darbus vykdant patiems ieškovams, nukentėjusio buto savininkams ir nesamdant ūkio subjekto kaip rangovo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovams, siekiant atstatyti buto būklę po įvykusio apliejimo, nebus reikalinga rangovų, turinčių reikiamą kvalifikaciją, patirtį klijuoti plyteles, tapetus bei dažyti lubas, pagalba. Sprendė, kad būtina skaičiuoti 20,9 proc. pridėtines išlaidas, 5 proc. pelną bei 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio nuo darbo jėgos kainos, kaip nurodyta eksperto aiškinamojo rašto 2 punkte. Įvertinęs, kad darbo užmokestis, remiantis sąmata yra 1 152,02 Eur + 405 Eur už 5,7 kv. m. papildomų plytelių išklijavimą, tai 21 proc. PVM nuo darbo jėgos kainos būtų 326,97 Eur. (1 557,02×21proc.) Įvertinus, kad remiantis Bendraisiais ekonominiais normatyvais statinių eksploatuojamų kainų nustatymui, 20,9 proc. pridėtinių išlaidų skaičiuojama nuo darbininkų darbo kainų, kas šiuo atveju sudarytų 1 557,02 Eur, tai pridėtinos išlaidos būtų – 325,42 (1557,02 ×20,9 proc.). O 5 procentų pelną skaičiuojant nuo tiesioginių ir pridėtinių išlaidų sumos, tai sudarytų – 114,11 Eur (1 783,12 (tiesioginės išlaidos) + 499,06 (papildomas 5,7 kv. m. plytelių suklijavimas) × 5 proc.). Sprendė, kad teisinga, sąžininga ir pagrįsta, priteisiant ieškovams nuostolių sumą, padidinti ekspertizės akte nurodomą žalos dydį 1 266,29 Eur suma, kas sudarytų priteistiną ieškovams žalą - 2 910,73 Eur (1 266,26 Eur + 1 644,44 Eur).

16. Vertindamas eksperto paskaičiuotą nusidėvėjimą medžiagoms kaip maksimalų – 75 proc., kadangi skaičiuojamasis nusidėvėjimas yra didesnis nei 100 procentų (3,5 proc. per metus * 31 metai eksploatacijos), teismas su šia ekspertine išvada sutiko. Ieškovės atstovės paskutinio posėdžio metu dėstytus teiginius, kad remontas yra atliktas dar 2018 m., tačiau neturi išsaugotų medžiagų įsigijimo čekių, teismas vertino kaip gynybinę poziciją, prieš tai 2025 m. sausio 20 d. teismo posėdyje ieškovų atstovei nurodžius, kad remontas bute galimai buvo atliktas prieš 10 metų, o sienų plytelės klijuotos ir dar anksčiau. Tačiau teismas nurodė, kad taip pat neturi pagrindo abejoti specialisto išvadomis dėl nusidėvėjimo įvertinimo, juolab iš į bylą pateiktų įvairaus pobūdžio foto nuotraukų nėra pagrindo spręsti apie bute buvusį ne senesnį nei 7 metų remontą. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepaneigia ekspertinėje išvadoje konstatuoto fakto, kad buto remontas galimai nebuvo atliktas nuo buto įsigijimo 1992 m., todėl skaičiuotinas maksimalus nusidėvėjimas – 75 proc. Teismo vertinimu ekspertizės sąmatoje nurodytos sumos sumažinimas nusidėvėjimo verte, įvertinus nusidėvėjimą (75 proc.), atitinka visiško nuostolių atlyginimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

17. Ieškovų argumentus, kad turi būti atlyginta žala, skaičiuotina rinkos kainomis, kurią pagrindžia jų pateiktos sąmatos byloje, atmetė kaip nepagrįstus, neprašant atlikti teismo papildomos ekspertizės, paneigiant atsakovo atliktą ekspertizę. Teismui, remiantis eksperto išvada, paskaičiavimais, nusprendus padidinti atlygintinos žalos sumą sprendė, kad tai atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus bei kasacinio teismo suformuotą praktiką, jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą ir ieškovų patikslintą ieškinio reikalavimą patenkinti visa apimtimi.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Teismas ieškovams priteisė iš atsakovo mažesnį už tikruosius nuostolius žalos atlyginimą, todėl liko iš dalies neapgintos nukentėjusiųjų bendraturčių teisės. Ieškovų turtinių netekimų dydis yra ženkliai didesnis, negu ieškovų naudai iš atsakovo priteista suma ir išlaidos, kurios reikalingos butui atkurti į padėtį, buvusią iki apliejimo, yra akivaizdžiai didesnės, negu teismo priteista suma. Teismas nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

19.2. Sauliaus Tiškevičiaus pateikta ekspertinė nuomonė neatitinka teisminės ekspertizės atlikimui keliamų reikalavimų, nes Saulius Tiškevičius nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas teismo ekspertu, jis nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sąrašą ir teismui nėra pateikęs jokio teisminės ekspertizės akto, kaip tai yra numatyta teisės aktų reikalavimuose. Atsakovas turėjo išankstinį nesąžiningą tikslą – teismui pateikti duomenis, neatitinkančius realios situacijos, o teismas, užuot, priėmęs teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą dėl teisminės ekspertizės skyrimo, tapo šališkas atsakovui ir tenkino pastarojo prašymą.

Šalies argumentai

19.3. Ieškovai nesutinka su teismo išvada, kad UAB „Statybų paletė“ sąmatos rengėjo kvalifikacija nėra byloje pagrįsta jokiais patikimais duomenimis. Ieškovai žodžiu nurodė ir paaiškino aktualius duomenis, kurie yra viešai skelbiami ir kiekvienam lengvai prieinami ir kurie patvirtina sąmatos rengėjo kvalifikaciją.

19.4. Ieškovai, susipažinę su Sauliaus Tiškevičiaus ekspertine nuomone, kuri yra akivaizdžiai neobjektyvi ir neatitinka šių dienų, bei įvykio metu galiojusių remonto darbų kainų, į bylą pateikė dar dvi sąmatas, kurias atliko individualia veikla užsiimantys asmenys, tačiau teismas apskritai šių įrodymų nevertino ir dėl jų įrodomosios galios nepasisakė

19.5. Teismas nenurodė, kokiu būdu ir kokiais kriterijais remiantis nustatė, kad butas neremontuotas nuo pat įsigijimo pradžios, juo labiau, kad, kaip nurodęs pats atsakovas, butas apliejamas jau nebe pirmą kartą, todėl butas jau buvo remontuotas iki paskutinio užliejimo įvykio, dėl kurio ir reiškiamas reikalavimas šioje civilinėje byloje. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole įkeltos foto nuotraukos nėra pakankamai aiškios, ryškios ir labiau atspindi apliejimo padarinius, bet ne paskutinio buto remonto datą ir laiką, todėl teismo išvada, kad remontas atliktas tik nuo buto įsigijimo 1992 m., prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms.

19.6. Be to teismas neįvertinos ieškovų atstovės nurodytų faktinių aplinkybių, kurios pagrindžia faktą, kad paskutiniojo remonto metu atliktų darbų ir suteiktų paslaugų mokėjimo dokumentai, medžiagų ir darbo priemonių įsigijimo čekiai ir visa kita aktuali dokumentacija, susijusi su paskutiniu bute atliktu remontu, buvo negrįžtamai ir neįskaitomai sulieta, be paliovos liejantis karštam vandeniui iš atsakovo buto. Pabrėžtina, kad dalis aktualios dokumentacijos buvo ant virtuvinių spintelių paviršiaus, palubėje, o dalis pačiose spintelėse, todėl nebuvo jokių galimybių išlikti įskaitomam rinktų dokumentų turiniui, todėl nepagrįstai priėjo išvados, kad remonto data, tai tik gynybinė pozicija.

19.7. teismo išvada, Kad ieškovai neprašė pakartotinės teisminės ekspertizės, prieštarauja bylos turiniui, o be to, susiformavo akivaizdus nepasitikėjimas teismu, kuris aiškiai buvo šališkas atsakovui, neišliko nepriklausomu, tiek priimant sprendimą dėl teisminės ekspertizės skyrimo, tiek priimant skundžiamą sprendimą. Žalą teismas turėjo apskaičiuoti remiantis realiomis objektyviomis kainomis, tačiau tai neatliko, nepagrįstai neįvertinęs, arba visai neįvertinęs ieškovų pateiktų į bylą visų sąmatų turinio ir nepagrįstai sureikšmino Ekspertinę nuomonę, nors pripažįstama, kad tik ekspertizės akte esantys duomenys, pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

19.8. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui akcentuoja ir prašo įvertinti šias faktines aplinkybes, kurių neįvertino pirmos instancijos teismas, o būtent tai, kad: 1) atsakovas, iš karto po buto apliejimo fakto, pasiūlė sumokėti ieškovams 1 000 Eur; 2) vėliau 1 500 Eur; 3) atnaujinus bylos nagrinėjimą po nerezultatyvios teisminės mediacijos atsakovas sutiko sumokėti 3 000 Eur, tačiau ieškovai nesutiko ir su šia suma, nes už šią sumą neįmanoma buto atstatyti į padėtį iki apliejimo. Šios faktinės aplinkybės buvo atskleistos bylą nagrinėjant teisme, atsakovas jų neginčijo, tačiau teismas į tai nekreipė dėmesio, nevertino įrodymų viseto kontekste, todėl neteisingai nusprendė, kad ekspertinėje nuomonėje pateikta suma yra pagrįsta, objektyvi, nors pats atsakovas buvo pasiūlęs sumokėti 3 000 Eur, o tai reiškia, kad ir pats atsakovas suprato ir žinojo, kad 1 500 Eur suma yra per maža, už kurią būtų galima suremontuoti butą, siekiant sugrąžinti į būvį iki apliejimo fakto.

Atsiliepimas

20. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Realios ir tikros nuostolių sumos byloje nebuvo pateikta, ieškovai teikė tik įvairias sąmatas, savo giminaičių skaičiavimus, įvairių įmonių pasiūlymus su kainomis, kuriuos teismas visus įvertino ir apie juos pasisakė. Būtent skaičiavimo būdu teismas ir nustatė nuostolių sumą 2 910,73 Eur.

21.2. Sprendime yra remiamasi būtent apeliantų nurodyta kasacinio teismo praktika. Nurodytos bylos aplinkybės nėra identiškos, nes minėtoje byloje buvo būtina nustatyta, kiek kainuotų pastatų (gyvenamojo namo ir pirties), kokie buvo iki juos sudeginant, atstatymas. Šiuo atveju byla buvo dėl žalos po buto apliejimo nustatymo, todėl nėra pagrįsta teigti, kad buvo būtina ekspertizė teismo iniciatyva ir be jos negalima buvo išnagrinėti bylos

Žemesnės instancijos teismas

21.3. Teismas skundžiamame sprendime atidžiai vertino ir analizavo ieškovų pateiktus dokumentus, kurie ir atsakovui kėlė abejonių. Teismas nurodė kad Lokalinė sąmata Nr. S001 (sudaryta 2023 m. balandžio mėn. kainomis) nėra pasirašyta jį sudariusio asmens, kaip ir nėra žinoma šios sąmatos sudarymo data bei asmens (specialisto) turima/turėta kvalifikacija, - taigi toks rašytinis įrodymas neatitinka leistinumo civiliniame procese kriterijaus, todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą negalėjo būti vertinamas ir juo remiamasi. Teismas galėjo remtis tik UAB „Statybų paletė“ gamybos direktoriaus V. A. parengta sąmata (2024-09-10 DOK – 133757) bei jos detalizacija (2025-02-11 DOK – 21426), numatant 8 110,74 Eur su PVM remonto po užpylimo darbų kainą.

21.4. Ieškovai patys investuoti į tikros ir realios žalos nustatymą nenorėjo ir nematė tam jokio poreikio, tačiau siūlė asmenį, kuris ekspertizę atliktų kelis kartus brangiau ir užtruktų gerokai ilgiau, tačiau norėjo, kad už tai susimokėtų atsakovas. Tai nėra teisinga ir sąžininga pozicija bylos nagrinėjimo metu. Teismas neignoravo ieškovų siūlymo, nes teismas pasisakė apie ieškovų siūloma ekspertą ir nurodė priežastis, kodėl jo neskiria ekspertizės atlikimui

Žemesnės instancijos teismas

21.5. Visos abejonės ir priešprieša ekspertui ir jo padaryta išvadai, atsirado tik tuomet, kai ta išvada buvo pateikta į bylą. Tik vykusiame teismo posėdžio metu ieškovų atstovė, nesutikdama su eksperto pateikta išvada, išsakė visas savo pastabas apie atliktą žalos nustatymą, eksperto kompetenciją, šališkumą ir pan. Naujos ekspertizės neprašė paskirti. Teismas pasinaudojo jam CPK 218 straipsnyje suteikta teise nesutikti su eksperto išvada, nes turėjo nemažai pastabų ir kritikos esančiai byloje išvadai ir visa tai motyvuotai bei argumentuotai nurodė skundžiamame sprendime.

21.6. Net jeigu sutikti su apeliantų poziciją, kad jei ekspertizė pavesta asmeniui, kuris nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jo pateikta išvada nelaikoma ekspertizės aktu ir negali būti vertinama kaip ekspertizės aktas procesine prasme, galutinė teismo išvada vis tiek lieka teisinga ir pagrįsta. Byloje esanti išvada gali būti vertinama kaip specialisto ar konsultacinė išvada, surašytą specialių žinių turinčio asmens, kurios įrodomoji galia nors ir ribota (ne tokia, kaip teismo ekspertizės), tačiau tai yra rašytinis įrodymas, kuriuo teismas gali remtis darydamas savo išvadas. Teismas nors ir rėmėsi esama išvada byloje kaip ekspertizės aktu, tačiau buvo labai kritiškas ir lygino jo išvadas su kitais byloje esančiais įrodymais.

21.7. Kelis kartus teismui ir atsakovo atstovei išreiškus abejones UAB „Statybų paletė“ sąmatą pasirašiusio asmens pareigomis ir kvalifikacija, ir teismui atidėjus posėdį bei suteikus terminą pateikti papildomus įrodymus, ieškovų atstovė vis tiek nepateikė jokių įrodymų apie V. A. kvalifikaciją. Ieškovai turėjo pateikti raštu asmens kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis, ypač jei teismas kelis kartus kėlė šį klausimą, o ne apkrauti teismą papildomu darbu ir įrodymų rinkimu viešoje erdvėje, kurie yra reikalingi ieškovams.

Šalies argumentai

21.8. Apeliantai nurodo, kad buvo į bylą pateikę 2025 m. vasario 10 d. „Unga home“ komercinį pasiūlymą ir 2025 m. vasario 6 d. Sauliaus Zabulio, dirbančio pagal individualios veiklos liudijimą, pasiūlymą dėl remonto darbų apimties ir kainų. Prie šių abiejų dokumentų nebuvo pateikta jokių papildomų dokumentų, nei dokumentus sudariusių asmenų kvalifikacijos, nei kuo vadovaujantis sąmatos sudarytos ir pan. Tokie dokumentai nepagrindžia ieškovų reikalavimo, nes nėra įrodymų, kaip ir kokiomis aplinkybėmis, kuo remiantis jie buvo sudaryti.

21.9. Byloje yra labai geros kokybės aiškios ir ryškios nuotraukos, kurios pateiktos statybos specialisto Artūro Kriščiūno išvadoje. Iš nuotraukų labai gerai matosi visas buto interjeras: sienų tapetai, plytelės, baldai, durys, šviesos jungtukai ir kita, kas leido daryti teismui pagrįstą išvadą, kad bute nebuvo darytas remontas tikrai labai seniai. Jeigu būtų darytas prieš 7 metus butas atrodytų kitaip, moderniau, o šiuo atveju matyti „devyniasdešimtųjų“ stilius. Akivaizdu, kad to teismui pakako, todėl ir nepatikėjo apeliantų atstovės žodiniais paaiškinimais, kad neva medžiagų ir darbo priemonių įsigijimo čekiai ir visa kita aktuali dokumentacija, susijusi su paskutiniu bute atliktu remontu, buvo negrįžtamai ir neįskaitomai sulieta. Teismas neįžvelgė, kas galėjo būti remontuojama sename bute pagal byloje esančias nuotraukas, todėl teismo išvada pagrįsta ir teisinga.

21.10. Atsakovo pagrindinė pozicija visuomet buvo 1 000 – 1 500 Eur, o 3 000 Eur suma – kraštutinė priemonė užbaigti ginčą taikiai, kad nedidinti bylinėjimosi išlaidų, negaišti laiko ir negadinti nervų. Atsakovas niekada negalvojo ir to niekada nenurodė, kad nuostolių suma yra būtent 3 000 Eur, tokia suma buvo pasiūlyta tik vardan taikos. Skundžiamu teismo sprendimu priteista 2 910,73 Eur suma atsakovui atrodo per didelė žalai atlyginti (atlikti reikalingus remonto darbus ieškovų bute), tačiau jis sprendimo neskundė vien dėl to, kad nenorėjo užsitęsusio proceso, norėjo, kad bylinėjimasis greičiau baigtųsi.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

23. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

24. Byloje ginčas kilo dėl atlygintino žalos dydžio, kuomet iš atsakovui priklausančio buto tekėjęs vanduo apliejo ieškovams priklausantį butą, taip ieškovams sukeliant žalą. Atsakovas žalos padarymo fakto neginčijo, tačiau šalys tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme nesutaria dėl atlygintinos žalos dydžio.

25. Ieškovai laikėsi pozicijos, kad atlygintinos žalos dydis siekia 8 110,74 Eur, o vėliau poziciją patikslino žalos dydį sumažindami iki 7 726,74 Eur. Atsakovas sutiko atlyginti ne didesnę kaip 1 500 Eur dydžio žalą.

26. Pirmosios instancijos teismas, ieškovų ieškinį patenkindamas iš dalies, nustatė, jog atlygintinos žalos dydis siekia 2 910,73 Eur.

27. Apeliantai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, buvo šališkas atsakovo atžvilgiu bei nepagrįstai prioritetinę reikšmę suteikė po ekspertizės į bylą pateiktai ekspertinei nuomonei.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nei ieškovai, nei atsakovas nebuvo apdraudę jiems priklausančių butų būsto (turto) draudimu. Tiek iš pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje nurodytos šalių pozicijos aišku, kad ginčas išlieka dėl ieškovų patirtos žalos dydžio, taip pat ir dėl įrodymų (ne)tinkamo įvertinimo. Ginčo dėl žalos sukėlimo fakto byloje nėra.

29. Ieškovai (apeliantai) jų nurodytą žalos dydį siekė pagrįsti šiais rašytiniais įrodymais: 1) 2023 m. gruodžio 15 d. statybos specialisto Artūro Kriščiūno išvada; 2) apdailos atstatymo darbų lokaline sąmata Nr. S001, sudaryta 2023 m. balandžio mėn. kainomis (6 634,56 Eur); 3) UAB „Statybų paletė“ gamybos direktoriaus V. A. pasirašytu 2023 m. gruodžio 11 d. pasiūlymu-sąmata (8 110,74 Eur); 4) Sauliaus Zabulio 2025 m. vasario 6 d. pasiūlymu (5 550,65 Eur); 5) mažosios bendrijos (toliau – MB) „Unga home“ pasiūlymo komercine dalimi (5 898 Eur su PVM).

30. Atsakovas į bylą neteikė rašytinių įrodymų, tačiau teikė prašymą skirti teismo ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė ir paskyrė žalos įvertinimo ekspertizę. Ekspertizę pavesta atlikti UAB „Smart Claims“ kvalifikuotiems specialistams Mindaugui Griežei ir Sauliui Tiškevičiui. 2024 m. lapkričio 9 d. gauta ekspertinė nuomonė dėl nuostolio sumos Nr. W/24/10/0027. Nurodytos išvados, kad padaryta 1 644,44 Eur dydžio žala.

Dėl ekspertizės akto (ne)patikimumo

31. Apeliantai laikosi pozicijos, kad 2024 m. lapkričio 9 d. gauta ekspertinė nuomonė nėra patikima ir negali būti prilyginama ekspertizės aktui. Taip pat nurodo, kad atsakovas sąmoningai pateikė eksperto, neįrašyto į teismo ekspertų sąrašą kandidatūrą, o teismas, vertindamas ekspertinę nuomonę, buvo šališkas atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

32. CPK 212 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.

33. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismo ekspertas – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo.

34. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pateikęs prašymą paskirti teismo ekspertizę, nenurodė konkretaus eksperto, tačiau nurodė ekspertizę galinčią atlikti įstaigą UAB „Smart claims“ bei jos įkainius, kuriuos sutiko apmokėti. Teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. iš atsakovo pareikalavimo papildomų duomenų – UAB „Smart claims“ atstovo (-ų) turimos kvalifikacijos bei objektyvios galimybės atlikti reikiamą ekspertizę byloje. Akcentavo, kad būtina pateikti duomenis apie konkretų siūlomą asmenį būti paskirtu ekspertu bei pagrindžiančius jo kvalifikaciją, kompetenciją duomenis. 2025 m. rugsėjo 26 d. atsakovas nurodė, kad ekspertizę atliktų sertifikuoti inžinieriai Saulius Tiškevičius ir Mindaugas Griežė bei atsiuntė jų kvalifikacijos sertifikatus. Ieškovai neprieštaravo ekspertizės atlikimui, taip pat nenurodė prieštaravimų dėl atsakovo nurodytos įstaigos, tačiau išreiškė norą, jog ekspertizę atliktų į teismo ekspertų sąrašą įrašytas doc. dr. Darius Kalibatas. Kaip minėta, teismo ekspertizė paskirta 2024 m. spalio 7 d. nutartimi, kurioje teismas taip pat nurodė, jog ieškovų atstovė nepagrindė savo prašomos kandidatūros prioriteto bei nepateikė duomenų, paneigiančių atsakovo nurodytų asmenų skirti ekspertizei atlikti kvalifikacijos stoką. 2024 m. lapkričio 9 d. gauta ekspertinė nuomonė, kurią pateikė Saulius Tiškevičius.

35. Atsižvelgus į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, galima padaryti išvadą, kad į teismo ekspertų sąrašą neįrašytas, tačiau turintis reikiamą kvalifikaciją asmuo, teismo ekspertizę gali atlikti tik tada, kai teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų. Remiantis viešai pateikiamu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašu, nustatyta, kad Saulius Tiškevičius nėra įrašytas į nurodytą sąrašą. Duomenų byloje, kad teismo ekspertų sąraše nebuvo tinkamo asmens, galinčio atlikti teismo ekspertizę, taip pat nėra, o to 2024 m. spalio 7 d. nutartyje, skirdamas teismo ekspertizę, nenurodė ir teismas. Priežasčių, kodėl teismas paskyrė teismo ekspertizę atlikti asmeniui, nesančiam įrašytam į teismo ekspertų sąrašą, pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, o jo argumentai, jog tiek ieškovų siūlyto Dariaus Kalibato, tiek ir Sauliaus Tiškevičiaus turima kvalifikacija yra identiška ir dėl to ekspertinė nuomonė yra prilyginama ekspertizės aktui, yra atmestini ir vertintini kaip nepagrįsti. Galima daryti išvadą, kad pateikta ekspertinė nuomonė neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų ir negali būti laikoma eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, o aplinkybė, jog ieškovai neteikė prašymo dėl kitos ekspertizės atlikimo, savaime nesudaro pagrindo ekspertinės nuomonės vertinti kaip atitinkančios įstatymo reikalavimus. Ši ieškovų teisė nėra imperatyvi.

36. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Jei byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ir, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme, toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-503/2009). Net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010).

37. Taigi, nors 2024 m. lapkričio 9 d. gauta ekspertinė nuomonė nėra laikytina ekspertine išvada CPK 212 straipsnio prasme, kadangi atlikta neįrašyta į teismo ekspertų sąrašą asmens, tačiau tai nereiškia savaiminio jos neteisėtumo ar joje nurodytos informacijos neteisingumo. Toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Tokia išvada gali būti vertinama tik kaip privatus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo motyvus matyti, kad jis ekspertinę nuomonę vertino kritiškai, t. y. nenustatytas vienareikšmis sutikimas su ekspertinės nuomonės išvadomis ar nuomonės prioritetizavimas prieš kitus byloje esančius įrodymus. Atitinkamai, jokių teismo šališkumo požymių nenustatyta, o vien ta aplinkybė, jog šalis turi priešingą nuomonę nei apeliacinį skundą pateikusi šalis, tai savaime nesuteikia pagrindo išvadai dėl teismo šališkumo kitos šalies atžvilgiu ar teismo sprendimo nepagrįstumo.

Dėl rašytinių įrodymų vertinimo byloje ir atlygintinos žalos dydžio

38. Kasacinio teismo nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje, susijusioje su įrodymų vertinimu, ne kartą nurodyta, kad vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

39. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, tai yra teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, tai yra pernelyg aukštai iškeltas.

40. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji nuostata, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

41. Kaip jau minėta, ieškovai jų nurodytą žalos dydį siekė pagrįsti 2023 m. gruodžio 15 d. statybos specialisto Artūro Kriščiūno išvada, apdailos atstatymo darbų lokaline sąmata Nr. S001, sudaryta 2023 m. balandžio mėn. kainomis (6 634,56 Eur), UAB „Statybų paletė“ gamybos direktoriaus V. A. pasirašytu 2023 m. gruodžio 11 d. pasiūlymu-sąmata (8 110,74 Eur); Sauliaus Zabulio 2025 m. vasario 6 d. pasiūlymu (5 550,65 Eur) ir MB „Unga home“ pasiūlymo komercine dalimi (5 898 Eur su PVM).

42. Pirmosios instancijos teismas apdailos atstatymo darbų lokalinės sąmatos Nr. S001, sudarytos 2023 m. balandžio mėn. kainomis, nevertino likusių rašytinių įrodymų kontekste dėl to, kad ji nepasirašyta jį sudariusio asmens, nėra žinoma šios sąmatos sudarymo data bei asmens (specialisto) turima / turėta kvalifikacija.. Apeliantai nepateikė jokių išsamesnių motyvų kartu su rašytiniais įrodymais dėl sąmatą parengusio asmens kvalifikacijos, parengimo datos ir kt., todėl Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pastarojo įrodymo nevertinimo.

43. Identiškas vertinimas nurodytinas ir dėl UAB „Statybų paletė“ sąmatos dėl atstovo V. A. kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Ieškovams buvo suteikta galimybė pateikti papildomus dokumentus, o ieškovų nurodyta aplinkybė, jog ši informacija pasiekiama viešai, atmestina kaip deklaratyvi. Teismas pažymi, kad nepaisant to, jog teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, tai nereiškia, jog teismas atlieka įrodymų rinkimo funkciją vienos iš šalių naudai, turėdamas tikslą (ne)patvirtinti jos teiginius. Ieškovai nenurodė, kad neturi galimybės gauti asmens, parengusio sąmatą, kvalifikaciją patvirtinančius duomenis. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas iškėlė klausimą dėl UAB „Statybų paletė“ sąmatos rengėjo kvalifikacijos, jis pastarojo įrodymų neeliminavo iš įrodymų visumos, o priešingai – vertino remontuotinų zonų plotus, atliktinus darbus ir kt.

44. Atsižvelgus į kitus skundžiamo teismo sprendimo motyvus, matyti, kad teismas vertino ekspertinę nuomonę, Artūro Krikščiūno surašytą specialisto išvadą, faktinių aplinkybių protokolą ir kt., t. y. vertino tiek ieškovų, tiek ir atsakovų iniciatyva pateiktus ar gautus rašytinius įrodymus, taip pat teismas neprivalo aprašyti detaliai ir įvertinti kiekvieno byloje esančio įrodymo, todėl pakartotinai nurodytina, kad pagrindo išvadai dėl savaime netinkamo įrodymų įvertinimo ar šališkumo vienai iš bylos šalių, nėra.

45. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

46. Kaip nurodyta, ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovams atsakovo atlygintinos žalos dydžio.

47. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktas).

48. Tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 50 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018 46 punktas).

49. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti ieškovams atlygintinos žalos dydį, vertino remontuotinų zonų plotus, remonto formą (ūkio ar rangos), vertino ir galimą buto nusidėvėjimą. Šioje dalyje apeliantai iš esmės akcentuoja buto nusidėvėjimo aspektą, t. y. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl seniai ginčo bute atlikto remonto ir šio fakto įtakos visiškam nuostolių atlyginimui.

50. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo išvadų dėl seniai ginčo bute atlikto remonto. Pirmosios instancijos teismas aiškiai akcentavo ieškovų atstovės teiginių tarpusavio prieštaravimą, t. y. tai, jog vieno iš teismo posėdžių metu nurodė, kad remontas yra atliktas dar 2018 m., tačiau kitame teismo posėdyje nurodė, jog bute galimai buvo atliktas prieš 10 metų, o sienų plytelės klijuotos ir dar anksčiau. Tokį tarpusavio prieštaravimą teismas įvertino tik kaip gynybinę poziciją. Taip pat paaiškino, kad atsižvelgė į byloje esančias įvairaus pobūdžio foto nuotraukas ir sprendė, kad nėra pagrindo išvadai apie bute buvusį ne senesnį nei 7 metų remontą bei sprendė, jog byloje esantys įrodymai nepaneigia ekspertinėje išvadoje konstatuoto fakto, kad buto remontas galimai nebuvo atliktas nuo buto įsigijimo 1992 m., todėl skaičiuotinas maksimalus nusidėvėjimas – 75 proc.

51. Šiuo aspektu primintina, kad nors ekspertinės nuomonės nėra pagrindo vertinti kaip ekspertinės išvados, tačiau tai tuo pačiu nesumenkina joje padarytų išvadų, kaip specialisto atliktų, prasmės. Taip pat akcentuotina, kad iki šiol nėra pašalintas ieškovų pozicijos tarpusavio prieštaravimas dėl būsto remontų datos, o apeliantai neįvardijo koks turėtų būti apskaičiuotas nusidėvėjimo procentas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamas teismo sprendimas yra vertinamas tik apeliacinio skundo motyvų apimtyje, todėl nesant jokių kitų skaičiavimų, nei atliko pirmosios instancijos teismas bei įvertinus tai, jog iš esmės apeliacinis skundas yra pateiktas ginčijant tik ekspertinės nuomonės, kaip neatitinkančios ekspertinės išvados reikalavimų, statusą, apeliacinės instancijos teismui nekyla pareiga konstruoti apeliantų apeliacinio skundo argumentus, todėl detaliau pirmosios instancijos teismo nurodytų žalos dydžio apskaičiavimų nevertina.

52. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus užliejimo faktą, faktinių aplinkybių protokole ir Artūro Kriščiūno išvadoje esančias foto nuotraukas, ieškovų pateiktus komercinius pasiūlymus ar lokalines sąmatas bei įvertinus faktą, kad ieškovams priklausančiame bute remontas atliktas etapais ir seniau nei prieš 7 metus (tikslios datos neįvardijo patys ieškovai) spręstina, jog ieškovų reikalavimas atlyginti 7 726,74 Eur žalą prieštarautų visiško žalos atlyginimo principo esmei. Tiksliau tariant, siekis ieškovų pateiktos sąmatos pagal juose nurodytus atliktinus darbus ne grąžintų ieškovus į pradinę padėtį, o priešingai – pagerintų iki užpylimo turėtas ieškovų sąlygas.

53. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų pozicija dėl dokumentų užliejimo ir negalėjimo jų pateikti teismui, yra deklaratyvi ir neįrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas ir neprivalėjo išsamiai atsakyti ar įvertinti kiekvieną šalies pateiktą teorinį argumentą.

54. Pasisakant dėl teisminės mediacijos metu atsakovo pasiūlyto šalių ginčo sprendimo būdo, nurodytina, kad mediacijos metu vyrauja konfidencialumo principas. Jis reiškia, kad tiek ginčo šalys ir kiti teisminės mediacijos procese dalyvavę asmenys, tiek mediatorius įsipareigoja neplatinti, nepasakoti ir kitais tiesioginiais ar netiesioginiais būdais neviešinti ar kitaip nenaudoti teisminės mediacijos procese pateiktos, surinktos ar sužinotos informacijos, taip pat jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip (Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu patvirtintų Teisminės mediacijos taisyklių 6.2 punktas). Tai reiškia, kad šalims nepavykus priimti bendro sutarimo dėl ginčo sprendimo, mediacijos metu jų išreikštos derybinės pozicijos neturi esminės reikšmės bylą grąžinus teismui nagrinėti toliau, todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini.

Dėl procesinės bylos baigties

55. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė teismo ekspertizę atlikti į teismo ekspertų sąrašą neįrašytam, tačiau kvalifikuotam asmeniui, vis dėlto eksperto pateiktai išvadai nesuteikė prioritetinės reikšmės ir vertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl darytina išvada, jog yra priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas ieškovų apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

58. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).

59. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto dydžio.

60. Šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių proceso bendrininkų bylinėjimosi išlaidos, įskaitant laimėjusios šalies patirtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą, turi būti priteistos lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas visoje apimtyje, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos vertintinos kaip protingo dydžio, atsakovui iš ieškovų priteistinos 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis (po 242 Eur), patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 325 straipsniu, 331 straipsniu

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 242 Eur (iš viso 726 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė