Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, paties teigimu dirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 24 MGL (3000 Lt) dydžio bauda;

2) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, skiriant įpareigojimus;

4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskirta ir nesumokėta bauda pakeista į 8 paras arešto;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

L. G. pareikštas kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2021 m. sausio 11 d. apie 14.06 val. Vilniuje, Liepyno g., ties pastatu pažymėtu Nr. 9, pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Dėl anksčiau aptartų aplinkybių teismas atmeta L. G. versiją, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje nevairavo automobilio Toyota Prius, kaip prieštaraujančią byloje surinktų įrodymų visumai.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad L. G. 2021 m. sausio 11 d. 14.42 val. alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK–0152 buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuoklio patikra galiojo iki 2021 m. sausio 17 d.) (1 t., b. l. 13–14). 2021 m. sausio 11 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L. G. antro tikrinimo metu atsisakė tikrintis neblaivumą (1 t., b. l. 12). Tai, kad kaltinamasis bylai reikšmingu laiku ir vietoje turėjo neblaivumo požymių, patvirtina liudytojų V. V., E. P., E. D., I. T. ir A. G. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, 2021 m. sausio 11 d. neblaivumo nustatymo aktas. Vis tik net ir pasitvirtinus faktui, kad transporto priemonės vairuotojas buvo neblaivus, tačiau be jokių pagrįstų abejonių nenustačius jo neblaivumo lygio, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra negalima (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-348-935/2020).

Kita vertus, teismas pripažįsta, kad L. G. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vengė neblaivumo patikrinimo.

KET 17 punkte yra nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. Nr. 452 nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (aktuali redakcija) 2.3. punkte yra nustatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad vienas iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų reikalavo L. G. pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Taigi L. G. privalėjo nedelsdamas paklusti tokiems reikalavimas ir juos vykdyti. Čia pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatyta įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo teisė pasirinkti neblaivumo patikrinimo laiką ir vietą, kelti reikalavimus, nesusijusius su alkotesterio naudojimo tvarka, su kurių įvykdymų būtų siejamas pareigos pasitikrinti neblaivumą vykdymas. Tokios teisės numatymas iš esmės padarytų objektyviai neįmanomu neblaivumo lygio nustatymą.

Kaip minėta, 2021 m. sausio 11 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad L. G. antro tikrinimo metu atsisakė tikrintis neblaivumą. Šiame procesiniame dokumente kaltinamasis pasirašytinai nurodė, kad jis sutinka su pirmo pūtimo į alkoholio matuoklį rezultatais, o iš nervų atsisakė pūsti antrą kartą į alkoholio matuoklį (1 t., b. l. 12). Taigi kaltinamasis dar nagrinėjamo įvykio dieną raštu pripažino, kad jis savo noru atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad po pirmo pūtimo praėjus atitinkamam laikui policijos pareigūnas ne kartą pasiūlė L. G. pasitikrinti neblaivumą, tačiau kaltinamasis pareiškė, kad jis atsisako tai daryti (vaizdo įrašo pavadinimu „2021_0111_145938_013“ 2.28–3.09 min). Policijos pareigūnui pasakius, kad atsisakius pasitikrinti neblaivumą, tai prilyginama girtumui, L. G. pareiškė, kad jam nesvarbu, jis kaip norės, taip pasielgs. Policijos pareigūnui informavus, kad tokiu atveju bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, L. G. vėl pareiškė, kad jis nepūs į alkoholio matuoklį, toliau klausinėja policijos pareigūno, kodėl jis yra sulaikytas (vaizdo įrašo pavadinimu „2021_0111_145938_013“ 3.14–4.21 min). Tam tikru momentu L. G. pradėjo antrą kartą pūsti į alkoholio matuoklį, tačiau pūtimas buvo per trumpas, dėl to nebuvo užfiksuotas rezultatas (vaizdo įrašo pavadinimu „2021_0111_145938_013“ 4.31–4.34 min, 5.13–5.16 min). Tarp pūtimų ir po to kaltinamasis vėl klausinėja policijos pareigūno, dėl kokios priežastis jis nepaleidžiamas, prašo pakviesti asmenį, kuris galimai vairavo automobilį. Policijos pareigūnas ne vieną kartą prašo L. G. pūsti į alkoholio matuoklį ir klausia, ar kaltinamasis atsisako tai daryti. Kaltinamasis sako, kad neatsisako, tačiau vėl prašo pakviesti asmenį, kuris galimai vairavo automobilį (vaizdo įrašo pavadinimu „2021_0111_145938_013“ 6.10–7 min, vaizdo įrašas pavadinimu „2021_0111_150438_014“ 0–0.29 min); taip pat teigia, kad, jam papūtus į alkoholio matuoklį, jį padarys kaltu (vaizdo įrašas pavadinimu „2021_0111_150438_014“ 1.53–2.00 min).

Teismas pažymi, kad policijos pareigūnas, nustatęs, kad L. G. galimai vairavo automobilį, o kaltinamasis turi neblaivumo požymių, turėjo teisę reikalauti, kad kaltinamasis pasitikrintų neblaivumą alkoholio matuokliu. L. G. po pirmo įpūtimo į alkoholio matuoklį pradėjo reikalauti leisti jam surasti asmenį, kuris galimai vairavo automobilį. Tai nelaikytina priežastimi atsisakyti vykdyti policijos pareigūno reikalavimą pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, t. y. vien kaltinamojo nesutikimas su tuo, kad jis vairavo automobilį, neatleidžia nuo pareigos pasitikinti neblaivumą alkoholio matuokliu. Policijos pareigūnas taip pat neturėjo pareigos tenkinti minėtą L. G. prašymą. Nuo aptariamos pareigos L. G. neatleido ir tai, kad policijos pareigūnas netikrino kito asmens – E. B. – neblaivumo. Vien kaltinamojo tam tikrais atvejais išsakytas teiginys, kad jis neatsisako pasitikrinti neblaivumo, savaime nereiškia, jog jis sutiko tai daryti. Tokią išvadą patvirtina L. G. veiksmai, kai jis kėlė sąlygą pirmiausia surasti automobilio vairuotojo, o po to kaltinamasis pasitikrins neblaivumą. Akivaizdu, kad tokiu elgesiu L. G. vengė pasitikrinti neblaivumą. Kaltinamasis kelis kartus bandė pūsti į alkoholio matuoklį, tačiau per trumpas pūtimas neleido užfiksuoti neblaivumo rezultatų. Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo tinkamai pūsti į alkoholio matuoklį pakankamą laiką (apie 10 s), juolab jis prieš tai vieną kartą tinkamai įpūtė į alkoholio matuoklį. To kaltinamasis nenurodė nei nagrinėjamo įvykio dieną, nei baudžiamojo proceso metu. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis sąmoningai nutraukė pūtimą į alkoholio matuoklį, kad nebūtų užfiksuotas neblaivumo laipsnis. Šiame kontekste pasakytina, kad policijos pareigūnas neturi pareigos reikalauti nenustatytą skaičių asmeniui pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas ne kartą išreiškė reikalavimą L. G. pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, nurodė, kad už atsisakymą pasitikrinti neblaivumą bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau kaltinamasis nepakluso policijos pareigūno reikalavimui. Visa nagrinėjamo įvykio eiga patvirtina, kad L. G. vengė pasitikrinti neblaivumą, t. y. sąmoningai tai darė.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. G. 2021 m. sausio 11 d. apie 14.06 val. Vilniuje, Liepyno g., ties pastatu pažymėtu 9 numeriu, pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

L. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad teismas informavo proceso dalyvius apie galimą kaltinimo keitimą byloje (2 t., b. l. 133–137). Teismų praktikoje už vengimą pasitikrinti neblaivumą inkriminuojamas KET 14 punktas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-583-929/2021, 2021 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-368-898/2021 ir kt.).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš kaltinamojo akto matyti, kad L. G. nusikalto tuo metu, kai Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas) ir 302 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas) 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskirta ir nesumokėta bauda pakeista į 8 paras arešto. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c) papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Taigi L. G. nusikalstamos veikos padarymo metu (2021 m. sausio 11 d.) turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka. Todėl kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. G. teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), nusikalstamos veikos padarymo metu jam teistumas nebuvo išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 t., b. l. 160–165). Jis daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 170–180). Kaltinamasis šiuo metu yra įsidarbinęs. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Skirti jam baudą nėra tikslinga, nes, kaip minėta, jis nemoka paskirtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus, be to, jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda buvo pakeista į areštą. Taigi baudos bausmė nedaro jokios teigiamos įtakos L. G. elgesiui.

Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti L. G. paskiriant 50 parų arešto bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Pirma, L. G. nusikalstamos veikos padarymo metu jam teistumas nebuvo išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda buvo pakeista į areštą. Kita vertus, kaltinamasis padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką. Antra, kaltinamasis anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Pažymėtina, kad po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo L. G. toliau darė administracinius nusižengimus: 1) 2021 m. vasario 16 d. vairavo automobilį, kai jam sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (2021 m. kovo 16 d. nutarimas); 2) 2021 m. balandžio 15 d. vairavo automobilį, kai jam sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones; taip pat lenkė kitą automobilį sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 110 (2021 m. gegužės 6 d. nutarimas); 3) 2021 m. rugsėjo 2 d. vairavo automobilį, kai jam sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones (2021 m. rugsėjo 20 d. nutarimas) (2 t., b. l. 170–180). Toks kaltinamojo elgesys rodo, kad jis nepadarė jokių išvadų po padarytos nusikalstamos veikos, įrodytos šioje byloje, jis linkęs ignoruoti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia, kad kaltinamasis yra įsidarbinęs ar turi mažametį vaiką.

Dėl L. G. taip pat priimtas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendis, tačiau šis procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka). Dėl šios priežasties kaltinamajam bausmės nebendrinamos.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti L. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą trejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Toyota Prius vertę atitinkančios pinigų sumos – 19 000 Eur konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

L. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo automobilį ir, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes (kaltinamasis atsisakė tikrintis neblaivumą alkoholio matuokliu, nors vieną kartą jam buvo nustatyta 2,15 promilių etilo alkoholio koncentracija iškvėptame oru, nenustatyta, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną ilgą laiką vairavo transporto priemonę), bet ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, daugumą kartų už KET pažeidimus, taip pat po nusikalstamos veikos padarymo vairavo automobilį, kai jam teisė vairuoti transporto priemones buvo sustabdyta, taip vėl darė administracinius nusižengimus; nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė ir kt.

Taigi L. G. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. sausio 12 d.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

L. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Taigi minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Toyota Prius nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, t. y. G. V. (1 t., b. l. 27–28, 56). Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.

Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, vidutinė automobilio Toyota Prius, 2017 m., kaina Lietuvoje su PVM 19 000 Eur (1 t., b. l. 29). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Pažymėtina, kad turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo tikslas, be kita ko, yra padaryti kaltininko nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, o ne jį nubausti.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju L. G. vairuojamas automobilis Toyota Prius priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui. Teismas visų pirma pažymi, kad kaltinamasis vairavo automobilį Toyota Prius naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis nuomos paslaugomis. Nuomos laikotarpis ne ilgas – nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 14 d. (1 t., b. l. 52–53). Taigi kaltinamasis buvo įsipareigojęs disponuoti minėtu automobiliu savaitę (ne itin ilgą laiką), po to, jis turėjo grąžinti transporto priemonę. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes, nenustatyta, kad L. G. vairavo automobilį Toyota Prius ilgą laiką, kai kaltinamajam po to buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Tokią išvadą galima daryti iš liudytojo V. V. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje. Būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (minimali bauda nustatyta už nesunkų nusikaltimą yra nuo 50 MGL (2500 Eur) (BK 48 straipsnio 3 dalies 2 punktas)), o automobilio Toyota Prius vertė su PVM – 19 000 Eur (380 MGL). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas negali būti prilyginamas papildomai bausmei – baudai. Įvertinus byloje nustatytą L. G. automobilio vairavimo nedidelį laiką, visos automobilio Toyota Prius vertės su PVM konfiskavimas už nesunkaus nusikaltimo padarymą būtų neproporcinga valstybės reakcija. Tokios išvados nepaneigia tai, kad L. G. anksčiau teistas, teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė; jis anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat pažeisdavo KET taisykles po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo. Šios aplinkybės taip pat svarbios sprendžiant turto konfiskavimo dydžio tikslingumo klausimą, tačiau, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismo vertinimu, taikant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (19 000 Eur), kaltinamasis patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes.

Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio Toyota Prius vertę atitinkančios visos pinigų sumos (19 000 Eur) išieškojimas iš L. G. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes kaltinamojo galimybės įvykdyti ją būtų itin pasunkintos, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo L. G. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 9500 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

VI. Kiti klausimai

L. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 90–91). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

L. G. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. sausio 11 d. 14.42 val. iki 2021 m. sausio 12 d. 13.53 val. (viena diena) (1 t., b. l. 82, 93). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. G. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. sausio 11 d. 14.42 val. iki 2021 m. sausio 12 d. 13.53 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

L. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirti L. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 12 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 9500 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) L. G. ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių – pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninis paštas info@kaunoti.lt);

4) nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

1) automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį;

2) sumokėjęs automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.