- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-368-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29744-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- O. Š.
- Advokatai
- Jevgenija Savčenkas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į O. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 14 d. 20.30 val. iki 2019 m. liepos 16 d. 10.45 val. (2 paros).
Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, O. Š. uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį ir trejų metų laikotarpį po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, O. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš O. Š. dalį konfiskuotino automobilio ,,Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 (penkis tūkstančius) Eur, nustatant 18 (aštuoniolikos) mėnesių sumokėjimo terminą.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. O. Š. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 14 d. 19.56 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šie O. Š. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę – arešto bausmę.
2.1. Apelianto vertinimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Skunde nurodo, jog yra priklausomas nuo alkoholio, dėl ko ir padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ką iliustruoja ir tai, kad iki šios veikos padarymo jis jau buvo tris kartus teistas už analogišką veiką.
2.2. Apelianto teigimu, šios aplinkybės rodo, jog jam yra būtinas gydymas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino apelianto noro gydytis. Tai patvirtinančių medicininių dokumentų pirmosios instancijos teismui nepateikė, kadangi buvo suimtas, tačiau šiuo metu kreipėsi į savo šeimos gydytoją, surado reabilitacijos kliniką, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje lankėsi pas psichologę.
2.3. Skunde pažymi, jog yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, turi leidimą dirbti teorinį ir praktinį darbą, susijusį su kūno rengyba, todėl, gydydamasis nuo priklausomybės, galės dirbti, siekdamas išmokėti priteistą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, O. Š. parinkdamas bausmės rūšį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę. Remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais daryti priešingą išvadą ir nuteistajam paskirti švelnesnę bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo.
5. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės skyrimo taisyklių. O. Š. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kurio straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą taip pat ir laisvės atėmimą iki vienerių metų. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, nuteistojo asmenybę, taip pat ir ankstesnius teistumus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
7. Nagrinėjamoje byloje analizuojant nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nustatyta, jog O. Š. anksčiau teistas 14 kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (nusikaltimai nuosavybei, transporto eismo saugumui), taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką – transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, nuteistasis pripažintas kaltu ne pirmą kartą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas 20 parų areštu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme (t. 1, b. l. 50-57). Be to, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą O. Š. ne kartą baustas ir administracine tvarka (t. 1, b. l. 58-62). Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jo nusikalstamas elgesys yra išskirtinai susijęs su jo priklausomybe nuo alkoholio, kadangi jis nekontroliuoja savęs būdamas apsvaigęs. Tačiau nuteistąjį charakterizuojantys duomenys rodo tai, jog pastarasis teisės pažeidimus daro nepriklausomai nuo jo fiziologinės būklės – jis ne kartą teistas už tyčines turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles – vairuoja transporto priemones, neįgijęs teisių vairuoti transporto priemones (past. – ne kartą baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį), 2019 m. sausio 27 d. nubaustas už tai, kad nesuvaldęs transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į signalinį stulpelį, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino.
8. Vertindama nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, ir, būdamas neatidus, atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę (t. 1, b. l. 58). Taigi, O. Š., suvokdamas, kad yra neblaivus, tyčia savo veiksmais padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriuo, sukeldamas eismo įvykį, sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei – pavojų visam eismo saugumui.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad nagrinėjamu atveju O. Š. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Sistemingai daromos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai rodo tai, jog nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį gyvenimo būdą keisti, o ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam skiriamos bausmės, be kita ko, ir apeliaciniu skundu prašoma skirti arešto bausmė (past. – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas 20 parų areštu), anksčiau pritaikyta alternatyvi baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo forma – bausmės vykdymo atidėjimas (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu), O. Š. elgesio nekeičia bei nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šių teismo išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomos pastangos gydytis nuo priklausomybės, kadangi, kaip jau buvo minėta, pastarojo nusikalstamas elgesys nėra išimtinai susijęs su jo apsvaigimu nuo alkoholio, o rodomos pastangos nėra savalaikės – nuteistasis iki nagrinėjamos nusikalstoms veikos padarymo buvo teistas du kartus už analogiškas veikas, nepaisydamas to, savo elgesio nepakeitė ir toliau kėlė realią grėsmę eismo saugumui – O. Š. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas tiek šiuo, tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiais. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis – artimas minimaliam (BK 50 straipsnio 2 dalis), atitinka bausmių skyrimo pagrindus ir nėra aiškiai per griežtas. Nuteistajam paskirta bausmė atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, todėl nėra pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę.
10. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas nesukliudys nuteistajam siekti pastarojo akcentuojamo tikslo – gydytis nuo priklausomybės, kadangi pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis).
11. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad O. Š. paskirta bausmė individualizuota tinkamai, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimus, teisingumo, proporcingumo principus ir nėra per griežta. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
12. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. gegužės 31 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-3979 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 126 Eur už O. Š. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant išvardintoms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas iš nuteistojo nėra galimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-1121/2021). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo O. Š. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo O. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.