- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- 1-40-1057/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29744-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- O. Š.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, išsilavinimas aukštesnysis, nedirba, teistas:
1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams;
3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams;
4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;
5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d., 2005 m. liepos 5 d., 2005 m. liepos 20 d. nuosprendžiais, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams;
6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;
Žemesnės instancijos teismas
7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams;
8) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams;
9) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams.
10) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 4 mėnesiams. 2017 m. rugsėjo 22 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų;
11) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – areštu 20 parų, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. kovo 22 d., bausmė įvykdyta.
12) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – areštu 40 parų. Nuosprendis 2019 m. birželio 25 d. įvykdytas.
13) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. 2019 m. gegužės 7 d. bausmė atlikta;
14) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis neįsiteisėjęs.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. Š. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kai vairuoja neblaivus asmuo, o būtent: 2019 m. liepos14 d. 19.56 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Šiais savo veiksmais O. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu O. Š. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad viskas įvyko (duomenys neskelbtini). Prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais aprodymais, juos patvirtina, nieko neneigia, įvykis įvyko 2019 m. todėl, gali visko neprisiminti. Atsakydamas į proceso šalių klausimus nurodė, kad išgėrė 2 l. alaus ir po to norėjo nuvežti savo draugą D. namo. Sėdėjo už automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ vairo ir nuvažiavo apie porą kilometrų. Nurodo, kad vos nepapuolė į avariją su (duomenys neskelbtini), tada atvyko policija. Autoįvykis buvo paprastas tik prisiliesta su mašina, dėl to administracine tvarka nubaustas ir nuostolius yra atlyginęs. Negali paaiškinti, kodėl atsisakė tikrintis blaivumą, gal išsigando, bet nurodo, kad tikrai negali pasakyti kodėl atsisakė. Jam buvo siūlyta tikrintis blaivumą, bet neišaiškino, kad jeigu atsisakys bus vertinamas kaip sunkus girtumo laipsnis. Paskutinis teistumas už vairavimą išgėrus prieš metus. Klaipėdos teismas taip pat nagrinėja bylą dėl vairavimo išgėrus, tačiau sprendimas šiai dienai nėra priimtas. Nurodo, kad dėl savo veiksmų labai gailis. Jis supranta, kad pas jį yra daug teistumų ir dauguma susiję su (duomenys neskelbtini), jis supranta, kad turi problemą ir yra (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), bando (duomenys neskelbtini), bet jam yra sunku. Sutiktų (duomenys neskelbtini) Lietuvoje.
Kadangi O. Š., kuris yra kaltinamas tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis O. Š. parodė, kad 2019 m. liepos 14 d. dienos metu su draugais gėrė alkoholinius gėrimu. A. K. namuose gėrė alų. Jis išgėrė apie 2 litrus alaus. 2019 m. liepos 11 d. (duomenys neskelbtini), išsinuomojo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 12 d. automobilį iki (duomenys neskelbtini) parvairavo ir paliko D., kurio pavardės jis nežinojo. 2019 m. liepos 14 d. baigus gerti alų, apie 19.00 val., nutarė iki namų pavežti D., kurio pavardės nežino. Po išgertuvių jis nejuto, kad butų neblaivus, todėl atsisėdo prie automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo, užvedė variklį, o į automobilį atsisėdus draugams, išvažiavo iš A. namų kiemo (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) jis nespėjo laiku sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje sustojusį (duomenys neskelbtini) firmos automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“. Atsitrenkęs į kitą automobilį, iš karto jis neišlipo iš vairuojamo automobilio, įjungė pavarą ir nuvažiavo į kairę kelio pusę, kad netrukdytų eismui. Jis priėjo prie gatvėje stovinčio (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojo, kartu su juo apžiūrėjo automobilio galinę dalį ir sugadinimų nematė. (duomenys neskelbtini) vairuotojas jam nieko nepasakė, bet išsitraukęs telefoną kažkam paskambino. Jis nieko nelaukdamas užrakino ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir kartu su draugais nuėjo už namo, kur atsisėdo ant suoliuko. Apie valandą prasėdėjus ant suoliuko, prie jų priėjo policininkai ir sulaikė jį. Policininkai jo paklausė, ar buvo vartotas alkoholis. Jis prisipažino, kad dieną gėrė alų. Buvo liepta jam pūsti į alkotesterį, bet jis atsisakė tikrintis blaivumą, negalėjo pasakyti dėl kokios priežasties atsisakė. Jis buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Jis nurodė, jog vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Savo kaltę, dėl padaryto nusikaltimo pripažino pilnai ir neginčijo (b. l. 49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad 2019 m. liepos 14 d. apie 19.52 val., vairuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Sustojus ties (duomenys neskelbtini) namu, norėjo pasukti į kairę, į šio namo kiemą. Praleidus iš priekio važiuojančius automobilius, žiūrėdamas į galinio vaizdo veidrodėlį, jis pastebėjo iš galo atvažiuojantį automobilį, kuris artėjo link jo ir nestabdęs trenkėsi į galinę dalį. Po smūgio iš karto jis lipo iš automobilio. Pilnai išlipęs jis pastebėjo, kad į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jau išvažiuoja atbulas, ir po to pasuko į kairę, į ta įvažiavimo kur prieš tai norėjo jis įvažiuoti. Automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ įvažiavęs į kiemą sustojo, ir iš jo išlipęs vyras priėjo prie jo. Priėjęs vairuotojas vyras paklausė: „Kas nutiko A. P. automobiliui?“, jis jam parodė galinį bamperį, kuris buvo sugadintas ir bagažinės dangtį. Tik pradėjus vyrui kalbėti, nuo jo juto sklindantį alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli. Vyras jam pasakė: „Nieko čia nėra“, ir daugiau nenorėdamas su juo kalbėtis nuėjo link savo automobilio. Nueidamas link savo automobilio vyras atsisuko ir jam pasakė: „Aš tave užmušiu“. Jis paėmęs telefoną paskambino pagalbos Nr. 112, ir pranešė apie įvykį. Nuėjęs iki savo ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio vyras pasikrapštė po salono, ir išlipus draugui nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Policija atvyko labai greitai. Jis nurodė, kuria kryptimi nuėjo ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, jo aprangą ir po kurio laiko policininkai atsivedė vairuotoją, kuris vairavo ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilį, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Policininkams jis patvirtino, kad tai tas pats asmuo kurį jis matė vairuojant automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilį, ir po to kaip jis buvo priėjęs prie jo juto, kad neblaivus. Policininkai sulaikė šį vyrą, bei dar vieną iš kartu važiavusių ,, (duomenys neskelbtini)“ automobiliu (b. l. 35).
Liudytojo A. P. pareiškime iš esmės nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir duoti parodymai apklausos metu (b. l. 36).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. (A. S.) parodė, kad 2019 m. liepos 14 d. tarnybos metu patruliuojant ekipaže kartu su Vilniaus aps. VPK PR vyr. patruliu E. Z., apie 19.54 val., Vilniaus aps. VPK OVS budėtojas pranešė, kad (duomenys neskelbtini), eismo įvykis, kur susidūrė ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas bando iš eismo įvykio vietos pasišalinti. Atvykus į (duomenys neskelbtini) namu rado stovintį automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu norėdamas pasukti į kairę, įjungęs kairį posūkio signalą praleido iš priekio važiuojančius automobilius ir tuo metu pajuto smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį. Išlipęs A. P. iš automobilio pastebėjo iš galo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo važiuoti atbulas, po to pasuko į kairę bei įvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą. Iš ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilio išlipo vairuotojas ir keleiviai, kurie nuėjo į vidinį (duomenys neskelbtini) kiemą. A. P. nurodė, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas buvo neblaivus, jo kalba nerišli, svirduliavo eidamas, nurodo kaip apsirengęs buvo. Apžiūrint (duomenys neskelbtini) vidinį kiemą buvo pastebėta vyrų kompanija, o joje liudytojo A. P. nurodytus požymius atitinkantis ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas. Priėjus prie vyrų arčiau, liudininko A. P. nurodytus požymius atitinkantis vyras sulaikytas ir atvesdintas prie eismo įvykio vietoje stovinčio A. P.. Liudininkas A. P. atpažino ir patvirtino, kad būtent jis vairavo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Atpažintas vyras pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą išduotą O. Š. vardu. Bendraujant su sulaikytu O. Š. nuo jo jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jis svirduliavo į šonus ir kalbėjo nerišliai. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkotesteriu vyras griežtai atsisakė tikrintis ir neigė, kad jis vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“. A. Š. buvo sulaikytas ir įsodintas į policijos tarnybinį automobilį ir pristatytas į kelių policijos valdybą (b. l. 38).
Vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir apklausos metu (b. l. 6).
Iš vyriausiosios patrulės G. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. liepos 14 d. apie 20.00 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, dalyviai – ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Atvykus minėtu adresu, automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas O. Š. akivaizdžiai buvo neblaivus – svirduliavo, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, pasitikrinti blaivumą atsisakė. Nurodė vėliau paaiškėjusias įvykio aplinkybes - ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. P. važiuodamas (duomenys neskelbtini) sustojo ties (duomenys neskelbtini) namu, norėdamas praleisti automobilį. Tuo metu iš galo važiavo automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į A. P. vairuojamo automobilio galinę dalį. ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas O. Š. susidūręs su automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, įjungė atbulinę pavarą, pavažiavo atgal ir nuvažiavo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Pastatęs automobilį pasišalino, atvykę patruliai rado automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoją ir jį sulaikė. Automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai. (duomenys neskelbtini) pastatytas į saugojimo aikštelę – (duomenys neskelbtini). ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas nuo parašų ant protokolo ir paaiškinimo atsisakė (b. l. 5).
BIRT žiūryklės duomenimis 2019 m. liepos 14 d. pranešta, jog (duomenys neskelbtini) susidūrė automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (kurio vairuotojas šalinasi) (b. l. 7).
Eismo įvykio vietos plane pateikta įvykio schema, nustatytas vairuotojas O. Š. (b. l. 10-12).
2019 m. liepos 14 d. paaiškinime O. Š. nurodė, kad automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nevairavo. Šį automobilį vairavo kitas asmuo (b. l. 13).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai – priekinis variklio dangtis, variklio grotelės, priekinis bamperis. Pridėtos fotolentelės (b. l. 14-19).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2015 m. automobilio ((duomenys neskelbtini)) kaina Lietuvoje 10 231 Eur be PVM, su PVM 12 380 Eur (b. l. 20).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 21).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis buvo nuvežtas saugojimui į aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Automobilis grąžintas savininkui.
Neblaivumo nustatymo akte pažymėta, jog asmuo O. Š. tiek pirmojo, tiek antrojo patikrinimo metu atsisakė tikrintis blaivumą (b. l. 30).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas, įrašytas į CD laikmeną. Vaizdo įrašas filmuotas telefonu – matyti policijos tarnybiniame automobilyje sulaikytų asmenų patalpa, kurioje sėdi vyriškis mūvintis pilkos spalvos kelnėmis bei apsirengęs tamsios spalvos viršutinį drabužį, kalba lietuvių kalba. Garso įrašas – Sulaikytas vairuotojas O. Š.: „Prisiekiu O.“; policijos pareigūnas klausia: „O., paklausykite, atsakykite man dabar į klausimą. Atsakykite į klausimą – Ar Jūs sutinkate pūsti į alkotesterį?“, sulaikytas vairuotojas O. Š.: „Aš nesutinku pūsti į alkotesterį“, Policijos pareigūnas: „Nesutinkate, paklausykite aš nebaigiau sakyti“, Sulaikytas vairuotojas O. Š.: „Tegu V. ateis, ką pasakys, tegu (lietuvių vertimas)“ (b. l. 32-33).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis pripažino, jog 2019 m. liepos 14 d. vartojo alkoholį, sėdo už automobilio vairo ir ketino nuvežti draugą D. namo, kol nesudarė eismo įvykio (b. l. 49). Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo A. P. apklausos metu duoti parodymai bei pareiškimas (b. l. 35-36), liudytojo A. S. tarnybiniame pranešime bei apklausos metu nurodyti duomenys (b. l. 6, 38), liudytojos G. J. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (b. l. 5), BIRT žiūryklėje užfiksuota informacija (b. l. 7) ir kita byloje esančia rašytine medžiaga. Nors kaltinamasis atsisakė tikrintis blaivumą (b. l. 30), tačiau tai, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtino ne tik kaltinamasis duodamas parodymas, bet ir liudytojų parodymai, kurių teigimu, iš kaltinamojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kaltinamasis svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti (b. l. 5, 6, 35). Iš visų šių duomenų matyti, kad būtent O. Š. vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nekyla jokių abejonių, kad jis tai darė būdamas neblaivus (nustatyti neblaivumo požymiai), be to tokiomis aplinkybėmis atsisakė tikrintis blaivumą.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog O. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir jis atsisakė tikrintis blaivumą.
Dėl skirtinos bausmės
Už BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skirdamas konkrečią bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis yra teistas (b. l. 50-57), baustas administracine tvarka, dauguma padarytų nusižengimų yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu (b. l. 58-62), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šios O. Š. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir parodo, kad jis, tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, jo priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda kaltinamajam jokio poveikio nedarys, todėl jam skirtina griežčiausia bausmė –laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2019-07-14, 20.30 val. iki 2019-07-16, 10.15 val. išbūtą laiką (dvi paras) (b. l. 64-68), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama, vienai laisvės atėmimo dienai.
Įvertinus kaltinamojo asmenybę neigiamus charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, administracinius nusižengimus, parodo jo nihilistinį požiūrį į visuomenės saugomas vertybes bei patvirtina nenorą pasitaisyti, todėl teismas sprendžia, kad nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendis, kuriuo O. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, nėra įsiteisėjusi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nėra bendrinama su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Atkreiptinas dėmesys, kad O. Š. yra areštuotas už 2019 m. spalio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų įpareigojimo nevykdymą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
O. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija). Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, be to jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trejiems metams. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Kartu pažymėtina, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu, taikomas visą laisvės atėmimo atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis).
Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis, automobilis priklauso kitam asmeniui, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, valdytoju nurodytas MB „(duomenys neskelbtini)) (b. l. 21), todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.
Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis Nr. 2K-315-303/2018). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nusikaltimo padarymo priemonės visos vertės (12 380 Eur sumai (b. l. 20), išieškojimas iš kaltinamojo, teismo vertinimu, būtų pernelyg griežtas, proporcingumo ir teisingumo principams prieštaraujantis sprendimas, tačiau visiškai netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės būtų pernelyg švelnu ir dėl to neteisinga.
Teismas konstatuoja, kad iš O. Š. konfiskuotina 5 000 EUR, t. y. dalis sumos, atitinkančios minėto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje su PVM (20 380 EUR), kurios pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, bei kurią kaltinamasis privalo sumokėti per 18 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Ilgesnis automobilio vertę atitinkančios konfiskuotinos sumos sumokėjimo terminas nustatytinas įvertinus konfiskuotinos sumos dydį bei kaltinamojo turtinę padėtį.
Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi O. Š. yra paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybę patvirtinančio dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra viena CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
O. Š. (O. Š.), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. Š. skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, O. Š. (O. Š.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį ir trejų metų laikotarpį po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš O. Š. dalį konfiskuotino automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5000 (penkis tūkstančius) Eur, nustatant 18 (aštuoniolikos) mėnesių sumokėjimo terminą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi O. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybę patvirtinančio dokumento paėmimą - palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Bausmės vykdymo pradžios terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti O. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 14 d. 20.30 val. iki 2019 m. liepos 16 d. 10.45 val. (2 paros).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra viena CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą išsiųsti valstybės įmonei „Regitra“, tikslu informuoti apie O. Š. (O. Š.) taikytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.