Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir nubaustas 90 MGL (4 500 Eur) bauda. Ši bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir A. Ž. paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 27 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. Ž. nuspręsta konfiskuoti automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 6 230 Eur sumą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Dėl apeliaciniame skunde nurodytų nagrinėjant bylą padarytų pažeidimų

4. Skunde gynyba pirmiausia kelia pirmosios instancijos teismo pasirinktos šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo procesinės formos pagrįstumo klausimą. Nurodo, kad byla galėjo būti išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nedelsiant pripažino savo kaltę, tačiau apylinkės teismas bylą išnagrinėjo sutrumpinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla pagreitinto proceso tvarka nagrinėjama tik tais atvejais, kai prokuroras su pareiškimu kreipiasi į apylinkės teismą, esant aiškioms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms ir kai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nėra praėję daugiau nei keturiolika dienų (BPK 426 straipsnio 1 dalis). Taigi, šios procesinės formos pasirinkimas yra prokuroro, o ne teismo prerogatyva. Šioje byloje prokuroras į teismą kreipėsi surašęs kaltinamąjį aktą, be to, praėjus 22 dienoms nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (past. – ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. birželio 27 d.). Tokį prokuroro sprendimą lėmė tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nebuvo aiškios. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2021 m. birželio 27 d. apklaustas A. Ž. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino (b. l. 89-90), o 2021 m. liepos 14 d. apklaustas papildomai, tai yra po vaizdo įrašo peržiūros, nors ir nurodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka, tačiau tvirtino, kad dėl įvykio metu pavartoto didelio kiekio alkoholio neprisimena nei kaip atsidūrė prie automobilio vairo, nei kaip sankryžoje pervažiavo per draudžiamą raudono šviesoforo signalą, nei kaip jį sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 96-98). Iš aptarto akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju galimybės bylos nagrinėti pagreitinto proceso tvarka nebuvo.

6. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad įvykio metu A. Ž., būdamas sunkiai apgirtęs, negalėjo suvokti, jog jam reikia tikrintis blaivumą bei įvertinti dėl atsisakymo atlikti šią procedūrą kilsiančias teisines pasekmes. Byloje esantis 2021 m. birželio 27 d. neblaivumo nustatymo akto turinys patvirtina, kad įvykio vietoje policijos pareigūnams nustačius A. Ž. neblaivumo požymius (iš burnos skindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) ir įtarus, kad jis gali būti neblaivus, buvo pasiūlyta jam pasitikrinti blaivumą, tačiau pastarasis atsisakė tai padaryti (b. l. 2). Peržiūrėjus į bylą pateiktą policijos pareigūnų ,,Body” kamera darytą vaizdo įrašą Nr. 2021_0627_061426_024 matyti, kad įvykio vietoje A. Ž. policijos pareigūnų buvo įspėtas, jog jo atsisakymas tikrintis blaivumą pagal įstatymą bus traktuojamas kaip apsvaigimas ir jis bus sulaikomas įtariant nusikalstamos veikos padarymu. Nepaisant pareigūnų įspėjimų ir išaiškinimų apie gresiančias teisines pasekmes, A. Ž. ir toliau kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą, elgėsi agresyviai, akiplėšiškai, atsikalbinėjo prieš pareigūnus, reikalavo advokato. Pažymėtina, kad nors aptariamo vaizdo įrašo duomenys iš tiesų patvirtina, jog įvykio metu A. Ž. buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau kartu leidžia daryti išvadą, kad jis puikiai suprato policijos pareigūnų išsakomus reikalavimus, į juos atsakė, replikavo, be to, įvykio vietoje paskambinęs savo advokatui Jurijui Kovalenkai aiškiai išdėstė ką tik įvykusio įvykio aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pritarti skunde keliamoms abejonėms, kad įvykio metu nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėjo galimybės suprasti pareigūnų reikalavimo pasitikrinti blaivumą esmės, o taip pat suvokti dėl atsisakymo vykdyti šį reikalavimą kilsiančių teisinių pasekmių. Papildomai pažymėtina, kad vadovaujantis BK 19 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Iš to seka, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens apsvaigimas nuo alkoholio jo kaltės padarius nusikaltimą nepaneigia ir baudžiamosios atsakomybės nešalina.

7. Skunde dėstoma, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar nebuvo galimybės patikrinti A. Ž. neblaivumo kitomis priemonėmis, pvz., atliekant kraujo tyrimą. Nesutikdama su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija pažymi, kad policijos pareigūnai transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų blaivumą tikrina būtent specialiomis techninėmis priemonėmis (alkotesteriais), o asmeniui atsisakius tai daryti dėl subjektyvių priežasčių, policijos pareigūnai neprivalo tokio asmens pristatyti į gydymo įstaigą, kur jo neblaivumas būtų patikrinamas kitomis priemonėmis – priduodant kraujo mėginį etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad tik tuo atveju, kai įtariamas neblaivumu transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl tikrinimo metu esamos savo būklės negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, policijos pareigūnai pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Taigi, vien tai, kad asmuo atsisako tikrintis neblaivumą alkotesteriu, kai galimybė atlikti tokį patikrinimą objektyviai egzistuoja, kaip nustatyta šioje byloje, nėra būtina tokio asmens pristatyti į medicinos įstaigą, o priešingai - yra pagrindas jo asmens veiksmus vertinti kaip vengimą tikrintis neblaivumą.

8. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. jo procesinės teisės buvo išaiškintos netinkamai, tai yra jam esant girtam, todėl nesuvokiančiam nei jų turinio, nei esmės. Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad A. Ž., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2021 m. birželio 27 d., 6.15 val., tai yra iš karto po nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 77). Iš 2021 m. birželio 27 d. teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo (b. l. 82) matyti, jog A. Ž. savo fiziniu parašu patvirtino, kad įtariamojo teisės jam išaiškintos, protokolo priedą gavo. Iš teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo (b. l. 82, 84) matyti, jog įtariamasis A. Ž. pareiškė, kad pageidauja, jog proceso veiksmuose dalyvautų gynėjas – advokatas Jurijus Kovalenko ( b. l. 84). 2021 m. birželio 27 d. įteikiant pranešimą apie įtarimą (b. l. 87) bei apklausiant A. Ž. įtariamuoju (b. l. 89) dalyvavo jo gynėjas advokatas Jurijus Kovalenko. Aptarti duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. procesinės teisės buvo išaiškintos tinkamai, jis jų esmę suprato ir jomis pasinaudojo. Įvertintina ir tai, kad tiek pranešimas apie įtarimą, tiek pirminė įtariamojo apklausa buvo atlikti 13.20 val., tai yra praėjus net 6 valandoms po A. Ž. sulaikymo. Galiausiai aplinkybę, kad A. Ž. išaiškintų jo procesinių teisių ir pareikšto įtarimo turinys buvo aiškus ir suprantamas, patvirtina 2021 m. birželio 27 d. atliktos jo pirminės apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad jis nurodė, jog įtariamojo teisės ir teisė turėti gynėją jam išaiškintos, įtarimą perskaitė, jo esmė jam yra aiški ir suprantama (b. l. 89). Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam jo procesinės teisės nebuvo užtikrintos.

Dėl A. Ž. paskirtos bausmės

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę A. Ž. pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino A. Ž. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, atsižvelgė į jo asmenybę apibūdinančius duomenis. Nors nuteistasis yra dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinasi neįgalia motina, visgi praeityje jis daugybę kartų teistas, tai yra vieną kartą Lietuvoje ir net 13 kartų užsienyje (Belgijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje) (b. l. 58-66), be to, yra ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viršijant leistiną greitį, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 67-69). Įvertinęs visas šias aplinkybes ir nenustatęs jokių A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas jam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą parinko švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė artimą minimaliam (BK 47 straipsnis 3 dalis 2 punktas), tai yra 90 MGL (4 500 Eur). Esant visoms BK 64¹ straipsnyje nustatytoms sąlygoms, paskirtą bausmę teismas sumažino vienu trečdaliu, tai yra iki 60 MGL (3 000 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Ž. paskirta bausmė – piniginė bauda, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl jos mažinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

11. Apeliaciniame skunde nurodytas prašymas taikyti įstatymo analogiją ir, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, leisti nuteistajam A. Ž. paskirtą baudą sumokėti per dvejus metus, laikytinas visiškai nepagrįstu. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti įstatymo analogijos, nes yra įstatymas, reglamentuojantis nuosprendžiu paskirtos pinginės baudos sumokėjimo terminą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje nustatyta, kad teismo paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs aplinkybes, dėl kurių nuteistajam būtų sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismui nei A. Ž., nei jo gynėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių sunkią nuteistojo materialinę padėtį. Priešingai, teisiamojo posėdžio metu A. Ž. paaiškino, kad dirba UAB ,,I.” statybininku ir jo mėnesinės pajamos siekia ne 1 000 eurų, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, bet iki 1 400 Eur. Nors nuteistasis taip pat nurodė, kad turi išlaikytinių asmenų – motiną, kuriai nustatytas invalidumas ir dalinis nedarbingumas (b. l. 161), vis dėlto konkrečių tokio tariamo išlaikymo aplinkybių nenurodė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad A. Ž. ar jo gynėjas nepateikė duomenų, pagrįstai patvirtinančių sunkią nuteistojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negalėtų paskirtos baudos sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neturi jokio pagrindo nustatyti ilgesnį, nei įstatyme numatyta, baudos sumokėjimo terminą. Pažymėtina, kad toks apeliacinės instancijos teismo spendimas neužkerta kelio nuteistajam dėl didesnio ilgesnio baudos savanoriško sumokėjimo termino nustatymo kreiptis į skundžiamą nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą bei pateikti jo sunkią materialinę padėtį patvirtinančius duomenis.

Dėl A. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

12. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo A. Ž. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimą pakeisti į nemokamus darbus ir viešųjų teisų atėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. BK 72 straipsnyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, pagrįstai nutarė taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Buvo nustatyta, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso L. V. (b. l. 16). Kadangi byloje nenustatyta, jog L. V. žinojo, kad nuteistasis vairuos jo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas iš nuteistojo konfiskavo vertintojo E. L. Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. L210818 nustatytą automobilio „BMW”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 230 eurų (b. l. 46). Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaroma panaudojant turtą, kuris atitinka BK 72 straipsnyje įtvirtintus požymius, tokio turto konfiskavimas ar jo vertę atitinkančios sumos išieškojimas negali būti pakeistas jokia kita baudžiamojo poveikio priemone. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti netaikoma tik išimtiniais atvejais, konstatavus, kad jos taikymas, byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų neproporcingas. Nagrinėjamu atveju įvertinus baudžiamojoje byloje esančius ir šioje nutartyje pirmiau aptartus duomenis, apibūdinančius A. Ž. asmenybę, finansinę padėtį, jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumos – 6 230 eurų išieškojimas iš jo yra neproporcingas ir neteisingas.

14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. Ž. paskyrė teisingą bausmę bei tinkamai taikė konfiskuotinu pripažinto turto vertę atitinkančios piniginės sumos išieškojimą reglamentuojančias teisės normas. Keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį, apeliaciniame skunde dėstomais motyvais, nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. gynėjo advokato Jurijaus Kovalenko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio atmesti.