- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-348-935/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21946-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- R. S. B.
- Advokatai
- Marius Monkevičius
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.7.5Kiti su įrodymais ir įrodinėjimo procesu susiję klausimai
- 2.4.2.2Draudimas pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį labiau nei to prašoma prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skunduose (BPK 320 str. 4 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės bei Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. B. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. R. S. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. gegužės 26 d., apie 05.40 val., Vilniuje, Vokiečių gatvėje, ties pastatu Nr. 12, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio. Tokiais savo veiksmais R. S. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio (3700 Eur) baudą, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką (dvi paras), taikyti jam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams, taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir iš R. S. B. išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1215 Eur.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo R. S. B. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, nepagrįstai suabejojo jų patikimumu. Prokuroras aiškina, jog panašaus pobūdžio bylose teismai kaip tinkamą įrodymą asmens neblaivumui nustatyti yra pripažinę ir rezultatus gautus asmens neblaivumą alkotesteriu patikrinus tik vieną kartą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-342-689/2018, 2K-289-895/2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad baudžiamajame įstatyme numatytas požymis apsvaigimas nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nebūtinai privalo būti įrodytas tik laboratoriniu kraujo tyrimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018 yra konstatavęs, jog medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti, o alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis.
4. Prokuroras aiškina, kad teismų praktikoje asmens neblaivumo nustatymas nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros ar iškilus abejonių dėl šios apžiūros rezultatų patikimumo, turi būti paremtas įrodymų viseto vertinimu, kurie patvirtintų arba paneigtų šią aplinkybę. Tokiu būdu, apsvaigimas nuo alkoholio asmeniui nustatomas ne tik atliekant asmens biologinės terpės bandinių tyrimus (kraujo tyrimus), bet ir liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Ši praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, kadangi asmens apsvaigimą siejant tik su kraujo tyrimo atlikimu, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams pasišalinus iš įvykio vietos ir tokiu būdu išvengus patikrinimo, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-40/2012 ir kt.).
5. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad neturint galimybės žinoti, kokie galėjo būti pakartotinio patikrinimo alkotesteriu ar kraujo tyrimų rezultatai, negalima pripažinti, jog R. S. B. veiksmuose buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai, neatitinka teismų praktikos.
6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad policijos pareigūnė, tikrinusi R. S. B. alkotesteriu, kai jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, vadovavosi Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašu, jai kilus įtarimų, jog pristatytasis asmuo galimai yra apsvaigęs nuo alkoholio, o ne Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Be to, faktą, kad R. S. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina ir kiti byloje užfiksuoti duomenys. Pats R. S. B. neneigė vartojęs alkoholinius gėrimus ir nurodė, kad klube išgėrė tris taures viskio, liudytoja A. M. D. patvirtino, kad R. S. B. klube vartojo viskį, liudytojas V. S. telefonu pranešė, kad juodos spalvos automobilio „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai yra neblaivus, liudytojas O. M. (taksi vairuotojas) parodė, kad klientas pasakė važiuoti paskui R. S. B. vairuojamą automobilį, nes vairuotojas neblaivus, liudytojas S. L. nurodė, kad išteisintasis buvo išgėręs, policijos pareigūnė R. U. parodė, jog nuo pristatyto R. S. B. jautė alkoholio kvapą, policijos pareigūnė 2019 m. gegužės 28 d. tarnybiniame pranešime dėl pareiškimo nurodė, kad vyras, kuris kalbėjo angliškai, jai sukėlė įtarimą, jog galimai yra apsvaigęs nuo alkoholio, nes jo veiksmai buvo nekoordinuoti (ramstėsi į automobilį, trypčiojo, buvo neramus).
7. Prokuroras nurodo, kad R. S. B. 1,98 promilių neblaivumas buvo nustatytas praėjus beveik vienai valandai po to, kai jis vairavo automobilį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nepratusio vartoti alkoholio asmens organizme alkoholio koncentracija kraujyje per valandą vidutiniškai sumažėja 0,15-0,2 promilių, o asmens, kurio organizmą veikia vaistai, ar piktnaudžiaujančio alkoholiu asmens alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3-0,4 promilių per vieną valandą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013). Šiuo atveju alkoholio koncentracija R. S. B. kraujyje tuo metu kai jis vairavo transporto priemonę, galėjo būti vertinama ir pagal nurodytą praktiką.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla ir tais atvejais, kai asmeniui yra nustatomi neblaivumo požymiai, tačiau šis asmuo vengia neblaivumo patikrinimo. Prokuroras yra įsitikinęs, kad, įvertinus byloje esančius duomenis, kaltinimas R. S. B. turi būti keičiamas inkriminuojant tai, jog R. S. B. motorinę transporto priemonę vairavo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir jis vengė neblaivumo patikrinimo. Tokį kaltinimą pagrindžia byloje esantys duomenys, iš kurių matyti, jog R. S. B. įvykio vietoje atsisakė pūsti į alkotesterį.
9. Prokuroras pažymi, jog Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 9 punkte yra numatyta veiksmų eiga, kurios privalo laikytis policijos pareigūnai, jei vairuotojas vengia neblaivumo patikrinimo. Šio aprašo 9.1. ir 9.2. punktuose nurodoma, kad patikrinimo vengimo atveju policijos pareigūnas įspėja asmenį, kad, siekiant užfiksuoti neblaivumo požymius, asmuo bus filmuojamas bei filmuoja asmenį, siekdamas užfiksuoti neblaivumo požymius, 9.3. punkte nustatyta, kad vengimas pasitikrinti neblaivumą užfiksuojamas nustatytos formos akte. Šiuo atveju vaizdo įrašas buvo padarytas ir iš jo matyti, jog R. S. B. atsisako tikrintis alkotesteriu, tačiau po šio įvykio nebuvo užpildytas neblaivumo nustatyto aktas, kaip to reikalauja minėto aprašo 9.3. punktas. Vis tik po įvykio vyriausioji patrulė E. S. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog vyras (t. y. R. S. B.) sukėlė įtarimą, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, nes jo veiksmai buvo nekoordinuoti, taip pat informavo, kad asmuo atsisakė tikrintis neblaivumą. Policijos pareigūnų nustatytus neblaivumo požymius patvirtino į policijos komisariatą pristatyto R. S. B. alkotesteriu, praėjus beveik vienai valandai po vairavimo fakto, nustatytas 1,98 promilių girtumas. Taigi byloje užfiksuoti duomenys patvirtina tai, kad R. S. B. 2019 m. gegužės 25 d., apie 05.40 val., vairavo automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, o atvykus policijos pareigūnams vengė neblaivumo patikrinimo.
10. Prokuroras nurodo, kad R. S. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį turi būti nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 26 d., apie 05.40 val., Vilniuje, Vokiečių gatvėje, ties pastatu Nr. 12, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
11. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
12. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad R. S. B. 2019 m. gegužės 26 d., apie 05.40 val., Vilniuje, Vokiečių gatvėje, ties pastatu Nr. 12, prieš tai naktiniame klube vartojęs alkoholį, vairavo automobilį. Vis tik vien šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi pagal šią normą atsako tik toks asmuo, kuris vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi tam, kad R. S. B. kiltų atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, yra būtina nustatyti tai, jog tuo metu, kai jis vairavo transporto priemonę, jo neblaivumas viršijo baudžiamajame įstatyme nustatytą neblaivumo ribą.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog R. S. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tokį manymą patvirtina paties R. S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, iš kurių matyti, kad prieš vairuodamas automobilį jis naktiniame klube vartojo alkoholį (t. 1, b. l. 43, 53, 126, t. 2, b. l. 108), liudytojos A. M. D. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, iš kurių matyti, jog R. S. B. naktiniame klube vartojo alkoholį (t. 1, b. l. 195), liudytojos R. U. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, iš kurių matyti, jog nuo R. S. B. sklido alkoholio kvapas (t. 2, b. l. 18-19), alkotesterio kvituose bei patikros sertifikate užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog alkotesteriu, kurio patikros sertifikatas galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., R. S. B. buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 20, 19), žurnalo, kuriame buvo įregistruotas R. S. B. neblaivumo patikrinimo rezultatas, kopijoje užfiksuoti duomenys (t. 2, b. l. 9). Vis tik net ir pasitvirtinus faktui, kad transporto priemonės vairuotojas buvo neblaivus, tačiau be jokių pagrįstų abejonių nenustačius jo neblaivumo lygio, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra negalima.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės kyla ginčas dėl to, ar galima vadovautis R. S. B. alkotesteriu atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, t. y., ar alkotesteriu atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatas gali būti pripažįstamas įrodymu pagrindžiančiu faktą, kad R. S. B. neblaivumas buvo ne mažesnis nei 1,51 promilių. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad asmens, vairavusio transporto priemonę, apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis ir alkoholio kiekis jo kraujyje gali būti nustatomas įvairiais teisės aktuose numatytais įrodinėjimo būdais. Taip pat nekyla jokių abejonių, kad neblaivumo laipsnio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismai, nagrinėdami baudžiamąsias bylas, kuriose asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018).
15. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte yra nustatyta, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Pažymėtina, kad Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 5.5. punkte taip pat yra nurodyta, jog policijos pareigūnas per tikrinimą nustatęs, jog įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl šio fakto jokių ginčų nekyla, kad aptartų teisės aktų reikalavimų, tikrinant R. S. B. neblaivumą, nebuvo laikomasi, t. y. R. S. B. neblaivumas alkotesteriu buvo patikrintas tik vieną kartą. R. S. B. neblaivumo tikrinimo alkotesteriu metu jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,51 promilių, tačiau jo neblaivumas nebuvo patikrintas pakartotinai, kaip nustatyta anksčiau aptartuose teisės aktų nuostatose. Manytina, kad pakartotinis asmens neblaivumo tikrinimas, kai pirmojo tikrinimo metu yra nustatomas 1,51 promilių ir didesnis neblaivumas, yra skirtas tam, jog būtų galima įvertinti tikrinimo metu gautų duomenų patikimumą, išvengti klaidų, kurias gali nulemti naudojamų techninių priemonių atsitiktiniai gedimai ir pan. Taigi šiuo atveju neblaivumo laipsnio nustatymo alkotesteriu rezultatai negali būti vertinami kaip patikimi duomenys, kurie be jokių abejonių patvirtina R. S. B. neblaivumo lygį.
16. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad panašaus pobūdžio bylose teismai kaip tinkamą įrodymą asmens neblaivumui nustatyti yra pripažinę ir rezultatus, kurie buvo gauti asmens neblaivumą alkotesteriu patikrinus tik vieną kartą. Vis tik toks teiginys nėra visiškai pagrįstas, kadangi apeliaciniame skunde nurodomuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse buvo sprendžiami klausimai susiję su tuo, ar neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai gali būti pripažinti įrodymais nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir alkoholio kiekį kraujyje. Čia taip pat pažymėtina, kad pareiga policijos pareigūnams, esant nustatytoms sąlygoms, atlikti pakartotinį įtariamo neblaivumu asmens tikrinimą, atsirado tik nuo 2019 m. balandžio 1 d., o apeliaciniame skunde nurodomi procesiniai sprendimai buvo priimti egzistuojant kitokiam teisiniam reguliavimui, t. y., kai teisės aktuose policijos pareigūnams nebuvo numatyta pareiga, esant konkrečioms sąlygoms, atlikti pakartotinį asmens neblaivumo patikrinimą.
17. Iš prokuroro apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad jis mano, jog neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatų patikimumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į paties R. S. B., liudytojų parodymus bei kitus duomenis. Su tokiu teiginiu galima sutikti. Vis tik nei paties R. S. B., nei liudytojų parodymai nagrinėjamu atveju neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog iš tikrųjų transporto priemonės vairavimo metu R. S. B. neblaivumas buvo 1,51 ar daugiau promilių.
18. Pats R. S. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad būdamas naktiniame klube nuo 02.00 val. iki 05.00 val. išgėrė keturis „shotus“ viskio (t. 1, b. l. 43), pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad išgėrė tris „shotus“ viskio, įvykio metu nesijautė neblaivus (t. 1, b. l. 126-127), o apeliacinės instancijos teisme jis tvirtino, kad buvo išgėręs tris nedideles taures alkoholio, kurio stiprumo nurodyti negalėjo (t. 2, b. l. 108). Liudytoja A. M. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad R. S. B. naktiniame klube išgėrė keturias stiklines viskio po 40 ml (t. 1, b. l. 195). Liudytojas V. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. S. B. neatrodė neblaivus (t. 1, b. l. 156), liudytojas O. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad R. S. B. tuo metu, kai išėjo iš naktinio klubo, pagal išvaizdą neatrodė neblaivus, jo vairuojamas automobilis važiavo tvarkingai (t. 1, b. l. 193), o liudytojas S. L. pirmosios instancijos teisme teigė, kad nuo R. S. B. alkoholio kvapo nejautė, iš kur sužinojo, jog jis neblaivus, nurodyti negalėjo (t. 1, b. l. 197). Liudytoja R. U. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad ji jautė nuo R. S. B. sklindantį alkoholio kvapą, tačiau kitų neblaivumo požymių nepastebėjo, jis kalbėjo rišliai, pamatęs alkotesterio rodmenis pareiškė, jog tokių rezultatų negali būti (t. 2, b. l. 17-19). Iš liudytojos E. S. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad įtarimas dėl R. S. B. neblaivumo kilo, nes jo veiksmai buvo nekoordinuoti (ramstėsi į automobilį, trypčiojo, buvo neramus) (t. 1, b. l. 8). Tokias pačias aplinkybes, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė ir liudytojas T. K. (t. 1, b. l. 55). Aptartų duomenų visuma, ją vertinant su šio procesinio sprendimo 13 pastraipoje aptartais duomenimis, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, leidžia manyti, kad R. S. B. vairavo automobilį tuo metu, kai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau šie duomenys niekaip nepatvirtina, jog jo apsvaigimas nuo alkoholio buvo 1,51 ar daugiau promilių.
19. Prokuroro siūlymas vertinti R. S. B. neblaivumą atsižvelgus į tai, kaip įprastai vidutiniškai mažėja alkoholio koncentracija asmens kraujyje, yra nepagrįstas ir neracionalus. Visų pirma pažymėtina, kad tokiu atveju kaip atskaitos tašką reikėtų vertinti R. S. B. patikrinimo alkotesterio rezultatus, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, šie rezultatai nagrinėjamu atveju nėra vertintini kaip patikimi, kadangi nebuvo laikomasi asmens neblaivumo nustatyto tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Be to, ir neturint specialių žinių yra aišku, kad vartojant alkoholį bei iš karto po alkoholio pavartojimo jo koncentracija žmogaus organizme didėja ir tik vėliau ji pradeda mažėti. Šiuo atveju pagal bylos duomenis negalima įvertinti, ar tuo metu, kai R. S. B. vairavo automobilį, alkoholio koncentracija jo organizme didėjo ir buvo pasiekusi tokią ribą, kai kyla baudžiamoji atsakomybė. Tokį vertinimą būtų buvę galima atlikti, jeigu R. S. B. neblaivumas alkotesteriu būtų tikrinamas taip, kaip numatyta galiojančiuose teisės aktuose.
20. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinos išvados, jog R. S. B. vairavo transporto priemonę, kai jo iškvėptame ore buvo 1,98 promilės etilo alkoholio. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog R. S. B. po to, kai 2019 m. gegužės 26 d., apie 05.40 val., Vilniuje, Vokiečių gatvėje, ties pastatu Nr. 12, vairavo automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.
21. KET 17 punkte yra nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3. punkte yra nustatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai reikalavo R. S. B. pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Taigi R. S. B. privalėjo nedelsdamas paklusti tokiems reikalavimas ir juos vykdyti. Čia pažymėtina, kad teisės aktuose nėra numatyta įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo teisė pasirinkti neblaivumo patikrinimo laiką bei vietą, kelti reikalavimus, nesusijusius su alkotesterio naudojimo tvarka, su kurių įvykdymų būtų siejamas pareigos pasitikrinti neblaivumą vykdymas. Tokios teisės numatymas iš esmės padarytų objektyviai neįmanomu neblaivumo lygio nustatymą.
Žemesnės instancijos teismas
22. R. S. B. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad policijos pareigūnai reikalavo pasitikrinti neblaivumą, kadangi jiems buvo nurodyta, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis policijos pareigūnei paaiškino, kad ji pati nematė, jog jis vairavo transporto priemonę. Be to, nurodė, kad visų prima turėtų būti patikrintas asmenų, su kuriais anksčiau buvo kilęs konfliktas, neblaivumas. Tuomet policijos pareigūnai pasakė, kad, jeigu jis nesitikrina neblaivumo, bus vežamas į policijos komisariatą. Policijos komisariate jis pūtė į alkotesterį (t. 1, b. l. 127). Apeliacinės instancijos teisme R. S. B. nurodė, kad jis klausė policijos pareigūnų, kodėl tik jo neblaivumą nori tikrinti, jiems aiškino, jog jie nematė, kad jis vairavo automobilį. Policijos pareigūnai paaiškino, kad privalo patikrinti jo neblaivumą, kadangi gavo informaciją, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip pat nurodė, kad, jeigu nesitikrins neblaivumo, jis bus nuvežtas į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai neblaivumą tikrintis reikalavo tik vieną kartą, kai R. S. B. buvo policijos automobilyje. Tuo metu, kai jis sėdėjo policijos automobilyje, A. M. D. pasakė, jog jis vykdytų visus policijos pareigūnų reikalavimus, tačiau apie baudžiamąją atsakomybę nieko neminėjo. Policijos komisariate jis pūtė į alkotesterį (t. 2, b. l. 107-108). Taigi iš paties R. S. B. parodymų yra akivaizdžiai matyti, jog jis suprato, kodėl buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumą. Jis, policijos pareigūnams pareikalavus, nesutiko tikrintis neblaivumo. Jo deklaruoti motyvai, dėl ko jis atsisakė tikrintis neblaivumą, buvo nesusiję su priežastimi, dėl kurios tokį patikrinimą buvo būtina atlikti. Čia pastebėtina, kad R. S. B. aiškinimai policijos pareigūnams, jog jie patys nematė automobilio vairavimo fakto, todėl neva neturi pagrindo reikalauti tikrintis neblaivumą, leidžia daryti išvadą, kad tikrasis atsisakymo tikrintis neblaivumą motyvas buvo tai, kad R. S. B. nenorėjo, jog būtų nustatytas jo apsvaigimo nuo alkoholio lygis, kuris lemia nepageidaujamų neigiamų teisinių padarinių atsiradimą asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. S. B. teiginius, kad įvykio vietoje tikrintis neblaivumą buvo siūloma tik vieną kartą, jam nebuvo paaiškintos teisinės atsisakymo tikrintis neblaivumą pasekmės, neatitinka tikrovės. Iš liudytojos E. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad R. S. B. atsisakė tikrintis neblaivumą, vis kaltino liudytoją ir jos kolegą rasizmu. Su R. S. B. buvo kalbama anglų kalba. Taip pat buvo bendraujama su R. S. B. drauge, jog ši jam paaiškintų situaciją, kas jam gresia, tačiau R. S. B. vis tiek sakė, jog policijos pareigūnai yra rasistai. Tuomet buvo iškviestas kitas policijos ekipažas ir R. S. B. buvo nugabentas į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 137). Iš liudytojos tarnybinio pranešimo, kuriame užfiksuotus duomenis liudytoja patvirtino teisiamojo posėdžio metu, turinio matyti, jog R. S. B. atsisakė tikrintis neblaivumą, motyvuodamas tuo, kad policijos pareigūnai yra rasistai ir nemėgsta juodaodžių. R. S. B. kito policijos ekipažo buvo pristatytas į policijos komisariatą (t. 1, b. l. 8). Liudytojas T. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad R. S. B. neigė, jog vairavo automobilį, atsisakė tikrintis neblaivumą, jam buvo paaiškinta, kad žmonės matė automobilio vairavimo faktą, jis privalo pasitikrinti neblaivumą (t. 1, b. l. 138). Iš A. M. D. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad policijos pareigūnai nurodė R. S. B. tikrintis neblaivumą, tačiau šis atsisakė, kadangi pyko dėl įžeidinėjimų, manė, jog asmenų, su kuriais anksčiau vyko konfliktas, neblaivumas turėjo būti tikrinamas pirmiau. R. S. B. buvo įspėtas, kad tuo atveju, jeigu nesitikrins neblaivumo, jam grės baudžiamoji atsakomybė. Liudytoja pasikvietė R. S. B. atsisėsti ant galinės automobilio sėdynės ir paaiškino jam situaciją. R. S. B. sutiko važiuoti pasitikrinti neblaivumą į policijos komisariatą, tačiau su sąlyga, kad ir kitų asmenų, su kuriais anksčiau įvyko konfliktas, neblaivumas bus patikrintas (t. 1, b. l. 194-195 (teisiamojo posėdžio garso įrašo laikas nuo 32.00 min. iki 34.00 min.)). Pastebėtina, jog iš esmės analogiški liudytojos teiginiai yra užfiksuoti ir nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopijoje (t. 1, b. l. 180). Iš liudytojos R. U. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji nurodė, jog R. S. B. po to, kai buvo pristatytas į policijos komisariatą, atsisakė pūsti į alkotesterį, sakė, jog nepūs. Vėliau, kai liudytoja paaiškino, kad pristatytiems asmenims privalu patikrinti neblaivumą, taip pat R. S. B. panelė, kuri tuo metu buvo kartu, pritarė procedūrai, jis sutiko pasitikrinti neblaivumą. Liudytojai, atliekant darbines funkcijas, R. S. B. aiškino, kad ji užsiima rasizmu. R. S. B. pasirašė žurnale, kuriame buvo įregistruotas jo neblaivumo patikrinimo rezultatas, tačiau atsisakė pasirašyti ant alkotesterio kvitų (t. 2, b. l. 17-19). Iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai siūlo R. S. B. pasitikrinti neblaivumą tuo metu, kai jis jau sėdi policijos tarnybiniame automobilyje, paklausus, kodėl jis tai turėtų daryti, nurodo, kad R. S. B. buvo viešoje vietoje neblaivus, žmonės matė, jog jis vairavo automobilį. R. S. B. nesutinka tikrintis neblaivumo ir nurodo, kad neblaivumas turi būti tikrinamas kitiems asmenims, kurie sakė, jog jis yra neblaivus. Tuomet policijos pareigūnai dar kartą paklausia, ar R. S. B. pūs į alkotesterį, o šis kategoriškai atsisako tai daryti. Taigi iš aptartų duomenų matyti, kad R. S. B. buvo ne kartą išreikštas aiškus reikalavimas pasitikrinti neblaivumą. Faktą, kad R. S. B. buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumą ir jam buvo paaiškintos atisakymo tikrintis neblaivumą pasekmės dar iki to, kai jis buvo įsodintas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, patvirtina A. M. D. parodymai, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai reikalavo pasitikrinti neblaivumą, paaiškino tokio atsisakymo pasekmes, po to ji R. S. B. dar kartą paaiškino visą situaciją. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatos nesusieja baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal šią normą su asmens įspėjimu dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už neblaivumo patikrinimo vengimą.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, kad R. S. B. sutiko, jog jo neblaivumas būtų patikrintas policijos komisariate, nepaneigia fakto, kad jis vengė pasitikrinti neblaivumą. Tuo labiau, kad iš liudytojos R. U. parodymų yra matyti, jog jis ir policijos komisariate iš pradžių atsisakė pūsti į alkotesterį. Konstatuotina, kad visi R. S. B. veiksmai po to, kai jam pirmą kartą buvo išsakytas reikalavimas pasitikrinti neblaivumą, iš esmės buvo nukreipti į vengimą vykdyti teisės aktuose numatytą pareigą.
25. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, šio procesinio sprendimo 22-24 pastraipose, darytina išvada, kad R. S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal kurį atsako ir tas, kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
26. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė R. S. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje). Skirdamas R. S. B. bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ši veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, jis anksčiau nėra teistas, yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Įvertinus aptartas aplinkybes, R. S. B. yra skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis yra nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės dydžiui, skiriamam už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Būtent tokios bausmės paskyrimas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Taip pat R. S. B. yra skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš R. S. B. yra išieškotina automobilio (konfiskuotino turto) „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kitam asmeniui, vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1215 Eur (t. 1, b. l. 18).
27. Pastebėtina, kad prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė iš R. S. B. išieškoti 1470 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vis tik nuspręsti išieškoti tokią pinigų sumą apeliacinės instancijos teismas neturi teisės, kadangi apeliaciniame skunde to nebuvo prašoma, o asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Tuo labiau, kad teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-720/2003).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
R. S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 74 MGL dydžio (3700 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti R. S. B. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 26 d. 06.15 val. iki 2019 m. gegužės 27 d. 14.30 val. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad galutinė mokėtina bauda yra 70 MGL (3500 Eur).
Paskirti R. S. B. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Iš R. S. B. išieškoti 1215 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.