Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281(1) straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019-05-26, apie 05.40 val., Vilniuje, Vokiečių gatvėje, ties pastatu Nr. 12, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Fiat Punto, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis R. S. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamą supranta, kaltę pripažįsta, bet nemano, kad tai yra nusikaltimas. Po rungtynių nuvyko į Vilnių, nes norėjo pasimatyti su drauge A.M.D.. Vyko automobiliu Fiat. Nuėjo į restoraną, su drauge pavalgė, alkoholio negėrė. Po ko nuvažiavo į naktinį klubą, automobilį paliko šalia klubo. Iš anksto žinojo, jog nevairuos, kad, kaip visada, vyks namo taksi automobiliu. Turi pažįstamą vairuotoją. Klube išgėrė tris taures viskio, likusį laiką šoko. Po to išėjo su drauge iš klubo. Girtas nesijautė. Išeidamas pamiršo rankinę, sugrįžo, pamatė apsauginį, šis nuėjo į vidų ir atnešė jam rankinę. Kvietė taksi automobilį, tai jo pažįstamas vairuotojas. Tuomet ir pamatė tris asmenis, kurie pradėjo kalbėti su jo drauge. Pastaroji jam pasakė: „neklausyk, ką jie sako, nekreipk dėmesio, kad jie negražius žodžius vartoja“. Norėjo pasišalinti iš tos vietos. Tie asmenys pradėjo sekti jį, kalbėjo kad jis negras, negražius žodžius vartojo. Tada draugė pasiūlė sėsti į mašiną ir ten laukti taksi. Atsisėdo į automobilį, tačiau vairuoti neketino. Draugė aiškino, jog vaikinai jį įžeidinėja, sako negražius žodžius ir, kad ji, pagal tų vaikinų aiškinimus jai, privalo vykti su jais. Po kelių sekundžių vienas iš jų atėjo prie automobilio durelių, pabeldė į stiklą. Pradėjo įžeidinėti, vartoti rasistinius žodžius. Kaip suprato, du asmenys sakė, jei mergina neina su jais, jis turės problemų. Draugė labai bijojo ir teigė, kad šių asmenų nėra niekada mačiusi. Matė, kad draugė dreba. Ji pasakė, kad važiuotų į kitą aikštelę ir palauktų ten taksi, nes jei išlips, tai juos gali sumušti. Tada jis ir nusprendė pavažiuoti iš tos vietos, sustoti kitoje stovėjimo aikštelėje bei palaukti taksi ir taip išvengti problemos. Policijai neskambino. Tokia mintis jam nekilo. Į klubo apsaugą nesikreipė, nes buvo kiek toliau nuo klubo. Be to, buvo visiškai sutrikęs, jam tokia situacija buvo pirmą kartą. Kai pradėjo važiuoti, tie asmenys sėdo į kitą taksi automobilį ir pradėjo juos sekti. Rado vietą, kur sustoti - tai buvo netoli „Hesburger“ kavinės. Išlipo iš automobilio. Tie vyrai irgi išlipo iš taksi automobilio. Jis pastoviai skambino kviesdamas taksi. Tada vienas iš tų vyrų priėjo prie automobilio, pradėjo belsti merginai, sakė eiti su juo. Po kelių minučių atvyko policija, pakalbėjo su tais asmenimis. Norėjo atlikti jam alkoholio testą. Jis klausinėjo policininkų, kodėl jie nesiaiškina, kas čia vyko, kodėl netikrina tų žmonių alkotesteriu. Be to, pasakė policininkei, jog ji nematė, kaip jis vairavo automobilį. Esant policininkams, vienas iš asmenų atėjo prie automobilio, ištraukė už rankos jo draugę, policininkai į tai šiam vyrui netgi nieko nepasakė. Jį tai labai sutrikdė. Kadangi nepūtė į alkotesterį, sutiko vykti į komisariatą ir ten pasiaiškinti. Nuvyko į komisariatą, ten paprašė papūsti į alkotesterį, jis neatsisakė to padaryti. Davė papūsti tik vieną kartą, daugiau tai daryti jam nesiūlė. Gailisi, kad vairavo, bet taip norėjo išgelbėti gyvybę, nes jei šie vyrai būtų paėmę merginą ir išsivežę, nežino, ką jie jai būtų padarę. A. M. buvo labai išsigandusi, jis taip pat buvo traumuotas, iki tol niekada nevairavo išgėręs. Atsimena, kaip policininkė atliko jam testą, padavė popierių, pasakė - 1,98. Atsakė jai, jog tiek negali būti, į ką pastaroji teigė, jog čia tik formalumai ir paprašė pasirašyti knygoje tik už tuos formalumus, o kvitų visai jam nepateikė pasirašyti. Norėjo, kad testą atliktų 2-3 kartus, po 10-20 minučių, tačiau atliko testą jam tik vieną kartą. Iš karto buvo sulaikytas. Nebuvo nei vieno dokumento, kurį pareigūnai prašė jo pasirašyti ir jis nebūtų pasirašęs. Alkotesterio kvitų jis visai nematė. O dėl to įvykio, kaip tie vyrai elgėsi, nori pasakyti, jog gyvenime nėra didelio ar mažo pavojaus. Tie žmonės buvo girti, pagal jų elgesį buvo pagrindas jų bijoti.

Liudytoja A. M. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos draugas, pažįstami virš dvejų metų. Gegužės 25 d. į 26 d. jie išėjo iš klubo. Buvo išgėrusi vieną kokteilį, o kaltinamasis vartojo viskį ir užgėrinėjo sultimis. Norėjo kviesti taksi automobilį, bet kaltinamasis pastebėjo, kad neturi rankinės, todėl sugrįžo atgal į klubą. Apsauginis išnešė jam rankinę. Einant nuo klubo kaltinamasis skambino savo pažįstamam taksi vairuotojui. Prie pastato stovėjo du vyriškiai. Vienas, plikai skusta galva, pasakė jai, kad ji gražiai atrodo, klausė jos telefono numerio. Jo draugas niekaip nereagavo. Vyriškis skusta galva jos draugą įžeidė rusiškai, pasakė, kad jis nigeris ir ką jis čia veikia, atvažiavo nežinia dėl ko. Ji supranta rusiškai. Pasiūlė R. nueiti prie mašinos ir ten palaukti. Įsėdo į mašiną, R. nenorėjo sėstis, stovėjo su telefonu ir vis bandė prisiskambinti savo pažįstamam taksi vairuotojui. Paskui irgi įsėdo, bet vaikinas plikai skusta galva neleido jam užsidaryti, patraukė automobilio dureles. Prie automobilio iš jos pusės priėjo kitas vyriškis, pradėjo ją kalbinti lietuvių kalba, klausė, kas jai yra tas juodaodis. Siūlė nuvežti ją namo. Ji atsisakė. Jos draugas jiems aiškino, kad jie visi yra lygūs. Tuomet tas plikai skusta galva vėl pradėjo jį įžeidinėti, sakė, kad atvyksta čia visokie ir prievartauja moteris. Ji pradėjo verkti. Sakė R., kad nori greičiau dingti iš čia, buvo pasimetusi. Tuomet R. pasiūlė pavažiuoti kur nors už kampo, sustoti ir sulaukti ten taksi automobilio. Jis užvedė automobilį, pavažiavo gal 300-400 m ir sustojo Vokiečių gatvėje, tarp soliariumo ir „Hesburger`io“. Privažiavo taksi automobilis su tais vyriškiais, pradėjo lipti žmonės, fotografuoti mašiną ir juos. R. išlipo, klausinėjo jų, ko jie nori. Vaikinai pasakė, kad policija tuoj atvažiuos, R. teigė jiems, kad labai gerai, išsiaiškins, kodėl jie buvo įžeidinėjami. Atvyko policija. Prie jos priėjo tas vyriškis juodais plaukais, vėl sakė, kad gali ją nuvežti namo, kad ji labai graži. Tuomet jis paėmė ją už rankos ir bandė tempti iš mašinos, liko mėlynė. Jos draugui buvo liepta pasitikrinti blaivumą, jis atsisakė, nes pyko dėl įžeidinėjimų, sakė pareigūnams, kad pirmoje eilėje turi būti tikrinamas prie jų priekabiavusių žmonių girtumas. Jis buvo perspėtas, kad jeigu nepasitikrins, jam grės baudžiamoji atsakomybė. Jį nuvežė į komisariatą. Kaip tik atvažiavo jų pažįstamas taksi vairuotojas ir ji kartu nuvyko į komisariatą. Ten ji parašė pareiškimą dėl įvykių prie baro. Vėliau buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, tačiau po kiek laiko jį nutraukė. Netiesa, kad tą naktį ji pykosi su R., kad verkė dėl to.

Liudytoja E. S. parodė, kad dirba policijos Patrulių rinktinėje. Atsimena nusikaltimu kaltinamą pilietį. Tada patruliavo kartu su T. K.. Paryčiais, į darbo pabaigą gavo iškvietimą, jog Vokiečių gatvėje galimai neblaivus asmuo vairavo transporto priemonę. Atvykus šis asmuo (parodo į kaltinamąjį) buvo išlipęs į lauką ir stovėjo prie automobilio. Paties vairavimo fakto ji su bendradarbiu nematė. Priėmė pareiškimą tik iš taksi vairuotojo, o pranešėjas buvo neblaivus, todėl iš jo paties negalėjo priimti pareiškimo. Kaltinamasis nepateikė jokio dokumento ir atsisakė pasitikrinti blaivumą, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą. Apie kažkokius jaunuolius, grasinimus, jis nieko nesakė. Kadangi kalba buvo, jog vairavo neblaivus, norėjo nustatyti blaivumą, tačiau asmuo atsisakė tai padaryti, buvo iškviestas kitas ekipažas, kuris ir nugabeno jį į policijos komisariatą. Dar buvo mergina, kaip suprato - kaltinamojo draugė. Kiek atsimena, ji teigė, kad buvo bare, susipyko su draugu, todėl kitiems (pranešėjui) galėjo kilti įtarimas, kad kaltinamasis jai kažką padarė, ir jie sėdo ir išvažiavo. Ji buvo apsiverkusi. Apie įvykį surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas T. K., policijos pareigūnas parodė, kad įvykių daug būna, sunku dabar prisiminti, tačiau gatvėje tikrai piliečio (kaltinamojo) neatpažintų. Įvykis buvo Vokiečių gatvėje. Ryte gavo iškvietimą, kad galimai važiuoja neblaivus vairuotojas. Atvažiavus į įvykio vietą, ten buvo pranešėjas, stovėjo automobilis, nepamena koks, ir prie jo stovėjo pilietis (parodo į kaltinamąjį). Pranešėjas sakė, kad kaltinamasis vairavo. Šalia pastarojo automobilyje sėdėjo mergina. Buvo taksi vairuotojas, kuris vežė pranešėją. Tiek taksi vairuotojas, tiek pranešėjas, kuris buvo neblaivus, aiškino, jog kaltinamasis vairavo neblaivus. Pilietis (kalba apie kaltinamąjį), kiek jis atsimena, neigė vairavęs. Ką sakė jo mergina, neatsimena. Daugiau su ja bendravo porininkė E. S.. Pūsti į alkotesterį kaltinamasis atsisakė. Paaiškino jam, kad žmonės matė, kaip jis vairavo, kad jie turi patikrinti jo blaivumą. Kaltinamasis kategoriškai atsisakė. Todėl atvyko kitas patrulis bei pristatė jį į policijos komisariatą. Kaip suprato, pranešėjui labai patiko šalia kaltinamojo sėdinti mergina. Jis buvo bare ar klube kartu, ten lyg tai įvyko tarp jų kažkoks konfliktas. Po ko kaltinamasis sėdo į mašiną su ta mergina ir išvažiavo. Pranešėjas, pasiėmęs taksi, paskui juos važiavo. Kaip ir pavydo scena įvyko. Vairavimo fakto jis bei porininkė nematė, galėjo pasitikėti tik pranešėju bei taksi vairuotoju, kuris buvo blaivus. Šiuo metu jau neatsimena, ar mergina pasakojo jiems, kad prašė kaltinamojo apginti ją nuo jaunuolių, su kuriais jis konfliktavo.

Liudytojas V. S. parodė, kad asmeniškai kaltinamojo nepažinojo, matė jį gegužės 26 d., 5.37 val. Kaltinamasis sėdėjo už vairo mašinos, tamsiai juodos spalvos, Fiat modelio, šalia jo sėdėjo mergina, verkė. Priėjo prie jų po to, kai išėjo iš klubo. Jo kolega S. L. buvo pritūpęs prie kaltinamojo automobilio iš vairuotojo pusės, nes durelės buvo atidarytos ir su juo kalbėjosi. Kreipėsi į stovinčio automobilio taksistą, nes norėjo vykti namo. Šis pasakė, kad už vairo sėdi girtas vairuotojas, įvažiuos jam iš priekio, užkirs kelią ir neleis važiuoti, iškvies policiją. S. L. pareiškė, kad mergina verkia, vairuotojas bando ją nuskriausti ir todėl jis (S. L.) nori jai pagelbėti. Jis apėjo automobilį iš kitos pusės, paprašė merginos atidaryti langą. Mergina verkė, aiškino, kad kaltinamasis verčia ją važiuoti kartu su juo, o ji to nenori. Paklausė jos, ar ji nori, kad jie ją pavežtų, tada ji nurimo. Tada kolegos S. L. jis paprašė atsitraukti nuo mašinos. Šis pasišalino. Jis gi sėdo į stovintį taksi automobilį ir jie pajudėjo paskui kaltinamojo pajudėjusį automobilį. Padarė net porą nuotraukų, kurias pateikia teismui. Įvažiuojant į Vokiečių gatvę, taksi vairuotojas ant posūkio užkirto kaltinamajam kelią. Jis išlipo iš mašinos, kaltinamasis irgi išlipo. Paprašė jo atiduoti raktus. Vairuotojas neigia vairavęs. Taksi vairuotojas kvietė policiją. Nei vairuotojui, nei merginai jis negrasino, jų neįžeidinėjo.

Liudytojas O. M. parodė, kad prisimena kaltinamąjį. Dirba taksi vairuotoju. Stovėjo prie baro, ėjo šis pilietis (parodo į kaltinamąjį) su mergina, priėjo prie mašinos, kuri stovėjo šalia klubo. Prie jo (liudytojo) automobilio stovėjo klientai, norėjo važiuoti namo. Matė, kaip kaltinamasis įsėdo į mašiną, tada prie jo priėjo vyrai, kažką šnekėjo, tarp jų įvyko kažkoks konfliktas. Pokalbio jų negirdėjo. Po ko klientas pasakė važiuoti paskui tą mašiną, nes vairuotojas - girtas. Kai sustojo Vokiečių gatvėje, klientas išlipo ir nubėgo prie šio piliečio (parodo į kaltinamąjį), kažką angliškai su juo šnekėjo, paskui policija privažiavo.

Liudytojas S. L. parodė, kad kaltinamąjį prisimena. Tai įvyko šiais metais, buvo vasaros pradžia. Naktį su savo draugu V. S. atvažiavo į klubą, kur matė ir kaltinamąjį. Jis (liudytojas) buvo išgėręs, bet pakankamai adekvatus. Kelis kartus su V. išeidavo į lauką parūkyti. Negali pasakyti, nuo ko viskas prasidėjo. Atsimena tik tiek, kad visame šurmulyje buvo girdėti, ar tai „sulaikykite“, ar tai „prilaikykite, policija jau važiuoja“. Priėjęs prie kaltinamojo su mergina klausinėjo jų. Anglų kalbą jis nelabai moka. Paklausė užsieniečio, iš kur jis yra, kaltinamasis nieko neatsakė, tada kreipėsi į panelę. Konfliktas tuo ir pasibaigė, agresyvumas buvo iš kaltinamojo pusės. V. (S.) - labai ramus žmogus. Mano, kad jis negalėjo būti konflikto iniciatoriumi. Jo gi (liudytojo) tikslas buvo tik kalbėti ir tempti laiką, nes lyg tai turėjo atvažiuoti policija.

Liudytoja R. U., policijos pareigūnė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriuje. Jos darbo tą parą pabaigai buvo pristatytas pilietis (parodo į kaltinamąjį), vėliau atvyko ir jo draugė bei dar vienas pilietis. Su kaltinamuoju ji bendravo anglų kalba. Jis jai aiškino, kad įvyko kažkoks konfliktas, prie jo ir merginos prisikabino nepažįstami vaikinai. Pareigūnai, kurie pristatė kaltinamąjį, jai pranešė, kad jis lyg tai vairavo neblaivus, bet to fakto jie patys nekonstatavo. Kalbėjo pristatytas asmuo rišliai, tačiau nuo jo jautė alkoholio kvapą. Dėl paimtų iš sulaikytojo asmens daiktų surašymo nėra tikra, ar tai ji pati atliko, ar kiti darbuotojai darė. Pristatyto asmens blaivumas buvo tikrinamas vieną kartą, o koks poreikis antrą kartą tikrinti, kai įpūtė? Aiškino jam, kokius dokumentus ji pildo, tačiau ant kvito jis parašo nedėjo, sakydamas, kad ji užsiima rasizmu. Knygoje apie blaivumo patikrinimo rezultatą jis pasirašė. Jeigu asmuo atsisako pasirašyti, ji pažymi apie tai žurnale ir kvite, tačiau šiuo atveju kvitai liko nepasirašyti, nes ji viską paliko kitai darbo pamainai, kuomet turėjo atvykti vertėja. Alkotesteris išspausdina du kvitus: vienas kvitas paliekamas prie medžiagos, kitas - knygoje (žurnale). Mano, kad baudžiamojoje byloje du vieno tikrinimo kvitai atsirado per klaidą. Apie vairavimo faktą kaltinamasis nieko nepasakojo, tik aiškino, kad prie jų prisikabino nepažįstami. Taigi, ji priėmė pristatytą asmenį, nustatė jo neblaivumą ir viskas. Kas iš pareigūnų ir kokius tarnybinius pranešimus surašė dėl to įvykio ir kas tai buvo per įvykis, pasakyti negali. Operatyvaus valdymo skyrius vairuotojo neblaivumo nustatymo akto nepildo.

Alkotesterio Drager panaudojimu 2019-05-26 06.38 val. R. S. B. buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas (b.l.20). Alkotesterio patikra galiojo iki 2019-08-20 (b.l.19).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog vidutinė automobilio Fiat Punto 1.3 JTD 16 V (2006 m.) kaina Lietuvoje yra 1215 eurų (be PVM), b.l.18.

Šis automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l.16).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas teisminę praktiką, ne kartą yra pasisakęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-619/20102, Nr.2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegue and Jabardo v. Spain, judgment of December 1988, Series A no.146; Telfner v.Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

R. S. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019-05-26, apie 05.40 val., Vilniuje, Vokiečių gatvėje, ties pastatu Nr. 12, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Fiat Punto, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio (paklaida kaltinime nebuvo įskaityta).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Dėl būtinojo reikalingumo

Kaltinamasis teigia, kad tą naktį bare buvo pavartojęs viskio ir neketino vairuoti, su drauge A.M.D. laukė taksi automobilio, o pavažiuoti automobiliu Fiat pats buvo priverstas situacijos, kurią sukėlė du neblaivūs asmenys, kurie įžeidinėjo jį, o vienas iš jų norėjo, kad jo mergina A.M.D. išliptų ir sektų su jais, dėl ko ji pergyveno ir netgi verkė.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 31 straipsnio nuostatomis, asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Teismų praktikoje, aiškinant šio straipsnio nuostatas, akcentuojama, jog būtina sąlyga BK 31 straipsnio taikymui – gresiantis pavojus gali būti pašalintas tik darant žalą teisės saugomiems interesams. Tuo tarpu, jei pavojus galėjo būti pašalintas nepadarius žalos teisės saugomiems interesams, tačiau, kaltininkas tokią žalą sukėlė, jo veiksmai vertinami pagal atitinkamus BK straipsnius ir asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, sprendžiant būtinojo reikalingumo instituto taikymo galimybę, būtina įvertinti, ar padaryta žala yra mažesnė nei išvengta. Santykis tarp padarytos ir išvengtos žalos nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju išanalizavus visas bylos aplinkybes. Įstatymo reikalavimas, kad padaryta žala būtų mažesnė už išvengtąją, reiškia, jog didesnės ar lygiavertės žalos padarymas nebus pripažįstamas būtinuoju reikalingumu ir baudžiamosios atsakomybės neužtrauks tik tokiu atveju, jei asmuo negalėjo ir neprivalėjo numatyti, jog padaryta žala bus didesnė nei išvengtoji ar lygiavertė jai. Pažymėtina, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms numatytoms sąlygoms. Jei nėra bent vienos sąlygos, BK 31 straipsnio nuostatos negali būti taikomos, o asmuo už padarytą žalą gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo R. S. B. parodymus, liudytojų A.M. D., V. S., S. L., O. M. parodymus, daro išvadą, kad konfliktinė situacija iš tikrųjų buvo, bet kaltinamajam bei jo draugei negrėsė pavojus, kuris negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir dėl ko jis privalėjo vairuoti automobilį būdamas neblaivus. Kaltinamojo ir jo draugės A.M. D. atžvilgiu nebuvo smurtaujama, nebuvo daužomas, gadinamas automobilis Fiat. R. S. B. galėjo prašyti pagalbos baro apsaugos darbuotojų, kitų pašalinių asmenų, netoliese laukiančio taksi vairuotojo, tačiau to jis nedarė. Pažymėtina, kad toje vietoje daug klubų ir vaikščiojančių piliečių. Jis ar jo mergina galėjo skambinti policijai ir laukti užsidarę automobilyje. Užsidaryti galimybę jis tikrai turėjo, kadangi jis pajudėjo, t.y. važiavo į priekį, ir tai rodo, jog galėjo laisvai uždaryti dureles. Kaltinamasis nurodo, kad ant A.M. D. rankos atsirado netgi mėlynė, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ji galėjo atsirasti jau tuomet, kai automobilis Fiat sustojo Vokiečių gatvėje ir V. S. paėmė ją už rankos, kad ji išliptų iš automobilio. Apie tai parodė ir pati A.M. D..

Būtinojo reikalingumo instituto esmė ir paskirtis suponuoja būtinybę asmeniui įvertinti daromą žalą ir žalą, kurios siekiama išvengti, ir sąmoningai pasirinkti elgesio variantą, leisiantį padaryti mažesnę žalą. Iš bylos įrodymų matyti, kad kaltinamasis buvo įžeidinėjamas, tačiau pavojaus jo bei draugės gyvybei ir sveikatai nebuvo, be to kaltinamasis nesikreipė pagalbos į baro apsaugos darbuotojus, nei į policiją, nei į praeivius, nepasinaudojo galimybe tiesiog užsidaryti automobilyje, nors tokią galimybę aiškiai turėjo ir galėjo taip išvengti tolimesnių įžeidinėjimų. Jis pasirinko kitą savo elgesio variantą - vairuoti nuo tos vietos automobilį būnant neblaiviam, t.y. darant žalą didesnę, negu ta, kurios jis siekė išvengti.

Darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nebuvo būtinojo reikalingumo sąlygų.

Dėl neblaivumo laipsnio nustatymo

BK 281(1) straipsnio 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

R. S. B. kaltinamas tuo, kad 2019-05-26, apie 05.40 val., Vilniuje, Vokiečių gatvėje, ties pastatu Nr. 12, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Fiat Punto, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio (su 1,7 % rodmenų paklaida 1,95 promilės).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad alkotesterio Drager panaudojimu 2019-05-26 06.38 val. R. S. B. buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas (b.l.20). Alkotesterio patikra galiojo iki 2019-08-20 (b.l.19). Taikant paklaidą konstatuotinas 1,95 promilių girtumas.

Kaltinamasis R. S. B. teigia, kad vartojo viskį, vairuoti automobilio neketino ir buvo priverstas tai daryti dėl dviejų asmenų įžeidinėjimų jo atžvilgiu bei priekabiavimo prie jo draugės. Jautėsi pakankamai gerai ir po neblaivumo patikrinimo policijos komisariate suabejojo alkotesterio parodymų rezultatais. Šią aplinkybę patvirtino ir patikrinimą atlikusi pareigūnė liudytoja R. U., nurodydama teismui, jog ji jautė nuo pristatyto asmens alkoholio kvapą, tačiau kalba jo buvo rišli, kitų neblaivumo požymių taip pat nepastebėjo. Alkotesterį naudojo tik vieną kartą, nes to jai pakako - buvo nustatytas alkoholio vartojimo faktas.

Iš kaltinamojo bei pareigūnės parodymų, esamų rašytinių bylos įrodymų matyti, kad R. S. B. neblaivumas buvo tikrinamas tik vieną kartą. Jis suabejojo rezultatais, pareiškė, kad to negali būti, prašė pakartoti testą, tačiau antro patikrinimo atliekama nebuvo. Kaip parodė liudytoja, policijos pareigūnė R. U., jos darbo pamaina ėjo į pabaigą, todėl ji perdavė sulaikytąjį kitos pamainos pareigūnams, kurie turėjo kviesti vertėją, pateikti alkotesterio panaudojimo kvitus pasirašyti sulaikytajam asmeniui, taip pat turėjo būti surašyti tarnybiniai pranešimai apie sulaikytąjį asmenį ir sulaikymo aplinkybes, kurių ji pati iki galo nesuprato. Tačiau pareigūnė R. U. teisiamajame posėdyje pripažino ir tą aplinkybę, jog, kuomet parodė tikrinamajam asmeniui alkotesterio rodmenis, jis pasakė: „to negali būti“.

Kaip matyti iš bylos medžiagos pareigūnų tarnybinio pranešimo apie alkotesterio panaudojimo rezultatus ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Pareigūnė K. L. 2019-05-26 pranešimu nurodo, jog pradedamas tyrimas pagal požymius nusikaltimo BK 281¹ str. 1 d., kadangi įtariama R. S. B. vairavo automobilį neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo (t.1, b.l.4). Veiksmas tyrėjos buvo atliktas 2019-05-26 08:23:35 val., nors jau 06:38 buvo alkotesteriu patikrintas vairuotojo neblaivumas (t.1, b.l.5,20).

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad vairuotojo R. S. B. neblaivumas, jam to nevengiant, buvo tikrinamas tik vieną kartą. Prie bylos medžiagos yra pridėti du alkotesterio panaudojimo kvitai, tačiau tai yra tik vieno ir to paties tikrinimo rezultatą patvirtinantys dokumentai (t.1, b.l.20). Jie yra nepasirašyti R. S. B.. Kvituose taip pat nėra pareigūnų atžymos apie tai, jog jis atsisakė pasirašyti kvituose.

Pareigūnė liudytoja R. U. nurodo, kad kvitus pasirašyti asmeniui turėjo pateikti kita pamaina, kuomet atvyktų vertėja. Tačiau, kaip aiškėja, to padaryta nebuvo. Pažymėtina, kad R. U. nurodė, jog jai iš viso nėra aišku, dėl ko buvo pristatytas ir buvo tikrinamas asmens neblaivumas, ar dėl konflikto, ar dėl vairavimo esant neblaiviam. Tarnybinio pranešimo apie patikrinimo rezultatus ji nerašė, tik pažymėjo neblaivumo patikrinimo rezultatą registracijos žurnale.

Lietuvos vyriausybės 2019-03-13 nutarimu NR.237 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. Nutarimo Nr.. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (toliau - Taisyklės) buvo pakeistas Taisyklių 4 punktas ir išdėstytas sekančiai: „Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.“

Nutarimas įsigaliojo 2019 m. balandžio 1d.

Akivaizdu, kad įvertinus tai, jog baudžiamąją atsakomybę užtraukia vairavimas, jeigu asmeniui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pakartotinas tikrinimas alkotesteriu suteikia papildomą garantiją nuo galimos klaidos, ypač įvertinant tai, kad nagrinėjamu atveju buvo tikrinama alkoholio koncentracija ne kraujyje, o iškvėptame ore.

Tarnybinio pranešimo, nustatytos formos neblaivumo nustatymo akto apie tai, kad vairuotojo iškvėptame ore alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą, kaip tai yra numatyta LR Generalinio komisaro 2019-03-25 įsakyme Nr.5-V-242 „ Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Aprašo priedas Nr.2) surašyta nebuvo. Būtent minėtame akte yra nurodomi pirmojo bei antrojo patikrinimo rezultatai. Taip pat nebuvo vykdomas minėto įsakymo 8.1 p. reikalavimas apie tai, kad kai sulaikytas asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais (apie sulaikytojo nesutikimą nurodė pareigūnė R. U.) jo prašymu ne vėliau kaip per valandą pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros savo lėšomis. R. S. B. - užsienietis, byloje nėra duomenų apie tai, kad jam nesutikus su vieninteliu alkotesterio panaudojimo rezultatu ir jo nepakartojus, jam būtų aiškinama teisė prašyti pasitikrinti blaivumą medicinos įstaigoje (Neblaivumo nustatymo akto 4,4,1,2,3 p. p.).

Tokiu būdu, atlikus tik vieną vairuotojo R. S. B. neblaivumo patikrinimą ir alkotesteriu nustačius 1,98 promilės (1,95 promilės su paklaida) bei nepakartojus patikrinimo buvo pažeisti aukščiau nurodytų Taisyklių reikalavimai.

Koks būtų po pakartotino tikrinimo neblaivumo nustatymo rezultatas ir ar jis atitinkamai viršytų 1,51 promilių neblaivumo ribą ar ne, taip ir liko nenustatyta. Būtent nuo to priklausytų, baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas vairuotojas R. S. B..

Kaip rodo teisminė praktika, pakartotino asmens neblaivumo tikrinimo, t.y. alkotesterio panaudojimo, rezultatai dažnai labai skiriasi ir neretai yra tiesiog nenuspėjami. Jie priklauso ne tik nuo laiko, bet ir nuo asmens organizmo savybių bei kitų faktorių.

Šiuo metu pašalinti kilusių abejonių dėl vairuotojo R. S. B. neblaivumo laipsnio nustatymo, neatlikus jam pakartotino patikrinimo naudojant alkotesterį, ir nepatikrinus jo neblaivumo medicinos įstaigoje, galimybių jau nėra. Prielaidomis grįsti nuosprendžio, preziumuoti bei samprotauti, koks galėtų būti taikant alkotesterį nustatomas vairuotojui neblaivumas praėjus 15 minučių ir nepraėjus 30 minučių po pirmojo patikrinimo, negalima. Priešingu atveju būtų pažeistas esminis baudžiamojo proceso principas – teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principas.

Todėl visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

Įvertinus tai, R. S. B. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str.,301-302 str.str.,303 str.5d.1 p.,305-308 str.,str., teismas

nusprendžia:

R. S. B. nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, išteisinti (BPK 303 str.5d.1 p.).

Kardomąją priemonę R. S. B. - dokumento (paso) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.