Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn R. Š. (R. Š.) ir jo atstovui advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui (per „Zoom“),

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gyčiui Vaitkevičiui (per „Zoom“),

viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones („Zoom“ platformą), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. (R. Š.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-30499-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 24252156054).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2024 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) pareigūnė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ROIK 24252156054, priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-30499-2024 (toliau – Nutarimas), kuriuo pareiškėjas R. Š. (toliau – pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 119, 221, 222 punktų reikalavimus, 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 18.20 val. Trakų r. sav., Trakai, Trakų g., vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur kliudė priešinga kryptimi važiuojantį automobilį ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

2. Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, R. Š. paskirta 60 Eur dydžio bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, R. Š. paskirta 11 Eur dydžio bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, R. Š. paskirta 1 200 Eur dydžio bauda, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, R. Š. paskirta 1 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 20 mėn. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. Š. paskirta galutinė 1 300 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti kelių transporto priemones) 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 20 mėnesių.

3. R. Š. pateikė skundą, kuriuo prašo Nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Nutarimą priėmusiai Institucijai. Skunde nurodoma, kad Institucija visiškai netyrė pareiškėjo tyčios dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų, todėl nepagrįstai buvo konstatuotas minėtuose straipsniuose numatytų nusižengimų padarymas. Nutarime netiriama, ar tikrai pareiškėjas galėjo suvokti tai, kad jo automobilis kontaktavo su automobiliu „Volvo“, o tik deklaratyviai konstatuojama, jog pareiškėjas negalėjo tokio smūgio nesuvokti. Ši išvada nepagrįsta ir jos pagrindu neteisingai buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė ANK 426 straipsnio 2 dalį. Priimdama skundžiamą Nutarimą, Institucija netyrė visų jai pateiktų įrodymų, netinkamai įvertino liudytojų ir paties pareiškėjo duotus parodymus. Taip pat nebuvo tirta, ar egzistavo pareiškėjo tyčia dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Pareiškėjas nesuvokė patekęs į eismo įvykį, todėl jis negalėjo suvokti ir to, kad jis negali vartoti alkoholio iki bus nustatytos eismo įvykio aplinkybės. Priešinga išvada buvo padaryta visai nevertinant bylos medžiagos ir pareiškėjo bei jo atstovo paaiškinimų.

4. Institucija atsiliepime į R. Š. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi pareiškėjas rašytiniame paaiškinime buvo nurodęs, jog įvykio dieną vairuodamas automobilį ir pamatęs atvažiuojantį automobilį pasuko vairą į šoną, siekdamas išvengti susidūrimo, bet dėl garsios muzikos automobilyje jokio susidūrimo garso negirdėjo, tačiau paminėjo aplinkybę, jog pasižiūrėjo per veidrodėlį ir nematė, kad kitas automobilis būtų sustojęs. Taip pat rašė, kad labai gailisi dėl eismo įvykio, kurio nepastebėjo. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų akivaizdu, kad tiek pats pareiškėjas, tiek ir automobilyje buvę keleiviai suprato, kad įvyko avarinė situacija (automobilis buvo išvažiavęs iš savo judėjimo trajektorijos, keleivių riksmai indikavo pavojingą situaciją, pareiškėjas spėjo pastebėti iš priekio važiuojantį automobilį ir pats žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, kas rodo, kad jis suprato apie avarinės situacijos ir eismo įvykio sukėlimą). Iš pareiškėjo įvykio metu vairuoto automobilio „BMW“ ir nukentėjusiojo transporto priemonės „Volvo“ apgadinimų akivaizdu, kad transporto priemonių susidūrimas nebuvo nežymus ir nejuntamas, buvo apgadintos kelios abiejų automobilių detalės. Liudytojas A. K. matė įvykį ir patvirtino, kad juodos spalvos „BMW“ automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, prabraukė „Volvo“ automobilį ir nesustodamas nuvažiavo. Nors pareiškėjas nurodo, kad negalima laikyti, jog jis tyčia vartojo alkoholį, nes jis nesuprato, kad padarė eismo įvykį, tačiau iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjas suprato apie avarinės situacijos sukėlimą ir tyčia, ignoruodamas buvusį įvykį, pareiškėjas pats nusprendė vartoti alkoholį nesilaikydamas KET įpareigojimo nevartoti alkoholio iki aplinkybių nustatymo. Pareiškėjo parodymai nėra nuoseklūs, todėl negalima remtis vien jo pateiktais teiginiais. Akivaizdu, kad pareiškėjas suvokė sukėlęs eismo įvykį, bei pasišalino iš jo ir tokiu būdu bando išvengti administracinės atsakomybės bei su tuo susijusių pasekmių. Institucijos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai ir pažeisdamas KET.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimu buvo panaikinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-30499-2024 dalis dėl R. Š. pripažinimo kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, taip pat nutarimo dalis dėl galutinės nuobaudos skyrimo. R. Š. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kadangi padaryta veika neturi nurodytų administracinių nusižengimų požymių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. Š. paskirta galutinė 60 Eur bauda. Likusi nutarimo dalis palikta nepakeista.

6. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarimu, tenkinus iš dalies Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą, panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarimas ir priimti naujas nutarimas – perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, Institucijos atstovas teismo posėdyje palaikė savo poziciją, išdėstytą teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Prašė bylą išnagrinėti iš esmės ištaisant apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus trūkumus ir priimant teisingą sprendimą. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, kodėl nebuvo atliktas eksperimentas, siekiant nustatyti, ar buvo juntama vibracija automobilio salone įvykio metu, kadangi tyrimą atliko kitas pareigūnas, kuris ir surašė protokolą. Neneigė, kad pareiškėjo automobilyje kontakto metu garsiai grojo muzika. Iš aplinkybių visumos – nukentėjusiojo pasakojimų, automobilio apgadinimų, pareiškėjo išvažiavimo į kitą eismo juostą, sprendžia, kad pareiškėjo automobilyje buvę keleiviai galėjo girdėti kontaktą. Atsakydamas į pareiškėjo atstovo klausimus, Institucijos atstovas pripažino, kad KET neįtvirtina draudimo klausytis muzikos automobilyje, o avarinė situacija ne visada reiškia avariją. Pažymėjo, kad nešališkas liudytojas A. K., važiavęs paskui nukentėjusįjį, matė, kad „BMW“ automobilis kliudė nukentėjusiojo automobilį ir pabėgo iš eismo įvykio, be to, pareiškėjas, sustojęs su savo keleiviais, apžiūrinėjo automobilį po incidento, todėl turėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis. Liudytojas V. B., eismo įvykio metu sėdėjęs automobilio gale, patvirtino, kad automobilyje buvo įjungta muzika, kad jis pastebėjo nukentėjusiojo automobilį ir pasakė atsargiai, bandė atkreipti pareiškėjo dėmesį. Pareiškėjo paaiškinimai yra prieštaringi, pateiktos įvykio versijos skiriasi tarpusavyje, bylos nagrinėjimo metu jis Institucijai tvirtino, kad jokio susidūrimo nebuvo, todėl neskubėdamas sustojo Trakuose, o paaiškinimuose buvo nurodęs, kad niekur nesustojo, važiavo tiesiai į namus. Iš pradžių tvirtino, kad jokio susidūrimo nebuvo, o po to pripažino, kad žiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį, norėdamas patikrinti, ar kitas automobilis sustojo. Pareiškėjas turėjo pareigą sustoti iš išsiaiškinti, jei situacija sukėlė įtarimą. Atstovas citavo administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvo nagrinėjama panaši situacija, t. y. Vilniaus apygardos teismo sprendimas AN2-212-211/2019, kurioje vairuotojas buvo nubaustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Liudytojai nurodė, kad smūgis buvo juntamas, aplinkiniai taip pat girdėjo smūgį, kadangi, kaip nurodė liudytojai, jie išėjo į gatvę. Buvo atlikta automobilių apžiūra. Nukentėjusiojo automobilis buvo apžiūrėtas iš karto, jo apžiūra patvirtina incidento faktą, vibraciją, kuri galėjo būti susidūrus, kadangi pažeistas nukentėjusiojo automobilio ratlankis. Nukentėjusiojo automobilyje esantys keleiviai nurodė, kad garsas buvo didelis. Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad susidūrimas buvo akivaizdus, juntamas ir girdimas.

8. R. Š. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su Nutarimu. Nurodė, kad iš eismo įvykio jis nesišalino, paaiškino, kad netoliese nuo įvykio vietos buvo sustojęs taip pat užsuko į degalinę, jeigu būtų kažko bijojęs, tai jis nebūtų sustojęs. Pareiškėjo teigimu, jis nieko nepajautė, jo automobilio pažeidimai buvo delno dydžio nubrozdinimai – nubraukimas, jokio slydimo nėra. Kai draudimas jam atsiuntė nukentėjusiojo automobilio nuotraukas, jis nepatikėjo tuo, ką pamatė, nes nukentėjusiojo automobilis buvo labai stipriai apgadintas, jo nuomone, nebuvo įmanoma taip apgadinti automobilio. Nesupranta, kodėl nebuvo atlikta automobilio ekspertizė. Kelyje, kai jis važiavo, mašinos buvo sustatytos kairiajame ir dešiniajame važiuojamosios dalies kraštuose, priešais automobilis buvo šiek tiek išvažiavęs, bet jis pasuko į dešinę, pažiūrėjo per veidrodėlį, nematė, kad sustotų, jam nekilo jokių įtarimų, jog kažkas galėjo įvykti, todėl nuvažiavo toliau. Į veidrodėlį važiuodamas visada žiūri. Pavažiavęs gal 1–2 km (tikslesni duomenys yra byloje esančiuose dokumentuose), buvo sustojęs aikštelėje parūkyti, automobilio neapžiūrinėjo. Kai parūkė, gal po 18 val., nuvažiavo į degalinę nusipirkti pakelį cigarečių – yra pirkimo kvitas. Paskui nuvažiavo namo ir su draugu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Namuose buvo maždaug 20 val., o policija atvažiavo apie 22 val. Neatsimena, ar buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Nežino, ar buvo kažkoks kontaktas su nukentėjusiojo automobiliu, jis nejuto nei garso, nei vibracijos, tiesiog jau po visko, kai atvažiavo policija, jis pamatė ant bamperio nubrozdinimą, bet nežino, iš kur jis atsirado. Jo mašinoje grojo muzika, galbūt dėl to, galėjo kažko negirdėti. Važiuodamas pamatė, kad automobilis arti jo, dėl to pasuko į dešinę pusę, buvo siauras kelias, kokiu atstumu pravažiavo nuo nukentėjusiojo automobilio pasakyti negali. Automobilyje kartu buvo sutuoktinė J. Š., vaikas ir V. B.. Nesupranta, kaip gali būti taip, kad ant jo automobilio yra tik delno dydžio nubraukimas, o nukentėjusiojo automobilis apgadintas stipriai. Jeigu būtų slydimas, tai būtų ir jo automobilio šonas pilnai nubrozdintas. Atkreipė dėmesį, kad liudytojo A. K. parodymai yra nenuoseklūs.

9. R. Š. atstovas advokato padėjėjas Aurimas Margirs Grinys palaikė skunde nurodytus argumentus bei nurodytus prašymus. Atkreipė dėmesį į Vilniaus apygardos teismo nutarimo 14 punktą dėl in dubio pro reo taisyklės. Tai šiuo atveju sudaro papildomą pagrindą svarstant dėl bylos nutraukimo ANK 565¹ straipsnio pagrindu, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės. Instituciją nesurinko tiek duomenų, kad galėtų pagrįsti pareiškėjo kaltę, tie duomenys, kurie yra surinkti, patvirtina, jog kaltės nebuvo. Apklausos protokoluose nėra užfiksuota, kad automobiliuose buvo juntama vibracija, Institucija pareiškėjo kaltęs grindžia tik deklaratyviais duomenimis. Dėl alkoholio pavartojimo po eismo įvykio – negali būti kalbos dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies taikymo, kadangi nagrinėjamu atveju alkoholis buvo vartotojas praėjus daug laiko nuo įvykio. Tai, ar šalia gatvės gyvenantys žmonės girdėjo įvykį, nei įrodo, nei paneigia to, ar smūgį pajuto pareiškėjas. A. K. patvirtino, kad sustojęs pareiškėjas automobilio nečiupinėjo ir detaliai neapžiūrinėjo. Liudytojo A. K. parodymai yra nenuoseklūs, kadangi jis anksčiau sakė, kad „BMW“ automobilio keleiviai sustojęs prie mašinos rūkė, o teismo posėdyje apie rūkimą net neužsiminė. Liudytojas pasakė tą patį, ką sakė ir pareiškėjo automobilyje buvę liudytojai, ir nukentėjusiojo, t. y. kad po prasilenkimo pareiškėjas greičio nei mažino, nei didino. Suvokimo papuolus į eismo įvykį nebuvo, jeigu būtų suvokimas, jog kažkas įvyko, būtų bent kažkokia reakcija į tai. Jokios pareiškėjo tyčios nebuvo. Institucija neneigia to, kad pareiškėjo automobilyje garsiai skambėjo muzika, taigi šis faktas nėra ginčijamas. Tai, kad V. B. pareiškėjui pasakė – „atsargiai“, nereiškia nei V. B. suvokimo papuolus į avariją, nei tuo labiau pareiškėjo suvokimo. Institucijos atstovas pats patvirtino, kad avarinė situacija nėra tapati avarijai. Suvokimas galėjo būti, kad papuolei į avarinę situaciją, bet nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti buvus suvokimą, jog įvyko dviejų automobilių kontaktas. Nebuvo atlikta ekspertizė, taip pat nebuvo atlikta situacijos simuliacija. Institucija patvirtino, kad nematė poreikio atlikti ekspertizę. Abiejų automobilių apgadinimai neatitinka. Pareiškėjo pasižiūrėjimas į veidrodėlį negali būti sutapatinamas su suvokimu, kad papuolė į avariją, kadangi tai normalus vairuotojo elgesys - vairuotojas turi stebėti, kas vyksta kelyje. Visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, o ne nenaudai. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad turėjo būti juntamas garsas ar vibracija. Be to, Institucijos pozicija apie „BMW“ automobilio apgadinimą nėra nuosekli. Nukentėjusysis pirmą kartą posėdžio metu nurodė, kad kaimyninio namo gyventoja išbėgo į kiemą dėl garso, anksčiau nukentėjusysis to nebuvo sakęs, neaišku, kodėl ši pozicija šiuo metu atsirado. S. M. nurodė, kad liudytojas A. K. nesakė, kad po galimo įvykio pareiškėjas apžiūrinėjo automobilį, kai buvo sustojęs. Tai reiškia, kad pareiškėjas neapžiūrinėjo automobilio – nebuvo suvokimo papuolus į eismo įvykį. Liudytoja taip pat nurodė, kad jai susidarė įspūdis, jog pareiškėjas net nepastebėjo nieko, kas irgi svarbu, kadangi patvirtina suvokimo apie eismo įvykį nebuvimą. Liudytojai nurodė, kad pareiškėjas nei padidino greitį, nei sulėtino. D. R. nurodė, kad nepasakyčiau, jog buvo stiprus smūgis, vadinasi, smūgis galėjo būti nejaučiamas. Liudytojas taip pat pasakė – neatsimena, kad liudytojas A. K. būtų sakęs, jog pareiškėjas sustojęs lietė ar apžiūrinėjo automobilį. Visų liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjas nesuvokė papuolęs į eismo įvykį. Nebuvo suvokimo apie eismo įvykį, nebuvo tyčios. Pareiškėjas vartojo alkoholį gerokai vėliau po eismo įvykio, nesuvokdamas, kad jam negalima vartoti alkoholinius gėrimus. Prašė atsižvelgti į nuketėjusiojo poziciją, jog jis pripažįsta, kad pareiškėjas galėjo nepajusti smūgio.

10. Nukentėjusysis M. M. teismo posėdyje nurodė, kad kartu su sutuoktine ir kitais giminaičiais važiavo keliu, savo juosta ir jam jokios kliūties iš dešinės nebuvo, važiavo arčiau dešiniojo kelkraščio, o kitas automobilis (vairuojamas pareiškėju), važiavęs priešais, važiavo vidury kelio, t. y. buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kadangi pareiškėjo kelio pusėje buvo pristatyta automobilių. Pareiškėjui važiuojant vidury kelio, įvyko smūgis. Smūgis buvo stiprus, juntamas. Automobilio vairuotojas paskutiniu momentu pasuko vairą ir buvo smūgis. Į liudytojo A. K. automobilį irgi vos neatsitrenkė, todėl liudytojas vėliau važiavo paskui pareiškėją. Įvykus eismo įvykiui, kaltininkas pabėgo – kaip važiavo, taip ir nuvažiavo, nepristabdęs. Buvo nubrauktos galinės vairuotojo pusės durelės ir galinis sparnas, įlenktas, nubrauktas galinis bamperis, apgadintas šiek tiek ratlankis. Kadangi pareiškėjo mašina aukštesnė, o jo žemesnė, dėl to gavosi tokie apgadinimai. Automobilyje važiavo penkiese (jis, sutuoktinė, D. R., R. D., N. M.). Kai įvyko eismo įvykis, išėjo šalia esančio namo gyventojai, įvykio jie nematė, išėjo dėl garso. Eismo įvykis tikrai buvo, smūgis buvo stiprus. Kodėl vairuotojas nieko nepajuto, nežino. Nukentėjusiojo vertinimu, Institucijos Nutarimas yra pagrįstas, todėl prašė palikti jį nepakeistą.

11. Liudytoja S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie važiavo siauru keliu, mašinos buvo pristatytos tiek iš vienos, tiek iš kitos kelio pusės. Jie važiavo savo puse, o pareiškėjo automobilis važiavo tiesiai į juos, važiavo per vidurį, t. y. buvo išvažiavęs į jų juostą. Ji labai stipriai išsigando, pradėjo rėkti, jos mama taip pat rėkė, teigė, jog sutuoktinis greitai sureagavo, jeigu sutuoktinis nebūtų pasukęs vairo, būtų kaktomuša susidūrę. Pareiškėjas važiavo per vidurį kelio dideliu greičiu. Kai buvo smūgis, dėl didelio garso net moteris iš šalia jų kelio pusėje buvusio namo išbėgo pažiūrėti, kas vyksta. Po smūgio pareiškėjas tiesiog nuvažiavo, nesustojo, jis taip pat vos neįvažiavo į kitą automobilį, dėl to automobilio savininkas A. K. apsisuko ir bandė pasivyti pareiškėją, kad užfiksuotų pareiškėjo automobilio numerius. Pareiškėjas buvo sustojęs, todėl A. K. užfiksavo automobilio numerius ir grįžo pas juos, perdavė jiems pareiškėjo automobilio numerius, paliko savo kontaktinius duomenis, nurodęs, kad gali būti liudytoju, ir išvažiavo, o ji su sutuoktiniu ir kitais, kurie buvo automobilyje, laukė policijos pareigūnų. Pareiškėjas po įvykio nesustojo, tiesiog nuvažiavo, kaip lėkė taip ir nulėkė toliau, jai susidarė įspūdis, jog jis net nepastebėjo. Smūgis buvo didelis, garsas didelis, žmonės išbėgo iš namų pasižiūrėti, kas įvyko. Pareiškėjas tikrai „lėkė“ 90-100 km/h greičiu, tikslaus greičio pasakyti negali, čia tik jos nuomonė.

12. Liudytoja R. D. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną važiavo su vaikais pramogauti į Trakus, viskas staiga įvyko, nespėjo net susivokti. Ji ir su kitais giminaičiais sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, o dukra su žentu priekyje. Važiavo, kalbėjosi, išgirdo, kad dukra šaukia, pakėlė galvą ir pamatė, jog tiesiai į juos važiuoja automobilis, buvo baisus trenksmas, ji buvo šoke, o pareiškėjas kaip važiavo taip ir nuvažiavo dideliu greičiu, nesustojo. Negali pasakyti, ar pareiškėjas po smūgio sumažino greitį ar dar labiau padidino. Gale važiavo kitas automobilis – A. K., kurį pareiškėjas taip pat vos nekliudė, tas automobilis apsisuko ir nuvažiavo paskui pareiškėją. Viskas įvyko staiga, pareiškėjas važiavo dideliu greičiu, ji tik pastebėjo, kad tamsi mašina, negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo. Labai išsigando, kadangi didelis trenksmas buvo, galvojo, kad „nunešė visą šoną“. Jos subjektyvia nuomone, nebuvo neįmanoma neišgirsti ir nesuprasti, kad įvyko įvykis, to nesuprasti galėjo tik neadekvatus žmogus.

13. Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo gale už vairuotojo, kaip keleivis, išgirdęs sesers, sėdinčios šalia vairuotojo, šauksmą, pamatė pro priekinį langą, kad priešais juos atlekia „BMW“ automobilis, o „Volvo“ automobilio vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko link dešiniojo kelkraščio, bet taip ir nepavyko išvengti eismo įvykio. „BMW“ vairuotojas, įvažiavęs į šoną, pasišalino iš įvykio vietos, kaip važiavo, taip ir nuvažiavo. Negali pasakyti, ar padidino greitį po įvykio. Smūgis buvo jaučiamas, buvo trenksmas, neįsivaizduoja, kaip galima buvo to nepajusti. Nebuvo taip, kad labai stiprus smūgis, bet tikrai jaučiamas. Gerai, kad gale važiavęs automobilis viską pamatė ir pradėjo vytis „BMW“ automobilį, kuris šalinosi iš įvykio vietos. Tas vairuotojas, kuris nuvažiavo paskui „BMW“ automobilį, galimai grįžo pas juos ir nurodė, jog pavyko užfiksuoti automobilio numerius, tiksliai aplinkybių neprisimena.

14. Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną važiavo į Trakus pasivaikščioti, pavalgyti. Ji sėdėjo automobilio priekyje. Kai važiavo, nepajautė, kad buvo kažkoks susidūrimas, suprato tik tada, kai atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, jog buvo susidūrimas. Važiavo normaliu greičiu, nebuvo taip, kad važiavo greitai, klausėsi grasiai muzikos. Asmeniškai ji nieko nepajautė, jokio trenksmo. Nebuvo jokio įtarimo, kad kažkas galėjo įvykti. Vėliau jie buvo sustoję parūkyti, važiavo į degalinę, sutuoktinis pirko cigarečių. Nuvažiavo dar pavalgyti ir važiavo namo. Visų smulkmenų neatsimena. Būnant namuose, po kažkurio laiko, galbūt 22 val. ar vėliau, atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai kalbėjosi su pareiškėju. Namuose ji alkoholio nevartojo, bet jos sutuoktinis su draugu išgėrė, kadangi turėjo namuose degtinės. Nepastebėjo, kad automobilis, kuriame ji buvo, buvo išvažiavęs į kitą eismo juostą, jai atrodo, kad jie važiavo normaliai, savo juosta, ne greitai. Automobilyje niekas iš keleivių nebuvo sušukęs. Kai buvo sustoję parūkyti, neatsimena, kad jos sutuoktinis būtų apžiūrinėjęs automobilį.

15. Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną važiavo kartu su drauge į Trakus. Neprisimena gatvės, kuria važiavo, pavadinimo. Gal 20 metrų atstumu nuo jo, priekyje, ta pačia eismo juosta važiavo nukentėjusiojo automobilis, o priešais, kita eismo juosta, važiavo „BMW“ automobilis, toje zonoje greitis galimai buvo 30 km/h, matė, kaip „BMW“ automobilis kliudė nukentėjusiojo automobilį. „BMW“ automobilis važiavo maždaug apie 60 km/val. Kliudęs nukentėjusiojo automobilį, „BMW“ automobilio vairuotojas važiavo tiesiai į jo (liudytojo) pusę, tačiau jis pasuko labiau į dešinę pusę, kad būtų išvengta susidūrimo. Suprato, kad „BMW“ vairuotojas kliudė nukentėjusiojo mašiną, privažiavo prie jo, pažiūrėjo į veidrodėlį, tada jis greitai toliau nuvažiavo, jis (liudytojas) privažiavo prie nukentėjusiojo, paklausė, kokia situacija. Jis apsisuko ir nuvažiavo paskui „BMW“ vairuotoją, kad užfiksuotų automobilio numerius, kažkiek pats viršijo greitį, nes pareiškėjas greitai važiavo. Atradęs pareiškėjo automobilį, pamatė, kad stovi mašina, moteris, du vyrai ir vaikas, kurie vaikščiojo aplink automobilį, apžiūrinėjo kairįjį šoną. Užfiksavo automobilio numerius (nenorėjo prie pareiškėjo važiuoti arčiau, nes nežinojo, ar vairuotojas yra adekvatus) ir nuvažiavo pas nukentėjusį. „BMW“ vairuotojas po įvykio kaip važiavo, taip ir nuvažiavo toliau, nestabdė. Jam susidarė įspūdis, kad „BMW“ vairuotojas bandė pasprukti. Nežino, ar „BMW“ automobilio vairuotojas galėjo nepajusti, kad atsitrenkė į kitą mašiną. Jeigu iškart ir nesuprato, kas įvyko tuo momentu, tai išlipęs iš automobilio ir jį apžiūrėjęs, tikrai turėjo pamatyti apgadinimą ir grįžti į įvykio vietą.

16. Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prisimena, jog važiavo į Trakus pavalgyti, tačiau nerado vietos, viskas buvo užimta, todėl apsisuko ir važiavo atgal į Vilniaus pusę. Važiuojant pamatė priešais juos važiuojantį automobilį, su juo prasilenkė ir toliau nuvažiavo. Neatsimena, kokiu greičiu važiavo, sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, mano, kad turėjo važiuoti normaliu greičiu, tikrai „nelėkė“. Kai pakėlė galvą ir pamatė jų juostoje važiuojantį automobilį, tiesiog vairuotojui pasakė, kad „atsargiai“ ir viskas. „BMW“ automobilis, kuriame jis buvo, važiavo savo juosta, nematė, kad būtų išvažiavę į priešpriešine eismo juostą, tačiau pastoviai kelio nestebėjo. Automobilio viduje grojo muzika, „būgneliai neplyšo, bet grojo muzika“, jokių kitų garsų negirdėjo, prasilenkiant su mašina tikrai nieko nepajuto. Važiavo link namų, pakeliui užvažiavo į degalinę nusipirkti cigarečių. Grįžę į Vilnių, užėjo į butą pas pareiškėją, pavalgė, atsigėrė alkoholinių gėrimų. Prasilenkęs su automobiliu, pareiškėjas nevažiavo nei greičiau, nei lėčiau, nei stabdė, nei greitėjo, kaip važiavo, taip ir nuvažiavo. Sustoję degalinėje nuėjo nusipirkti cigarečių, nei kairiojo automobilio šono, nei dešiniojo neapžiūrinėjo, kadangi tam nebuvo jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl veikos kvalifikavimo

17. ANK 615 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. ANK 589 straipsnio 49 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų surašo policijos pareigūnai.

18. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

19. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, pažeisdamas KET 9, 119, 221, 222 punktų reikalavimus, 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 18.20 val. Trakų r. sav., Trakai, Trakų g., vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur kliudė priešinga kryptimi važiuojantį automobilį ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (ANK 417 straipsnio 1 dalis, 417 straipsnio 7 dalis, 426 straipsnio 2 dalis ir 423 straipsnio 3 dalis).

21. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

22. KET 119 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

23. KET 221 punkte įtvirtinta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.

24. KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

25. Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

26. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

27. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

28. Byloje kilo ginčas dėl to, ar R. Š. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas R. Š. skundu prašo Nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Nutarimą priėmusiai Institucijai.

29. Teismo posėdžio metu apklaustas R. Š. tvirtino, kad, kai jis važiavo, automobiliai buvo sustatyti kairiajame ir dešiniajame važiuojamosios dalies kraštuose, priešais važiuojantis automobilis buvo šiek tiek išvažiavęs, todėl jis pasuko į dešinę, pažiūrėjo per veidrodėlį, nematė, kad automobilis sustotų, jam nekilo jokių įtarimų, kad prasilenkiant kažkas galėjo įvykti, todėl nuvažiavo toliau. Pavažiavęs gal 1–2 km., buvo sustojęs aikštelėje parūkyti, automobilio neapžiūrinėjo. Kai parūkė, gal po 18 val. nuvažiavo į degalinę nusipirkti pakelį cigarečių, tai patvirtina pirkimo kvitas. Paskui nuvažiavo namo ir su draugu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Pareiškėjas ir jo atstovas, laikosi pozicijos, kad nebuvo pareiškėjo tyčios dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų padarymo. Tuo tarpu tiek Institucijos atstovas, tiek nukentėjusysis laikosi pozicijos, kad pagal visas įvykio aplinkybes pareiškėjas turėjo suprasti, jog sukėlė eismo įvykį ir, tai suprasdamas, pasišalino iš įvykio vietos, o vėliau po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, siekiant kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį, reikia nustatyti šias aplinkybes: 1) eismo įvykį, 2) su šiuo eismo įvykiu susijusio vairuotojo tyčinį pasitraukimą iš įvykio vietos, 3) KET pažeidimą ar pažeidimus, 4) žalą, neviršijančią penkiolikos BBND (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis) (1 dalis) arba viršijančią penkiolika BBND (2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-495/2024).

31. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

32. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

33. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

34. Nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo užfiksuotas jokiomis stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis (t. 1, b. l. 39), todėl apie paties įvykio aplinkybes sprendžiama iš byloje esančių foto nuotraukų, liudytojų parodymų, 2024 m. spalio 11 d. tarnybinio pranešimo, 2024 m. rugpjūčio 11 d. eismo įvykio vietos schemos, 2024 m. rugpjūčio 11 d. transporto priemonės apžiūros protokolo, 2024 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo Nr. 28E-1985121-21 ir kitos rašytinės bylos medžiagos.

35. 2024 m. rugpjūčio 11 d. transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota: „11. Nustatyti techniniai defektai, sugadinimai, kita informacija Kairės pusės galinės durys, kairės pusės galinis sparnas, užpakalinis bamperis, kairės pusės galinis ratlankis. Apgadinimai (0,60–0,87 m.) aukštyje.“ (t. 1, b. l. 48), ir 2024 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas Nr. 28E-1985121-21, kuriame užfiksuota, kad: „Apžiūrint minėtą automobilį matėsi, kad yra ant priekinio bamperio nauji apgadinimai, kurie yra prekinio bamperio kairėje pusėje. Apžiūrint apgadinimą jis yra matuojant liniuote nuo žemės nuo 55 cm. iki 70 cm.“ (t. 1, b. l. 53) patvirtina, kad tiek nukentėjusiojo, tiek pareiškėjo automobiliai buvo apgadinti. Tai, kad pareiškėjo automobilis „prabraukė“ nukentėjusiojo automobilio šoną patvirtina ir šiuo aspektu nuoseklūs liudytojo A. K. ir nukentėjusiojo parodymai.

36. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas pastebėjo, kad pareiškėjo ir nukentėjusiojo automobilių apgadinimai neatitinka, tačiau vien tai, teismo vertinimu, nepaneigia fakto, jog tarp automobilių buvo kontaktas, kurio metu ir įvyko apgadinimai. Tai, kad apgadinimai, esantys ant nukentėjusiojo automobilio, neatitinka apgadinimų ant pareiškėjo automobilio, šiuo konkrečiu atveju sąlygojo ta aplinkybė, jog automobiliai yra skirtingų kėbulų tipų ir aukščių. Pareiškėjo automobilis priskiriamas visureigiams, todėl jis buvo akivaizdžiai aukštesnis ir masyvesnis už nukentėjusiojo automobilį.

37. Taip pat nuoseklūs tiek nukentėjusiojo M. M., tiek liudytojų S. M. ir A. K. parodymai patvirtina, kad pareiškėjas, nors pats to ir nepripažįsta, nurodydamas, jog neprisimena, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą.

38. Taigi, atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjo ir nukentėjusiojo automobilių apgadinimus, darytina išvada, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 18.20 val. Trakų r. sav., Trakai, Trakų g., įvyko eismo įvykis.

39. Tiek pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal KET, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje. KET nustato tik kelias šios pareigos išimtis, t. y. kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba kai turi būti suteikta pirmoji pagalba eismo dalyviui ar kitam nukentėjusiam asmeniui (KET 219.4 punktas).

40. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti asmenys, įvykio metu buvę nukentėjusiojo ir pareiškėjo automobiliuose, taip pat liudytojas A. K., kuris įvykį matė iš šono. Liudytojų parodymai, priklausomai nuo to, kuriame automobilyje jie buvo, skiriasi. Liudytojai S. M., D. R. ir R. D. nurodė, kad pareiškėjas važiavo dideliu greičiu, kad smūgis buvo stiprus, kad pareiškėjas po smūgio nesustojo – nuvažiavo tokiu greičiu kaip ir važiavo iki tol. Tuo tarpu liudytojai V. B. ir J. Š. nurodė, kad pareiškėjas važiavo normaliu greičiu, kad automobilyje garsiai grojo muzika, kad, prasilenkiant su nukentėjusiojo automobiliu, nieko nepajuto, kad pareiškėjas kaip važiavo, taip ir nuvažiavo, kadangi jokio įtarimo, jog kažkas atsitiko nebuvo. Liudytojas A. K., kuris įvykį matė iš šono, nurodė, kad matė, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis, kuris važiavo apie 60 km/val. greičiu, kliudė nukentėjusiojo automobilį ir važiavo tiesiai į jo pusę, tačiau jis pasuko labiau į dešinę, kad būtų išvengta susidūrimo, o pareiškėjo automobilis nestabdė – kaip važiavo, taip ir nuvažiavo pirmyn. Liudytojui susidarė įspūdis, kad pareiškėjas bandė bėgti iš įvykio vietos.

41. Kaip minėta, pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

42. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-50-303/2018, Nr. 2AT-55-648/2020). Subjektyviųjų požymių (kaltės, jos formos, rūšies ir kt.) nustatymo būtinumas yra aktualus ir ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).

43. Bylos duomenys patvirtina, kad įvyko eismo įvykis, tačiau, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnį, būtina įrodyti tai, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, dėl ko jam atsirado KET numatytos vairuotojo pareigos. Nagrinėjamoje byloje esminis ginčas ir kilo dėl to, ar pareiškėjas suprato sukėlęs eismo įvykį.

44. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018, 2AT-55-648/2020).

45. Taigi, sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio bei kitas reikšmingas eismo įvykio aplinkybes.

46. Iš eismo įvykio vietoje policijos pareigūnų darytų nuotraukų matyti, kad nukentėjusiojo automobilio „Volvo“ apgadinimai nėra būdingi atsitrenkimui (automobilio kėbulo dalys nėra įlenktos). Iš apgadinimų pobūdžio galima daryti išvadą, kad automobiliai kontaktavo slystamai, t. y. automobilio „BMW“ kairės pusės priekinio bamperio vertikaliu šoniniu paviršiumi nubraukiant automobilio „Volvo“ kairės pusės galines duris, sparną, bamperį ir ratlankį. 2024 m. rugpjūčio 11 d. raštu teiktame paaiškinime nukentėjusysis M. M. taip pat nurodė, kad pareiškėjo automobilis kliudė jo automobilį ir, nubraukęs šoną, nesustodamas pasišalino (t. 1, b. l. 49). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat nurodė, kad buvo nubrauktos galinės vairuotojo pusės durelės ir galinis sparnas. Taigi, automobiliai susilietė šonais, dėl ko neįvyko pasipriešinimas, kuris būtų pristabdęs pareiškėjo automobilį ir pakeitęs jo judėjimo kryptį.

47. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbi ta aplinkybė, kad visi apklausti asmenys nuosekliai nurodė, jog pareiškėjas po įvykio nestabdė automobilio, o tokiu pačiu greičiu kaip iki įvykio nuvažiavo toliau, t. y. greičio nei padidino, nei sumažino. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus teismo posėdžio metu, nurodė, jog prieš susidūrimą pareiškėjas pasuko vairą dešiniau. Tai, kad, vengdamas susidūrimo, vairą pasuko dešiniau, nurodė ir pats pareiškėjas, kurio teigimu, tada, pažiūrėjęs pro veidrodėlį, nieko įtartino nematė, todėl ir nuvažiavo toliau. Ši aplinkybė, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko vairą dešiniau, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, jog jis galėjo manyti, kad, prasilenkdamas su nukentėjusiojo automobiliu, susidūrimo išvengė, o dėl automobilyje garsiai grojusios muzikos jokio susidūrimo (slydimo) garso galėjo negirdėti. Nors skundžiamame Nutarime akcentuojama aplinkybė, kad pareiškėjas pats nurodė, jog pravažiavus pasižiūrėjo į veidrodėlį, ar automobilis, su kuriuo pasilenkė, nesustojo, kas neva patvirtina, jog pareiškėjas turėjo suvokti buvus kontaktą tarp jo ir nukentėjusiojo automobilio, tačiau tokia išvada nėra niekaip argumentuojama. Ši aplinkybė, kad pareiškėjas po prasilenkimo pažiūrėjo į veidrodėlį, ar nesustojo nukentėjusiojo automobilis, negali būti traktuojama kaip pareiškėjo kaltės pripažinimas, kadangi žiūrėjimas į veidrodėlį vairavimo metu yra įprastas vairuotojų veiksmas, kuriuo nuolat stebimas eismas ir situacija kelyje. Be to, ir tai, kad V. B., važiavęs pareiškėjo automobilyje, pareiškėjui sušuko „atsargiai“, taip pat negali patvirtinti nei V. B., nei tuo labiau pareiškėjo suvokimo papuolus į avariją (ne į avarinę situaciją).

48. Pažymėtina, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnį, nepakanka įrodyti, jog asmuo suvokė sukėlęs avarinę situaciją, būtina įrodyti ir tai, kad asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, dėl ko jam atsirado KET numatytos vairuotojo pareigos.

49. Institucijos deklaratyvūs teiginiai, kad iš nukentėjusiojo ir pareiškėjo transporto priemonių apgadinimų akivaizdu, jog transporto priemonių susidūrimas nebuvo nežymus ir nejuntamas, kadangi įvyko tiesioginis kontaktas tarp automobilių, sukėlęs apčiuopiamą žalą, o toks žalos atsiradimas neišvengiamai turėjo sukelti vibracinį ir vizualinį signalą, kurį pareiškėjas turėjo pastebėti, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

50. Pastebėtina, kad tiek nukentėjusysis M. M., tiek liudytoja S. M., siekdama patvirtinti, jog automobilių kontakto garsas buvo labai stiprus, tik teismo posėdžio metu nurodė tą aplinkybę, kad dėl didelio garso iš šalia esančių namų kiemų buvo išbėgę gyventojai pažiūrėti, kas įvyko. Jokių įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, byloje nėra.

51. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste, svarbu ir tai, kad pareiškėjas netrukus po įvykio buvo sustojęs Trakuose esančioje stovėjimo aikštelėje, kuri nuo įvykio vietos yra nutolusi apie 3 km (t. 1, b. l. 15-16), parūkyti, kur jį ir rado liudytojas A. K.. Liudytojas 2024 m. spalio 10 d. raštu teiktame paaiškinime nenurodė, kad pareiškėjas ir kiti su juo buvę asmenys aikštelėje, kur jis juos matė, išlipę iš automobilio būtų buvę susijaudinę ar apžiūrinėję automobilį (t. 1, b. l. 67), tai neužfiksuota ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse (t. 1, b. l. 45-46). Aplinkybė, kad, atradęs pareiškėjo automobilį, matė, jog prie automobilio stovėjusi moteris, du vyrai ir vaikas vaikščiojo aplink automobilį ir apžiūrinėjo kairįjį šoną, buvo paminėta tik teismo posėdžio, kuris vyko nuo įvykio praėjus daugiau nei vieneriems metams, metu duodamas parodymus. Šios aplinkybės, kad liudytojas A. K., grįžęs prie nukentėjusiojo automobilio, būtų visiems pasakęs, jog pareiškėjas sustojęs apžiūrinėjo savo automobilį, kiti liudytojai patvirtinti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo aspektu liudytojo parodymai yra nenuoseklūs, teismo vertinimu, būtų nepagrįsta jais vadovaujantis, daryti išvadą, jog pareiškėjas su kitais su juo buvusiais asmenimis sustoję aikštelėje apžiūrinėjo savo automobilį, todėl turėjo suprasti apie ką tik įvykusį eismo įvykį.

52. Į bylą pateiktas mokėjimo kvitas patvirtina pareiškėjo pateiktą įvykių versiją, kad po įvykio jie buvo sustoję į degalinę nusipirkti cigarečių (t. 1, b. l. 18). Atvykus pareigūnams į pareiškėjo namus, jis nesislapstė, geranoriškai juos įsileido ir pasitikrino blaivumą.

53. Nurodytų aplinkybių visuma, t. y. tai, kad eismo įvykis įvyko siauroje gatvėje, kas galėjo sumažinti galimybę tinkamai įvertinti situaciją, kad automobilių susidūrimas įvyko slystamai, kad po automobilių kontakto pareiškėjas greičio nedidino ir nelėtino, tęsė važiavimą tokiu pat greičiu kaip ir iki susidūrimo, po eismo įvykio buvo sustojęs iš pradžių automobilių stovėjimo aikštelėje, kur visi keleiviai buvo išlipę iš automobilio ir ramiai leido laiką, o vėliau dar buvo sustojęs ir degalinėje nusipirkti cigarečių, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog pareiškėjo elgesys po eismo įvykio nėra būdingas asmeniui, siekiančiam pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pasislėpti ir išvengti administracinės atsakomybės.

54. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog pareiškėjas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarė tyčia.

55. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-2014, 2022 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-511/2022).

56. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-139/2016).

57. Vadovaujantis in dubio pro reo principu ir visas abejones aiškinant pareiškėjo R. Š. naudai, teismas prieina išvadą, kad R. Š. veikoje nėra būtinojo ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymio – tyčios pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, pažeidžiant KET reikalavimus, kadangi jis nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį.

58. Ginčijamu Nutarimu R. Š. buvo pripažintas kaltu ir padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti ne tik tai, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad, vartodamas alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, elgiasi neteisėtai. Todėl kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir ją ignoruodamas vartojo, tokio elgesio tikslai ir motyvai nėra būtinieji šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Eismo įvykį sukėlusio ir pareigos nevartoti alkoholio iki jo aplinkybių nustatymo nesilaikiusio asmens kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, bet ir įvertinus objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius (įvykio aplinkybes, kaltininko elgesį po įvykio, jų pobūdį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).

59. Teismui pripažinus, kad R. Š. 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 18.20 val. Trakų r. sav., Trakai, Trakų g., vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, pripažintina ir tai, jog jam nekilo ir KET 221 punkte numatyta pareiga iš karto po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. Taigi šiuo atveju R. Š. veikoje nėra ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo būtinojo požymio – tyčios.

60. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagrindas patraukti pareiškėją R. Š. administracinėn atsakomybėn buvo tik už pažeidimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą.

Dėl bylos procesinės baigties

61. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą Nutarimą, pareiškėjo skundą, pareiškėjo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžių metu, ir atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamo Nutarimo dalį dėl R. Š. pripažinimo kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, taip pat Nutarimo dalį dėl galutinės nuobaudos skyrimo, R. Š. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi padaryta veika neturi nurodytų administracinių nusižengimų požymių.

62. Nutraukus administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį bei likus galioti R. Š. nubaudimui pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. Š. skirtina galutinė administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. Likusi skundžiamo Nutarimo dalis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis ir 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr.10-ANR_N-30499-2024, ROIK 24252156054, dalį dėl R. Š. (R. Š.) pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, taip pat nutarimo dalį dėl galutinės nuobaudos skyrimo.

R. Š. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi padaryta veika neturi nurodytų administracinių nusižengimų požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, skirti R. Š. galutinę 60 Eur (šešiasdešimties Eur) baudą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.