- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-2343-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25529-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- I. K., J. K.
- Atsakovas
- T. B., A. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų I. K. ir J. K. ieškinį atsakovams T. B., A. B. ir A. B. (A. B. teisių perėmėjai) dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, G. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. K. ir J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. B. ir A. B., ir patikslinę reikalavimus ir prašė: 1) pripažinti ieškovams teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2019 m. parengtą projekto vadovo, architekto, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto V. M., atestato Nr. 1866, ir projekto dalies vadovo D. T. 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės dalies statybos projektą, butui (duomenys neskelbtini) mieste, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys, bylos Nr. PA18.09-TDP-VFN-01, be atsakovų sutikimo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė tuo, kad:
1.1. ieškovai 2018 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4079 pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 45,67 kv. m. ploto butą/patalpą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2018 m. gruodžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 14035 teise įgijo 86/3074 dalį 0,3074 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Likusi žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: 1) 2777/3074 dalis Lietuvos Respublikai; 2) 40/3074 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams;
1.2. statinio ekspertizės vadovo doc. dr. J. M. 2018 m. liepos 7 d. parengto statinio dalinės ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad dviejų butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, o konstrukcijų būklė yra avarinė;
1.3. bute būtina pakeisti susidėvėjusius vandentiekio ir nuotekų vamzdynus, nes nėra centralizuoto nuotekų tinklo. Dėl šių priežasčių buvo kreiptasi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ su prašymu dėl vandentiekio ir nuotekų prisijungimo sąlygų išdavimo. Pastaroji 2018 m. liepos 16 d. patvirtino (išdavė) prisijungimo sąlygas, kurių pagrindu ieškovams buvo leista suprojektuoti ir pakloti vandentiekio ir nuotekų inžinerinius tinklus pagal pateiktus variantus;
1.4. ieškovai, remdamiesi UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio ir nuotekų prisijungimo I variantu, 2018 m. rugsėjo 7 d. registruota pašto siunta pateikė atsakovams prašymą dėl sutikimo tiesti inžinerinius tinklus išdavimo, kuriuo prašė duoti sutikimą suprojektuoti ir pakloti nuotekų išvadą prisijungiant prie atsakovui priklausančių nuotekų šalinimo tinklų. Atsakovas T. B. 2018 m. spalio 9 d. informavo iš esmės neprieštaraujantis, kad ieškovai jungtųsi prie nuotekų tinklų, kaip yra parodyta prie prašymo prisegtoje schemoje, kurioje pageidaujamas prisijungimas yra pažymėtas: -KF1- „Projektuojami nuotekų tinklai“;
1.5. UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. spalio 4 d patvirtino (išdavė) naujas prisijungimo sąlygas, kurių pagrindu ieškovams buvo leista suprojektuoti ir pakloti vandentiekio ir nuotekų inžinerinius tinklus pagal naujai pateiktus variantus. Naujai išduotų sąlygų pagrindu 2018 m. liepos 16 d. išduotos prisijungimo sąlygos buvo panaikintos. 2018 m. lapkričio 20 d. mažosios bendrijos „Architektų studija“ projekto vadovas, architektas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas V. M. ir projekto dalies vadovas D. T. parengė Vandentiekio ir nuotekynės tinklų butui (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektą pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. spalio 4 d. prisijungimo sąlygose nustatytus variantus: vandentiekio – II variantą; nuotekų – IV variantą. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos išdavė sutikimą parengtam statybos projektui, taip pat buvo gauti bendrasavininkių G. M. ir D. I. sutikimai su parengtu statybos projektu. Parengtas statybos projektas taip pat buvo suderintas su UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriumi ir AB „Energijos skirstymo operatorius“;
1.6. atsakovai 2019 m. gegužės 21 d. projektuotojui pateikė du atsakymus į prašymą leisti įrengti nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) sklype prie pat (duomenys neskelbtini) namo šiaurinės sienos, nurodydami, jog prašymo patenkinti negali, kadangi tai keltų pavojų (duomenys neskelbtini) pastato stabilumui, jo 12 (dvyliktame) bute gyvenančios šeimos narių sveikatai ir gyvybėms. Tokie atsakovų argumentai dėl statybos darbų poveikio pastato pamatams yra susiję su statybinio - techninio pobūdžio specifinėmis aplinkybėmis, kurių laikymąsi užtikrina ne tiesiogiai ieškovai, o projektuojantys ir (arba) rekonstrukcijos darbus atliekantys atitinkamų sričių specialistai. Tuo tarpu atliekamus statybos darbus prižiūrės atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys - projektuotojai, statybų darbų vadovas ir kiti. Statybos darbus taip pat prižiūrės archeologas bei AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ atstovas, statybvietėje bus užtikrinta maksimali darbų bei pastato konstrukcijų sauga, todėl atsakovų motyvai, jog vandentiekio ir nuotekų tiesimas gali pažeisti pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pamatus laikytini visiškai nepagrįstais.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepime su ieškiniu ir patikslintais reikalavimais nesutiko, prašė jo netenkinti šių argumentų pagrindu:
2.1. ieškovų pateiktas ekspertizės aktas yra netikslus ir klaidingas, kadangi jame minimų neva tai (duomenys neskelbtini) bute jokių nuotekų vamzdynų nebuvo išvis. Nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) bute nebuvimo aplinkybę patvirtina ir tai, kad ten gyvenusio A. S. sutartyje su UAB „Vilniaus vandenys“ nebuvo numatytas vandens nuotekų šalinimas, o tik jo tiekimas. Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad ieškovai priversti gyventi esminiams statinio reikalavimams neatitinkančiame būste bei naudotis lauko tualetu, nes ieškovams nuosavybės teise Vilniaus mieste priklauso dar du butai: (duomenys neskelbtini);
2.2. kartu su atsiliepimu pateikiama 2012 m. techninė ekspertizė, kurioje konstatuota, kad grunto kasimas ir vamzdynų klojimas vos 1 m atstumu nuo pamatų būtų pavojingas ir neprotingas. Ieškovų pasirinktas statybos projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 197 punkto nuostatams. UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. spalio 4 d. išduotos prisijungimo sąlygos turi keturis galimus variantus, iš kurių jie neprieštarautų ieškovų pasijungimui pagal II ir III variantus. Ieškovams neatsakingu ir pavojingu būdu atliekant remonto darbus, du kartus buvo įdaužytos atsakovų buto lubos. Dėl atrojo įlaužimo žalos atlyginimo atsakovai inicijavo teisminį procesą (civilinės bylos Nr. e2-28432-466/2019). Dėl minėtų ieškovų veiksmų atsakovai nepasitiki jais, nes pastarieji yra linkę elgtis nesąžiningai, jie jau bandė neteisėtai prisijungti prie miesto lietaus nuotekynės ir buvo už tai bausti administracine tvarka;
2.3. ieškovai nesąžiningai siekia pripažinti jiems teisę be atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2019 m. parengtą projekto vadovo, architekto, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto V. M., atestato Nr. 1866, ir projekto dalies vadovo D. T. 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės dalies statybos projektą, butui (duomenys neskelbtini) mieste, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys, bylos Nr. PA18.09-TDP-VFN-01, iškraipo faktines aplinkybes ir sau palankiu būdu jas interpretuoja.
2.4. statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių. Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais <…>.
2.5. normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų, atsižvelgdama į Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, 42 straipsnyje nustatytas Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų dydis, kur nurodyta: „Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos“;
2.6. specialisto išvadoje - eksperto dr. D. K. akte tvirtinama: 1) ieškovų pateikti projektiniai sprendiniai neatitinka įstatymų reikalavimų, 2) esamo statinio pamatai ir pagrindai gali gauti dinamines apkrovas, ko pasėkoje gali kilti pastato dalies griūties pavojus. Tuo tarpu ieškovai siekia įgyvendinti nuotekų įrengimo projektą, sutinkamai su kuriuo, nuotekų vamzdyną ketinama tiesti 2,5 metrų gylyje ir vos 1,5 atstumu nuo atsakovams nuosavybės teise priklausančio namo pamatų Ši faktinė aplinkybė patikslintame ieškinyje yra nenurodyta, (neatskleista) tačiau apie tai byloja byloje esantys projektiniai sprendiniai;
2.7. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1856-432/2022 pateiktas išaiškinimas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti (vadinasi, neturėjo pagrindo ir skirti ekspertizės dėl 2021 m. sausio 11 d. projekto įvertinimo) ieškovų teisių pagal 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės butui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą, kadangi ieškovai tokio reikalavimo nebuvo pareiškę. Taigi papildomos ekspertizės aktas, apie kurį ieškovai nurodo savo patikslintame ieškinyje yra niekinis, nesukuriantis jokių teisinių pasekmių dokumentas ir šioje byloje neaktualus.
2.8. ieškovai neturėjo teisės keisti ieškinio dalyko, nes tokią teisę turėjo tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo.
3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime prašė spręsti ginčą atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus bei teisės aktų nuostatas. Nurodė, kad teismui pripažinus ieškovams teisę gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčių sutikimo, tai savaime nesuponuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atitinkamo padalinio ar įgalioto tarnautojo pareigos parengti ieškovui reikalingus dokumentus, kadangi bendraturčių sutikimas yra tik viena iš Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktų numatytą sąlygų, kurias turi tenkinti asmuo, siekiantis realizuoti statytojo teisę. Ieškovai dėl reikalingų dokumentų turės kreiptis bendra tvarka, kartu pateikiant įsiteisėjusį teismo sprendimą, pripažįstantį ieškovui teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, nesant bendraturčių sutikimo.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateiktame atsiliepime prašė spręsti ginčą, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus bei teisės aktų nuostatas. Nurodė, kad 2019 m. vasario 14 d. išduotu sutikimu yra patvirtinę, jog neprieštaraus objektų tiesimui/statyboms/rekonstravimui valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Šis sutikimas galioja tik pridedamame brėžinyje nurodytoms susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams tiesti ir jiems funkcionuoti būtiniems statiniams statyti pridedamame brėžinyje pažymėtoje vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi nutarta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko atsakovų pusėje, G. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti ir pripažinti ieškovams teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal projekto vadovo, architekto, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto V. M. ir projekto dalies vadovo D. T. 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės butui (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektą, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys, bylos Nr. PA-18.09-TDP-VFN-01, be atsakovų sutikimo bei priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir patenkino reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas. Tai šiurkštus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – (CPK) nuostatų pažeidimas (pagal CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas turi priimti sprendimą dėl visų <...> pareikštų reikalavimų. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytas išimtis (viešojo intereso gynimas ir kt.)). Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti (vadinasi, neturėjo pagrindo ir skirti ekspertizės dėl 2021 m. sausio 11 d. projekto įvertinimo) ieškovų teisių pagal 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės butui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą, kadangi ieškovai tokio reikalavimo nebuvo pareiškę. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino ieškovams I. K. ir J. K. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal projekto vadovo, architekto, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto V. M. ir projekto dalies vadovo D. T. 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės butui (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektą, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys, bylos Nr. PA-18.09-TDP-VFN-01, be bendrasavininkų atsakovų T. B., A. B., A. B. sutikimo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo T. B. ieškovams I. K. ir J. K. solidariai 4 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, o valstybės naudai 63,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
9. Remdamasis kasacinio teismo praktika teismas pažymėjo, kad bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas, o sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Nurodė, kad tinkamu planų atskleidimu pripažįstamas projektinių pasiūlymų pateikimas, o atsisakymas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams.
10. Teismas pažymėjo, kad pakankamu planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų, kaip jie apibūdinami Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, pateikimas, t. y. pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Nurodė, kad tai nėra ir neturi būti konkretus projektas, pagal kurį bus atliekami darbai.
11. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo dalykas yra tai, ar atsakovai pagrįstai atsisako duoti ieškovui sutikimą įteisinti atliktus lietaus nuotekų tinklų statybos darbus bei vykdyti naują vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bet ne tai, ar ieškovo užsakymu parengtas statybos projektas atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, ar projektas atitinka siekiamus atlikti statybos darbus. Nurodė, kad šias atsakovo nurodytas aplinkybes vertins kompetentingos valstybės ir savivaldybės institucijos, išduodamos statybos leidimą. Bylose dėl atsisakymo duoti sutikimą bendraturčiui įgyvendinti teisę statybą teismas patikrina tik tai, ar bendraturčio pasirinktas šios teisės įgyvendinimo būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos nepažeidžia kitų bendraturčių teisių į bendrą daiktą ar teisėtų interesų.
12. Nurodė, kad kompetentingoms valstybės ar savivaldybės institucijoms pateikus projektą neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, projektas gali būti koreguojamas pagal pateiktas pastabas ir statybos leidimas gali būti išduodamas pakoreguotas, tačiau kiekvienam naujam projektui nėra ir negali būti išduodamas naujas bendraturčių sutikimas, jei nėra keičiamas įgyvendinimo projektas iš esmės, pvz.: numatomas kitas būdas, kitoje vietoje, kiti metodai, sąlygos ir pan. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje teismas patikrina tik tai, ar bendraturčio pasirinktas šios teisės įgyvendinimo būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos nepažeidžia kitų bendraturčių teisių į bendrą daiktą ar teisėtų interesų.
13. Nustatė, kad atsakovai savo atsisakymą duoti sutikimą argumentuoja tuo, jog pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, jog vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Teismas nepritarė ieškovams, kad ginčo žemės sklypo dalis nėra registruota, kaip specialiosios paskirties, todėl šios įstatymo nuostatos netaikytinos. Įrengus vandens tiekimo ir nuotekų sistemą įrengtoje vietoje žemės sklypo dalis įgys specialiųjų naudojimo sąlygų teisinį statusą, todėl šios įstatymo nuostatos bus taikomos.
14. Teismas nesutiko su atsakovais, kad nagrinėjamu atveju taikytina Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-288-618/2023 suformuota praktika, kadangi bylų aplinkybės nesutampa. Nurodė, kad teismas atmetė reikalavimą dėl sutikimo davimo remdamasis kitais argumentais (projekto neatitikimo eilei reikalavimų), o ne dėl to, kad buvo nesilaikyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatytos apsaugos zonos. Nustatė, kad atsakovų nurodomoje teismo praktikoje buvo numatyta apsaugos zona, tačiau ji ėjo per gretimą sklypą, kurio sutikimo nebuvo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju gretimo sklypo (unikalus Nr. 0101/0032:0279) savininkai yra davę sutikimą, todėl apsaugos zona gali išeiti už ginčo žemės sklypo ribos.
15. Teismas sprendė nesivadovauti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika byloje Nr. eA-800-1047/2022 dėl nesutampančių aplinkybių, kadangi administracinėje byloje buvo pareikštas reikalavimas susijęs su savivaldybės institucijos priimtu sprendimu. Pažymėjo, projekto atitikimas teisės aktų reikalavimams yra valstybės ir savivaldybės kompetencijoje, todėl institucijoms priėmus sprendimus patvirtinančius projektus neatitinkančius teisės aktų reikalavimus, atsakovai turės teisę juos ginčyti vėlesnėse stadijose. Teismas sprendė, kad netaikytina ir atsakovų nurodoma teismų praktika (Nr. 3K-3-473-695/2017) dėl visiškai skirtingų aplinkybių, kadangi buvo nagrinėjamas negatorinis ieškinys.
16. Teismas nepritarė atsakovams, jog pagrindą atsisakyti duoti sutikimus ieškovams pagrindžia UAB „EICOSOLIUTION“ Vertinimo 2022 m. kovo 14 d. aktas. Laikė, kad dr. D. K. išvada, jog apsaugos zonos matmenų nesilaikymas gali padaryti žalos namui ir jis sugriūti, yra absoliučiai nepagrįsta, kadangi apsaugos zona nustatoma tikslu ne daryti įtaką šalia esantiems statiniams, tačiau skirta apsaugoti pačią vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, todėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnis nustato veiklas, kurios draudžiamos apsaugos zonoje. Teismas sutiko su dr. D. K. teiginiais, jog projektuojant tinklus ir sudarant jų statybos įrengimo technologiją būtina įvertinti šalia esančių statinių pobūdį ir jeigu reikia apsaugoti esamas statinius ar pakeisti sprendinius, kad projektas turi nagrinėti ir spręsti trečiųjų asmenų sąlygas dėl šalia esančio statinio būklės nepabloginimo, tačiau tai yra vėlesnės sąlygos, kurias visų pirma išnagrinės kompetentingos institucijos išduodamos leidimus atlikti darbus. Pažymėjo, kad institucijos turės įvertinti, jog nebūtų pažeistos įstatyme nustatytos apsaugos zonos. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovai pateikė detalesnį projektą, nei buvo būtina atsakovų sutikimui gauti, nereiškia, jog projektas galutinis ir darbai bus atliekami tik pagal jį.
17. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog ieškovų projektas pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 197 punkto reikalavimus. Pažymėjo, kad šis reglamentavimas neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d. (2019 m. gruodžio 11 d. LRV Nutarimu Nr. 1248 pagrindu).
18. Atsakydamas į atsakovų argumentus, jog byloje pateiktos 2012 m. gyvenamojo namo konstrukcijos tyrimo išvados patvirtina avarinę namo būklę (mūrinio pastato deformaciją ir sėdimą, kurie viršija norminius reikalavimus ir toliau progresuoja; pamatų ir sienų hidroizoliacijos smarkius pažeidimus, pastato sienos ir perdangos pavojingus įlinkius ir pan.), teismas laikė pagrindu imtis veiksmų gerinti pastato būklę, bet ne pagrindu drausti ieškovams įsivesti norimą infrastruktūrą, kurios įvedimas netranšėjiniu būdu, laikantis teisės aktais nustatytų saugumo reikalavimų, negali padaryti įtakos namo stabilumui. Pažymėjo, kad būtent dėl pamatų ir žemės stabilumo buvo parinktas netranšėjinis būdas, kuris mažai įtakoja žemės stabilum1, o šią aplinkybę pagrindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi byloje paskirta teismo statybos ekspertizė. Pažymėjo, kad ekspertas patvirtino, jog yra techninės galimybės išlaikant tam tikrus atstumus įrengti ieškovų pageidaujamą infrastruktūrą ir minimalus atstumas 1,44 m 45 laipsnių kampu nuo pamato, todėl ieškovai pateikė patikslintą projektą, kuriame tranšėjinis būdas buvo pakeistas į netranšėjinį ir projektuojami vamzdynai atitraukiami saugiu atstumu nuo pastato pagal ekspertizėje pateiktą schemą. Atkreipė dėmesį į tai, jog ir pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. U. paaiškino, kad minėti atstumai gali būti mažesni ir tai nesukels grėsmės atsakovų turtui, jeigu statybos darbai bus atliekami uždarame futlere, kaip ir numatyta ieškovų patikslintame projekte.
19. Teismas nurodė, kad nors atsakovai teigė davę sutikimą ieškovams tiesti kitu galimu variantu, tačiau jų sutinkamas variantas nėra labiau atsakovų teises užtikrinantis, nei ieškovų pageidaujamas. Pažymėjo, kad atsakovų nurodomas variantas yra finansiškai brangesnis, ilgesnis, einantis per dar didesnį kiekį kitų asmenų žemės sklypus, turėtų būti vedamas po asfaltuotu keliu, trinkelių šaligatviais, statiniais (tvora), todėl apsauginės zonos nustatymas būtų sudėtingesnis, o avariniu atveju, avarijų šalinimas padarytų žymiai didesnę žalą ir kainuotų žymiai brangiau. Todėl ieškovų atsisakymą rengti infrastruktūrą atsakovų siūlomu būdu laikė pagrįstu.
20. Teismas laikė nepagrįstais atsakovų atsikirtimus, jog ieškovai turi kito nekilnojamojo turto, kur yra vandentiekis ir buitinės nuotekos, kadangi ieškovai, gyvendami ginčo bute neturėtų važiuoti į kitą gyvenamąją vietą norėdami pasinaudoti buitinių nuotekų šalinimo galimybe. Pilnavertiškai naudoti turimą turtą pagal gyvenamąją paskirtį ieškovai gali tik naudodamiesi vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklais.
21. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovai, kaip bendraturčiai, neįrodė, jog dėl ieškovų numatomų konkrečių vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo statybos darbų jiems atsiras realūs neigiami padariniai, kurie iš esmės pažeis jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendė, kad atsakovų atsisakymas nėra pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš ieškovų planuojamų atlikti statybos darbų, todėl ieškinį tenkino ir sprendė ieškovams leisti be žemės sklypo bendraturčių atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą patikslintą projektą dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
22. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nustatė, kad atsakovai A. B. ir A. B. yra nepilnamečiai vaikai iki 14 metų amžiaus, todėl juos atstovauja įstatyminis atstovas T. B., kuris atsakingas ir už jų prievoles. Nustatė, kad ieškovai yra sutuoktiniai, turtas jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, prievolė nedali, todėl jie laikytini solidariais kreditoriais (CK 6.17 – 6.18 straipsniai). Teismas sprendė, kad ieškovai tinkamai ir laiku pateikė į bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir sumokėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus, patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, jų dydis neviršija rekomenduojamų dydžių už atitinkamo pobūdžio teisines paslaugas, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 4 900 Eur priteistinos iš atsakovo T. B. (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo T. B. priteisė valstybės naudai 63,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
23. Atsakovas T. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
23.1. civilinė byla išnagrinėta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio dalyko keitimą ir ignoruojant aukštesnės instancijos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartyje Nr. e2A-1856-432/2022 padarytas išvadas, jog teismo ekspertizė dėl 2021 m. sausio 11 d. projekto įvertinimo paskirta pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Ieškovai po keturių bylinėjimosi metų pakeitė ieškinio dalyką, prašydami pripažinti jiems teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės dalies statybos projektą. Teismas neturėjo teisinio pagrindo leisti ieškovams keisti ieškinio dalyko ir tokiu būdu užvilkinti 2018 metais pradėtos civilinės bylos nagrinėjimą. Vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis), tačiau toks ieškinio dalyko pakeitimas akivaizdžiai užvilkino civilinės bylos nagrinėjimą. Byloje taip pat nėra gautas atsakovo sutikimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Nei ieškovai, keisdami ieškinio dalyką, nei teismas, priimdamas ieškinio pakeitimą, nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog ieškinio dalyko pakeitimo būtinumas iškilo tik 2022 m. lapkričio mėn., t. y. praėjus 4 metams nuo bylos iškėlimo, nepagrįstai sudarant ieškovams galimybę neribotą laiką bylinėtis;
23.2. teismas neatskleidė bylos esmės. Šioje byloje teismas neturėjo teisinio pagrindo tvirtinti, jog bylos nagrinėjimo dalykas yra ne tai, ar ieškovo užsakymu parengtas statybos projektas atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Ieškovai reiškė reikalavimą pripažinti jiems teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės dalies statybos projektą be atsakovų sutikimo, todėl teismas privalėjo atskleisti ieškinio dalyko turinį ir spręsti, ar 2021 m. sausio 11 d. patikslintas Vandentiekio ir nuotekynės dalies statybos projektas yra teisėtas, atitinka įstatymų reikalavimus ir nepažeidžia atsakovo interesų. Tuo tarpu formaliai konstatuojant, jog kompetetingoms institucijoms pateikus teisės aktų neatitinkantį projektą jis gali būti koreguojamas, neatskleista bylos esmė, kas sudaro pagrindą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo;
Žemesnės instancijos teismas
23.3. teismas ginčo sprendimu pripažino ieškovams teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės butui (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektą, pastarojo visiškai neanalizavęs, neatskleidęs jo turinio, neįvertinęs apelianto argumentų, jog parengtas projektas prieštarauja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Tuo tarpu pripažindamas, kad įrengus vandens tiekimo ir nuotekų sistemą įrengtoje vietoje žemės sklypo dalis įgys specialiųjų naudojimo sąlygų teisinį statusą ir bus taikomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos, teismas turėjo ir pripažinti, kad ieškovai turi laikytis minėtame įstatyme nustatytų ribojimų;
23.4. pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai, kaip bendraturčiai, neįrodė, kad dėl ieškovų numatomų konkrečių vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo statybos darbų jiems atsiras realūs neigiami padariniai, kurie iš esmės pažeis jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismas nenustatė, koks konkrečiai atstumas skirs projektuojamus vandentiekio ir nuotekynės vamzdžius nuo apeliantui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo sienos (ir pamatų), todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo tvirtinti, jog atsakovų atsisakymas nėra pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš ieškovų planuojamų atlikti statybos darbų;
23.5. tenkindamas ieškinį teismas nurodė argumentus, kurie yra neaiškūs, nenuoseklūs, nesuprantami, prieštaringi ir prieštaraujantys įstatymo reikalavimams. Pripažinęs pagrįstais apelianto teiginius, jog ekspertai negali duoti išvadų teisės klausimais, teismas sprendime padarė įstatymui prieštaraujančią išvadą, jog saugus atstumas vamzdžiui įrengti nuo esamo pamato yra lygus 1,44 m. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartyje civ. byloje Nr. e2A-1856-432/2022 nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti (vadinasi, neturėjo pagrindo ir skirti ekspertizės dėl 2021 m. sausio 11 d. projekto įvertinimo) ieškovų teisių pagal 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės butui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą, kadangi ieškovai tokio reikalavimo nebuvo pareiškę<.>”. Todėl teismo eksperto išvados, padarytos neteisėtai skirtos ekspertizės pagrindu, nėra tinkamu įrodymu byloje, kuri buvo perduota nagrinėti iš naujo dėl esminių civilinio proceso normų pažeidimo. Be to, šios ekspertizės pagrindu grindžiamas ir patikslintas ieškovų ieškinys. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ekspertas L. U. neteigė, jog įgyvendinant ieškovų patikslintą vandentiekio ir nuotekų projektą laikantis įstatymų reikalavimų, grėsmės atsakovams ir/ar jų turtui tikrai nekils, nurodydamas, jog visko žinoti negali ir kažką gali praleisti. Taigi ginčas išspręstas formaliai;
23.6. teismas be jokio pagrindo ir neturėdamas jokių įrodymų byloje, atmetė alternatyvią vandentiekio ir nuotekynės įvedimo galimybę, visiškai nepagrįstai konstatavęs, jog apsauginės zonos nustatymas būtų dar labiau sudėtingas, o avariniu atveju, avarijų šalinimas padarytų žymiai didesnę žalą ir kainuotų žymiai brangiau. Tokiu būdu sumenkintas apelianto siekis apsaugoti nuo griūties savo namą, kuriame auga ir du mažamečiai apelianto vaikai, nepagrįstai sureikšminant ieškovų interesą vandentiekio ir nuotekynės tinklus nutiesti pigiau;
23.7. pirmosios instancijos teismo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir priteistos iš apelianto teismo ekspertizės atlikimo išlaidos neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti, jog atsakomybė dėl proceso tenka ieškovams, kurie elgėsi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu ir pateikė į bylą įstatymo reikalavimams neatitinkantį projektą (po 4 bylinėjimosi metų be atsakovo sutikimo keitė ieškinio dalyką). Taigi teismas privalėjo vertinti faktinę konkretaus asmens (atsakovo) situaciją ir CPK 97 straipsnio 4 dalies pagrindu bylinėjimosi išlaidų ieškovų naudai nepriteisti.
Atsiliepimas
24. Ieškovai atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad:
24.1. apeliantas nepagrįstai kaltina teismą dėl užtrukusio proceso, kai tuo tarpu paties atsakovo procesiniai veiksmai dažnai neatitikdavo proceso ekonomiškumo, pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės pakeitė savo nesutikimo/prieštaravimų argumentaciją, prašė skirti teisminę ekspertizę, prašė apklausti ekspertą ir specialistus, nors trečiasis asmuo - Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo paaiškinimuose, vertinant ieškinio dalyką, ne kartą pabrėžė, kad šioje statybą leidžiančio dokumento išdavimo stadijoje nėra sprendžiamas klausimas dėl projekto atitikties teisės aktams be bendraturčių sutikimo, o tik sprendžiamas klausimas dėl ieškovų teisės kreiptis į atitinkamas institucijas su parengtu techniniu projektu, kai bendrasavininkiai neduoda sutikimo. Be to, atsakovas ne kartą prašė atidėti teismo posėdžius, o po pateikto prašymo dėl privalomojo bylos sustabdymo ilgą laiką nevykdė teismo nustatytais terminais įpareigojimų, neatliko paveldėjimo byloje reikalingų procesinių teisių ir pareigų perėmimui reikalingų aktyvių veiksmų ir kt. Todėl nėra pagrindo teigti, kad procesas užtruko dėl teismo netinkamai įgyvendinamo civilinio proceso;
Šalies argumentai
24.2. apelianto minimoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje aiškiai nurodyta, jog „Pirmosios instancijos teismas, nepasiūlęs ieškovams pakeisti ieškinio dalyko (arba pagrindo), atėmė iš atsakovų galimybę pareikšti savo nuomones dėl teismo išnagrinėto reikalavimo (atsakovas T. B. apsiribojo, nurodęs aplinkybę, kad toks reikalavimas nėra pareikštas ir nagrinėjamas). Dėl šio pažeidimo pirmosios instancijos teisme nebuvo išdėstyti atsakovų argumentai dėl pakeisto reikalavimo, nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis)“ (28 punktas). Taigi, akivaizdu, kad grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi nutartyje pateiktais išaiškinimais ir pagrįstai 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi pasiūlė ieškovams pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą, nutarties konstatuojamojoje dalyje išaiškinant, kad ieškovams nepakeitus ieškinio dalyko arba pagrindo, byla bus nagrinėjama pagal pareikštus reikalavimus;
24.3. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad sprendimas turi trūkumų, t. y. padarytos išvados yra neaiškios ir nesuprantamos, nenagrinėtos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, neatskleistas turinys. Apeliantas nekonkretizuoja ir nenurodo, kokie apelianto vertinimu proceso pažeidimai yra esminiai, dėl kurių negalėtų pasisakyti apeliacinės instancijos teismas ir dėl kurių byla turėtų būti grąžinama dar kartą nagrinėti iš naujo, o jo argumentai yra abstraktaus pobūdžio. Ieškovų vertinimu, sprendimas yra nuoseklus, aiškus, priimtas pagrįstomis išvadomis byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, vadovaujantis įstatymais ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika;
24.4. apeliacinis skundas iš esmės paremtas įvairiomis neesminėmis argumentacijomis ir jų pokyčiais kartojant tą patį argumentą dėl atsakovų atsisakymo duoti sutikimą pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalį. Atsakovo nesutikimo motyvai nuolat kito kas pagrindžia aplinkybę, jog atsakovas siekia suvaržyti bendraturčio teisę turėti tinkamą geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, kurio įrengimas kaip pagrįstai pabrėžė sprendime ir pirmosios instancijos teismas. Dėl atsakovo kintančios pozicijos ieškovai keturis metus negali realizuoti savo teisių į gyvybiškai svarbių savo gyvenimo sąlygų realizavimą, turi išgyventi nepatogumus ir patirti išlaidas;
24.5. pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, todėl teismas pagrįstai savo sprendimo išvadose nurodė, kad tai ar projektas atitinka siekiamus atlikti statybos darbus, vertins kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijos, išduodamos statybos leidimą. Analogiškos pozicijos nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios laikėsi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys - Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba. Pirmosios instancijos teismas nenukrypdamas ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuosekliai formuojamos praktikos pagrįstai nurodė, jog „šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tai, ar atsakovai pagrįstai atsisako duoti ieškovui sutikimą įteisinti atliktus lietaus nuoteku tinklu statybos darbus bei vykdyti naują vandentiekio ir nuoteku tinklu statybą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bet ne tai, ar ieškovo užsakymu parengtas statybos projektas atitinka normatyviniu statybos techniniu dokumentu reikalavimus, kas yra priskirta įstatymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai;
24.6. apeliantas neišreiškė prašymo papildomai apklausti jo paties pasirinkto teismo eksperto L. U., taigi nėra pagrindo teigti, jog teismas padarė proceso teisės normų pažeidimus. Be to. Ekspertas L. U. buvo apklaustas nagrinėjant bylą pirmą kartą, todėl nepagrįsti teiginiai, jog ekspertas apskritai neapklaustas. Eksperto išvada, jog saugus atstumas vamzdžiui įrengti nuo esamo pamato yra lygus 1,44 m, yra ne teisės taikymo, o fakto išaiškinimas klausimas, į kurį gali atsakyti tik tinkamą kvalifikaciją turintis specialistas. Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė eksperto turimų specialių žinių išaiškinimais tikslu apsaugoti atsakovo interesus bylos nagrinėjimo metu pakeisto vamzdynų tiesimo tranšėjinio būdo į netranšėjinį, projektuojamus vamzdynus atitraukiant saugiu atstumu nuo pastato pagal ekspertizėje pateiktą schemą. Teismas pagrįstai sprendime rėmėsi teismo posėdžio metu apklausto eksperto L. U. paaiškinimais, kad įgyvendinant ieškovų patikslintą vandentiekio ir nuotekų projektą laikantis įstatymų reikalavimų, grėsmės atsakovams ir/ar jų turtui tikrai nekils, o atstumai gali būti mažesni ir tai nesukels grėsmės atsakovų turtui, jeigu statybos darbai bus atliekami uždarame futlere, kaip ir numatyta ieškovų patikslintame projekte;
24.7. nepagrįsti apelianto teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Ginčas kilo iš poreikio ginti ieškovams savo kaip bendraturčio teises dėl paties atsakovo atsisakymo duoti sutikimą ir net nuolatinio Ieškovų ignoravimo - net vengimo priimti iš jų dokumentus. Ieškovams būtinybė patikslinti ieškinio dalyką kilo tik bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms iš specialių žinių turinčio teismo eksperto padarytų išvadų, todėl nėra pagrindo ieškovų elgesį vertinti kaip nesąžiningą nei dėl pateikto projekto, nei dėl procesinių veiksmų. Be to, tokios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Ieškovai visas procesines pareigas atliko sąžiningai, nevilkino proceso, patys yra suinteresuoti greitu bylos išnagrinėjimu ir teisinės taikos atkūrimu. Be to, apelianto bylinėjimosi kaštai yra ženkliai didesni, todėl apeliantas turėjo suvokti, kad pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles teismas privalės išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pasisakys žemiau nurodytais argumentais.
26. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškovams pripažinta teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal pateiktą projektą be bendrasavininkų sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
27. Nustatyta, kad ieškovai, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigiję 45,67 kv. m. ploto butą/patalpą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir 86/3074 dalį 0,3074 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), siekia įsirengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūrą ieškovams, atsakovams ir valstybei priklausančiame žemės sklype.
28. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. vasario 14 d. išduotu sutikimu patvirtino, jog neprieštaraus objektų tiesimui/statyboms/rekonstravimui valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Taigi trečiasis asmuo sutikimą ieškovams yra davęs.
29. Tuo tarpu atsakovai T. B., A. B. ir A. B. (mirusios atsakovės A. B. teisių perėmėjai) su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistemos įrengimu pagal 2019 m. parengtą projekto vadovo, architekto, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto V. M., atestato Nr. 1866, ir projekto dalies vadovo D. T. 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės dalies statybos projektą, nesutiko. Atsakovai įrodinėjo, kad ieškovų pasirinktas projektas prieštarauja teisiniam reglamentavimui, o pagal jį ketinami atlikti statybų darbai pažeis atsakovų interesus, kadangi grunto kasimas ir vamzdynų klojimas nesilaikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų gali turėti įtakos namo pamatų stiprumui.
Žemesnės instancijos teismas
30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu su atsakovų argumentais nesutiko, pažymėdamas, kad atsakovai, kaip bendraturčiai, neįrodė, jog dėl ieškovų numatomų konkrečių vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo statybos darbų jiems atsiras realūs neigiami padariniai, kurie iš esmės pažeis jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
31. Apeliantas (atsakovas) su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio dalyko keitimą, pažeidimu, įrodinėja, kad skundžiamo sprendimo išvados yra prieštaringos, stokoja aiškumo ir yra nesuprantamos. Taip pat apeliantas teigia, jog teismas pripažino ieškovams teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės butui (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektą, tačiau jo visiškai neanalizavo, neatskleidė jo turinio, neįvertino, kad parengtas projektas prieštarauja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies reikalavimams.
Dėl galimybės keisti ieškinio dalyką
32. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus, leisdamas ieškovams keisti ieškinio dalyką civilinėje byloje, kuri nagrinėjama nuo 2018 m., tokiu būdu pažeisdamas civilinio proceso operatyvumo principą ir sudarydamas pagrindą civilinę bylą nagrinėti neribotą laiką. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
33. CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas). Taigi ieškovas, keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, privalo laikytis civilinio proceso normomis nustatytų formaliųjų reikalavimų. Be to, tokiu atveju ypač svarbu atsakovui suteikti galimybę pasiruošti ir atsikirsti į pareikštą ieškinį.
34. Nagrinėjamu atveju civilinė byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1856-432/2022 konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir patenkino reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas byloje, ir grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutarties motyvuose nurodė, jog atsakovas T. B., kai jam buvo pasiūlyta pateikti atsiliepimą į ieškovų prašymą skirti papildomą ekspertizę, 2021 m. vasario 18 d. pateikė 2021 m. vasario 17 d. atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teisme nėra nagrinėjamas ieškovų reikalavimas pripažinti ieškovams teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2021 m. sausio 11d. patikslintą statybos projektą, todėl neišsakė savo nuomonės dėl šio projekto esmės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nepasiūlęs ieškovams pakeisti ieškinio dalyko (arba pagrindo), atėmė iš atsakovų galimybę pareikšti savo nuomones dėl teismo išnagrinėto reikalavimo (atsakovas T. B. apsiribojo, nurodęs aplinkybę, kad toks reikalavimas nėra pareikštas ir nagrinėjamas). Taip pat nurodė, kad dėl šio pažeidimo pirmosios instancijos teisme nebuvo išdėstyti atsakovų argumentai dėl pakeisto reikalavimo, nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, nutarties 28 punktas). Kaip matyti, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi pasiūlęs pakeisti ieškovams ieškinio dalyką arba pagrindą, rėmėsi prieš tai nurodytomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, todėl nėra pagrindo laikyti, jog tokiu būdu yra pažeistos procesinės teisės normos ar civilinio proceso operatyvumo principas.
35. Nėra teisinio pagrindo pritarti apeliantui, jog tokiu atveju sudaryta galimybė nagrinėti civilinę bylą neribotą laiką ir pažeistas CPK 2 straipsnyje įtvirtintas vienas iš tikslų – kuo greitesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1856-432/2022 konstatuotomis aplinkybėmis, kurias įvertinus padaryta išvada, jog dėl nustatytų pažeidimų nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kita vertus, kaip matyti iš civilinės bylos proceso, pirmosios instancijos teismas procesinius veiksmus atliko remdamasis proceso normose įtvirtintais terminais (pvz. ieškovams buvo pasiūlyta patikslinti ieškinio dalyką arba pagrindą per 7 dienas, gavus ieškovų pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, jo priėmimas išspręstas gavimo dieną ir tą pačią dieną išsiųstas atsiliepimams). Dar daugiau, nors apeliantas teigia, jog civilinės bylos nagrinėjimas dėl apylinkės teismo sprendimo leisti ieškovams pakeisti ieškinio dalyką užtruko pernelyg ilgai, tačiau, kaip matyti, iš civilinės bylos proceso, didžią dalį civilinės bylos proceso trukmės (beveik 3 metus) sudarė procesas iki civilinės bylos išnagrinėjimo pirmuoju etapu, t. y. iki Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1856-432/2022 priėmimo. Taigi pritartina ieškovų pozicijai, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pasiūlęs ieškovams pakeisti ieškinio dalyką arba pagrindą (ir ieškovų pateiktą pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo priėmus), neužtikrino greitesnio teisinės taikos tarp šalių atkūrimo.
Dėl ginčo esmės
36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog atsakovai neįrodė, kad dėl ieškovų numatomų konkrečių vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo statybos darbų jiems atsiras realūs neigiami padariniai, kurie iš esmės pažeis jų teises bei įstatymų saugomus interesus, todėl laikė, kad atsakovų atsisakymas nėra pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš ieškovų planuojamų atlikti statybos darbų.
37. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas įrodinėja, kad pripažindamas ieškovams teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės butui (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projektą, teismas jo visiškai neanalizavo, neatskleidė jo turinio, neįvertino parengto projekto prieštaravimo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.
38. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimus, teismas tokio pobūdžio bylose patikrina, ar atsakovai pagrįstai atsisako duoti ieškovui sutikimą įteisinti atliktus lietaus nuotekų tinklų statybos darbus bei vykdyti naują vandentiekio ir nuotekų tinklų statybą šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bet ne tai, ar ieškovo užsakymu parengtas statybos projektas atitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.
39. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams vertina kompetentingos valstybės ir savivaldybės institucijos, išduodamos leidimą. Tokios pozicijos laikosi ir tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba procesiniuose dokumentuose. Antai, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ieškovams teisės gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčių sutikimo pripažinimas savaime nesuponuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atitinkamo padalinio ar įgalioto tarnautojo pareigos parengti ieškovui reikalingus dokumentus, o ieškovai turės dėl reikalingų dokumentų kreiptis bendra tvarka.
40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nors bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisiu ar teisėtu interesu pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad tokio pobūdžio bylose teismas patikrina tik tai, ar bendraturčio pasirinktas šios teisės įgyvendinimo būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos nepažeidžia kitų bendraturčių teisių į bendrą daiktą ar teisėtų interesų, nenukrypo ir nuo kasacinio teismo praktikos.
41. Taigi nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai neanalizavo ir nevertino 2021 m. sausio 11 d. patikslinto Vandentiekio ir nuotekynės butui (duomenys neskelbtini) mieste, statybos projekto, laikydamas, jog tai yra valstybės ir savivaldybės institucijų kompetencija išduodant statybos leidimą, o jei pastarasis neatitinka teisės aktų reikalavimų, gali būti koreguojamas pagal pateiktas pastabas.
42. Kaip matyti, priimant skundžiamą sprendimą vertinta, ar atsakovai pagrįstai atsisakė duoti ieškovams sutikimą atlikti ieškovų numatytus vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo statybos darbus dėl pastatui galimai kilsiančios žalos. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė atsakovų argumentus, kuriais grindžiamas jų atsisakymas duoti sutikimą, rėmėsi teismo ekspertizės išvadomis, teismo eksperto L. U. nuomone, jog darbus galima atlikti taikant šios reikalavimus: vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdžiai turi būti tiesiami uždaru būdu t. y. netranšėjine technologija. Papildomai taikant saugiausia kampą tarp šlaito krypties ir horizontalės (45 laipsnių), galima nustatyti saugų atstumą nuo pastato pamato iki klojamų vamzdžių. Saugus atstumas vamzdžiui įrengti nuo esamo pamato yra lygus 1,44 m. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nustatytos aplinkybės nepagrindžia, jog atsakovai pagrįstai atsisakė duoti ieškovams sutikimą.
43. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų ir neįrodė, kad atsisakymas pagrįstas realia atsakovų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme dėl ieškovų ketinamų atlikti darbų. Nors apeliantas siekia paneigti ekspertizės išvadas, teigdamas, kad ekspertizės išvados padarytos neteisėtai skirtos ekspertizės pagrindu, tačiau tokiam teiginiui nėra pagrindo pritarti.
44. Visų pirma, apeliantas nepagrindė, jog ekspertizė paskirta neteisėtai, nenurodė argumentų, kurie, jo manymu sudaro pagrindą abejoti ekspertizės teisėtumu. Atsakant į apelianto teiginį, pastebėtina, kad ekspertizė skirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi (papildoma ekspertizė paskirta 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi) tikslu atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus.
45. Antra, tai, jog skirta ekspertizė dėl 2021 m. sausio 11 d. projekto įvertinimo, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad teismas, ieškovams pakeitus ieškinio dalyką, negalėjo vadovautis ekspertizės išvadomis. Šiuo gi atveju, ieškovai tikslino projektą, tranšėjinį būdą pakeisdami į netranšėjinį ir projektuojamus vamzdynus atitraukiant saugiu atstumu nuo pastato pagal ekspertizėje pateiktą schemą.
46. Trečia, kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013). Eksperto išvada yra bylai išspręsti reikšmingų faktinių duomenų gavimo šaltinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, eksperto išvada, kaip įrodymas, nėra privaloma ir neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 218 straipsnis), kita vertus, šis įrodymas, kaip pirmiau nurodyta, yra specialiųjų žinių gavimo iš atitinkamo subjekto, turinčio reikalingą kvalifikaciją tokioms žinioms perteikti, šaltinis, todėl eksperto išvadai, jeigu ekspertinis tyrimas atliktas įstatymo reglamentuota tvarka ir pati išvada atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, paprastai pripažįstamas patikimesnio įrodymo statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Apeliantas, išskyrus tai, kad jo nuomone, ekspertizė paskirta neteisėtai, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą abejoti ekspertize. Vien tai, kad teismo eksperto išvada ar paaiškinimai dėl galimybės atlikti ieškovų siekiamus vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo statybos darbus netranšėjine technologija, apeliantui yra nepalanki, negali kelti abejonių skirtos ekspertizės teisėtumu. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktą tinkamai laikė vienu iš įrodymų šaltinių, jį pagrįstai vertino kitų įrodymų kontekste ir skundžiamame sprendime juo rėmėsi.
47. Nėra aišku, kokias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes siekia paneigti apeliantas teigdamas, jog civilinėje byloje teismo eksperto apklausa nebuvo vykdoma. Visų pirma, matyti, kad priešingai nei teigia apeliantas, ekspertas L. U. dalyvavo teismo posėdyje pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir paaiškino, kad įgyvendinant ieškovų patikslintą vandentiekio ir nuotekų projektą laikantis įstatymų reikalavimų, grėsmės atsakovams ir/ar jų turtui tikrai nekils, o atstumai gali būti mažesni ir tai nesukels grėsmės atsakovų turtui, jeigu statybos darbai bus atliekami uždarame futlere, kaip ir numatyta ieškovų patikslintame projekte. Antra, tuo atveju, jeigu apelianto manymu, buvo reikalinga užduoti papildomus klausimus ekspertui, apeliantas turėjo tokį prašymą išreikšti pirmosios instancijos teismui. Byloje nenustatyta, kad toks prašymas buvo pareikštas.
48. Vėlgi, aplinkybės, jog teismas pagrįstai remdamasis ekspertizės išvada ir eksperto paaiškinimais pripažino, kad atsakovų interesams ieškovų ketinami vykdyti darbai nekelia, nepaneigia apelianto teiginiai, kad teismas rėmėsi teisine išvada. Kaip pagrįstai nurodė ieškovai, teismo pripažinimas, remiantis eksperto paaiškinimais, jog netranšėjinis būdas nesukels grėsmės atsakovų turtui, o saugus atstumas vamzdžiui įrengti nuo esamo pamato yra lygus 1,44 m, yra fakto, o ne teisės klausimas. Kaip matyti, ir apylinkės teismas nurodė, kad neanalizuoja ir plačiau nepasisako dėl ekspertizių atsakymų susijusių su teisės aiškinimu ir taikymu. Taigi ir šie apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
49. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas sprendime taip pat vertino ir atsakovų argumentus, jog ieškovams duotas sutikimas tiesti kitu galimu variantu, laikydamas, jog toks variantas nėra labiau atsakovų teises užtikrinantis, nei ieškovų pageidaujamas, nes yra finansiškai brangesnis, ilgesnis, einantis per dar didesnį kiekį kitų asmenų žemės sklypus, turėtų būti vedamas po asfaltuotu keliu, trinkelių šaligatviais, statiniais (tvora), todėl apsauginės zonos nustatymas būtų dar labiau sudėtingas, o avariniu atveju, avarijų šalinimas padarytų žymiai didesnę žalą ir kainuotų žymiai brangiau. Apelianto argumentai, susiję su kitu galimu variantu, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti. Taigi, nepaisant apelianto teiginių, jog pirmosios instancijos teismas šių argumentų nepaneigė, nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškovai turėtų pasirinkti alternatyvų variantą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog atsakovai nepagrindė, kad dėl ieškovų numatomų konkrečių vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo statybos darbų jiems atsiras realūs neigiami padariniai.
50. Kaip matyti iš apelianto argumentų, ginčijant skundžiamą sprendimą keliamas ir įrodymų vertinimo klausimas, kad teismo motyvai yra neaiškūs, nenuoseklūs, nesuprantami, prieštaringi ir prieštaraujantys įstatymo reikalavimams. Visų pirma apeliantas įrodymų vertinimo taisyklės suformuotos eilėje kasacinio teismo nutarčių, praktika šiuo klausimu gausiai išplėtota ir nekito. Kaip matyti, ir pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 30-31 punktuose aptarė įrodymų vertinimo taisykles, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis) ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais. Apeliantas nekelia naujų įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, siekia, kad jo pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Tačiau tai neleidžia abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, Antra, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto iš naujo išnagrinėjus bylą, turinio, jame nurodyta, kaip teismas kvalifikavo šalių teisinius santykius, kokiomis įstatymų nuostatomis ir teismų praktika vadovavosi, kaip įvertino šalių pateiktus konkrečius įrodymus ir argumentus, kokias nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir kokios aplinkybės, teismo vertinimu, byloje neįrodytos. Taigi skundžiamas sprendimas atitinka CPK 270 straipsnyje įtvirtintus sprendimo turiniui keliamus reikalavimus. Trečia, apeliantas nedetalizavo ir nekonkretizavo, kurie konkrečiai motyvai yra neaiškūs, nesuprantami ar prieštaringi. Priešingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegija šių apelianto nurodytų trūkumų nenustatė, ir kaip jau buvo konstatuota, teismas aiškiai ir nuosekliai įvertino faktines aplinkybes, dėl jų padarydamas suprantamas išvadas.
Dėl bylos baigties
51. Apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
53. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis atlyginti ieškovams bylinėjimosi išlaidoms, kadangi tiek paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, tiek ir priteistos teismo ekspertizės atlikimo išlaidos neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Apelianto teigimu, teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti, jog atsakomybė dėl proceso tenka ieškovams, kurie elgėsi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu ir pateikė į bylą įstatymo reikalavimams neatitinkantį projektą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindu bylinėjimosi išlaidų ieškovų naudai nepriteisti.
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
55. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovai patyrė 2 722,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (75,00 Eur žyminis mokestis ir 2 647,00 Eur išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas: 1500,00 Eur ieškinio surašymas ir atstovavimas teisme, 300,00 Eur užstatas papildomos ekspertizės apmokėjimui, 847,00 Eur už kitas advokato teikiamas paslaugas). Nustatė, kad apeliacinėje instancijoje ieškovai patyrė 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovai patyrė 484 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad ieškovai tinkamai ir laiku pateikė į bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir sumokėjimą pagrindžiančius rašytinius įrodymus, patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, jų dydis neviršija rekomenduojamų dydžių už atitinkamo pobūdžio teisines paslaugas. Remdamasis išdėstytu sprendė ieškovams iš atsakovo priteisti 4 900 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismas sprendė ekspertui L. U. priteisti 200,00 Eur dydžio išlaidos už atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje (teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties pagrindu pervestos į teismo depozitinę sąskaitą (atsakovo T. B. 2021 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo pavedimas 200,00 Eur sumai) (CPK 89 straipsnio 3 dalis).
56. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantui, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstytos neteisingai. Visų pirma, atsakovo apeliaciniame skunde neginčijamas šių išlaidų apskaičiavimas, tik abstrakčiai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirstytos bylinėjimosi išlaidos neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Antra, kaip matyti, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintų rekomenduojamų dydžių. Trečia, bylinėjimosi išlaidos paskirstytos vadovaujantis bendru CPK 93, 98 straipsniuose įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, užtikrinant bylą laimėjusios šalies teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
57. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
58. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
59. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).
60. Vis dėlto tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).
61. Apeliantas teigia, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma ši bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, kadangi atsakomybė dėl proceso tenka ieškovams, kurie elgėsi nesąžiningai atsakovo atžvilgiu ir pateikė į bylą įstatymo reikalavimams neatitinkantį projektą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams.
62. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą gindami savo pažeistas teises. Šiuo atveju vien kreipimasis į teismą, kitai šaliai vertinant tokius reikalavimus kaip nepagrįstus, savaime nesudaro pagrindo tokio kreipimosi į teismą vertinti kaip galimo piktnaudžiavimo. Nors pagal kasacinio teismo praktiką konkretus šalių elgesys gali būti reikšmingas be kita ko, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-403/2021, 275 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų procesinį elgesį, neturi pagrindo pripažinti, kad yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, kadangi atsakovo nurodytas kaip netinkamas ieškovų procesinis elgesys nelaikytinas tokiu, kuris keltų abejonių dėl ieškovų nesąžiningumo. Taigi vertintina, kad bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju paskirstytinos pagal bendrąją CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
63. Analogiškos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
64. Atsižvelgiant į apeliacinės bylos išnagrinėjimo rezultatą – atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, ieškovams iš atsakovo priteistinos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
65. Ieškovai pateikė teismui įrodymus apie patirtas 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (pateikta PVM sąskaita faktūra, mokėjimą patvirtinantis dokumentas). Atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijose įtvirtinto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos realios, jos priteistinos ieškovams solidariai iš atsakovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti atsakovo apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo T. B. ieškovams I. K. ir J. K. solidariai 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.