- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-1856-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Atsakovas
- T. B., A. B.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, G. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo)T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-28 sprendimo civilinėje byloje pagalieškovų I. K. ir J. K. ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be bendraturčių sutikimo, pareikštą atsakovams T. B., A. B. teisių perėmėjams A. B. ir A. B., tretieji asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, G. M.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1.Ieškovai kreipėsi į teismą,prašydami pripažinti jiems teisę be atsakovų sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal mažosios bendrijos „Architektų studija“ parengtą Vandentiekio ir nuotekynės tinklų butui (duomenys neskelbtini), statybos projektą, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2018-06-15sudarę pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4079, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 45,67 kv. m. ploto butą/patalpą – butą su rūsiu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). 2018-12-18sudarę pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14035, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 86/3074 dalį 0,3074 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Likusi žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso bendraturčiams: 1) 2777/3074 dalis Lietuvos Respublikai; 2) 40/3074 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams. 2018-07-07 statinio ekspertizės vadovo doc. dr. J. M. parengto statinio dalinės ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, o konstrukcijų būklė yra avarinė. Ieškovų teigimu, bute būtina pakeisti susidėvėjusius vandentiekio ir nuotekų vamzdynus, nes nėra centralizuoto nuotekų tinklo. Dėl šių priežasčių buvo kreiptasi į UAB „Vilniaus vandenys“, prašantišduoti vandentiekio ir nuotekų prisijungimo sąlygas. UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-07-16 patvirtino (išdavė) prisijungimo sąlygas, kurių pagrindu ieškovams buvo leista suprojektuoti ir pakloti vandentiekio ir nuotekų inžinerinius tinklus pagal pateiktus variantus. 2018-09-07 ieškovai, remdamiesi UAB „Vilniaus vandenys“ vandentiekio ir nuotekų prisijungimo I variantu, registruota pašto siunta pateikė atsakovams prašymą dėl sutikimo tiesti inžinerinius tinklus išdavimo, kuriuo prašė duoti sutikimą suprojektuoti ir pakloti nuotekų išvadą, prisijungiant prie atsakovui priklausančių nuotekų šalinimo tinklų.
3. Ieškovai tvirtina, kad atsakovas T. B. 2018-10-09juos informavo, jog iš esmės neprieštarauja, kad ieškovai prisijungtų prie nuotekų tinklų, kaip yra parodyta prie prašymo prisegtoje schemoje, kurioje pageidaujamas prisijungimas yra pažymėtas: -KF1 – „Projektuojami nuotekų tinklai“. 2018-10-04 UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtino (išdavė) naujas prisijungimo sąlygas, pagal kurias ieškovams buvo leista suprojektuoti ir pakloti vandentiekio ir nuotekų inžinerinius tinklus. Išdavus naujas sąlygas, 2018-07-16 išduotos prisijungimo sąlygos buvo panaikintos. 2018-11-20 mažosios bendrijos „Architektų studija“ projekto vadovas, architektas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas V. M. ir projekto dalies vadovas D. T. parengė Vandentiekio ir nuotekynės tinklų butui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2018-10-04 prisijungimo sąlygose nustatytus variantus: vandentiekio – II variantą; nuotekų – IV variantą. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos išdavė sutikimą parengtam statybos projektui. Taip pat buvo gauti bendrasavininkių G. M. ir D. I. sutikimai su parengtu statybos projektu. Parengtas statybos projektas taip pat buvo suderintas su UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriumi ir AB „Energijos skirstymo operatorius“. Atsakovai 2019-05-21 projektuotojui pateikė du atsakymus į prašymą leisti įrengti nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) sklype prie pat (duomenys neskelbtini) namo šiaurinės sienos, kuriuose nurodė, jog prašymo patenkinti negali, nes tai keltų pavojų (duomenys neskelbtini) pastato stabilumui, jo 12 (dvyliktame) bute gyvenančios šeimos narių sveikatai ir gyvybėms. Ieškovų vertinimu, atsakovų argumentai dėl statybos darbų poveikio pastato pamatams yra susiję su statybinio – techninio pobūdžio specifinėmis aplinkybėmis, kurių laikymąsi užtikrina ne tiesiogiai ieškovai, o projektuojantys ir (arba) rekonstrukcijos darbus atliekantys atitinkamų sričių specialistai. Atliekamus statybos darbus prižiūrės atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys: projektuotojai, statybų darbų vadovas ir kiti. Statybos darbus taip pat prižiūrės archeologas bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovas, statybvietėje bus užtikrinta maksimali darbų bei pastato konstrukcijų sauga, todėl atsakovų motyvai, jog vandentiekio ir nuotekų tiesimas gali pažeisti pastato(duomenys neskelbtini), pamatus, laikytini visiškai nepagrįstais.
Atsiliepimas
4. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovų pateiktas ekspertizės aktas yra netikslus ir klaidingas, nes jame minimų bute (duomenys neskelbtini), nuotekų vamzdynų nebuvo. Nuotekų tinklų bute (duomenys neskelbtini), nebuvimo aplinkybę patvirtina ir tai, kad ten gyvenusio A. S. sutartyje su UAB „Vilniaus vandenys“ nebuvo numatytas vandens nuotekų šalinimas, o tik jo tiekimas. Nepagrįsti ieškinio argumentai, kad ieškovai priversti gyventi esminių statinio reikalavimų neatitinkančiame būste bei naudotis lauko tualetu, nes ieškovams nuosavybės teise Vilniaus mieste priklauso dar du butai: (duomenys neskelbtini). Kartu su atsiliepimu pateikta 2012 m. techninė ekspertizė, kurioje konstatuota, kad grunto kasimas ir vamzdynų klojimas vos 1 m atstumu nuo pamatų būtų pavojingas ir neprotingas. Ieškovų pasirinktas statybos projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 197 punkto nuostatoms. Atsakovai pažymėjo, kad UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. spalio 4 d. išduotos prisijungimo sąlygos turi keturis galimus variantus, iš kurių jie neprieštarautų ieškovų pasijungimui pagal II ir III variantus. Atsakovai paaiškino, kad ieškovams neatsakingu ir pavojingu būdu atliekant remonto darbus, du kartus buvo įlaužtos atsakovų buto lubos. Dėl atrojo įlaužimo žalos atlyginimo atsakovai inicijavo teisminį procesą (civilinės bylos Nr. e2-28432-466/2019). Dėl minėtų ieškovų veiksmų atsakovai nepasitiki jais, nes pastarieji yra linkę elgtis nesąžiningai, jie jau bandė neteisėtai prisijungti prie miesto lietaus nuotekynės ir buvo už tai nubausti administracine tvarka.
5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime pažymėjo, kad teismui pripažinus ieškovams teisę gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčių sutikimo, tai savaime nesuponuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atitinkamo padalinio ar įgalioto tarnautojo pareigos parengti ieškovui reikalingus dokumentus, kadangi bendraturčių sutikimas yra tik viena iš Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktų numatytą sąlygų, kurias turi patenkinti asmuo, siekiantis realizuoti statytojo teisę. Ieškovai dėl reikalingų dokumentų turės kreiptis bendra tvarka, kartu pateikdami įsiteisėjusį teismo sprendimą, pripažįstantį ieškovams teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, nesant bendraturčių sutikimo.
6. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2019-02-14 išduotu sutikimu yra patvirtinę, jog neprieštaraus objektų tiesimui/statyboms/rekonstravimui valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Šis sutikimas galioja tik pridedamame brėžinyje nurodytoms susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams tiesti ir jiems funkcionuoti būtiniems statiniams statyti pridedamame brėžinyje pažymėtoje vietoje.
7. Trečiasis asmuo G. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-04-28sprendimu ieškinįpatenkino, pripažindamas ieškovams teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal projekto vadovo, architekto, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto V. M. ir projekto dalies vadovo D. T. 2021 m. sausio 11 d. patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės butui (duomenys neskelbtini), statybos projektą, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys, bylos Nr. PA-18.09-TDP-VFN-01, be atsakovų sutikimo, taip pat atitinkamai paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas.
9.Pirmosios instancijos teismasnustatė, kad ieškovai ketina atlikti vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbus pagal projekto vadovo, architekto, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto V. M. ir projekto dalies vadovo D. T. parengtą Vandentiekio ir nuotekynės tinklų butui (duomenys neskelbtini), statybos projektą, kuris bylos nagrinėjimo metu (2021 m. sausio 11 d.) buvo patikslintas. Statybos projektas parengtas pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. spalio 4 d. prisijungimo sąlygose nustatytą variantą: vandentiekio – II variantą; nuotekų – IV variantą.
10. Sprendimą priėmęs teismas nusprendė, jog byloje nėra objektyvių duomenų, jog atlikus ieškovų planuojamus vandentiekio ir nuotekų statybos darbus pagal patikslintą vandentiekio ir nuotekų projektą, atsakovams priklausantis namas sugriūtų, pablogėtų jo konstrukcinė būklė ir/ar kiltų kitokio pobūdžio reali grėsmė atsakovo šeimai ir/ar turtui. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovų atstovė ir ekspertai, planuojami atlikti statybos darbai bus atlikti saugiu būdu ir priemonėmis, projektą parengęs architektas prisiima galimą atsakomybę už tai, kad jo parengtame projekte detalizuoti statybos darbai nepadarys neproporcingos žalos atsakovų turtui. Prieš pradedant statybos darbus, bus atlikti šurfavimo darbai, nustatytos šulinių vietos.Planuojamus statybos darbus atliks atitinkami specialistai, kurie griežtai laikysis projekte nustatytų reikalavimų. Be to, kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino savivaldybės atstovai, ieškovams įgyvendinus formalius reikalavimus (gavus bendraturčių sutikimus arba teismo sprendimą), pastariesiems reikės gauti statybos leidimą, tad bus vertinamas projekto pagrįstumas iš esmės bei sprendžiamas klausimas dėl statybos leidimo išdavimo.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai, kaip bendraturčiai, neįvykdė jiems tenkančios pareigos įrodyti, kad dėl ieškovų numatomų konkrečiųvandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo statybos darbųjiems atsiras realūs neigiami padariniai, kurie iš esmės pažeis jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Atsakovų atsisakymas nėra pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš ieškovų planuojamų atlikti statybos darbų, kas, sprendimą priėmusio teismo nuomone, sudaro pakankamą pagrindą ieškiniuipatenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-28 sprendimąir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
13.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovų teisės atlikti vandentiekio ir nuotekynės tinklų tiesimo darbus pagal jų pateiktą projektą, pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą. Nesutinka su teismo išvada, kad jis, kaip bendraturtis, neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad dėl ieškovų numatomų konkrečių vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo statybos darbų apeliantui atsiras realūs neigiami padariniai, kurie iš esmės pažeis jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Tvirtina, kad ekspertizių metu nebuvo keliamas klausimas dėl vandens tiekimo ir nuotekų, įrengiamų iki 2,5 metrų gylyje, teisinio reglamentavimo.
Šalies argumentai
14. Apeliantas nurodo, kad sprendimą priėmęs teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies imperatyvą:patenkino ieškovo ieškininius reikalavimus, kurie nebuvo suformuluoti ieškovo ieškinyje. Paaiškina, jog praėjus beveik pusantrų metų laikotarpiui, ieškovai pateikė teismui prašymą skirti papildomą teismo ekspertizę, reikalaudami, jog teismo ekspertas įvertintų kito, ieškinyje nenurodyto, 2021 m. sausio 11 d. patikslinto Vandentiekio ir nuotekynės projekto sprendinius, bet nepasinaudojo CPK 141 straipsnyje įtvirtinta teise keisti ieškinio pagrindą arba dalyką.
15. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas, reglamentuojančias papildomos ekspertizės skyrimą (CPK 219 straipsnio 1dalis). Paaiškino, jog ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami CPK 219 straipsnio tvarka skirti papildomą ekspertizę, pateikdami naują 2021-01-11 UAB „Paslaugų avilys” parengtą Gyvenamojo namo pajungimo prie miesto fekalinės nuotekynės tinkle (duomenys neskelbtini) statybos projektą. Apeliantas nesutiko su ieškovų prašymu dėl papildomos ekspertizės skyrimo, prašė iš esmės spręsti ginčą pagal ieškovų pateiktą ieškinį, o teismas, apelianto vertinimu priėmė 2021-05-04 nepagrįstą nutartį, patenkindamas ieškovų prašymą skirti papildomą ekspertizę.
Atsiliepimas
16. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apelianto teiginiai dėl materialinių ir proceso teisės normų netinkamo taikymo yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas, pripažinęs specialių žinių statybos srityje poreikį, ne tik įvertino valstybės ir savivaldos institucijų procesiniuose dokumentuose ir proceso metu dėstomus teisinius argumentus, bet paskyrė konkrečiam ginčo objektui teisminę statybos ekspertizę. Po gautų teismo ekspertizės išvadų pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti dėl projekto aiškumo ir atitikties Žemės ir Statybos įstatymams, taip pat poįstatyminiams teisės aktams. Ieškovai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų patikslinto plano pateikimas nagrinėjamu atveju nereiškė ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, nes faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, lieka iš esmės nepakitusios Ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį ir paskirdamas papildomą ekspertizę, laikėsi vieningai formuojamos teismų praktikos, nes objektyviai siekė išsiaiškinti, ar atliktas projekto pataisymas, t.y. jo numatytas įgyvendinimo būdas ar sąlygos, gali turėti įtakos atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams.
17. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti, kad dėl ieškovų numatomųkonkrečių vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimo statybos darbų jam atsiras realūs neigiamipadariniai, kurie iš esmės pažeis jo teises bei įstatymų saugomus interesus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovų ieškinysdėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be bendraturčių sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
20.Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019, 14 punktas).
21. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) bei atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ieškovas privalo nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų.
23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas yra ne tas pats, kas ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-933/2002; 2008 m sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008).
24. Nustatyta, jog ieškinyje pareikštas reikalavimas „pripažinti ieškovams I. K. ir J. K. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal MB „Architektų studija“, juridinio asmens 304749007, buveinės adresas: Savanorių pr. 1-123, Vilnius, projekto vadovo, architekto, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto V. M., atestato Nr. 1866, ir projekto dalies vadovas D. T., atestato Nr. 12747,2019 m. parengtą Vandentiekio ir nuotekynės tinklų butui (duomenys neskelbtini), statybos projektą, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys, bylos Nr. PA-18.09-TDP-VFN-0, be atsakovų T. B. ir A. B., sutikimo“.
25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-07-03 nutartimi skyrė teismo ekspertizę, pavesdamas teismo ekspertui L. U. atsakyti į šiuos klausimus: 1. Ar ieškovų pateiktas vandentiekio ir nuotekų projektas atitinka įstatymų reikalavimus? 2. Ar įgyvendinant vandentiekio ir nuotekų projekte nurodytus darbus nekils pastato dalies, kurioje gyvena atsakovo šeima, griūties pavojus? Teismo ekspertas L. U. 2020-12-08 pateikė ekspertizės aktą, kuriame konstatavo, jog projektas, bylos Nr. PA-18.09-TDP-VFN-01 (Bendroji dalis, paminklosauginė dalis, LVN dalis) neatitinka STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimų. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami CPK 219 straipsnio tvarka skirti papildomą ekspertizę, pateikdami naują 2021-01-11 UAB „Paslaugų avilys” parengtą Gyvenamojo namo pajungimo prie miesto fekalinės nuotekynės tinkle esančiame adresu (duomenys neskelbtini) statybos projektą. Ieškovai pateikė teismui prašymą paskirtipapildomą statybos ekspertizę, pavedantją atlikti teismo ekspertui L. U., užduodant klausimą: Ar ieškovų pateiktas vandentiekio ir nuotekų projektas, po atliktos 2021-01-11 A laidoje korekcijos, atitinka įstatymų reikalavimus? Prašyme nurodo, kad ekspertizės akte nustatyti trūkumai buvo pašalinti, atlikus A laidoje projekto korekcijas. Atlikus naują projekto laidą, siekiant objektyvaus bylos išnagrinėjimo, reikalinga atlikti papildomą ekspertizę, siekiant objektyviai įvertinti pakoreguoto projekto atitiktį STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ bei eksperto išdėstytai nuomonei, atsakant į antrą klausimą dėl darbams keliamų reikalavimų.
26. Pirmosios instancijos teismas 2021-05-04 nutartimi patenkino ieškovų prašymą del papildomos ekspertizės skyrimo. Teismas sprendimą skirti papildomą ekspertizę grindė šiais argumentais: „<…> Sutiktina su ieškovų argumentais, kad atlikus naują projekto laidą, būtina atlikti papildomą ekspertizę bei įvertinti patikslinto projekto atitiktį STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimams (CPK 219 straipsnis). Ieškovų patikslinto plano pateikimas nagrinėjamu atveju nereiškia ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo, nes faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, lieka iš esmės nepakitusios“. Spręstina, jog šie pirmosios instancijos teismo argumentai patvirtino, kad nebuvo keičiamas ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus. Tačiau pats reikalavimas (ieškinio dalykas) neišliko nepakitęs, nes ieškovai savo teises įgyvendinti nusprendė ne pagal pradinį (2019 m. parengtą), o pagal pakeistą (2021-01-11 patikslintą) statybos projektą. Pastarojo reikalavimo ieškovai nebuvo pareiškę, todėl teismas neturėjo pagrindo jo nagrinėti. Kaip matyti, patenkindamas ieškinį pirmosios instancijos teismas nusprendė pripažinti ieškovams I. K. ir J. K. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal projekto vadovo, architekto, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto V. M. ir projekto dalies vadovo D. T. 2021-01-11 patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės butui (duomenys neskelbtini), statybos projektą, statinio kategorija – I grupės nesudėtingas statinys, bylos Nr. PA-18.09-TDP-VFN-01, be atsakovų T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B. (gim. (duomenys neskelbtini) .), A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) sutikimo.
27. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir patenkino reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas. Tai šiurkštus CPK nuostatų pažeidimas (pagal CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas turi priimti sprendimą dėl visų <...> pareikštų reikalavimų. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytas išimtis (viešojo intereso gynimas ir kt.)). Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti (vadinasi, neturėjo pagrindo ir skirti ekspertizės dėl 2021-01-11projekto įvertinimo) ieškovų teisių pagal 2021-01-11 patikslintą Vandentiekio ir nuotekynės butui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą, kadangi ieškovai tokio reikalavimo nebuvo pareiškę.Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas T. B., kai jam buvo pasiūlyta pateikti atsiliepimą į ieškovų prašymą skirti papildomą ekspertizę, 2021-02-18 pateikė 2021-02-17 atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teisme nėra nagrinėjamas ieškovų reikalavimas pripažinti ieškovams teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal 2021-01-11 patikslintą statybos projektą, todėl neišsakė savo nuomonės dėl šio projekto esmės. Pirmosios instancijos teismas, nepasiūlęs ieškovams pakeisti ieškinio dalyko (arba pagrindo), atėmė iš atsakovų galimybę pareikšti savo nuomones dėl teismo išnagrinėto reikalavimo (atsakovas T. B. apsiribojo, nurodęs aplinkybę, kad toks reikalavimas nėra pareikštas ir nagrinėjamas). Dėl šio pažeidimo pirmosios instancijos teisme nebuvo išdėstyti atsakovų argumentai dėl pakeisto reikalavimo, nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Tad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosiosinstancijos teismui.
29. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015). Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prieitina išvada, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo išdėstyti atsakovo argumentai dėl pakeisto reikalavimo, nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
31. Kadangi byla grąžinama pirmosios intancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų bus išspręsti, galutinai ir teisingai išnagrinėjus visus byloje pareikštus reikalavimus.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-28 sprendimąir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.