- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-26
- Bylos Nr.
- 2S-755-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03071-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio J. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5484-965/2021 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., A. T. (A. T.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, pareiškėja) kreipėsi į antstolį J. P. su skundu, prašydama panaikinti antstolio 2021 m. kovo 15 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-172-9495 ir įpareigoti antstolį kreiptis į vykdomuosius raštus išdavusį teismą su prašymu spręsti klausimą dėl vykdomųjų raštų vykdymo.
2. VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad ji neįgaliota vykdyti priverstinių konfiskuoto turto išieškojimo veiksmų, kadangi baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą vykdymui pateikė teismas, todėl vykdomasis dokumentas turėjo būti grąžintas teismui, kuris ir turi nuspręsti dėl tolimesnio vykdymo. Pareiškėjos nuomone, teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – turi būti vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), o ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, todėl antstolis netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė skundžiamą aktą.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad turto konfiskavimo ir piniginių sumų išieškojimą antstolis vykdo CPK nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI, todėl būtent pareiškėja yra įgaliota atstovauti valstybei, vykdant piniginių lėšų išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų konfiskavimo. Vykdydamas vykdomąją bylą, antstolis nustatė, kad nėra galimybės įvykdyti vykdomąjį dokumentą, kadangi nerasta skolininko turto, todėl grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojai (pareiškėjai) ir užbaigė vykdomąją bylą, remdamasis nurodytomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino – panaikino antstolio 2021 m. kovo 15 d. išieškojimo negalimumo aktą ir 2021 m. kovo 15 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/00951 ir grąžino vykdomąją bylą antstoliui J. P. toliau tęsti vykdymo veiksmus. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. vykdomąjį raštą išdavė teismas, tačiau išieškotoja nurodyta valstybė. Tuo atveju, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji nėra įgaliota / įpareigota vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kadangi vykdomojoje byloje išieškotoja yra valstybė, atstovaujama VMI, todėl būtent pareiškėja yra įgaliota atstovauti valstybei, vykdant piniginių lėšų išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų konfiskavimo, o valstybė yra konfiskuoto turto savininkė. Valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuojamą turtą, valstybei atstovauja VMI, kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691, 692 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad tik kiti įstatymai, o ne poįstatyminiai aktai gali nustatyti nurodytos taisyklės išimtį.
4.2. Teismas taip pat pažymėjo, kad tik įvykdyti vykdomieji dokumentai yra grąžinami juos išdavusiai institucijai, t. y. teismui (CPK 631 straipsnio 6 dalis). Taip pat CPK 631 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas jį išdavusiai institucijai, jeigu nežinoma išieškotojo buvimo vieta. Tuo tarpu neįvykdyti ar ne iki galo įvykdyti vykdomieji dokumentai, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, grąžinami išieškotojai, šiuo atveju – VMI.
4.3. Teismas taip pat nustatė, kad Tauragės apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, kuris pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus skolininkui, kadangi jis per raginime nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdė. Antstolis patikrino skolininko turtinę padėtį ir nustatė, kad jo vardu turto nėra registruota, piniginių lėšų kredito įstaigose nėra, taip pat nustatyta, kad skolininkas nedirba, pajamų negauna, yra Ukrainos pilietis, Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos nedeklaravo. Dėl to antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą, vykdomąją bylą užbaigė. Antstolis 2019 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu informavo prokurorą apie atliktus veiksmus vykdomojoje byloje. Patvarkyme, be kita ko, nurodyta, kad skolininko turto Lietuvos Respublikoje nustatyti nepavyko, turto ir skolininko paieškas sunkina tai, kad nežinomas skolininko asmens kodas (kadangi jis yra kitos valstybės pilietis, jam nėra suteiktas Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas), dokumentų jam įteikti taip pat nepavyksta, todėl išieškotina skola nėra išieškota.
4.4. Teismas konstatavo, kad šioje byloje susiklostė tokia situacija, kad, antstoliui užbaigus vykdomąją bylą, teisės pažeidimą įvykdęs asmuo gali išvengti jam pritaikytų neigiamų pasekmių, o teismo nuosprendžiu paskirta poveikio priemonė nepasieks savo tikslų, be to, įstatyme nenumatyta galimybė pakeisti šios priemonės vykdymo tvarkos ar ją pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Nors vykdomojoje byloje antstoliui nepavyko nustatyti skolininko buvimo, darbo vietos, tai apsunkina tolimesnį vykdymo veiksmų atlikimą, tačiau tai nereiškia, kad vykdomosios bylos toliau vykdyti nėra galimybių ar neįmanoma, kadangi vykdymo procese reguliariai tikrinant registrų duomenis, atliekant kitas antstoliui įstatymo suteiktas priemones, yra objektyvi galimybė, kad skolininko buvimo vietą, jo turtą, pajamas ar turtines teises bus įmanoma nustatyti ateityje, be to, svarstytina galimybė dėl skolininko paieškos paskelbimo. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl nuosprendžiu paskirto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo (išieškojimo), neturi teisės jo nevykdyti, o pradėtas vykdymas ir išieškojimas privalo būti atliktas ir tik suėjus vykdymo senaties terminui ir nustačius, kad išieškojimas objektyviai taps neįmanomas, gali spręsti dėl išieškojimo negalimumo ir vykdomosios bylos užbaigimo šiuo pagrindu.
4.5. Antstolis, surašydamas tiek skundžiamą išieškojimo negalimumo aktą, tiek ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, kadangi atsižvelgiant į vykdomojo dokumento pobūdį, į byloje nustatytas aplinkybes dėl skolininko gyvenamosios vietos, kuri, nors šiuo metu ir nėra žinoma, nėra pakankamos spręsti, kad tolimesnis teismo sprendimo įvykdymas nėra galimas. Be to, antstolis nepasiūlė išieškotojui patikslinti skolininko gyvenamąją vietą ar pateikti prašymą dėl skolininko paieškos paskelbimo, nors antstolis turi imtis visų įmanomų veiksmų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Esant nurodytoms aplinkybėms, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui ir vykdomosios bylos užbaigimas neatitinka baudžiamojo poveikio priemonės tikslų, pažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Skundo nepatenkinimo atveju tik nuo išieškotojo priklausytų, ar vykdomasis dokumentas būtų ir toliau vykdomas, būtų priverstas iš naujo kreiptis į antstolį, tai prieštarautų nurodytiems principams, o skolininkas galėtų išvengtų neigiamų pasekmių už jo atliktus neteisėtus veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – VMI skundo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Antstolis J. P., atlikęs skolininko turtinės padėties patikrinimą, nustatė, kad A. T. registruotino nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje, asmens sąskaitų nei piniginių lėšų kredito įstaigose neturi, taip pat nustatė, jog nėra duomenų apie pas trečiuosius asmenis esantį skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas. Antstolis taip pat nustatė, kad skolininkas nedirba, jokių lėšų negauna ir Lietuvos Respublikoje nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Remiantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi ir 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, antstolis turi teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, nustatęs, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir šią teisę gali įgyvendinti savo iniciatyva. Todėl antstolis 2021 m. kovo 15 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/00951.
5.2. Abstraktūs teismo teiginiai apie skolininko neva būsimas pajamas, būsimą turtą ir galimą išieškojimą iš jo nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolis, neatlikęs visų protingų ir galimų veiksmų, konstatavo išieškojimo negalimumą ir tuo pagrindu užbaigė vykdomąją bylą. Taip pat visiškai neaišku, kiek metų į ateitį reikės laukti, kol skolininkas A. T. vėl atvyks į Lietuvos Respubliką, kada ir kokiam laikotarpiui gaus darbo vizą ar leidimą gyventi, kada pradės gauti pajamas ar įsigis turtą Lietuvos Respublikoje ir ar tikrai tai gali būti laikoma protingu veiksmu, atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procese yra patiriamos sąnaudos.
5.3. Pagal CPK 620 straipsnio 3 dalį, kada skolininko gyvenamoji vieta nežinoma, išieškotojo prašymu antstolis gali priimti patvarkymą skelbti skolininko paiešką per policiją, jeigu išieškotojas pateikia duomenis, kad jam nepavyko nustatyti skolininko gyvenamosios vietos, ir sumoka nustatyto dydžio paieškos išlaidas. Nagrinėjamu atveju vykdytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas ir šis atvejis nepriskirtas prie atvejų, kada privaloma skelbti skolininko paiešką. Šios rūšies bylose nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstoliui pareigos skelbti skolininko paiešką arba siūlyti išieškotojui pateikti tokį prašymą.
5.4. Teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimo įpareigoti antstolį kreiptis į vykdomuosius dokumentus išdavusį teismą su prašymu spręsti klausimą dėl vykdomųjų raštų vykdymo. Antstolio nuomone, teismas tiesiog formaliai paminėjo šį reikalavimą, kadangi teismo cituojamoje Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-379-658/2020 aiškiai pasakyta, kad BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo ar nustatyti mokėjimo terminą, to nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas, t. y. cituojama nutartis visiškai nesusijusi su išieškojimo negalimumo akto ar patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo priėmimu.
Atsiliepimas
6. Pareiškėja VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Kaip teisingai nustatė teismas, nagrinėjamu atveju tai, jog yra apsunkintas A. T. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymas, negali lemti jos taikymo panaikinimo. Antstoliui užbaigus vykdomąją bylą, teisės pažeidimą įvykdęs asmuo gali išvengti jam pritaikytų neigiamų pasekmių, o teismo nuosprendžiu paskirta poveikio priemonė nepasieks savo tikslų. Kadangi vykdomasis raštas buvo išduotas 2019 m. rugpjūčio 2 d., todėl tai pakankamai trumpas laiko tarpas įvykdyti skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra sumokėti 1 710 Eur, juo labiau, kad įstatymuose nėra numatytas išieškojimo senaties terminas.
6.2. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. VMI nuomone, teismas teisingai nurodė, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl nuosprendžiu paskirto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo (išieškojimo), neturi teisės jo nevykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Antstolis nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadomis, iš esmės teigdamas, jog jis turi teisę pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį ir 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, nustatęs, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir šią teisę gali įgyvendinti savo iniciatyva, o abstraktūs teismo teiginiai apie skolininko neva būsimas pajamas, būsimą turtą ir galimą išieškojimą iš jo nesudaro pagrindo nuspręsti, kad antstolis, neatlikęs visų protingų ir galimų veiksmų, konstatavo išieškojimo negalimumą ir tuo pagrindu užbaigė vykdomąją bylą. Apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiais antstolio argumentais.
11. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
12. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas).
14. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalies normos, kurių taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 583 straipsnis). Pagal vykdymo proceso taisykles vykdytini ne tik teismo ir arbitražo sprendimai civilinėse bylose ir bylose dėl administracinių teisinių santykių, tačiau ir teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021).
15. Įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).
16. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/19/00951 dėl 1 710 Eur išieškojimo iš skolininko A. T. valstybės naudai, pradėta pagal Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-393-1069/2019. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, be kita ko, nusprendė iš A. T. išieškoti valstybės naudai 1 710 Eur sumą, atitinkančią konfiskuoto automobilio vertę. Nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant iš skolininko konfiskuoto turto vertę atitinkančią pinigų sumą, pavesta vykdyti antstoliui. Antstolio 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. Antstolis nustatė, kad A. T. registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikoje, asmens sąskaitų nei piniginių lėšų kredito įstaigose neturi, taip pat nustatė, jog nėra duomenų apie pas trečiuosius asmenis esantį skolininkui priklausantį turtą ar pinigines lėšas. Antstolis taip pat nustatė, kad A. T. nedirba, jokių lėšų negauna ir Lietuvos Respublikoje nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Atlikęs šiuos veiksmus antstolis 2021 m. kovo 15 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su antstolio nurodytu argumentu, jog pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą tais atvejais, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį, antstolis turi teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Tačiau ši antstolio teisė nėra absoliuti ir ji turi būti derinama su šios nutarties 11 punkte aptartais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, o šios teisės įgyvendinimu nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad antstoliui grąžinus vykdomąjį dokumentą VMI gali susiklostyti tokia situacija, kad teisės pažeidimą įvykdęs asmuo gali išvengti jam pritaikytų neigiamų pasekmių, o teismo nuosprendžiu paskirta poveikio priemonė nepasieks savo tikslų, be to, įstatyme nenumatyta galimybė pakeisti šios priemonės vykdymo tvarkos ar ją pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone. Nors skolininkas pagal antstolio patikrintus duomenis iš tiesų šiuo metu nedirba ir nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, bet tai nereiškia, kad jis negali susirasti darbo, įgyti turto ar piniginių lėšų. Vykdymo procese reguliariai tikrinant registrų duomenis, atliekant kitas antstoliui įstatymo suteiktas priemones, yra objektyvi galimybė, kad skolininko buvimo vietą, jo turtą, pajamas ar turtines teises bus įmanoma nustatyti ateityje.
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo VMI skundą ir jame keliamus argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.