Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotas asmuo A. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/19/00951, pradėtą pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-393-1069/2019 dėl 1 710 Eur išieškojimo iš skolininko A. T. valstybės naudai. 2019 m. rugpjūčio 2 d. vykdomąjį raštą išdavusio teismo patvarkymu nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu iš A. T. be kita ko nuspręsta išieškoti valstybės naudai 1 710 Eur sumą, atitinkančią konfiskuoto nurodyto automobilio vertę. Nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant iš skolininko konfiskuoto turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nutarta pavesti vykdyti antstoliui. 2019 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. Patikrinęs vykdomojo dokumento įvykdymo galimybes, atlikęs skolininko turtinės padėties, jo buvimo vietos nustatymo ir kt. veiksmus, antstolis 2021 m. kovo 15 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Vykdomasis raštas grąžintas VMI.

Dėl skundo reikalavimų

4. Pareiškėjos nuomone, išieškojimo negalimumo aktas ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nepagrįstai grąžinti ieškotojai – VMI, kadangi vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija – teismas, turi spręsti klausimą dėl tolesnių teismo vykdomojo rašto vykdymo veiksmų. Antstolis su šia pareiškėjos pozicija nesutinka, kadangi išieškojimas šiuo atveju vykdomas CPK nustatyta tvarka, be to, VMI pagal įstatymą atstovauja valstybei vykdant piniginių lėšų išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų konfiskavimo.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. vykdomąjį raštą išdavė teismas, tačiau išieškotoja nurodyta valstybė. Tuo atveju, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja VMI (CPK 638 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji nėra įgaliota/įpareigota vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kadangi vykdomojoje byloje išieškotoja yra valstybė, atstovaujama VMI, todėl būtent pareiškėja yra įgaliota atstovauti valstybei, vykdant piniginių lėšų išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų konfiskavimo, o valstybė yra – konfiskuoto turto savininkė (CK 4.47 straipsnio 10 punktas, BK 72 straipsnio 1 dalis). Valstybei perimant teismo sprendimu konfiskuojamą turtą (CK 4.47 straipsnio 10 punktas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktas), valstybei atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 638 straipsnio 2 dalis), kuriai antstolis perduoda realizuoti konfiskuotą turtą, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 691, 692 straipsniai). Pažymėtina, kad tik kiti įstatymai, o ne poįstatyminiai aktai gali nustatyti nurodytos taisyklės išimtį. Dėl to nagrinėjamos bylos kontekste Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatos negali būti vertinamos kaip atitinkančios CPK 692 įtvirtintą normą, t. y. nustatančios jos išimtį, ir taikomos nustatant subjektą, kuriam perduotinas realizuoti valstybės konfiskuotas turtas.

6. Pažymėtina ir tai, kad tik įvykdyti vykdomieji dokumentai yra grąžinami juos išdavusiai institucijai, t. y. teismui (CPK 631 straipsnio 6 dalis). Taip pat CPK 631 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vykdomasis dokumentas grąžinamas jį išdavusiai institucijai, jeigu nežinoma išieškotojo buvimo vieta. Tuo tarpu neįvykdyti ar nepilnai įvykdyti vykdomieji dokumentai, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, grąžinami išieškotojai (CPK 631 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju – VMI. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis).

7. Pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi CPK 651 straipsnio 1 dalimi ir tvirtina, kad antstolis turėjo vykdomuosius dokumentus grąžinti teismui, pateikusiam juos vykdyti. Pagal CPK 650 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. Vykdomųjų dokumentų pateikimas vykdyti ir jų grąžinimas yra du atskiri vykdymo proceso veiksmai (stadijos), kurie reglamentuojami atskiromis nuostatomis. Pareiškėjos nurodytos CPK 651 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomas tik vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti stadijoje, kuomet sprendžiama, ar antstolis turi teisę priimti vykdyti jam pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Nustatęs, kad neturi teisės priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis turi jį grąžinti pateikusiam asmeniui. Tad ši nuostata yra taikoma kitoje vykdymo proceso stadijoje, negu skundžiami antstolio atlikti procesiniai veiksmai, kuriems, kaip jau minėta, numatytas atskiras reglamentavimas.

Dėl išieškojimo negalimumo akto ir vykdomosios bylos užbaigimo

8. Įsiteisėję teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu, yra vykdytini dokumentai ir vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 588 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju keliamas nuosprendžio dalies dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant iš skolininko turto vertę, vykdymo klausimas, todėl vadovaujamasi CPK VI dalyje išdėstytomis taisyklėmis. Tais atvejais, kai teismas nusprendžia išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas, 357 straipsnio 6 dalis).

9. Nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų išduotas vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui, kuris pradėjo priverstinio skolos išieškojimo veiksmus skolininko atžvilgiu, kadangi jis per raginime nustatytą terminą, teismo sprendimo neįvykdė (CPK 624 straipsnis). Antstolis patikrino skolininko turtinę padėtį ir nustatė, kad jo vardu turto nėra registruota, piniginių lėšų kredito įstaigose nėra, taip pat nustatyta, kad skolininkas nedirba, pajamų negauna, yra Ukrainos pilietis, Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos nedeklaravo. Nustačius nurodytas aplinkybes, antstolis surašė išieškojimo negalimumo aktą, vykdomąją bylą užbaigė. Taip pat nustatyta, kad pateikto vykdomojo dokumento vykdymą kontroliavo prokuroras (BPK 346 straipsnio 3 dalis), kurį 2019 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu antstolis informavo apie atliktus veiksmus vykdomojoje byloje. Patvarkyme be kita ko nurodyta, kad skolininko turto Lietuvos Respublikoje nustatyti nepavyko, turto ir skolininko paieškas apsunkina tai, kad nežinomas skolininko asmens kodas (kadangi jis yra kitos valstybės pilietis, jam nėra suteiktas Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas), dokumentų jam įteikti taip pat nepavyksta, todėl išieškoma skola nėra išieškota.

10. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus šio Kodekso 620 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė (CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 632 straipsnyje nustatyti vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta šio Kodekso 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.

11. Sprendžiant dėl vykdomosios bylos užbaigimo antstolio nurodytais pagrindais, teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybių teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, vykdymo tvarkos pakeitimo. To nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-379-658/2020 ir kt.). Skolininko atžvilgiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje turto konfiskavimo klausimas buvo galutinai išspręstas, todėl dėl jam paskirto turto konfiskavimo vykdymo tvarkos sprendžia šią baudžiamojo poveikio priemonę vykdantis antstolis. Antstolis nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Svarbu yra ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), tai yra asmeniui pritaikyta poveikio priemonė už jo atliktus neteisėtus veiksmus – teisės pažeidimus. Asmuo turi prisiimti iš apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo kilusias pasekmes.

12. Byloje susiklostė tokia situacija, kad antstoliui užbaigus vykdomąją bylą, teisės pažeidimą įvykdęs asmuo gali išvengti jo atžvilgiu pritaikytų neigiamų pasekmių, o teismo nuosprendžiu paskirta poveikio priemonė nepasieks savo tikslų, be to, įstatyme nenumatyta galimybė pakeisti šios priemonės vykdymo tvarkos ar ją pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis). Nors vykdomojoje byloje antstoliui nepavyko nustatyti skolininko buvimo, darbo vietos, kas apsunkina tolimesnį vykdymo veiksmų atlikimą, tačiau tai nereiškia, kad vykdomosios bylos toliau vykdyti nėra galimybių ar neįmanoma, kadangi vykdymo procese reguliariai tikrinant registrų duomenis, atliekant kitas antstoliui įstatymo suteiktas priemones, yra objektyvi galimybė, kad skolininko buvimo vietą, jo turtą, pajamas ar turtines teises, bus įmanoma nustatyti ateityje, be to, svarstytina galimybė dėl skolininko paieškos paskelbimo. Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl nuosprendžius paskirto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo (išieškojimo), neturi teisės jo nevykdyti, o pradėtas vykdymas ir išieškojimas privalo būti atliktas ir tik suėjus vykdymo senaties terminui ir nustačius, kad išieškojimas objektyviai taps neįmanomas, gali spręsti dėl išieškojimo negalimumo ir vykdomosios bylos užbaigimo šiuo pagrindu.

13. Antstolis, surašydamas tiek skundžiamą išieškojimo negalimumo aktą, tiek ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, kadangi atsižvelgiant į vykdomojo dokumento pobūdį, į byloje nustatytas aplinkybes dėl skolininko gyvenamosios vietos, kuri nors šiuo metu ir nėra žinoma, nėra pakankamos spręsti, kad tolimesnis teismo sprendimo įvykdymas nėra galimas. Be to, antstolis nepasiūlė išieškotojui patikslinti skolininko gyvenamąją vietą ar pateikti prašymą dėl skolininko paieškos paskelbimo, nors antstolis turi imtis visų įmanomų veiksmų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Esant nurodytoms aplinkybėms, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui ir vykdomosios bylos užbaigimas neatitinka baudžiamojo poveikio priemonės tikslų, pažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas. Skundo nepatenkinimo atveju, tik nuo išieškotojo priklausytų, ar vykdomasis dokumentas būtų ir toliau vykdomas, būtų priverstas iš naujo kreiptis į antstolį, kas prieštarautų nurodytiems principams, o skolininkas galėtų išvengtų neigiamų pasekmių už jo atliktus neteisėtus veiksmus.

14. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad antstolis netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymą, be pagrindo priėmė skundžiamą išieškojimo negalimumo aktą, vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui ir vykdomąją bylą užbaigė, todėl išieškojimo negalimumo aktas ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo naikintini, vykdomoji byla grąžintina antstoliui toliau tęsti vykdymo veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.

Panaikinti 2021 m. kovo 15 d. išieškojimo negalimumo aktą ir 2021 m. kovo 15 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo vykdomojoje byloje Nr. 0172/19/00951 bei grąžinti vykdomąją bylą antstoliui Jonui Petrikui toliau tęsti vykdymo veiksmus.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/19/00951 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.