- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2-443-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00111-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- "Ūrus ir ko"
- Trečiasis asmuo
- "Palemono keramika", Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, "Munava", "Euromobilis", Aplinkos apsaugos departamentras prie Aplinkos ministerijos, "Žalvaris", "Nektonas" bankrutuojanti
- Ieškovas
- "Klaipėdos vanduo", ASAS GROUP, LLC, Skolų bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kreditorius
- "Magnusson ir partneriai"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jūratės Varanauskaitės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivista“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutarties panaikinimo, kuria iš atsakovės priteista administravimo išlaidų suma bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko bankroto byloje, trečiasis asmuo byloje, atsakovės pusėje, I. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Ūrus ir Ko“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 9 d. Bendrovės nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „Admivista“.
2. 2020 m. spalio 8 d. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ūrus“ ir Ko bankroto byloje pateikė prašymą patvirtinti 1 438 929,70 Eur dydžio finansinį reikalavimą atsakovei, kilus klausimų dėl termino reikalavimui pareikšti praleidimo, prašė jį atnaujinti, kadangi reikalavimas reiškiamas pagal naujai gautus duomenis / faktus, tęsiant civilinėje byloje po 2018 m. kovo 30 d. teismo sprendimo priėmimo neužbaigtus darbus.
3. Teismui pateiktame prašyme Departamentas paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu uždraudė UAB „Ūrus” ir Ko laikyti pavojingąsias atliekas atsakovės eksploatuojamoje pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje (duomenys neskelbtini), ir pastatuose, įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dokumentus, įrodančius apie atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams, teismo reikalavimo atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius, įpareigojo ieškovą Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentą savo lėšomis visas atsakovės saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas lėšas išieškant iš UAB „Ūrus” ir Ko. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartyje rezoliucinėje dalyje nurodė, kad UAB „Ūrus“ ir Ko neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę visas atsakovės saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš UAB „Ūrus“ ir Ko“. Bendrovei teismo įpareigojimo sutvarkyti atliekas neįvykdžius, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (nuo 2018 m. liepos 1 d. teisių perėmėjas Departamentas), siekdamas išvengti grėsmių, ekstremalios situacijos, pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, vykdydamas teismo sprendimą organizavo atliekų sutvarkymą ir tokiu būdu patyrė 291 431,41 Eur išlaidų. 2018 m. kovo 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto bylą, priteisė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento naudai iš BUAB „Ūrus“ ir Ko atliekų sutvarkymo ir apsaugos bei kitų išlaidų 291 431,41 Eur sumą, susidariusią už laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovei ir toliau nevykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo, Departamentas 2018–2020 m. laikotarpiu toliau tvarkė pavojingas atliekas bei užtikrino teritorijos apsaugą. Dėl to valstybė, atstovaujama Departamento, patyrė 1 438 929,70 Eur išlaidų, kurias grindė kartu su prašymu teismui pateiktais dokumentais (paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartimis, PVM sąskaitomis faktūromis, Valstybės iždo mokėjimais).
Atsiliepimas
4. BUAB „Ūrus“ ir Ko atsiliepime į Departamento prašymą klausimą dėl Departamento kreditorinio reikalavimo tvirtinimo prašė išskirti į atskirą bylą ir bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol galutinai bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-213-469/2020, įpareigoti Departamentą pateikti pirminius atliekų išvežimo iš veiklavietės dokumentus, t. y. pakrovimo dokumentus, patvirtinančius iš kokių veiklavietės zonų kokios atliekos (kiekis, rūšis, kodas) buvo išvežtos, BUAB „Ūrus“ ir Ko pateiktas ataskaitas už 2014–2015 m. apie veiklavietėje esamus atliekų kiekius, rūšis, kodus, duomenis iš Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) apie išvežtas atliekas, dokumentus, įrodančius atliekų galutinį sutvarkymą, konkrečiai nurodant sutvarkytos atliekos kiekį, pavadinimą, kodą ir galutinio sutvarkymo būdą; įpareigoti buvusią BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorę UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ pateikti teismui paaiškinimą (liudijimą) apie Departamento atsisakymą leisti teismo paskirtam administratoriui disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu ir UAB saugos tarnybos „Argus“ trukdymą bankroto administratorei patekti į veiklavietę.
5. Atsakovė nurodė, kad nėra jokių įrodymų, kad BUAB „Ūrus” ir Ko naudai buvo ar yra teikiamos saugos paslaugos. 2019 m. liepos 4 d. nemokumo administratorei su antstoliu apžiūrint veiklavietę, vaikštant po teritoriją, fotografuojant ir kt., nebuvo jokių saugos tarnybos darbuotojų, per visą laiką neatvyko joks saugos tarnybos ekipažas, nedalyvavo jokie Departamento darbuotojai. Vienintelis atvejis, kai buvo užfiksuotas saugos tarnybos darbas, yra 2017 m. gruodžio mėn. įvykęs incidentas, kai saugos tarnyba neįleido į BUAB „Ūrus” ir Ko veiklavietę atvykusio Vilniaus apygardos teismo paskirtos bankroto administratorės atstovo, bankroto administratoriaus V. Č. bei veiklavietėje atliekas tvarkančios įmonės UAB „Nektonas“ atstovo. Atitinkamai sąskaitos už neteikiamas paslaugas yra išrašomos ir apmokamos paties Departamento iniciatyva ir rizika.
6. Departamento prašyme nurodyta, kad iš veiklavietės išvežta 1 311 130 kg pavojingų atliekų. Tokio atliekų kiekio BUAB „Ūrus” ir Ko veiklavietėje niekada nebuvo ir negalėjo būti išvežta. Detalus veiklavietėje buvusių atliekų kiekis 2016 m. yra fiksuotas atliekų perdavimo metu sutartyse tarp UAB „Ūrus“ ir Ko ir UAB „Nektonas“.
7. Prie Departamento prašymo pridedami dokumentai pagrindžia tik tą aplinkybę, kad iš BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietės buvo išvežamos atliekos. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad atliekos yra sutvarkytos. Todėl iš teismui pateiktų dokumentų nėra aišku, už ką Departamentas išmokėjo lėšas.
8. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e3K-3-213-469/2020 dėl Departamento organizuoto viešojo pirkimo rezultatų, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo ir sustabdė bylos nagrinėjimą. Kol nėra baigtas minėtos bylos nagrinėjimas, nėra galutinai aišku, ar Departamento įvykdytas viešasis pirkimas yra teisėtas, ar pagrįstai pareiškėjas išleido tokias lėšų sumas. Todėl šiuo metu klausimas dėl Departamento kreditorinio reikalavimo tvirtinimo negali būti svarstomas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismui pateiktame dublike Departamentas papildomai nurodė, kad į bylą pateikti duomenys (PVM sąskaitos faktūros bei kiti pagrindžiantys įrodymai) apie suteiktas saugojimo paslaugas, patvirtina, kad saugojimo paslaugos teikiamos pilna apimti. Tai, kad pati nemokumo administratorė neinformavusi Departamento atvyko į saugomą BUAB „Ūrus“ ir Ko teritoriją, nereiškia, kad saugos paslaugų sutartis yra nevykdoma.
10. Nemokumo administratorė nėra susipažinusi su administruojamos įmonės dokumentais, nustatytais atliekų kiekiais, atliktų tyrimų rezultatais bei kitais byloje esančiais duomenimis ir tik bendro pobūdžio teiginiais neigia atliekų kiekį. Tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais, nemokumo administratorė tik nepagrįstai kvestionuoja įvykusį faktą, kad atlikus viešuosius pirkimus, jo laimėtoja UAB „Žalvaris“ tvarkė pavojingas atliekas, esančias BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietėje. Tiek 2019 m. spalio 7 d. Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. VP2-27, sudaryta tarp Departamento ir UAB „Žalvaris“, dėl pavojingų atliekų sutvarkymo paslaugos suteikimo, tiek nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. Paslaugų perdavimo–priėmimo aktai, tiek minėtos PVM sąskaitos faktūros nėra nuginčyti ar panaikinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo jais abejoti ir nesiremti.
11. Galutinis atliekų sutvarkymas yra tuomet, kai galutinis atliekų tvarkytojas pateikia dokumentus apie atliekų sutvarkymą. Šie duomenys apie galutinį atliekų sutvarkymą taip pat atsispindi GPAIS sistemoje, kurioje yra suvedami atliekų perdavimo ir sutvarkymo kiekiai bei dokumentai.
12. Lietuvos Aukščiausiajame teisme nagrinėjama byla Nr. e-3K-3-213-469/2020 niekaip nėra susijusi su nemokumo administratoriumi bei jo vykdoma veikla, taip pat ši byla nėra šios bankroto bylos dalykas. Nemokumo administratorė nepagrįstai kelia abejones Departamento atliekamais veiksmais, pati jokių aktyvių veiksmų nesiimdama ir nevykdydama pareigų. Toks jos elgesys neatitinka nemokumo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų nemokumo administratoriui, jos pareigų nevykdymas yra žalingas Departamento atžvilgiu bei kitų kreditorių atžvilgiu. Todėl šiuo atveju visiškai nepagrįstas nemokumo administratorės prašymas – klausimą dėl Departamento kreditorinio reikalavimo tvirtinimo išskirti į atskirą bylą ir bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol galutinai bus išnagrinėta minėta civilinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Šalies argumentai
13. Nemokumo administratorės prašomi pateikti dokumentai už 2014–2015 m. nesusiję su dabartiniu Departamento prašymu, nes dabar prašoma atlyginti Departamento patirtas išlaidas už pavojingų atliekų sutvarkymą, vykdytą 2018–2020 m. Reikalavimas įpareigoti buvusią bankroto administratorę pateikti teismui paaiškinimą iš esmės yra nelogiškas ir nesuprantamas, nes iš pateikto prašymo net nėra aišku, ko nori paprašyti bankroto administratorė.
Atsiliepimas
14. Teismui pateiktame triplike BUAB „Ūrus“ ir Ko, laikydamasi atsiliepime į prašymą pareikštos pozicijos, papildomai nurodė, kad saugos paslaugų teikimas veiklavietėje yra tik imituojamas – visos kameros yra užklijuotos, neveikia jokia teritorijos perimetro apsauga, nėra jokių saugos darbuotojų ar sargų, bet kas gali į teritoriją įvažiuoti, netrukdomai iškrauti atliekas ir išvažiuoti. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. liepos 4 d. antstolio M. D. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei nuotraukos. Departamento pateiktuose UAB „Žalvaris“ atliekų sutvarkymo aktuose nurodoma, kad sutvarkytos pavojingos atliekos, kodas 16.10.01., tačiau BUAB „Ūrus” ir Ko nerinko ir neturėjo tokių atliekų, ką patvirtina bendrovės su UAB „Nektonas” 2016 m. sudaryta sutartis, pagal kurią visas atliekas su detalizacija perėmė tvarkymui UAB „Nektonas“. Perdavimo detalizacijose matyti, kad nėra perduota tvarkymui jokių atliekų su kodu 16 10 01.
Žemesnės instancijos teismas
15. Bendrovės kreditorė I. Š. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose Departamento prašymo prašė netenkinti bei nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. Apsaugos paslaugų sutarties Nr. EAP-VS-0225/DP-25 sudarymui tarp Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Argus“ nebuvo gautas nei BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorės, nei kreditorių sutikimas, todėl šias išlaidas Departamentas patyrė savo iniciatyva bei rizika. UAB „Argus“ nėra perdavusi jokių paslaugų atlikimo BUAB „Ūrus“ ir Ko. Vadovaujantis UAB „Argus“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis paslaugų gavėjas yra ne bendrovė, o Departamentas, todėl BUAB „Ūrus“ ir Ko neatsiranda prievolės prisiimti Departamento įsipareigojimus. Departamentas savo iniciatyva patyrė nepagrįstas 11 825,46 Eur išlaidas dėl teritorijos apsaugos, jeigu šios paslaugos apskritai buvo teikiamos. Esant nepagrįstoms išlaidoms jų reikalauti kreditorinio reikalavimo forma iš BUAB „Ūrus“ ir Ko nėra jokio teisinio pagrindo.
16. Departamentas į bylą nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad UAB „Žalvaris“ kartu su UAB „Toksika“ sutvarkė 1 311 130 kg pavojingų atliekų. Priešingai, nurodoma „perėmė (sutvarkė)“, o tai reiškia, jog galimai atliekos tik „perimtos“, bet ne „sutvarkytos“. Atliekos yra BUAB „Ūrus” ir Ko turtas, kuriuo gali disponuoti tik bankroto administratorė (kreditoriai). Nei administratorė, nei kreditoriai nėra priėmę jokių sprendimų dėl atliekų realizavimo ar sutvarkymo, todėl Departamento veikimas be BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorės ar kreditorių žinios perimant (sutvarkant) bendrovės turtą laikytinas žalos darymu bendrovei bei jos kreditoriams. Be to, dėl UAB „Žalvaris“ sumokėtos 1 427 104,24 Eur sumos pagrįstumo šiuo metu vykta teisminis ginčas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-469/2020, todėl jos dydis laikytinas nepagrįstu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
17. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi Departamento reikalavimus tenkino iš dalies – priteisė Departamento naudai iš BUAB „Ūrus“ ir Ko 1 438 929,70 Eur administravimo išlaidų.
18. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento teisių ir pareigų perėmėjas nuo 2018 m. liepos 1 d.) teisė atlikti veiksmus, susijusius su pavojingų atliekų perdavimu pavojingų atliekų tvarkytojams, įskaitant teisę šiuos veiksmus atlikti BUAB „Ūrus“ ir Ko sąskaita, kildinama iš įsiteisėjusių teismų sprendimų, nutarčių. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4980-734/2015 leidus Departamentui visas atsakovės (duomenys neskelbtini) saugomas pavojingas atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš UAB „Ūrus“ ir Ko, Departamentui atsirado teisinis pagrindas tvarkyti BUAB „Ūrus“ ir Ko paliktas netvarkomas pavojingas atliekas. Reikalavimas 1 427 104,24 Eur sumai už atliekų tvarkymą yra pagrįstas 2019 m. spalio 7 d. tarp Departamento ir UAB „Žalvaris“, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Toksika“, sudaryta Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartimi dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų, 2019 m. lapkričio 22 d.–2020 m. gegužės 29 d. laikotarpiu pasirašytais 10 Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų perdavimo–priėmimo aktais dėl 1 311 130 kg pavojingų atliekų sutvarkymo, taip pat 2019 m. lapkričio 22 d.–2020 m. gegužės 29 d. laikotarpiu UAB „Žalvaris“ išrašytomis Departamentui PVM sąskaitomis faktūromis bendrai 1 427 104,24 Eur sumai už pavojingų atliekų sutvarkymą bei Valstybės iždo mokėjimais pagal mokėjimo paraiškų duomenis apie nurodytos sumos sumokėjimą. Aplinkybės, kad 2016 m. gegužės 25 d. tarp UAB „Nektonas“ ir Ko ir UAB „Ūrus“ ir Ko sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje ir jos prieduose nurodyti kitokie atliekų kiekiai, rūšys, ar kad byloje nėra duomenų iš GPAIS apie atliekų sunaikinimą ir utilizavimą, nepaneigia 2019 m. spalio 7 d. Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 2019 m. lapkričio 22 d.–2020 m. gegužės 29 d. laikotarpiu pasirašytų atliktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. spalio 7 d. Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, atliktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktai ir PVM sąskaitos faktūros nėra nuginčyti ar panaikinti nustatyta tvarka, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi.
19. Teismas taip pat konstatavo, kad Departamento teisė saugoti BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklos teritoriją yra kildinama iš Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. kovo 3 d. privalomojo nurodymo, kuriuo BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorė buvo įpareigota iki atliekų tvarkytojams bus perduotos visos atliekos, esančios BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietėje (duomenys neskelbtini), imtis priemonių ir užtikrinti, kad būtų apšienauta BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorija, mineralizuota žemės juosta ties pietine sklypo riba ir užtikrinta teritorijos apsauga nuo pašalinių asmenų patekimo į ją. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-384-320/2017 atmetė skundą dėl 2017 m. kovo 3 d. privalomojo nurodymo panaikinimo. Departamento teisė saugoti BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietės teritoriją taip pat kildinama iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8179-141/2017, kuriuo teismas įpareigojo BUAB „Ūrus“ ir Ko imtis priemonių ir užtikrinti, kad iš įmonės pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės teritorijos, patalpų, požeminių talpų (duomenys neskelbtini), visos šiuo metu esančios sukauptos atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę jas tvarkyti. Iki kol atliekų tvarkytojams bus perduotos visos atliekos, užtikrinti aikštelės apsaugą nuo pašalinių asmenų patekimo į ją. Vykdant atliekų perdavimo darbus, užtikrinti, kad neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ar aplinkai. Išvežus atliekas išvalyti, sutvarkyti, nukenksminti buvusias pavojingų atliekų laikymo vietas (užterštą dirvožemį ir gruntą) bei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
20. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorijos apsauga ir atliekų tvarkymas nėra ir nebuvo vykdomas bankroto administratorės iniciatyva. Reikalavimas 11 825,46 Eur sumai už BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorijos apsaugą grindžiamas 2017 m. rugpjūčio 7 d. tarp Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Argus“ sudaryta Apsaugos paslaugų sutartimi dėl BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorijos, kurioje laikomos atliekos, apsaugos paslaugų suteikimo, stebimo objekto apsaugos nepertraukiamo vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo, sistemos aprūpinimo reikiamais energetiniais ištekliais, objekto stebėjimo, gavus pavojaus signalą reagavimo ekipažo išsiuntimo į objektą, 2018 m. sausio mėn.–2020 m. rugpjūčio mėn. UAB saugos tarnybos „Argus“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis bendrai 11 825,46 Eur sumai už 2018–2020 rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas ir Valstybės iždo mokėjimų paraiškų duomenimis apie 11 825,46 Eur sumos apmokėjimą 2018 m. kovo mėn.–2020 m. rugsėjo mėn. Teismas kritiškai vertino bankroto administratorės pateiktas fotolenteles ir 2019 m. liepos 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nes juose nėra duomenų, paneigiančių apsaugos paslaugų sutarties pagrindu teikimą 2018–2020 rugpjūčio mėn. laikotarpiu. Tai, kokios yra vaizdo stebėjimo kameros teritorijoje, ar yra teritorijoje apsaugos darbuotojai, ar jie buvo atvykę, kai teritorijoje buvo bankroto administratorius su antstoliu, teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, nes tai nepaneigia 2017 m. rugpjūčio 7 d. Apsaugos paslaugų sutarties pagrindu 2018–2020 rugpjūčio mėn. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas apsaugos paslaugas. Teismas pažymėjo, kad apsaugos sutartis ir jos pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros nėra nuginčytos ar panaikintos nustatyta tvarka, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jomis abejoti ir remiasi.
21. Teismas konstatavo, kad bendras 1 438 929,70 Eur BUAB „Ūrus“ ir Ko įsiskolinimas už atliekų tvarkymo ir apsaugos paslaugas atsirado po bankroto bylos iškėlimo ir tiesiogiai yra susijęs su bankroto procedūrų vykdymu dėl atliekų tvarkymo ir veiklavietės teritorijos apsaugos, kadangi bankroto administratorė nevykdė prievolių tvarkyti atliekas ir saugoti teritoriją. Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir teisėtos, kadangi išlaidos buvo patirtos iš esmės įmonės administratorei nevykdant įsiteisėjusių teismų sprendimų, nutarčių ir aplinkos apsaugos institucijų privalomųjų nurodymų dėl to, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko neturi sukauptų tam reikalingų lėšų. Išlaidos atsirado po 2018 m. kovo 30 d. nutarties šioje byloje priėmimo, t. y. už vėliau suteiktas paslaugas, kurių atlyginimas už ankstesnį laikotarpį nebuvo priteistas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi. Aplinkybė, kad įmonės bankroto administratorė po bankroto bylos iškėlimo ilgą laiką įstatymų nustatyta tvarka nesprendė atliekų apsaugos ir tvarkymo klausimų, nepanaikina prievolės sumokėti Departamentui 1 438 929,70 Eur skolą, atsiradusią po bankroto bylos iškėlimo, už veiklavietės apsaugą ir atliekų tvarkymą. Nurodytų išlaidų nebuvo galima išvengti, turint nesutvarkytas atliekas, todėl šias išlaidas teismas priskyrė būtinoms administravimo išlaidoms. BUAB „Ūrus“ ir Ko, atstovaujama profesionalios bankroto administratorės, po bankroto bylos iškėlimo atsiradusias prievoles turi vykdyti iš lėšų, skirtų administravimo išlaidoms. Todėl atsižvelgdamas į prioritetinį administravimo išlaidų atlyginimo principą teismas sprendė esant teisinį pagrindą tenkinti Departamento reikalavimą iš dalies, t. y. įtraukiant 1 438 929,70 Eur išlaidas į administravimo išlaidas, o ne į bendrą kreditorių sąrašą, nes šios išlaidos susidarė po bankroto bylos iškėlimo.
22. Teismas netenkino BUAB „Ūrus“ ir Ko prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra Departamento veiklos tyrimas ir byloje pakako duomenų, patvirtinančių priteistinų išlaidų dydį ir pagrįstumą.
23. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-469/2020 yra sprendžiamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla kvalifikavimą ir atitikties jiems vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Nurodytoje byloje ieškovė UAB „Sanresa“ ieškiniu prašė panaikinti Departamento 2019 m. gegužės 21 d. rašte Nr. (4)-AD5-9013 užfiksuotą sprendimą dėl UAB „Sanresa“ pasiūlymo atmetimo, panaikinti 2019 m. gegužės 21 d. rašte Nr. (4)-AD5-9014 užfiksuotą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjant nurodytą bylą, 2019 m. spalio 7 d. tarp Departamento ir UAB „Žalvaris“, veikiančios jungtinės sutarties pagrindu kartu su UAB „Toksika“, buvo sudaryta paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis dėl pavojingų atliekų, kurias nesutvarkytas paliko BUAB „Ūrus“ ir Ko, sutvarkymo. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. spalio 7 d. sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo procese, kurio sprendimus skundžia UAB „Sanresa“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-469/2020 nėra sprendžiamas UAB „Žalvaris“ jau suteiktų atliekų tvarkymo paslaugų BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietėje išlaidų klausimas, t. y. kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir išnagrinėjimo rezultatas neturi prejudicinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl Departamento patirtų būtinų išlaidų už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas. Todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti buvusią BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorę UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pateikti teismui paaiškinimą (liudijimą) apie Departamento atsisakymą leisti teismo paskirtam administratoriui disponuoti bankrutuojančios įmonės turtu ir UAB saugos tarnybos „Argus“ trukdymą bankroto administratorei patekti į veiklavietę, nes bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su buvusio administratoriaus veiksmais bankroto procese.
24. Teismas taip pat atmetė bankroto administratorės prašymą išskirti Departamento prašymo nagrinėjimą į atskirą bylą ir bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-213-469/2020 išnagrinėjimo, kadangi Departamento patirtų išlaidų atlyginimo klausimas yra susijęs su visu BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto procesu, bet ne su nurodyta kasacine byla dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurių teisėtumo klausimai neturi prejudicinės reikšmės pareigai atlyginti suteiktų atliekų tvarkymo paslaugų BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietėje išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. BŪAB „Ūrus“ ir Ko atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
25.1. Sutikti galima tik su vieninteliu teismo argumentu, t. y., kad Departamentas turi teisę organizuoti pavojingų atliekų tvarkymą. BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto byloje nagrinėjamas Departamento pareikštas reikalavimas dėl lėšų priteisimo, todėl šis pareikštas reikalavimas turi būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta ginčo teisenos tvarka, suteikiant teisę bylos šalims dalyvauti procese ir realizuoti savo teises. BUAB „Ūrus“ ir Ko nesutikimas su Departamento pateiktomis sąskaitomis faktūromis bei pateiktais aktais yra tolygus šių sąskaitų ir akų ginčijimui, todėl bylos nagrinėjimo dalykas privalėjo būti Departamento pateiktų sąskaitų pagrįstumas, kadangi sąskaitos galėjo būti išrašomos tik po pilno sutarties sąlygų įvykdymo (tik po to, kai bus galutinai sutvarkytos atliekos). Kadangi Departamentas tvarko BŪAB „Ūrus“ ir Ko priklausančias atliekas (turtą), o atliekų tvarkymas yra atskira teisės aktais reglamentuojama veikla, šioje srityje svarbu įsitikinti ne tik paslaugų apimčių ir kokybės atlikimu, bet ir atitikimu teisės aktų reikalavimams, tinkama išvežtų atliekų (turto) apskaita ir pan. Teismas šiuo atveju Departamento pateiktus dokumentus vertino su išankstiniu nusistatymu, traktuodamas, kad dėl jų nėra ginčo, nors byloje yra vienareikšmiški įrodymai, kad Departamento pateikti dokumentai yra nepakankami ir ginčijami.
25.2. Byloje nėra jokių duomenų ar dokumentų, patvirtinančių perduotų atliekų galutinį sutvarkymą. Departamentas savo raštuose net keletą kartų nurodė, kad duomenys, patvirtinantys galutinį atliekų sutvarkymą, yra GPAIS sistemoje, tačiau į bylą nepateikė nei GPAIS, nei kitokių tai patvirtinančių duomenų. Teismas apribojo atsakovės galimybes atskirsti į pareikštą reikalavimą ir neleido išreikalauti duomenų apie galutinį atliekų sutvarkymą GPAIS. Nemokumo administratorei neturint šių duomenų buvo atimta teisė disponuoti administruojamos įmonės turto duomenimis, kas iš esmės prieštarauja įstatymo deleguotoms nemokumo administratoriui nuostatoms.
25.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-213-469/2020 nagrinėjimo dalykas ir išnagrinėjimo rezultatas yra tiesiogiai susijęs su Departamento pareikštu reikalavimu, kadangi minimoje kasacinėje byloje yra nagrinėjamas Departamento įvykdyto viešojo pirkimo teisėtumo klausimas.
Atsiliepimas
26. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime pateikiami atsikirtimai:
26.1. Skundžiama nutartis detaliai motyvuota dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų ir Departamentas su teismo motyvais sutinka.
26.2. GPAIS – tai atliekų tvarkytojo vienašališkai pildomas žurnalas, todėl įrodinėjimo prasme nėra patikimesnis įrodymas už pateiktus į bylą dokumentus, kuriais rėmėsi teismas.
26.3. Net jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-469/2020 pripažintų Departamentą padarius pažeidimus dėl kvalifikacinių tiekėjų reikalavimų netinkamo vertinimo, atliekų sutvarkymo pagal šį viešąjį pirkimą išlaidų faktas ir dydis nepasikeistų.
27. Trečiasis asmuo I. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais atsakovės atskirajame skunde pateiktais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
29. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria priteista administravimo išlaidų suma, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
30. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto BUAB „Ūrus“ ir Ko atskirojo skundo turinio aišku, kad apeliantė neginčija Departamento teisės vykdyti pavojingų atliekų tvarkymą bei teritorijos apsaugą atsakovės atliekų tvarkymo aikštelėje (duomenys neskelbtini), ir pastatuose. Ši Departamento teisė, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamoje nutartyje, kilo įsiteisėjusių teismų sprendimų bei nutarčių (nutarties 18–19 punktai), privalomųjų nurodymų (nutarties 19 punktas) pagrindu. Byloje nėra ginčo, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorijos apsauga ir atliekų tvarkymas nėra ir nebuvo vykdomas bankroto administratorės iniciatyva. Dėl to Departamentas, perėmęs vykdyti bendrovei nustatytus įpareigojimus, patyrė 1 438 929,70 Eur išlaidų, kurias prašė patvirtinti BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto byloje kaip kreditorinį reikalavimą bendrovei. Reikalavimas 1 427 104,24 Eur sumai už atliekų tvarkymą grindžiamas 2019 m. spalio 7 d. tarp Departamento ir UAB „Žalvaris“, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Toksika“, sudaryta Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartimi dėl pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų, 2019 m. lapkričio 22 d.–2020 m. gegužės 29 d. laikotarpiu pasirašytais 10 Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų perdavimo–priėmimo aktais dėl 1 311 130 kg pavojingų atliekų sutvarkymo, taip pat 2019 m. lapkričio 22 d.–2020 m. gegužės 29 d. laikotarpiu UAB „Žalvaris“ išrašytomis Departamentui PVM sąskaitomis faktūromis bendrai 1 427 104,24 Eur sumai už pavojingų atliekų sutvarkymą bei Valstybės iždo mokėjimų pagal mokėjimo paraiškas duomenimis apie nurodytos sumos sumokėjimą. Reikalavimas 11 825,46 Eur sumai už BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorijos apsaugą grindžiamas 2017 m. rugpjūčio 7 d. tarp Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Argus“ sudaryta Apsaugos paslaugų sutartimi dėl BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorijos, kurioje laikomos atliekos, apsaugos paslaugų suteikimo, stebimo objekto apsaugos nepertraukiamo vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo, sistemos aprūpinimo reikiamais energetiniais ištekliais, objekto stebėjimo, gavus pavojaus signalą reagavimo ekipažo išsiuntimo į objektą, 2018 m. sausio mėn.–2020 m. rugpjūčio mėn. saugos tarnybos UAB „Argus“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis bendrai 11 825,46 Eur sumai už 2018–2020 rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas ir Valstybės iždo mokėjimų paraiškų duomenimis apie 11 825,46 Eur sumos apmokėjimą 2018 m. kovo mėn.–2020 m. rugsėjo mėn.
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Tačiau, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-2013). Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis). Taigi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).
33. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
34. Apeliantės įsitikinimu, Departamento pateiktų sąskaitų pagrįstumas abejotinas, nes Departamento nurodomo išvežto 1 311 130 kg pavojingų atliekų kiekio atsakovės veiklavietėje niekada nebuvo, taip pat į bylą pateiktuose atliekų sutvarkymo aktuose nurodomos išvežtos pavojingos atliekos kodu 16 10 01 veiklavietėje nebuvo. Šias aplinkybes apeliantė grindžia 2016 m. gegužės 25 d. tarp UAB „Nektonas“ ir Ko ir UAB „Ūrus“ ir Ko sudarytu Atskiruoju susitarimu dėl Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2016/05/25-1 Atliekų perdavimo tvarkymui priėmimo aktu (toliau – Susitarimas). Tačiau iš pateikto Susitarimo A punkto matyti, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko paslaugų teikėjai perduodamų medžiagų, gamybinių žaliavų, gamybos likučių, atliekų perdavimo apimtys (kiekiai) Susitarime buvo nurodyti, vadovaujantis bendrovės Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo duomenimis, t. y. ne faktiniais veiklavietėje paties paslaugų teikėjo nustatytais atliekų priskyrimo tam tikrai rūšiai bei jų kiekio duomenimis. Be to, pagal Susitarimo B punktą sandorio šalys susitarė, kad paslaugų apimtis (faktinius medžiagų, gamybinių žaliavų, gamybos likučių kiekius, atliekų kiekius) paslaugų teikėjas įsipareigojo inventorizuoti ir tikslinti kiekvieno pakrovimo (vežimo) metu. Tačiau nei byloje, nei kartu su atskiruoju skundu nėra pateikti UAB „Nektonas“ ir Ko faktines atsakovei suteiktų paslaugų apimtis patvirtinantys įrodymai. Priešingai, bylos duomenimis, Panevėžio apygardos administracinis teismas, 2017 m. spalio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-384-320/2017 netenkindamas BUAB „Ūras“ ir Ko skundo dėl Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. kovo 3 d. privalomojo nurodymo panaikinimo (žr. nutarties 19 punktą), konstatavo, kad tarp atsakovės ir UAB „Nektonas“ ir Ko 2015 m. gegužės 25 d. sudaryta Paslaugų suteikimo sutartis nebuvo pradėta vykdyti, t. y. jokių atliekų utilizavimui iš BUAB „Ūras“ ir Ko veiklavietės (duomenys neskelbtini) nebuvo išvežta, bendrovė jokių apmokėjimų nevykdė, UAB „Nektonas“ ir Ko apskaitoje atliekos nebuvo užpajamuotos. Nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus dėl iš atsakovės veiklavietės išvežto tariamai neteisingo pavojingų atliekų kiekio bei jų rūšies. Faktinis iš atsakovės veiklavietės išvežtų pavojingų atliekų kiekis bei jų pobūdis (rūšis) nurodytas Departamento į bylą pateiktose Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų perdavimo–priėmimo aktuose. Jokių kitų argumentų, leidžiančių abejoti šių dokumentų teisingumu, byloje nenurodyta.
35. Apeliantė taip pat akcentuoja aplinkybę, kad byloje nėra jokių duomenų ar dokumentų, patvirtinančių perduotų atliekų galutinį sutvarkymą. Su tokiu atsakovės argumentu sutikti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš byloje esančios 2019 m. spalio 7 d. Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp Departamento (pirkėjo) ir UAB „Žalvaris“, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Toksika“ (tiekėjų), 1.2 punkto matyti, kad šia Sutartimi tiekėjai įsipareigojo suteikti būtent pavojingų atliekų sutvarkymo paslaugas. Ne kartą šios sutarties pagrindu Departamentui buvo teikti būtent Pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų perdavimo–priėmimo aktai. Įrodymų, kad iš atsakovės veiklavietės surinktas ir išvežtas pavojingas atliekas sutvarkė kiti juridiniai / fiziniai asmenys, byloje nėra. Vien ta aplinkybė, kad į bylą nebuvo pateikti duomenys iš Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS), niekaip nepatvirtina, kad perduotos atliekos nebuvo galutinai sutvarkytos. Bylos duomenimis nustatyta, kad visos tiek už pavojingų atliekų tvarkymą, tiek už veiklavietės apsaugą pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos Valstybės iždo mokėjimų pavedimais. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių 18 punktą mokėjimo paraiškos rengiamos pagal apmokėtinų išlaidų pagrindimo dokumentus – tiekėjų sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras, sutartis, darbo užmokesčio, stipendijų, pašalpų ir kitų išmokų žiniaraščius ir kitus mokėjimo dokumentus arba kitus mokėjimo atlikimo pagrindimo dokumentus. Lėšos iš valstybės iždo sąskaitos pervedamos, kai Valstybės iždo departamente yra gaunama asignavimų valdytojo, kitos biudžetinės įstaigos, kito subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta iki galo užpildyta mokėjimo paraiška ir jeigu tvarkant mokėjimo paraišką Valstybės iždo departamente nėra nustatyta jos trūkumų, kad nesilaikyta taisyklėse nustatytos mokėjimo paraiškos rengimo ir teikimo tvarkos arba nėra atsiradusių valstybės biudžeto nevykdymo aplinkybių (31 punktas). Nurodytas reglamentavimas patvirtina, kad tik galutinis ir teisės aktus atitinkantis pavojingų atliekų sutvarkymas, t. y. tik tokį užfiksavus GPAIS, galėjo būti apmokėtas Valstybės iždo mokėjimų pavedimais. Todėl pagrindo abejoti suteiktų paslaugų faktu bei jų atitikimu teisės aktams nėra.
36. Apeliantė taip pat tvirtina, kad Departamento pateiktos sąskaitos už apsaugos paslaugas, suteiktas pagal 2017 m. rugpjūčio 7 d. tarp Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ir UAB „Argus“ sudarytą Apsaugos paslaugų sutartį, yra nepagrįstos, nes šios paslaugos realiai yra neteikiamos. Šiuos savo argumentus atsakovė grindė į bylą pateiktu 2019 m. liepos 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad, atsakovę administruojančios UAB „Admivista“ atstovams apsilankius bendrovės veiklavietėje, nebuvo rasta jokių saugos darbuotojų, neveikė kameros. Tačiau 2020 m. rugpjūčio 25 d. rašte teismui „Dėl informacijos pateikimo“, esančiame bankroto byloje, UAB „Admivista“ nurodė iš esmės priešingą informaciją, t. y., kad „iki viešo pirkimo darbų įvykdymo teismo paskirti administratoriai, o taip pat ir paskutinis administratorius UAB „Admivista“ nebuvo įleisti į veiklavietės teritoriją“. Taigi, nors kartu su atsiliepimu į Departamento prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Admivista“ pateikė 2019 m. liepos 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei fotolenteles, tačiau vėlesniame teismui pateiktame rašte teigia buvusi į veiklavietės teritoriją neįleista. Akcentuotina ir tai, kad aptariamą 2020 m. rugpjūčio 25 d. raštą teismui UAB „Admivista“ pateikė tik po tai, kai BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva 2020 m. liepos 27 d. kreipėsi į administratorę su prašymu pateikti informaciją apie atsakovės bankroto procedūros eigą, nes nuo 2019 m. birželio 5 d. bankroto administratorės pareigas bendrovėje pradėjusi eiti UAB „Admivista“ teismui jokios informacijos neteikė. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančių įrodymų kontekste apeliantės nurodyti argumentai, jog paslaugos pagal Apsaugos paslaugų sutartį realiai nebuvo teikiamos, vertintini nepagrįstais.
37. Įvertinusi apeliantės argumentus dėl poreikio bei pagrindo stabdyti nagrinėjamo klausimo sprendimą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. e3K-3-213-469/2020, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylos sustabdymui pagrindo nėra. Kasacinėje byloje Nr. e3K-3-213-469/2020 yra sprendžiamas klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimų tiekėjams verstis tam tikra veikla kvalifikavimą ir atitikties jiems vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Nurodytoje byloje ieškovė UAB „Sanresa“ ieškiniu prašė panaikinti Departamento 2019 m. gegužės 21 d. rašte Nr. (4)-AD5-9013 užfiksuotą sprendimą dėl UAB „Sanresa“ pasiūlymo atmetimo, panaikinti 2019 m. gegužės 21 d. rašte Nr. (4)-AD5-9014 užfiksuotą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, laimėtojo paskelbimo ir sutarties su laimėtoju sudarymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjant nurodytą bylą, 2019 m. spalio 7 d. tarp Departamento ir UAB „Žalvaris“, veikiančios jungtinės sutarties pagrindu kartu su UAB „Toksika“, buvo sudaryta Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis dėl pavojingų atliekų, kurias nesutvarkytas paliko BUAB „Ūrus“ ir Ko, sutvarkymo. Taigi, nurodytoje byloje nėra sprendžiamas UAB „Žalvaris“ jau suteiktų atliekų tvarkymo paslaugų BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietėje išlaidų klausimas, t. y. kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas ir išnagrinėjimo rezultatas neturi prejudicinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl Departamento patirtų būtinų išlaidų už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas.
38. Teisėjų kolegija, nepritardama aukščiau aptartiems apeliantės atskirojo skundo argumentams, pažymi, kad Departamento patirtų išlaidų pagrįstumas šiuo atveju iš esmės yra įrodytas aptartais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, sutartimis, PVM sąskaitomis faktūromis bei kitais rašytiniais įrodymais. Tokiu atveju, bankroto administratorei ir / ar bendrovės kreditorei I. Š. ginčijant pareiškėjo, atlikusio veiksmus už bankrutuojančią bendrovę, patirtas išlaidas, jų dydį, ir teko pareiga įrodyti, kad atitinkamos išlaidos buvo nepagrįstos, kad Departamento į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami ir patikimi. Tokios pareigos nei bankroto administratorė, nei bendrovės kreditorė I. Š. neįvykdė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei teikiant atskirąjį skundą. UAB „Admivista“ bendrovės nemokumo administratore paskirta 2009 m. birželio 5 d., tačiau duomenų, patvirtinančių, kad ji realiai domėjosi Departamento vykdoma pavojingų atliekų tvarkymo veikla BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietėje, iš esmės nėra. Net ir iš į bylą pateikto 2019 m. liepos 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio matyti, kad faktinės aplinkybės buvo konstatuojamos ne pagal UAB „Admivista“, o pagal UAB „Sanresa“ prašymą, kuri iniciavo ieškinį Departamentui dėl viešojo pirkimo procedūrų teisėtumo. Tik po to, kai buvo pradėtas Departamento prašymo nagrinėjimas, UAB „Admivista“ ėmė kelti klausimą dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo. Tačiau, priešingai atskirajame skunde pateiktiems argumentams, kad atsisakius išreikalauti atitinkamus įrodymus jai buvo užkirstas kelias atskirsti į pareikštą reikalavimą, pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme „Dėl teismo liudijimo išdavimo“ administratorė nurodė, kad neturėdama reikalaujamų duomenų ji neturi galimybės nustatyti likusius nesutvarkytų atliekų kiekius, parengti ataskaitos apie įmonės turto likučius kreditorių susirinkimui ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi, kaip matyti iš nurodyto prašymo turinio, administratorė, prašydama teismo liudijimo išdavimo, deklaravo visiškai kitus tikslus ir neįrodė savo prašymo pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant atitinkamai procesinei situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo ir pagrįstai sprendė, kad byloje esantys duomenys ir juos patvirtinantys įrodymai yra pakankami priimti procesinį sprendimą dėl Departamento pareikšto reikalavimo.
39. Apibendrindama visas byloje nustatytas aplinkybes, pritardama pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui tenkinti pareiškėjo prašymą iš dalies (įtraukiant 1 438 929,70 Eur išlaidas į administravimo išlaidas, o ne į bendrą kreditorių sąrašą, nes jos susidarė po bankroto bylos iškėlimo), teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.