Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3378-929/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-01-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
1-3378-929/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48263-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
E. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3378-929/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48263-2018-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorė Linai Urbonienei,kaltinamajam E. N., jo gynėjai advokatei J. V.,

viešame teisiamajame posėdyje pragreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N., 2018 m. spalio 7 d., apie 04.25 val., Vilniuje, Galvės gatvėje, ties pastatu Nr. 70, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,05 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis E. N., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu prisipažino ir paaiškino kad prieš kelias dienas bendravo su draugu, sekmadienį sutarė susitikti. Iš vakaro pavartojo alkoholio. Alkoholį vartojo dviese, išgėrė apie pusantro litro degtinės. Ryte jautėsi gerai, todėl sėdo už vairo. Važiavo iš Alytaus į Vilnių, kur jį sustabdė policijos pareigūnai. Su nustatytu girtumo laipsniu sutinka. Automobilis „Opel Zafira“ priklauso lizingo bendrovei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK KPV KPR vyriausiuoju patruliu. 2018-10-07 darbo metu apie 04.25 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. M., gavo pranešimą, kad A4 keliu nuo Paluknio kaimo link Vilniaus miesto važiuoja automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja ir vairuotojas yra galimai neblaivus. Minėtą automobilį pamatė važiuojantį Galvės g. Vilniuje (galimai adresas Galvės g. 70). Sustabdžius minėtą automobilį vairuotojas jam pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir buvo nustatyta, kad tai yra E. N. gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus (iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli), todėl buvo nuspręsta patikrinti jo blaivumą. Patikrinus jo blaivumą alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas 1.77 promilės vidutinis girtumas. Vairuotojas prisipažino, kad yra neblaivus ir važiavo iš Alytaus į Vilnių. Apie 04.55 val., E. N. buvo nuvežtas į Vilniaus priklausomybės lygų centą kraujo pridavimui, o vėliau pristatytas į Vilniaus apskr. VPK 2-ąjį PK. Automobilis Opel v/n (duomenys neskelbtini) paliktas automobilių stovėjimo aikštelėje adresu, Tiškevičiaus g. 24, Vilniuje (b. l. 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. spalio 8 d. specialisto išvadoje Nr. T-A-9971/2018(01) konstatuota, kad E. N. kraujyje, paimtame 2018 m. spalio 7 d., 04.59, nustatyta mažiausia koncentracija 2,05 promilių etilo alkoholio (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

E. N. padaryta nusikalstama veika taip pat įrodyta Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu (b. l. 7) ir alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ duomenimis dėl E. N. blaivumo patikrinimo (b. l. 32).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio "Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra (duomenys neskelbtini), o Valdytojas E. N.(b.l. 8).

VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis automobilio „Opel Zafira Tourer 2.0 CDTI Edition“, vidutinė kaina Lietuvoje yra 10160 eurų su PVM (b.l. 9).

Dėl E. N. veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 str. 7 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad E. N. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018-10-07 vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be E. N. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais: liudytojo A. S. parodymais, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma daro išvadą, kad kaltinamojo E. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d.

Bausmės skyrimas

E. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę E. N. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – E. N. dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 str., bus pasiekta E. N. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281 str. 7 d. sankcijoje numatytą baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies minimumui.

Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir E. N. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytinas E. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2017 m. spalio 7 d. nuo 04.35 val. iki 15.29 val. (viena para), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 str. 3 d., uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. E. N. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,05 prom. neblaivumas. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, E. N. skirtina BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir, atsižvelgiant į tai, kad jis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio bei neturint teisės vairuoti, nustatytinas dviejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas (BK 68 str. 2 d. numatytas vidurkis). Baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiantį tai, E. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2018-10-07, t. y. nuo karomosios priemonės – dokumento (E. N. vairuotojo pažymėjimo) paėmimo dienos (b. l. 29).

Dėl turto konfiskavimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. BK 72 str. nustatyta, kad turi būti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad kelių transporto priemonė yra BK 281 str. 7 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti konfiskuotino požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-34-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-51-699/2018). Taigi automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. N., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vadovaujantis BK 72 str. įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tokiais atvejais turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-80-511/2018. 2K-133-719/2018). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tai, jog asmeniui už BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo padarymą yra skiriama bauda, negali lemti teismų išvados, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas, net jeigu konfiskuotino turto vertė kelis kartus viršija paskirtos baudos dydį, savaime tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone. Tokiais atvejais turto konfiskavimo skyrimas nereiškia dvigubo nubaudimo ir nedubliuoja asmeniui paskirtos bausmės – baudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-133-719/2018).

Nagrinėjamoje byloje vertinant turto konfiskavimo taikymo proporcingumą pažymėtina, kad E. N. už BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytas artimams minimaliam. Nusikaltimo padarymo aplinkybės taip pat neleidžia daryti išvados, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas būtų neteisingas. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, fizinis asmuo pranešė policijai, kad E. N. vairuojamas automobilis Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja, vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 6). Būdamas tokios būklės E. N. nuvažiavo didelį atstumą – iš Alytaus į Vilnių. Akivaizdu, kad toks kaltinamojo vairavimas kėlė rimtą pavojų eismo saugumui. Kaltinamajam nustatytas neblaivumas - 2,05 prom. gerokai viršijo vidutinio neblaivumo ribą (1,5 prom.). Be to, iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 36-37) matyti, kad E. N. praeityje baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – 2014 m. spalio 6 d. jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, taip pat 2015 m. sausio 23 d. vėl vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Kaltinamasis baustas ir už kitus administracinius nusižengimus. Todėl šiame kontekste nustatytos aplinkybės, kad E. N. yra neteistas, dirbantis, gauna nedideles pajamas (b. l. 42), darbovietės apibūdinamas išimtinai teigiamai (b. l. 43), vedęs, turi mažametę dukrą, automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienintelis šeimos automobilis, kuriuo jis kartu su žmona kasdien vyksta į darbą užmiestyje ir veža dukrą į vaikų darželį, negali būti pripažįstamos išimtinėmis, leidžiančiomis netaikyti turto konfiskavimo. Tai, kad paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę nukentės ne tik E. N. asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, bus apsunkintas jo darbinių funkcijų vykdymas, vertintina kaip paties kaltinamojo neatsakingumas vairuojant transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, keliančius didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, lemiantiems eismo įvykius, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, daugeliu atvejų būtų neįmanomas ir neužtikrintų prevencinio šios baudžiamojo poveikio priemonės pobūdžio (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-481-1020/2017; Nr. 1A-411-468/2018).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini), o jos valdytojas – E. N. (b. l. 8). BK 72 str. 4 d. 1 p. nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 str. 5 d. įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Tačiau pažymėtina, kad teismų praktika, taikant turto konfiskavimą tais atvejais, kai asmuo padaro BK 281 str. 7 d. numatytą nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį, kurį įsigijo lizingo (išperkamosios nuomos) būdu vis dar yra besiformuojanti. Iš teismų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad vieningą teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl lizingo bendrovei priklausančio automobilio konfiskavimo pasisakė nutartyse priimtose administracinių teisės pažeidimų bylose (pvz., Nr. 2AT-62-696/2015). Tuo tarpu BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo kontekste tiesiogiai šis klausimas kasaciniame teisme dar nebuvo nagrinėtas. Įvertinus teismų sprendimus apeliacine tvarka nagrinėtose šios kategorijos bylose, nustatyta, kad vienais atvejais, vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš kaltinamojo konfiskuojama automobilio vertė motyvuojant tuo, kad lizingo bendrovė nežinojo, jog turtas bus naudojamas neteisėtais tikslais (pvz., Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-666-317/2017). Kitais atvejais vertinama, kad lizingo bendrovei priklausančio automobilio konfiskavimas už BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo padarymą yra teisinga ir proporcinga priemonė, kuria neužkertamas kelias bendrovei įstatymų nustatyta tvarka iš kaltinamojo susigrąžinti patiriamus nuostolius (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-406-935/2018).

Nors ši byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, tačiau tiek prokurorė, tiek kaltinamasis E. N. teismo posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) apie bylos nagrinėjimą teisme buvo pranešta. Teismas, svarstydamas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimą atsižvelgia į lizingo (išperkamosios nuomos) teisinių santykių specifiką. Tokios rūšies sutartis paprastai sudaroma tikslu finansuoti transporto priemonės įsigijimą. Lizingo sutarties atveju viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.567 str. 1 d.). Nors sudarius lizingo sutartį transporto priemonės savininku yra lizingo bendrovė, tačiau faktiniu jos valdytoju tampa lizingo sutartį sudaręs asmuo (nagrinėjamu atveju – kaltinamasis E. N.). Todėl transporto priemonės perdavimas lizingo gavėjui lizingo sutarties pagrindu, teismo vertinimu, skiriasi nuo kitų atvejų, kai automobilį jo savininkas perduoda kitam asmeniui laikinai pasinaudoti.

Lizingo sutarties sudarymas ir jos pagrindu atsirandantys santykiai yra sutartiniai santykiai, kurie pasižymi atitinkama laisva valia prisiimama rizika. Byloje nėra faktinių duomenų, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) žinojo ir turėjo žinoti, jog jai priklausantį automobilį E. N. panaudos šiai konkrečiai nusikalstamai veikai daryti. Iš byloje esančios Finansinio lizingo sutarties, pasirašytos su kaltinamuoju, matyti, kad joje įtvirtintas draudimas lizingo gavėjui naudoti automobilį neteisėtai veiklai (6.2.7. p). Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. N., 2017-08-11 sudarydamas lizingo sutartį (duomenys neskelbtini) jau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, taip ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl lizingo bendrovė, sudarydama sutartį su tokiu asmeniu, prisiėmė ir tam tikrą riziką. Teismų praktikoje pažymėta, kad automobilio konfiskavimas prilygsta faktiniam jo žuvimui, tuo pačiu asmuo, kuris negali susigrąžinti turto natūra, gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti padarytą žalą (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-406-935/2018). Pagal šią sampratą (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos padarymo metu buvo automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir jam galiojo daikto atsitiktinio žuvimo rizika.

Įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad šioje byloje automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ne jo vertės konfiskavimas padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir pasiekti prevencinius BK 72 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus.

Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad automobilio konfiskavimas neatleidžia E. N. nuo įsipareigojimų pagal sutartį su (duomenys neskelbtini) vykdymo, tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad konfiskavus automobilį bus pažeisti įmonės finansiniai interesai. Kaltinamasis E. N. yra dirbantis, todėl (duomenys neskelbtini) turi realias galimybes teisės aktuose nustatyta tvarka susigrąžinti patiriamus nuostolius, jeigu tokie būtų.

Kadangi automobilis „Opel Zafira“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas, prokuroro 2018 m. spalio 11 d. nutarimu (b. l. 12) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, pratęstinas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Kaltinamajam E. N. paskirta kardomoji priemonė - dokumento paėmimas (b. l. 29-30), paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas baudžiamojoje byloje, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

E. N., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. N. skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į paskirtą baudą įskaityti E. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 dieną), tai prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad E. N. nubaustas 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., E. N. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str., konfiskuoti automobilį „Opel Zafira“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Prokuroro 2018 m. spalio 11 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Opel Zafira“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti E. N., kad:

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė