Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams;

- pagal BK 243 straipsnį areštu trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams ir dešimčiai dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė buvo konfiskuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausantis automobilis Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. C. nuteistas už tai, kad jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą trejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2017 m. gruodžio 8 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais A. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. C. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Iš A. C. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, tačiau mano, jog jam nepagrįstai už nusikaltimo padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, nebuvo svarstoma galimybė atidėti subendrintos bausmės vykdymą, taip pat nepagrįstai konfiskuotas nei jam, nei jo sugyventinei nepriklausantis turtas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje užfiksuotus duomenis bei proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, jog A. C. bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirtosios bausmės yra teisingos ir nelaikytinos aiškiai per griežtomis, jos buvo tinkamai subendrintos tarpusavyje bei su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

13. Pirmosios instancijos teismas A. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimas veikas bei dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant nuteistajam bausmes. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti subendrintą bausmę vienu trečdaliu.

14. Skundžiamu nuosprendžiu A. C. yra nuteistas už vieno baudžiamojo nusižengimo (BK 12 straipsnis) ir nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymą, abi nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą yra nuteistas A. C. buvo padarytos praėjus tik šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams po to, kai buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. C. buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą ir jam buvo paskirta arešto bausmė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad A. C. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje (veika padaryta 2017 m. lapkričio 7 d.). Be to, A. C. yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio pažeidimus, taip pat jis du kartus baustas administracine tvarka ir už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Byloje nėra informacijos apie didžiosios dalies nuteistajam paskirtų baudų sumokėjimą (b. l. 34-41, 64-77). Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas A. C. pagrįstai paskyrė atitinkamų normų sankcijose numatytas griežčiausias bausmes, t. y. laisvės atėmimą ir areštą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas nustatė šiek tiek didesnes bausmes nei baudžiamajame įstatyme numatyti šių bausmių vidurkiai.

15. Aplinkybės, kad nuteistasis dirba, su sugyventine augina du vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, jis ruošiasi riboti alkoholio vartojimą, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nėra pagrindas švelninti jam paskirtas bausmes. Čia pažymėtina, jog nei nuteistojo darbinė veikla, nei šeiminė padėtis, nagrinėjamu atveju nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.

16. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir pagrįstai taikė bausmių apėmimo būdą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kadangi BK 64 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodoma, kad teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, privalo šią bausmę subendrinti su anksčiau paskirta ir neatlikta bausme (bausmės bendrinamos visiško bausmių sudėjimo arba dalinio bausmių sudėjimo būdu). Pažymėtina, jog šiuo atveju, skaičiuojant bausmės laiką, privalės būti atsižvelgta į realiai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės laiką.

17. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumas; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog realus laisvės atėmimas asmeniui yra skiriamas tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, kadangi priešingu atveju visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę.

18. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. A. C. yra nuteistas už baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam buvo paskirtas laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija ketverių metų. Šiuo atveju iš esmės kyla klausimas, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, mano, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

19. Akivaizdu, jog A. C., atliekant laisvės atėmimo bausmę, būtų visiškai užtikrinta, kad bausmės atlikimo metu jis nepadarys naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, jis pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Taigi realus bausmės vykdymas padėtų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose numatytus bausmės tikslus. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.

20. Nekyla abejonių, kad A. C. suvokia, kokias neigiamas pasekmes jam pačiam, jo šeimai gali sukelti laisvės atėmimo bausmės vykdymas, šių pasekmių jis nenori, bando ir nori jų išvengti. Vienintelis būdas nuteistajam išvengti laisvės atėmimo bausmės sukeliamų nepageidaujamų pasekmių yra alkoholio vartojimo problemos išsprendimas, elgesio ir požiūrio į pareigas bei jų vykdymą keitimas. Nagrinėjamu atveju A. C. pradėjo spręsti alkoholio vartojimo problemą, t. y. jis pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Teismo įsitikinimu, šis faktas bent jau iš dalies rodo, kad nuteistasis suvokia, ką reikia daryti, jog jo elgesys keistųsi pozityvia linkme, ir imasi realių veiksmų, kurie užtikrintų jo elgesio pokyčius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus šią aplinkybę kartu su tuo, jog nuteistasis dirba, turi šeimą, kuria rūpinasi, bausmės tikslų (ilgalaikių) geriau galima pasiekti paskirtos bausmės vykdymą atidedant ir nustatant nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas. Čia būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam privalės būti panaikintas.

21. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 10 punktuose numatytos pareigos A. C. padės keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punkto nuostatomis, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

22. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai konfiskavo trečiojo asmens, nesusijusio su nusikalstamais veiksmais, turtą. Su tokia apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija skundą nagrinėjantis teismas nesutinka ir konstatuoja, jog automobilis Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas pagrįstai ir teisėtai.

23. Nuosavybės teisė yra prigimtinė asmens teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, jog, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

24. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad automobilis Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką, byloje nekilo. Šiuo atveju iš esmės kyla ginčas dėl to, ar turto savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą darant nusikalstamą veiką, ar savininkas su jam priklausančiu turtu elgėsi rūpestingai, taip, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Čia visų pirma pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota apie pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą bei nuteistojo apeliacinį skundą (buvo išsiųstos šių procesinių sprendimų kopijos), šios įmonės atstovas buvo kviečiamas į apeliacinės instancijos teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjami klausimai, susiję ir su įmonės interesais, tačiau įmonės atstovas į teismo posėdį neatvyko, suinteresuoto asmens pozicijos dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo konfiskuoti automobilį neišviešino bent vienu iš teisės aktuose numatytų būdų. Taigi ši aplinkybė iš dalies rodo, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės nevertina, kad konfiskavus jai priklausantį automobilį, o ne išieškojus iš nuteistojo šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, buvo pažeisti šios įmonės interesai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog automobilio konfiskavimas neatleidžia V. Š. nuo jos įsipareigojimų pagal sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdymo, tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad konfiskavus automobilį buvo pažeisti įmonės finansiniai interesai. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo turto visiškai nepraranda, nes turi galimybę teisės aktuose nustatyta tvarka susigrąžinti patiriamus nuostolius.

25. Iš baudžiamojoje byloje esančios transporto priemonės nuomos sutarties (b. l. 49-50) matyti, jog pagal jos 8.2. punktą automobilio nuomininkas privalo nedelsdamas pranešti nuomotojui, jei trečiasis asmuo areštuoja, laikinai sulaiko ar kitaip apriboja nuomotojo ir nuomininko teises transporto priemonės atžvilgiu. Byloje yra nustatyta, kad A. C. su tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu, kuris buvo išnuomotas V. Š., kuri yra nuteistojo sugyventinė, buvo sustabdytas net tris kartus (visais atvejais vairuojant automobilį buvo padaryti teisės pažeidimai). V. Š. apeliacinės instancijos teismui paaiškino, jog ji informuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie šiuos įvykius. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo apie tai, kad jai priklausantis turtas nėra tinkamai naudojamas, automobilio nuomininkas neužtikrina to, jog automobilis nebūtų naudojamas neteisėtai. Vis tik byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad automobilio savininkas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, kurie užkirstų kelią tam, jog automobilis nebūtų naudojamas priešingai visuomenės interesams. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesielgė pakankamai rūpestingai, t. y. taip, kad kiti asmenys jos turtu negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams, ir esant nustatytoms aplinkybėms galėjo žinoti, kad turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti bei privalėjo imtis būtinų priemonių apsaugoti savo turtą.

26. Iš V. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, bei paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, jog ji neužtikrino, kad jai valdyti perduotas turtas nebūtų panaudotas teisės pažeidimų darymui. V. Š. žinodama, kad A. C. gali ir be jos žinios neteisėtai naudotis automobiliu, laikė automobilio raktelius nuteistajam laisvai prieinamoje vietoje. Pastebėtina, kad iš byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (b. l. 51), jog transporto priemonės atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika pereina nuomininkui (šiuo atveju V. Š.) nuo to momento, kai jis faktiškai pradeda valdyti transporto priemonę ir atliekami kiti sutartyje nurodyti veiksmai. Šiuo atveju būtent V. Š. teko automobilio atsitiktinio žuvimo rizika. Automobilio konfiskavimas šiuo atveju prilygsta faktiniam jo žuvimui, tuo pačiu asmuo, kuris negali susigrąžinti turto natūra, gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti padarytą žalą. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. Š. susiklostę santykiai dar kartą parodo, jog realiai turtas nėra visiškai prarastas ir yra galimybė susigrąžinti patiriamus nuostolius. Tuo pačiu teigtina, jog V. Š. žinojo, kad būtent jai tenka pareiga užtikrinti nuomojamo turto saugumą bei netinkamo šios pareigos vykdymo pasekmės.

27. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, automobilio konfiskavimas šiuo atveju laikytinas proporcinga ir teisinga priemone. Baudžiamojo poveikio priemonės tikslai ir visuomenės saugumas bus pasiekti tik konfiskavus automobilį Opel Vectra, v. n. (duomenys neskelbtini) Aplinkybė, kad V. Š. lanko vairavimo kursus, ketina pati naudotis automobiliu, įvertinus tai, kaip ji rūpinosi nuomojamu automobiliu bei kitas anksčiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindas nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 10 punktais, A. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti alkoholio.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.