Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-01-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-14
Bylos Nr.
1A-70-626/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48263-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas, Jurgita Mačionytė
Nuteistasis
E. N.
Kategorijos
  • 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasByla Nr. 1A-70-626/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48263-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.1.9.8; 2.4.6.4.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,nuteistojo E. N. gynėjai advokatei Agnei Jacunskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-17 nuosprendžio, kuriuo E. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. N. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini)

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. N. nuteistas už tai, kad jis, 2018-10-07, apie 4.25 val., Vilniuje, Galvės gatvėje, ties pastatu Nr. 70, vairavo automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,05 promilės etilo alkoholio). Tokiu būdu E. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis E. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį: paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 metų; panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą ir paskirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apelianto manymu, teismas paskirdamas minėtas baudžiamojo poveikio priemones neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių. Taip pat mano, kad paskyrus jam abi baudžiamojo poveikio priemones buvo pažeistas teisingumo principas.

2.1. Pasak apelianto, teismas nustatė per ilgą teisės vairuoti kalių transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę viso proceso metu pripažino, davė išsamius parodymus, dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, yra teisiamas pirmą kartą, dirbantis, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, todėl jam turėtų būti skirtas mažesnis nei vidutinis šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

2.2. Prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės automobilio konfiskavimo, nes automobilį šeima turi tik vieną ir jis šeimai yra labai būtinas. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis alkoholiu niekada nepiktnaudžiavo, nuo pat įvykio pradžios jautė gėdą prieš artimuosius, dėl šio savo poelgio labai išgyveno, padarė išvadas ir visa tai ateityje daugiau nebepasikartos. Taip pat nurodo, kad savo veiksmais jokios žalos kitiems nepadarė. Yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Turi nuolatinį darbą, kartu su sutuoktine dirba UAB „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, nuo gyvenamosios vietos iki darbovietės atstumas 15 km. Konfiskavus vienintelį turimą automobilį, bus apsunkintas darbinių funkcijų vykdymas, bus sudėtinga nuvežti mažametę dukrą į darželį. Tuo tarpu finansinių galimybių nusipirkti kitą automobilį jis neturi. Todėl automobilio konfiskavimas sukels dideles neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo sutuoktinei, nesusijusiai su nusikalstama veika.

2.3. Pažymi ir tai, kad transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, lizingo bendrovei SIA „Unicredit leasing“ Lietuvos filialui, o jis yra šios transporto priemonės naudotojas. Nurodo, kad transporto priemonės konfiskavimas pažeistų trečiojo asmens teisę į nuosavybę ir, kita vertus, neužtikrintų bausmės paskirties - sulaikyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o taptų iš esmės dar viena bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į automobilio vertę – 10 160 Eur, daug kartų viršija paskirtos bausmės dydį ir jam būtų per sunki finansinė našta. Pažymi, jog šį automobilį yra įsigijęs prieš pusantrų metų už 10 000 Eur, šiandien jo vertė žymiai mažesnė nei VšĮ „Emprekis“ duomenys. Mano, kad jo vertė galėtų būti apie 7 000 Eur (duomenys iš viešų skelbimų internete dėl analogiškų automobilių pardavimo). Taip pat mano, kad atsižvelgiant į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus ir nepadėtų įgyvendinti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Apelianto manymu, automobilio konfiskavimas nėra visais atvejais privalomas, tai paliekama teismo diskrecijai. Pažymi, kad teismų praktikoje automobilio konfiskavimas netaikomas, kai yra išimtinių aplinkybių, o jo nuodytos aplinkybės yra būtent tokios. Todėl prašo jam skirti kitokios rūšies baudžiamojo poveikio priemonę.

2.4. Taip pat pažymi, kad transporto priemonė šiuo atveju negali būti laikoma nei nusikaltimo padarymo priemone, nei įrankiu, ar rezultatu. Nurodo, jog priemone pripažįstama specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas (kai pakeista jo paskirtis ar savybės), o šiuo atveju, transporto priemonė yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o didesnio pavojaus šaltinis, kurį, blaiviems asmenims naudoti įstatymo nėra uždrausta. Nurodo, jog pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymas nėra įmanomas nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas neuždrausta įstatymo, o vairavimą neblaiviam. Transporto priemonė skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės kaip konfiskuotino turto ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme, negali būti konfiskuojama.

2.5. Atkreipia dėmesį, kad įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teise ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

3. Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistojo E. N. gynėja savo ginamojo skundą palaikė, prašė tenkinti abu prašymus. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

4. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nekeliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl E. N. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tik nesutinkama su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu bei baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu. Būtent šiose ribose ir nagrinėjamas skundas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones

5. Apelianto manymu, bausmės tikslams pasiekti pakanka skirti trumpesnį - 1 metų baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones terminą. Pasak apelianto, jis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę viso proceso metu pripažino, davė išsamius parodymus, dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, yra teisiamas pirmą kartą, dirbantis, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, todėl jam turėtų būti skirtas mažesnis nei vidutinis šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis). Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 3 metų (vidurkis 2 metai).

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į kaltininko neblaivumo laipsnį, nustatytą nusikalstamos veikos padarymo metu (2,05 promilės, alkoholio koncentracija kraujyje daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) ir gerokai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės)) ir tai, kad E. N. anksčiau neteistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio bei neturint teisės vairuoti, nustatė vidutinės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taigi, apylinkės teismas aiškiai nurodė, kodėl nustato būtent skundžiamame nuosprendyje nurodytą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu. Apygardos teismas dar kartą akcentuoja, kad apelianto padarytas pažeidimas yra itin šiurkštus, pavojingas, apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis didelis, vairuota nuo Alytaus iki Vilniaus greitkeliu, todėl vien tai, kad apeliantas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę, davė išsamius parodymus, bei tai, kad jis darbe charakterizuojamas teigiamai, kad netekęs šios teisės apeliantas patiria tam tikrus nepatogumus, nesudaro pagrindo švelninti jam nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę iki minimumo. Apygardos teismo nuomone, apelianto pageidaujamas, minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nagrinėjamu atveju neužtikrintų bausmės ir baudžiamojo proceso paskirties, teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir kt. (BPK 1 straipsnio 1 dalis, BK 41 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 5, 9 dalys). Tuo tarpu apelianto kraujyje buvo nustatytos 2,05 promilės alkoholio, tokio pobūdžio teisės pažeidimas padaromas nebe pirmą kartą. Atsižvelgiant į išdėstytą, sprendžiama, kad būtent teismo nustatytas vidutinis baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra teisingas ir padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo

8. Apeliantas mano, kad transporto priemonė šiuo atveju negali būti laikoma nei nusikaltimo padarymo priemone, nei įrankiu, ar rezultatu bei, kad teismas nėra įpareigotas jos skirti.

9. Šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse jau yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, kai sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018). BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

10. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Visa tai rodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo E. N. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

11. Minėta, jog skunde keliami klausimai ir dėl trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimo bei dėl šios baudžiamojo poveikio proporcingumo.

12. Šioje byloje nuteistojo E. N. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotas automobilis nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltininkui, o SIA „Unicredit Leasing“ Lietuvos filialui. Iš pateiktos 2017-08-11 Finansinio lizingo sutarties matyti, kad lengvasis automobilį „Opel Zafira“ apeliantas įsigijo už 10 000 Eur, jam suteikiant 9 000 Eur kreditą 72 mėnesiams (6 metams). Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalį lizingo sutarties pagrindu perkamas turtas lizingo gavėjui nuosavybės teise pereina tik sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą. Taigi, matyti, jog automobilis kaltininkui nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei šiai dienai nuosavybės teise nepriklauso. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį tik kaltininkui priklausantis turtas konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu trečiajam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik nustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytą vieną iš sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

13. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad SIA „Unicredit Leasing“ žinojo ir galėjo žinoti apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti. Apylinkės teismas nurodė, jog lizingo bendrovė sudarydama sutartį su praeityje baustu asmeniu už automobilio vairavimą neblaiviam, prisiėmė tam tikrą riziką. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvavimas versle visada yra susijęs su rizika, tačiau šiuo atveju teigti, kad sandoris su kaltininku yra išsiskiriantis iš kitų tokių pačių sandorių, nėra pagrindo. Iš E. N. baustumo duomenų matyti, jog sudarant Finansinio lizingo sutartį kaltininkas buvo baustas administracine tvarka už vairavimą automobilio neblaiviam prieš tris metus. Šis baustumas E. N. Finansinio lizingo sutarties sudarymo metu jau buvo išnykęs. Finansinio lizingo sutarties sudarymo metu E. N. turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Taigi, nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios bendrovei sudarytų pagrindą įtarti, kad automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, finansinio lizingo sutartyje įtvirtintas draudimas lizingo gavėjui naudoti automobilį neteisėtai veiklai (sutarties 6.2.7. p.). Be to, sutartyje įtvirtinta galimybė lizingo davėjui vienašališkai nutraukti sutartį lizingo gavėjui netinkamai vykdant sutarties 6.2.7. punkto reikalavimus (Sutarties 9.1.7. punktas). Ši nusikalstama veika (po sutarties sudarymo) yra pirmas E. N. itin šiurkštus teisės pažeidimas dėl kurio Lizingo davėja gali imtis atitinkamų priemonių. Tuo tarpu iki šios nusikalstamos veikos padarymo, prielaidų bendrovei imtis sutartyje numatytų priemonių, papildomai užtikrinančių (be 6.2.7. punkto), kad jai priklausantis automobilis nebūtų panaudotas neteisėtai, nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo, leidžiančio konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, todėl nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį naikinama ir ši transporto priemonė grąžinama jos savininkui (lizingo bendrovei).

14. Kita vertus, kaip nurodyta šio nuosprendžio 12 punkte, konfiskuotinam turtui priklausant tretiesiems asmenims, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė iš kaltininko išieškoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

15. Taigi, šioje byloje nuteistojo E. N. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotas automobilis atitinka pirmiau nurodytus konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis), o kadangi jis nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltininkui, o trečiajam asmeniui, kuris apie E. N. atliekamus veiksmus nieko nežinojo, taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos.

16. Kaip pirmiau nurodyta, nusikalstamos veikos priemonės ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra privalomas nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018).

17. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad automobilio „Opel“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM 10 160 Eur (be PVM 8 396 Eur) (b. l. 9). Vertindama, ar proporcinga iš kaltininko išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitus reikšmingus šiam klausimui išspręsti duomenis. E. N. prieš šios nusikalstamos veikos padarymą jau buvo baustas už analogiška teisės pažeidimą, t. y. 2014 metais buvo baustas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio ir neturtint teisės vairuoti kelių transporto priemonių. Taip pat buvo baustas ir už kitus KET pažeidimus. Iš jų šiurkštesni: vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonių (2015-02-04 nutarimas), greičio viršijimas (2017-09-12). Šios nusikalstamos veikos padarymo metu E. N. kraujyje buvo 2,05 promilėms alkoholio, t. y. jo apsvaigimas žymiai viršija vidutinį. E. N. paaiškinimu, jis nežino, kodėl nusprendė vairuoti išgėręs. Jis vairavo nuo namų, esančių Alytuje iki Vilniaus, kur buvo sustabdytas. Taigi, jis vairavo gana ilgą laiko tarpą, važiavo greitkeliu ir tik laimingo atsitiktinumo dėka neįvyko skaudi nelaimė. Svarbu ir tai, kad analogiškas, tik sunkesnis teisės pažeidimas, kai automobilis vairuojamas būnant apsvaigus nuo alkoholio, padarytas tepraėjus 4 metams. Už šį nusikalstamą elgesį E. N. paskirta pati švelniausia bausmės rūšis – bauda, kuri artima minimaliai (1 900 Eur). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju vien bauda, artima minimumui ir teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas vidutiniam laikotarpiui, nėra pakankamos ir vien jos neužtikrintų bausmės bei baudžiamojo proceso paskirties, teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo (BPK 1 straipsnio 1 dalis, BK 41 straipsnis). Išdėstytos aplinkybės rodo, kad būtent kartu su bausme ir baudžiamojo poveikio priemone (teisės vairuoti transporto priemones draudimu) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (šiuo atveju automobilio vertę atitinkančios sumos (skaičiuojant be PVM) – 8 396 Eur konfiskavimas) bus E. N. pakankamai efektyvi ir proporcinga prevencinė priemonė, kurią paskyrus bus pasiekti asmens nubaudimo tikslai ir užtikrinta teisės pažeidimų prevencija. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsniu paskyrė E. N. turto konfiskavimą tik neteisingai nustatė konfiskavimo būdą, šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

18. Tai, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės suvaržė nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams. Skunde nurodomi argumentai, kad E. N. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, charakterizuojamas teigiamai, augina mažametį vaiką, pajamos nėra didelės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, nėra pakankami teigti, jog nagrinėjamu atveju turto konfiskavimas (automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas) ir teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Be to, nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, kurios leistų kaltininkui neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

19. Apeliantas nurodo, jog automobilio rinkos vertė yra mažesnė nei nurodyta VšĮ „Emprekis“. Šis skundo argumentas atmestinas kaip deklaratyvus, nes jis nepagrįstas jokiais duomenimis vien apelianto samprotavimais.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė tik panaikinti automobilio konfiskavimą ir skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tačiau iš dalies patenkinant šį prašymą ir priimant sprendimą ne tik panaikinti automobilio konfiskavimą, bet ir išieškoti iš nuteistojo automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, toks teismo sprendimas, kolegijos nuomone, nepablogins nuteistojo E. N. padėties ir neprieštaraus BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-17 nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl E. N. konfiskuojamo turto ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis iš E. N. konfiskuoti ne trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) o išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 396 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus).

Automobilį „Opel Zafira“ (v. n. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasJurgita MačionytėVitalija NorkūnaitėNuorašas tikras:Teisėja Vitalija Norkūnaitė