- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-15
- Bylos Nr.
- II-941-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01040-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- R. V.
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. V. (R. V.) ir jo atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. (toliau – ir pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Viktoro Dovidaičio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo T. D. (T. D.) 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12999-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyresnysis tyrėjas T. D. 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu nustatė, kad R. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis 2024 m. balandžio 11 d. apie 7.55 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį HYUNDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tempė priekabą BRENDERUP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras transporto priemonių junginio svoris 4 570 kg), neturėdamas teisės vairuoti nurodytą transporto priemonių junginį, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą.
R. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
R. V. atstovas advokatas V. Dovidaitis Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, R. V. neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Skunde nurodyta, kad pareiškėjas pripažįsta administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir gailisi, sutinka su paskirta administracine nuobauda, tačiau nesutinka su administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Jo teigimu, Institucija, įvertinusi padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pareiškėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas svarbias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, galėjo neskirti R. V. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Skunde cituojama ANK 34 straipsnio 6 dalis ir teismų praktika, susijusi su šios normos taikymu administracinių nusižengimų bylose. Cituotoje teismų praktikoje pažymėta, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Teigiama, kad, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos tada, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai.
Pareiškėjo nuomone, Institucija, skirdama administracinio poveikio priemonę, neįvertino kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas administracinis nusižengimas. R. V. buvo sustabdytas policijos pareigūnų patikrinimui ne dėl to, kad jis netinkamai ar chuliganiškai vairavo transporto priemones, ar sudarė avarinę situaciją kelyje. Pareiškėjas nekėlė jokio pavojaus eismo saugumui ar kitiems eismo dalyviams, sustabdytas jis vykdė visus policijos pareigūnų nurodymus, pateikė visus jų prašomus dokumentus, paaiškino dėl kokių priežasčių jis vairavo automobilį ir tempė priekabą. Duodamas paaiškinimus pareigūnams, jis nurodė, kad klaidingai manė turintis teisę vairuoti tokį transporto priemonių junginį (automobilį ir priekabą), nes turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Pažymima, kad R. V. vairuoto automobilio su priekaba bendroji masė pagal registracijos dokumentus labai nedaug, t. y. tik 320 kg, viršijo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą leidžiamą tokio transporto priemonių junginio didžiausiąją masę.
Pareiškėjo nuomone, Institucija, skirdama administracinio poveikio priemonę, taip pat netinkamai įvertino R. V. asmenybę – neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo teistas, jis niekada nebuvo baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio KET pažeidimus. Institucija neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjo darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su teise vairuoti transporto priemones. R. V. turi teisę verstis individualia veikla (automobilių pirkimas – pardavimas ir naudotų transporto priemonių detalių pardavimas; keleivių pavėžėjimo paslaugos). Jis taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininko pareigose – tai pagrindinis jo darbas. Pareiškėjas atsakingas už pakrovimo ir iškrovimo darbus sandėlyje, jų organizavimą, prekių pristatymą. Esminė priežastis dėl kurios R. V. pateikė skundą teismui yra ta, kad išsaugotų savo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Per bandomąjį laikotarpį šioje bendrovėje jis nenuvylė darbdavio, buvo pavyzdingas darbuotojas ir gavo nuolatinį darbą. Pažymima, kad jis gavo darbo pasiūlymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapti įmonės sandėlio vadovu, tačiau tam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Taigi šios teisės netekimas net ir trumpam laikui, reikš, kad pareiškėjas negalės sutikti su gautu darbo pasiūlymu, taip pat, kad jis apskritai praras darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, negalės verstis individualia veikla, neteks pagrindinio pajamų šaltinio, nes negalės dirbti nei vieno iš anksčiau išvardytų darbų. Be to, administracinio poveikio priemonės skyrimas, kaip jau buvo minėta anksčiau, neleis pareiškėjui tęsti individualios veiklos, o dėl šios priežasties, tik padidės jo skola valstybei, kuri iki 2023 m. rugsėjo 15 d. siekė 3 627,76 Eur, ir kurios sumokėjimas, patenkinus pareiškėjo prašymą dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, atidėtas iki 2026 m. lapkričio 15 d. Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pareiškėjas negalės mokėti valstybei nei VSD nei PSD įmokų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad skundžiamu Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimas jam sukels neproporcingai neigiamus padarinius. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju sankcijoje nustatytos administracinio poveikio priemonės taikymas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Įvertinus tai, kad R. V. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai galisi, pažada ateityje nekartoti tokių klaidų ir nepažeidinėti įstatymų reikalavimų, manoma, kad šiuo konkrečiu atveju, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos šios administracinio poveikio priemonės. Priešingai, paskyrus administracinio poveikio priemonę nukentėtų visuomenės interesas, nes pareiškėjui netekus darbo, valstybė negaus pajamų, kurių dalį sudaro ir iš gyventojų bei įmonių gauti mokesčiai.
Atsiliepimas
Institucijos vyriausiasis tyrėjas V. M. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į R. V. atstovo advokato V. Dovidaičio skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir Institucijos vyresniojo tyrėjo T. D. 2024 m. gegužės 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime į skundą cituojamas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017. Nurodoma, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje nustatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo nustatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Teigiama, kad aplinkybė, jog R. V. dirba ir jo darbas yra tiesiogiai susijęs su reikalingumu turėti specialiąją teisę vairuoti kelių transporto priemones, negali būti laikoma pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – arba sumažinti jos terminą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinėn atsakomybėn patrukto asmens darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-313-851/2018). Taigi R. V. nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą sumažinti paskirtą baudą, neskirti administracinio poveikio priemonės ar mažinti jos terminą. Administracinio poveikio priemonė skiriama nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, todėl turi sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
R. V. atstovo advokato V. Dovidaičio skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinį nusižengimą padarė ne tyčia, nepiktybiškai, ne teisingai suskaičiavo bendrą transporto priemonių junginio masę. Paskaičiavo, kad automobilis ir priekaba neviršija 3 500 kg, nes priekaba sveria 550 kg ir automobilis 250 kg, o tempiamas automobilis apie 600 kg. Po to pareigūnai paaiškino, kad reikėjo skaičiuoti pagal maksimalią masę, t. y. priekaba 2 000 kg, o automobilis 400 kg, tokiu atveju jau reikalinga BE kategorija. Jis tempė automobilį priduoti į „metalo laužą“, nes pardavinėja automobilių dalis, tas automobilis jau kurį laiką stovėjo nuošalėje. Teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones turi nuo (duomenys neskelbtini) metų. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, vykdo individualią veiklą (užsiima automobilių pirkimu – pardavimu ir naudotų automobilių dalių pardavimu, taip pat teikia pavėžėjo paslaugas). Visi šie darbai susiję su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, tai jo pajamų šaltinis. Kiekvieną savaitę nuvažiuoja apie 2 000 km, būna, kad per mėnesį nuvažiuoja 10 000 km, važinėja ir po Europą, todėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra labai svarbus. Anksčiau yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (mobiliojo ryšio telefono naudojimą vairuojant ir labai senai už greičio viršijimą), tačiau jis nėra padaręs šiurkščių ir piktybiškų administracinių nusižengimų. Visada vairuoja su ausine, bet vis tiek reikia paimti telefoną į rankas ir atsiliepti arba perskaityti žinutę, taip ir padarė, o pareigūnai tuo metu užfiksavo KET pažeidimą. Paskirtas baudas yra sumokėjęs, o tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Pasižada, kad jo toks elgesys ateityje nepasikartos. Vairavimo mokykloje pradėjo mokintis vairuoti C, CE ir D kategorijų transporto priemones, jau sumokėjo už mokslus, žada išlaikyti minėtas kategorijas ir nedaryti naujų administracinių nusižengimų. Dėl administracinės nuobaudos – 300 Eur baudos – neturi pretenzijų, jeigu reikia, prašo paskirti didesnę baudą, bet prašo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.
R. V. atstovas advokatas V. Dovidaitis teismo posėdžio metu sakydamas baigiamąją kalbą nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios yra nurodytos skunde, todėl nekartojamos.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu pripažino, kad padarė administracinį nusižengimą ir neginčijo jo padarymo aplinkybių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.
Pareiškėjo atstovo skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino proporcingumu.
ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, to paties straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Nagrinėjamu atveju R. V. skundžiamu nutarimu už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.
R. V. atstovo advokato V. Dovidaičio skunde prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti iš pareiškėjo teisės vairuoti transporto priemones arba skirti kiek įmanoma trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei paskirta skundžiamu nutarimu ir nustatyta ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas plačiau pasisako tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti R. V. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą trumpesniam terminui, nei nustatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje minimalus.
Byloje nustatyta, kad R. V. vairavo automobilį, kurio didžiausia leidžiamoji masė yra 2 570 kg (b. l. 44), vilko priekabą, kurios didžiausia leidžiamoji masė yra 2 000 kg (b. l. 46), o bendro junginio svoris – 4 570 kg, neturėdamas teisės vairuoti nurodytą transporto priemonių junginį. Kita vertus, sutinkama su pareiškėjo atstovo skundo argumentu, kad šiuo atveju būtina įvertinti R. V. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. R. V. vairavo transporto priemonių junginį, kurio masė ne itin daug viršijo leistiną jam vairuoti transporto priemonių junginio masę – 4 250 kg, t. y. viršyta 320 kg. Pareiškėjas, būdamas atsakingas kelių eismo dalyvis, turėjo įsitikinti, kad jo vairuojamas transporto priemonių junginys neviršija nustatytos ribos, tačiau, atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, susijusią su ne itin daug viršytu transporto priemonės junginio svoriu, neatmetamas pareiškėjo atstovo argumentas, kad toks viršijimas galėjo būti padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Nors R. V. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, tačiau byloje nėra nustatyta, kad jis apskritai neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių junginį ar apskritai jokios transporto priemonės (akivaizdu, kad asmens, vairuojančio transporto priemonę, kai apskritai neturi tokios teisės (jokios vairavimo kategorijos), elgesys ANK 424 straipsnio 3 prasme yra gerokai pavojingesnis nei šiuo atveju pareiškėjo veiksmai). Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones turi (duomenys neskelbtini) metus (nuo (duomenys neskelbtini) m.), vadinasi pareiškėjas nėra pradedantysis vairuotojas ir turi pakankamą vairavimo stažą, kad būtų gerai susipažinęs su KET, juolab jo darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu. Nors pareiškėjo teigimu, jis skaičiavo, kad transporto priemonių junginio bendras svoris neviršytų 3 500 kg, t. y. skaičiavo pagal mažiausią transporto priemonių leidžiamąją masę, nurodytą dokumentuose, todėl manė, kad nedaro administracinio nusižengimo, tačiau teismas pažymi, kad transporto priemonių junginio bendras svoris yra skaičiuojamas pagal didžiausią transporto priemonių leidžiamąją masę, nurodytą dokumentuose, o ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi, asmens manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinis nusižengimas buvo nustatytas atsitiktinai, byloje nėra duomenų apie tai, kad R. V. vairavimas būtų buvęs pavojingas ir sukėlęs įtarimą kitiems eismo dalyviams ar pareigūnams. Dėl visų minėtų priežasčių sutiktina su skundo argumentu, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, įrodytas šioje byloje, yra mažesnio pavojingumo laipsnio negu rūšinis šio administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis.
Byloje nustatyta R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. V. anksčiau neteistas, nebuvo baustas administracine tvarka už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad pareiškėjas baustas dvylika kartų už nešiurkščių KET pažeidimų padarymą (daugiausia už nustatyto greičio viršijimą, vairavimą ranka naudojantis mobiliojo ryšio priemone, dalyvavimą viešajame eisme transporto priemonės neapdraudus civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu). Pažymėtina, kad šie administraciniai nusižengimai padaryti gana ilgais laiko tarpais, paskirtos baudos yra sumokėtos, šiuo metu turi vos vieną galiojančią administracinę nuobaudą (asmens duomenys, prisegti prie bylos viršelio). Kitos R. V. paskirtos administracinės nuobaudos nebėra galiojančios. Vadinasi, paskutiniu metu pareiškėjas gana atsakingai naudojasi jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Nors R. V. padarė vieną administracinį nusižengimą po nagrinėjamo įvykio, jis vairavo automobilį ranka naudodamasis mobiliojo ryšio priemone, šis administracinis nusižengimas yra kitokio pobūdžio nei šioje byloje, nelaikytinas itin šiurkščiu. Išvardyti R. V. anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai necharakterizuoja pareiškėjo itin teigiamai, tačiau, atsižvelgus į jų šiurkštumą ir dažnumą, galima daryti išvadą, kad R. V. nėra itin piktybinis ar sistemingas KET pažeidėjas. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų vairavęs transporto priemones neturėdamas tokios teisės ar jam būtų skirta administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pasižadėjo daugiau nedaryti administracinių nusižengimų ir nurodė pradėjęs mokytis vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones, kad tokių administracinių nusižengimų padarymas nepasikartotų ateityje. Taigi aptartos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas apibūdinamas kaip asmuo, iš esmės besilaikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio (R. V. nesiekė tyčia ir piktybiškai nesilaikyti nustatytos tvarkos naudotis teise vairuoti transporto priemones).
Svarbu įvertinti ir kitas R. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pareiškėjas šiuo metu dirba sandėlininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat verčiasi individualia veikla (automobilių pirkimas – pardavimas ir naudotų transporto priemonių detalių pardavimas; teikia keleivių pavėžėjimo paslaugas) (b. l. 8). Pažymėtina, kad visi išvardyti R. V. darbai yra tiesiogiai susiję su teise vairuoti transporto priemones, tai pagrindinis jo pajamų šaltinis. R. V. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį charakterizuoja itin teigiamai, nurodo, kad ruošiamasi pareiškėją paaukštinti pareigose, todėl pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga. Pareiškėjui netekus šios teisės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės jo paaukštinti pareigose (b. l. 7). Skunde pažymima, kad pareiškėjui netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis apskritai negalės dirbti nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei vykdyti individualią veiklą. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. yra atidėtas įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondui mokėjimas, skola paskirstytas dalimis kiekvieną mėnesį įmokant tam tikrą pinigų sumą (b. l. 9–15). Nors, teismo vertinimu, R. V. gali vykdyti individualią veiklą ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, t. y. pirkti–parduoti automobilius ir parduoti naudotų transporto priemonių detales, pavyzdžiui, naudodamasis kurjerių paslaugomis, viešojo transporto, taksi arba pavėžėjų paslaugomis, paprašius draugų ar pažįstamų pavairuoti transporto priemones, tačiau sutiktina su pareiškėjo atstovu, kad tai neproporcingai apsunkintų pareiškėjo visą anksčiau aptartą darbinę veiklą ir padidintų jo finansinius įsiskolinimus. Tai, kad R. V. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, nėra vien ta aplinkybė, kuri besąlygiškai lemtų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą pareiškėjui, tačiau atkreiptinas dėmesys į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ir teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas pareiškėjui darbo funkcijoms atlikti, kurios yra reikšmingos parenkant administracinio poveikio priemonės terminą. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta iš esmės jokių R. V. asmenybę itin neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net minimaliam, nustatytam ANK 424 straipsnio 7 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į R. V. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, mažesnį jo pavojingumą, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai neatsargia kaltės forma, R. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi su jo visa darbine veikla, iš esmės laikosi visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti R. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus, terminui, t. y. 2 mėnesiams. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Visiškai neskirti pareiškėjui aptariamos specialiosios teisės atėmimo teismas nenustatė teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
R. V. (R. V.) atstovo advokato Viktoro Dovidaičio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. D. (T. D.) 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12999-2024 tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. D. 2024 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12999-2024 dalį, kuria R. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti R. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.