- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-2141-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14141-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Rosita Patackienė (pirm.)
- Ieškovas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Lietuvos valstybė atstovaujama LR Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, Klaipėdos miesto apylinkės teismas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl padarytos skausmingos turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos kompensacijos priteisimo – iš Lietuvos Valstybės priteisimo, atsiradusios dėl valstybės pareigūnų neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė T. Ž. (toliau – ieškovė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos apylinkės teismo (toliau – atsakovai) solidariai 1000,00 Eur dydžio žalą ir antstolio vykdymo išlaidas, priteisti ieškovei iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos apylinkės teismo solidariai 5000,00 Eur neturinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18839-545/2022 atsisakė priimti ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
3. Pirmosios instancijos teismas Liteko informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2-546-998/2022 (senas Nr. e2-10388-998/2021), pagal ieškovo AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž.. Minėtoje byloje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pirmininkės K. S. neskundžiama nutartimi atsakovei T. Ž. paskirta 1000,00 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Su minėtos nutartie priėmimu ir baudos paskyrimu ieškovė T. Ž. sieja turtinę 1000,00 Eur ir neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pirmininkės 2022 m. birželio 7 d. nutartis yra neskundžiama, ji įsiteisėjo nuo priėmimo dienos.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad proceso teisės normos, reglamentuojančios teismo baudų skyrimą, panaikinimą ir sumažinimą (CPK 106, 107 straipsniai), tiesiogiai neįtvirtina proceso dalyvių teisės tokias nutartis skųsti atskiraisiais skundais, tokios nutartys taip pat neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl jos atskiraisiais skundais neskundžiamos (CPK 334 straipsnio 1 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017).
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 9 d. ieškovei AB „Klaipėdos energija“ išduotas vykdomasis raštas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pirmininkės 2022 m. birželio 7 d. nutarties pagrindu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. birželio 22 d. gautas atsakovės T. Ž. 2020 m. birželio 19 d. prašymas, kuriame, be kita ko, prašo paaiškinti, kodėl atsakovei nebuvo įteikta Klaipėdos miesto rūmų pirmininkės 2022 m. birželio 7 d. nutartis.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką (CPK 4 straipsnį; Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį) bei į teisinį reguliavimą (CK 6.272 straipsnio 2 dalį) šioje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas negali būti atsakovu, t. y. ieškinys šiam atsakovui pagal pareikštus reikalavimus negali būti pareikštas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto rūmų pirmininkės 2022 m. birželio 7 d. nutartyje atsakovei nebuvo išaiškinta CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakovės teisė teikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo.
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė T. Ž. turi teisę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022 teikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Jeigu teismas laikytu, kad 14 dienų terminas prašymui dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo yra praleistas, ieškovė T. Ž. turi teisę teikti prašymą dėl termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnis).Taip pat įstatyme numatytais atvejais (CPK 366 straipsnis) asmuo turi teisę teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pirmininkės 2022 m. birželio 7 d. nutartis yra įsitesėjusi, o dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų teikti ieškinį (ieškovė žalą kildina iš įsiteisėjusios 2022 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022) galimybė įstatyme nenumatyta, t. y. ieškovės reikalavimai dėl 1000,00 Eur turtinės ir 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš valstybės, ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir pagrindu, nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, jog ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu), ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Ieškovė T. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-18839-545/2022 bei grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nurodo, kad teisėja atsisakydama priimti teisėtai, teisingai ir laiku paduotą ieškinį, peržengia Konstitucijos ir įstatymo ribas ir veikia iškirtinai suinteresuotai ir šališkai, siekiant paslėpti savo ir teisėjų (kolegų) padarytus pažeidimus.
11.2. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022 m. birželio 23 d. tinkamai ir laiku, registruota pašto siunta buvo išsiųstas teisingas, pagrįstas ir teisėtas ieškinys dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos kompensacijos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atsiradusios dėl valstybės pareigūnų absoliučiai neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, t. y. dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pirmininkės K. S. tyčinės, nepagrįstos, neteisėtos, šališkos, iš keršto paskatų 2022 m. birželio 7 dieną 1000 Eur dydžio paskirtos (ieškovei) baudos.
11.3. Taip pat nurodo, kad ieškovės pagrįstas ir savalaikis prašymas įtraukti į civilinę bylą su AB ,,Klaipėdos Energija“ ir DNSB ,,Grandinė“ buvo teisėtas ir pagrįstas, o teisėja D. B., kuri tyčia neįtraukė į bylą kalto asmens DNSB ,,Grandinė“, todėl buvo paprašyta nusišalinti.
11.4. Nurodo, kad jos persekiojimas peraugo į neaiškios kilmės ,,piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis“, o tai teisėjai D. B., teismo pirmininkei K. S. yra labai naudinga, kad ieškovę įbauginti, nubausti ir nutildyti, faktiškai brutaliai keršijant ir persekiojant už pagrįstą prašymą teismui įtraukti į nurodytą bylą trečiuoju asmeniu, be savarankiškų reikalavimų, kaltą asmenį – DNSB ,,Grandinė“.
11.5. Taip pat pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė K. S. nutartimi toje pačioje byloje paskubomis, išskirtinai iš keršto, 2022 m. birželio 7 d. paskyrė ieškovei 1000 Eur baudą, t .y. už teismui pateiktą procesinį dokumentą nušalinti teisėją D. B. nuo bylos nagrinėjimo ir dėl prašymo įtraukti į bylą DNSB ,,Grandinė“ trečiuoju asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti T. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl padarytos turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos priteisimo.
Dėl ieškinio priėmimo.
15. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
16. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti.
17. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
18. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsisakė priimti ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė T. Ž. turi teisę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022 teikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. Taip pat įstatyme numatytais atvejais (CPK 366 straipsnis) asmuo turi teisę teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pirmininkės 2022 m. birželio 7 d. nutartis yra įsitesėjusi, o dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų teikti ieškinį (ieškovė žalą kildina iš įsiteisėjusios 2022 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-546-998/2022) galimybė įstatyme nenumatyta, t. y. ieškovės reikalavimai dėl 1000,00 Eur turtinės ir 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš valstybės, ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir pagrindu, nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, sprendžia, ar šios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir teisėtos.
19. Ieškovė (apeliantė) atskirajame skunde nurodo, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąją prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialinio teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną bylos normą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialinio teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais atskirojo skundo argumentais.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reiškiant ieškinį ieškovei tenka pareiga aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pareikšto ieškinio matyti, kad ji suformulavusi ieškinio dalyką, ieškiniu prašo priteisti ieškovei iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos apylinkės teismo solidariai 1000,00 Eur dydžio žalą ir antstolio vykdymo išlaidas, priteisti ieškovei iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos apylinkės teismo solidariai 5000,00 Eur neturinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Taigi ieškinyje ieškovė kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisėjų ir teismų neteisėtų veiksmų, klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, tai, kokius teisėjų veiksmus ieškovė nurodo kaip neteisėtus, neturi reikšmės sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovė pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti kokių nors objektyvių, teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Taigi, dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo, t. y. ar jos nurodomos aplinkybės gali būti vertinamos kaip neteisėti teisėjų veiksmai, ar iš tiesų ieškovė siekia tik procesinio sprendimo skirti baudą peržiūrėjimo, bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą, teismas, manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti ieškinį priimti.
21. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai įgyvendina, jos manymu, savo pažeistas teises, todėl jos pareikštas ieškinys negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas teisme, padarė klaidingą išvadą.
Dėl procesinės bylos baigties.
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
23. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus mieto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.