Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis)

6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumas ir teisėtumas.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutiktina su ieškovės argumentu, jog ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas/nepagrįstumas nesvarstomas, dėl to pasisakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

4. Pažymėtina, kad teismas ruošdamasis bylos nagrinėjimui gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Tačiau vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, šiuo atveju – ieškiniui priimti – įvertintini keli aspektai: 1) koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis; 2) ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 dalis); 3) ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje; 4) ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

5. Nors, ieškovės teigimu, ieškinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, tačiau skundžiamojoje nutartyje minėtu aspektu nurodomų argumentų iš esmės nekvestionuoja, o tik apsiriboja bendro pobūdžio teisminės praktikos teiginiais apie galimumą pašalinti ieškinio neaiškumus ir netikslumus pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti dėl žemiau nurodomų priežasčių.

6. Įvertinęs ieškovės ieškinio turinį bei jo priedus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad iš dalies sutiktina su ieškovės nuomone, nes dalis teismo nurodytų trūkumų gali būti pašalinti parengiamojo posėdžio metu, kaip pavyzdžiui, duomenys apie vykdymo išlaidų detalizavimą.

7. Tačiau teismas pažymi, jog asmens teisė kreiptis į teismą siejama su ieškovės pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Be to, ieškovės pareiga tinkamai ir aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą tiesiogiai siejama su atsakovo teise atsiliepti į ieškinį. T. y. atsakovui teikiamame ieškinyje turi būti suformuluoti reikalavimai taip, kad atsakovas galėtų juos įvertinti ir pasirinkti savo gynybinę poziciją. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ji grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovės pareiga tiek ieškinyje nurodyti, tiek prie ieškinio pridėti dokumentus bei kitus įrodymus, kuriais ji grindžia savo reikalavimą, ir tokia įstatymo nuostata negali būti vertinama kaip reikalavimas jau pradinėje stadijoje įrodyti pareikštą reikalavimą (kaip interpretuoja atskirajame skunde teismo nurodytus trūkumus ieškovė).

8. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė prašo priteisti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (c. b. Nr. e2-546-998/2022) pirmininkės 2022 m. birželio 7 d. nutartimi paskirtos baudos – 1000,00 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, taip su minėtos baudos vykdymu susijusias išlaidas bei 5000,00 Eur neturinę žalą, kurios atsiradimą sieja su minėtos baudos paskyrimu. Todėl ieškovė privalo patikslinti faktinį ieškinio pagrindą ir tiksliai nurodyti iš kokių Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjų veiksmų (neteisėtas veikimas ar/ir neveikimas) ji kildina turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų). Ieškovė taip pat turi detalizuoti kuo konkrečiai pasireiškė neturinė žala, t. y. detalizuoti kokius vaistus ieškovei teko naudoti, į kokią medicininę įstaigą ieškovė kreipėsi dėl atsiradusių skausmų, kaip pasireiškė pablogėję santykiai šeimoje tarp draugų ir pažįstamų, kokia kaulų, dantų protezavimo, akių operacijų ir kitų numatytų operacijų, reabilitacinio gydymo sanatorijoje kaina, kokiose medicininėse įstaigose buvo planuota atlikti operacijas, atlikti reabilitacinį gydymą bei pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

9. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, reikalavimai „Regreso teisė dėl priteistų sumų nukreipti į Klaipėdos apygardos teismo pirmininkę Kristiną Serdiukienę - pagal Lietuvos Respublikos Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų , atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 str. 1 d. (dėl Valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį asmenį, išieškant į valstybės biudžetą ( šio Įstatymo 5 str.3 d.).“ ir „Regreso teisė dėl priteistų sumų taip pat nukreipti į Klaipėdos apygardos teismo teisėją Dianą Bučienę - pagal Lietuvos Respublikos Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei Įstatymo 5 str. l d. (dėl Valstybės regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į žalą padariusį asmenį, išieškant į valstybės biudžetą ( šio įstatymo 5 str. 3 d.).“, niekaip nesusiję su ieškovės reikalavimais priteisti jai turtinę ir neturtinę žalą, o susiję su valstybės teise į atlygintos žalos regresą, todėl ieškovei nesukeltų jokių materialiųjų teisnių padarinių tokių reikalavimų tenkinimui, be to ieškovė nėra įgaliota (įstatymu ar kitu pagrindu) atstovauti valstybę teismuose. Todėl nėra aišku, kokių konkrečių teisinių pasekmių ir kokios konkrečios apimties pasekmių ieškovė siekia šiais reikalavimais. Ieškovė faktinį šio reikalavimo teisinį bei faktinį pagrindą turi suformuluoti ir įrodymus turi pateikti būtent ieškinio teismui pateikimo proceso stadijoje, kadangi jie yra reikšmingi atsakovui teikiant atsiliepimą byloje ir nustatant bylos aplinkybes (CPK 7, 115 straipsniai).

10. Sutiktina su pirmos instancijos teismo nuomone, kad ieškinys turi būti surašytas tinkamai ir tvarkingai, kad atsakovas, turėdamas pakankamai informacijos ir konkrečius skaičius bei duomenis, galėtų pateikti tinkamą atsiliepimą į ieškinį. Ieškinio aprašomojoje dalyje turi būti aiškiai nurodomos faktinės aplinkybės ir paaiškinama, kokie konkrečiai pateikti įrodymai pagrindžia nurodytas faktines aplinkybes (pvz.: ieškinyje daromos nuorodos į priedus). Įrodymai turi būti pateikiami tvarkingai (pvz.: sugrupuoti), iš jų turi būti aišku, kokios faktinės aplinkybės įrodinėjamos konkrečiu įrodymu ar jų grupe, kad teismas galėtų tiksliai nustatyti bylos aplinkybes ir ieškinio ribas (CPK 178 straipsnis).

11. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais, teismas

nutarė:

ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovei T. Ž. nustatyti naują 20 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos terminą trūkumams pašalinti.