Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos apylinkės teismo solidariai 1 000 Eur dydžio žalą ir antstolio vykdymo išlaidas, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti – patikslinti faktinį ieškinio pagrindą ir tiksliai nurodyti iš kokių Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjų veiksmų (neteisėtas veikimas ar/ir neveikimas) ji kildina turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, detalizuoti kuo konkrečiai pasireiškė neturtinė žala, t. y. detalizuoti kokius vaistus ieškovei teko naudoti, į kokią medicininę įstaigą ieškovė kreipėsi dėl atsiradusių skausmų, kaip pasireiškė pablogėję santykiai šeimoje tarp draugų ir pažįstamų ir kt.; patikslinti faktinį ieškinio pagrindą ir detalizuoti kokius procesinius veiksmus antstolis atliko ieškovės atžvilgiu vykdymo procese neteisėtai, detalizuoti vykdymo išlaidas bei pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, taip pat patikslinti ieškinio reikalavimą ir nurodyti tikslų prašomų priteisti antstolio vykdymo išlaidų dydį; patikslinti atsakovus ir trečiuosius asmenis byloje. Dėl šios nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis buvo palikta nepakeista, ieškovei T. Ž. nustatytas naujas 20 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos terminas trūkumams pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovės T. Ž. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Teismas nurodė, kad ieškovė apie procesą yra informuota, teikė skundą dėl nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, nuo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties priėmimo dienos praėjo beveik pusantro mėnesio, t. y. protingas laiko tarpas, per kurį ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, t. y. ieškovei nepašalinus ieškinio trūkumų, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Ieškovė T. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d., nutartį ir priimti naują sprendimą - priimti ieškinį nagrinėti teisme kaip teisėtai, tinkamai ir laiku paduotą, paskirti nagrinėjimą teismo posėdyje. Atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvaujant apeliantei bei informuojant ją registruota pašto siunta. Taip pat prašo priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų įstatymo numatyta tvarka. Apeliantė nurodė, kad viskas buvo aiškiai nurodyta ieškinyje ir pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą bei jį grąžinti nebuvo. Teisėja vengia nagrinėti ieškinį, neužtikrina ieškovės teisės kreiptis į teismą. Ieškovei nebuvo žinoma, kad šį klausimą nagrinės teisėja R. B. ir kad ji sąmoningai praleis terminą ir grąžins teisėtai paduotą ieškinį. Iš ieškovės buvo atimta teisė nušalinti teisėją ir tuo užtikrinti teisę į teisingą, protingą, nesuinteresuotą ir nešališką teismą. Iš ieškovės nepagrįstai reikalaujama pašalinti trūkumus, vadovaujamasi ne įstatymu, o asmeniniais nusistatymais ir kerštu. Teisėja turi išankstinį asmeninį nusistatymą prieš ieškovę, todėl tyčia neišnagrinėjo bylos, ieškovei nepranešdama apie bylos nagrinėjimą, nesudarydama realios galimybės ją nušalinti, galimybės pasisakyti teismo posėdyje bei pateikti įrodymus. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė CPK 234, 21 straipsnius, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalis. Teisėja yra šališka ir vengia nagrinėti bylą. Teisėja turėjo imtis visų būtinų priemonių, kad teismo posėdyje būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės, neaiškumai ir pan. ir net savo iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones – t. y. pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimą ir pan. (CPK 443 straipsnio 8 dalis), tačiau to nepadarė, neužtikrino ieškovės, kaip silpnesnės proceso šalies teisminės gynybos. Advokatas byloje nėra paskirtas dėl ieškovės sunkios turtinės padėties. Pažymi, kad trūkumus pagal įstatymą gali ištaisyti advokatas arba advokato padėjėjas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

6. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

7. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvaujant apeliantei, tačiau nenurodė jokių argumentų dėl tokio poreikio. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi nutarta grąžinti ieškinį ieškovei nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų. Kadangi šių klausimų išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės nustatomos iš rašytinių duomenų, nėra pagrindo spręsti, jog bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, o apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl atskirojo skundo esmės

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų nutarta ieškinį laikyti nepaduotu ir jis grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirąjį skundą motyvuodama teiginiais, jog ieškinyje buvo viskas aiškiai nurodyta ir pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą bei jį grąžinti nebuvo, prašydama priimti ieškinį nagrinėti kaip tinkamai paduotą, visiškai neatsižvelgia į šioje byloje reikšmingas aplinkybes, o būtent tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2708-864/2022 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartį, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovei nustatytas naujas 20 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos terminą trūkumams pašalinti. Taigi ieškovės argumentai dėl tinkamai parengto ieškinio bei Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos, kuri priėmė skundžiamą nutartį, šališkumo, nepagrįsti. Apeliantė atskirajame skunde dėl nutarties dėl trūkumų šalinimo vykdymo visiškai nepasisakė, nenurodė aplinkybių, iš kurių galima spręsti, kad ji siekė pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau atitinkamos objektyvios aplinkybės kliudė tai padaryti ir pan. Byloje nėra įrodymų, ieškovės prašymų ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis ieškovei buvo išsiųsta 2022 m. gruodžio 5 d. (per EPP), ieškovei nustatytas bylos matomumas, apie 2022 m. gruodžio 1 d. priimtą nutartį nurodyta skundžiamoje nutartyje. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė, kad apie apygardos teismo nutarties priėmimą jai nebuvo žinoma. Be to, kaip minėta, šio atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio tinkamumo leidžia daryti išvadą, jog apeliantė neketina (nesiekia) šalinti ieškinio trūkumus.

12. Nors ieškovė teigia, kad trūkumus gali ištaisyti advokatas arba advokato padėjėjas, o ieškovei advokatas byloje nėra paskirtas dėl ieškovės sunkios turtinės padėties, tačiau apeliantė nenurodė, jog yra kreipusis dėl teisinės pagalbos suteikimo, ir trūkumų šalinimo veiksmai užsitęsė būtent dėl šių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas dar 2022 m. birželio 30 d. nutartyje buvo išaiškinęs ieškovei apie galimybę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

13. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

14. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

15. Nagrinėjamu atveju apeliantei atskirojo skundo negrindžiant argumentais dėl faktinio ieškinio trūkumų, kurie nustatyti įsiteisėjusia teismo nutartimi, pašalinimo, nėra pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis dėl ieškinio laikymo nepaduotu ir jo grąžinimo ieškovei, neteisėta ar nepagrįsta.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, ieškinio laikymas nepaduotu neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį iš naujo.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.