Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. e2A-1423-390/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-04-30Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
e2A-1423-390/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01237-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
E. M.
Atsakovas
E. G.
Trečiasis asmuo
akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1423-390/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01237-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino , Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1944-454/2019 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei E. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. M. ieškiniu (el. b. l. 1–4) prašė priteisti iš atsakovės advokatės E. G. 15 000 Eur neturtinės žalos ir 200 Eur turtinės žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilines bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; valstybei – už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. vasario 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė turėjo teikti antrinę teisinę pagalbą dėl G. M. padarytos žalos atlyginimo, netinkamai teikiant ieškovui antrinę teisinę pagalbą. Ieškovas tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje – Pravieniškių PN atvirojoje kolonijoje, todėl bendravimas su advokate buvo apsunkintas, dažniausiai buvo susirašinėjama su advokate laiškais. Ieškovas prašė atsakovės išreikalauti iš Europos žmogaus teisių teismo sprendimo kopiją, kurio pagrindu buvo atsisakyta priimti pateiktą peticiją, parengtą advokatės G. M., tačiau atsakovė tokių veiksmų neatliko. 2017 m. liepos 20 d. pateiktas ieškinys Kauno apylinkės teismui, prašant priteisti iš advokatės G. M. ieškovui 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą (civilinėje byloje Nr. 2-196-924/2017), kuriuo ieškinį atmetė, neįrodžius advokatės G. M. neteisėtų veiksmų, be to, priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui AAS BTA Baltic Insurance Company 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Buvo pateiktas apeliacinis skundas dėl priimto Kauno apylinkės teismo sprendimo, tačiau praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, Kauno apylinkės teismas praleisto termino neatnaujino, todėl šis priimtas sprendimas liko galioti. Ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovė, teikdama antrinę teisinę pagalbą neatliko visų reikalingų veiksmų ir pateikė teismui netinkamai parengtą ieškinį. Atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus, suvaržytas ieškovo teises, neigiamas emocijas ir kita, ieškovas patyrė neturtinę žalą 15 000 Eur ir 200 Eur turtinę žalą. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad priteista suma 200 Eur jau yra išieškota per antstolius ir turtinė žala yra pakitusi, dabar ji sudaro 344 Eur. Todėl patikslino ieškinio reikalavimo sumą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė prašė atmesti ieškovo ieškinį, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, matydamas, kad kyla tarp jo ir atsakovės konfliktai, kad ji tinkamai neatstovauja jo civilinėje byloje ar netinkamai parengė dokumentus, turėjo teisę teikti prašymą į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl advokato pakeitimo. Tačiau tiek bendraujant iki ieškinio surašymo, tiek surašius ieškinį, tiek atstovaujant ieškovą, jis jokių pretenzijų dėl atsakovės atlikto darbo nereiškė, prašymų dėl advokato pakeitimo neteikė. Ieškovą teikiama teisinė pagalba tenkino, tik teismui priėmus sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį – ieškovas sugalvojo pasipelnyti iš advokato. Atsakovė laiškuose, kuriuos siuntė ieškovui, ieškovo nuolatos prašė pateikti EŽTT sprendimą, tačiau pats ieškovas sprendimo neteikė. Atsakovė net neturėjo jokios galimybės gauti EŽTT sprendimo. Teisinė pagalba ieškovui buvo teikiama tinkamai, kvalifikuotai, todėl ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų civilinės atsakomybės kilimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta tarnybos pareiga įtakoti advokato teikiamų paslaugų kokybę, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą, tai yra, tarnyba turi teisę tikrinti, ar advokatas neteikia paslaugų asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą, tikrinti ataskaitų apie teikiamų paslaugų teisingumą, darbo laiko apskaitą, nagrinėjant asmenų skundus dėl advokato teikiamos teisinės pagalbos, reikalauti advokato paaiškinimų, informacijos, reikalingos skundui ištirti.

7. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl būtinų sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti buvimo, jai teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovui.

8. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Ieškovas nenurodė, kokio įstatymo pagrindu prašo neturtinės žalos atlyginimo. CK nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl advokato neveikimo, o Advokatūros įstatyme taip pat nėra numatyta, kad advokatas turi atlyginti neturtinę žalą. Ieškovas nepateikė į bylą jokių jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, byloje nenustatytas atsakovės neteisėtas neveikimas, ir kad būtent dėl atsakovės neveikimo ieškovas patyrė nurodomą žalą. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jam yra padaryta prašoma priteisti neturtinė žala.

Šalies argumentai

9. Ieškovo nurodoma 344 Eur žala atsirado išieškojus priteistas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas bei vykdymo išlaidas. CK 6.253 straipsnyje yra nustatyta, kad civilinė atsakomybė yra netaikoma, jei civilinė atsakomybė kyla dėl trečiojo asmens (šiuo atveju Kauno apylinkės teismo priėmusio sprendimą atmesti ieškovo ieškinį) veiksmų bei dėl paties nukentėjusiojo veiksmų – tai yra tokių veiksmų, dėl kurių yra kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Teismas nurodė, kad pats ieškovas savalaikiai neteikė jį atstovavusiai advokatei dokumentų, kuriuos turėjo, neteikė jokių paaiškinimų dėl ieškinio rengimo, kas nulėmė neigiamą teismo sprendimą ieškovo atžvilgiu. Priteistos bylinėjimosi išlaidos bei vykdymo išlaidos nelaikytinos žala, todėl netaikytina civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu, ir tai yra atskiras savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovas E. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, kas įtakojo neteisingą sprendimo priėmimą. Ieškinio argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, kad atsakovė, turėdama didelę patirtį teismuose bei procesinių dokumentų rengime, netinkamai vykdė jai įstatymo nustatytas pareigas, t. y. teisines paslaugas ieškovui suteikė netinkamai ir aplaidžiai, netinkamai atstovaujant ir parengiant ieškinį, dėl ko ieškinys atsakovei G. M. buvo atmestas.

10.2. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas veikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veiksmas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Advokatūros įstatyme yra nustatytos advokatų pareigos, tačiau atsakovė jas vykdė netinkamai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus – suteiktos teisinės paslaugos turėjo trūkumų. Atsakovė netinkamai teikdama teisines paslaugas atliko neteisėtus veiksmus.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teisinė pagalba apeliantui E. M. buvo teikiama tinkamai, kvalifikuotai, apeliantas neįrodė visų būtinųjų sąlygų civilinės atsakomybės kilimui, todėl jo ieškinys pagrįstai, teisingai ir teisėtai atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

13. Apeliaciniame skunde iš esmės pateikiami tokie nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentai – pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybės, todėl nepagrįstai nenustatė atsakovės – advokatės E. G. neteisėtų veiksmų teikiant teisinę pagalbą ieškovui. Neginčijant kitų civilinės atsakomybės sąlygų, apeliacinės instancijos teismas dėl jų (ne)pagrįstumo nepasisako.

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas patirtą turtinę žalą kildina iš to, kad atsakovė netinkamai atstovavo ieškovo interesams kitoje civilinėje byloje – nepateikė tinkamai pagrįsto ieškinio, dėl ko teismas ieškinį atmetė, todėl, ieškovo vertinimu, atsakovė turi atlyginti jam neturtinę žalą. Atsakovė iš esmės įrodinėjo, jog teisinės paslaugos buvo suteiktos tinkamai, priteisti žalos atlyginimą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

15. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).

16. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus ir atsikirtimus į juos.

17. Pareiškęs ieškinį dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti ieškovas. Įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-687/2016).

Dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo

18. Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje advokatų teikiamos teisinės paslaugos apibrėžiamos kaip teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą. Pagal Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktu advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai).

19. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovės neteisėtus veiksmus ir/ar bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat lojalumo nei nepriekaištingos elgesio principų pažeidimus. Pagal Liteko duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) civilinėje byloje Nr. 2-196-924/2017 ieškovo E. M. interesams atstovaujant advokatei E. G. buvo laiku ir tinkamai parengti procesiniai dokumentai, kuriuos teismas priėmė, t. y. jie visiškai atitiko keliamus reikalavimus tiek turinio, tiek formos prasme, advokatė dalyvavo ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje, taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas reiškė kokias nors pretenzijas atsakovei dėl netinkamo atstovavimo. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas priimdamas 2017-01-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-196-924/2017 nurodė, kad „ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jis jam yra įteiktas (jį yra gavęs), tačiau į bylą pateikti negali, kadangi pametė“. Ši Kauno apylinkės teismo nustatyta aplinkybė taip pat paneigia ieškovo teiginius, kad dėl atsakovės veiksmų nebuvo teismui pateiktas EŽTT sprendimas, dėl ko civilinę bylą ieškovas pralaimėjo.

20. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo subjektyvaus pobūdžio samprotavimai neįrodo atsakovės netinkamo atstovavimo ieškovo interesams teisme fakto, t. y. kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo bei bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo (CPK 178 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė, nes deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos.

Dėl įrodymų vertinimo

22. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

23. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, kurie turėjo įtakos priimant ginčijamą sprendimą ir tuo buvo pažeistos įrodymų įvertinimo taisyklės, įtvirtintos CPK 185 straipsnyje.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris priimtas nepažeidžiant nei procesinių, nei materialinių teisės normų, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą kad teisme teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. M. pagal 2019-05-24 sprendimą antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 156 Eur advokato/advokato padėjėjo užmokestis, tačiau atmetus ieškovo apeliacinį skundą, valstybei turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė