Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-01-26 · Civilinė byla Nr. 2-196-924/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-26
Bylos Nr.
2-196-924/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15597-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
E. M.
Atsakovas
G. M.
Trečiasis asmuo
AAS BTA Baltic Insurance Company, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Advokatai
Eglė Grucytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-196-924/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15597-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 3.1.7.8.; 3.2.3.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas,sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko,dalyvaujant ieškovui E. M., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei,atsakovei G. M.,trečiojo asmens AAS BTA Baltic Insurance Company atstovei advokato padėjėjai K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei G. M., tretiesiems asmenims Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir AAS BTA Baltic Insurance Company, dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo, netinkamai teikiant ieškovui antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo priteisti jo naudai iš atsakovės 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovė netinkamai atliko jai Lietuvos Respublikos teisės aktais pavestas pareigas. Pirma, ji netinkamai parengė peticiją, kadangi peticija nepriimta nagrinėti Europos žmogaus teisių teisme (toliau – EŽTT). Lietuvos Advokatūros Advokatų Tarybos 2016 m. vasario 11 d. sprendime nurodyta, kad peticijoje nebuvo nurodyta prašoma priteisti pinigų suma, peticija buvo pildoma ant pasenusio blanko. Taip pat nebuvo tinkamai užpildyta peticijos „E“ forma (faktų santrauka). Ieškovas negali pateikti dokumento, pagal kurį Europos žmogaus teisių komisija (toliau - Komisija) nepriėmė nagrinėti peticijos. Antra, ieškovas negavo jokios informacijos iš atsakovės apie bylos eigą (ieškovas negavo procesinių dokumentų). Pažymėjo, kad ieškovo veiksmai labai apriboti, o atsakovė netinkamu paslaugų teikimu, nesidomėjimu bylos eiga dar labiau pablogino jo būklę, jam pablogėjo bendravimo galimybės, sumenko reputacija. Ieškovui nebuvo leisti ilgalaikiai pasimatymai su artimu jam žmogumi Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2010 metų kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn., jų tarpusavio ryšys nutrūko 2014-2015 metais. Dėl atsakovės neveikimo ieškovas prarado pasitikėjimą savimi, teisingumu, teisine sistema, valstybe; buvo pažemintas ieškovo orumas. Ieškovas gulėjo ligoninėje, vartoja vaistus. Atkreipė dėmesį, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 8 d., tuo tarpu peticija buvo parengta ir ieškovui išsiųsta 2015 m. balandžio 3 d., tai yra praėjus beveik 6 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo dienos. Tai akivaizdžiai patvirtina atsakovės pernelyg ilgą delsimą.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų), ir paskirti ieškovui 5 792 Eur baudą, iš jų 50 procentus skiriant atsakovei. Dėl peticijos ji pastebėjo, kad ieškovas ieškinyje nenurodė, kokia pareiškimo EŽTT grafa (-os) netinkamai užpildyta (-os), ir kaip jos turėjo būti užpildytos. Priteistiną sumą atsakovė nurodė reikšdama peticijos reikalavimus. Ieškovas aplinkybių, kada jis kreipėsi dėl ilgalaikių pasimatymų su sugyventine, kada ir kokiais dokumentais jam buvo atsisakyta juos suteikti, jai nenurodė, nepateikė šių įrodymų (teigė, kad jie yra administracinėje byloje), todėl atsakovė jų neįrašė ir į peticijos „E“ grafą (atsakovei susipažinus su administracine byla, joje nebuvo šių įrodymų). Savo skunde Kauno apygardos administraciniam teismui ieškovas taip pat nenurodė šių aplinkybių, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, dėl to Kauno apygardos administracinis teismas, o vėliau ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ieškovo skundus atmetė. Kaip paaiškėjo iš pokalbio su ieškovu telefonu 2015 m. balandžio 7 d. (kai ieškovas paskambino atsakovei ir informavo, jog gavo atsakovės parengtą peticiją, taip pat teigė, kad priteistina suma nenurodyta), ieškovas būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje apskritai neprašė jokių ilgalaikių pasimatymų. Peticiją ji parengė per nustatytą 6 mėnesių terminą. Dėl informacijos apie bylos eigą ir teismo procesinių dokumentų teikimo ieškovui ji nurodė, kad šios informacijos ir dokumentų negavo ir ji, kadangi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui tik parengiant peticiją EŽTT, o įgaliojimų atstovauti ieškovui šioje byloje ji neturėjo.

Trečiasis asmuo AAS BTA Baltic Insurance Company su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Jo atstovė nurodė, kad, pirma, kompetentingos institucijos sprendimas patvirtina, kad atsakovė elgėsi atidžiai ir rūpestingai, įvykdė visas jai kylančias pareigas. Antra, jau Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1721-644/2013, tiek vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014 išaiškino ieškovui, kad pareiškėjas (ieškovas) nepagrįstai remiasi EŽTT sprendimu, priimtu byloje Nr. 42615/06 Tomas Varnas prieš Lietuvą, nes šioje byloje nustatytos aplinkybės nebuvo analogiškos pareiškėjo skunde išdėstytoms. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip matyti iš 2013 m. liepos 9 d. EŽTT bylos Varnas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 42615/06) turinio, 2013 m. liepos 9 d. EŽTT byloje Varnas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 42615/06) teismas paskelbė peticijos dalį nepriimtina dėl ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine nesuteikimo kaltinamajam iki jo nuteisimo (dėl kardomosios priemonės - asmens laikino suėmimo (sulaikymo), ir tik dalyje dėl diskriminacijos kalint kardomojo kalinimo vietoje pripažino peticiją priimtina. Trečia, be deklaratyvaus pobūdžio teiginių, kad neva tai atsakovės parengta peticija neatitinka jai keliamų reikalavimų, ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Kartu, paminėtina ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo reikalavimus atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pagrįstų reikalaujamos neturtinės žalos dydį. Ketvirta, trečiojo asmens ir atsakovės draudimo laikotarpiui 2014 m. spalio 1 d.– 2015 m. rugsėjo 30 d. draudimo sutartis buvo sudaryta remiantis tuo metu galiojančiomis BTA DRAUDIMAS Advokatų civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 008. Šių taisyklių 4.1 punkte buvo aiškiai nurodyta, jog „Draudiminiu įvykiu nelaikoma, jeigu Draudėjo civilinė atsakomybė kilo dėl: <...>4.1.7. moralinės žalos atlyginimo“, t.y. reikalavimai dėl neturtinio pobūdžio žalos atlyginimo nėra draudiminiai, trečiajam asmeniui negali atsirasti pareiga tokio pobūdžio žalą atlyginti nukentėjusiajam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1721-644/2013 nuspręsta pareiškėjo E. M. (ieškovo) skundą, kuriuo jis prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 11 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, atmesti (b. l. 50-51). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014 nutarta ieškovo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 54-56). Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą ieškovui, parengiant peticiją EŽTT (b. l. 38). Atsakovė peticiją pabaigė rengti 2015 m. balandžio 3 d. ir išsiuntė ieškovui į pataisos namus. Ieškovas atsakovę telefonu 2015 m. balandžio 7 d. informavo, kad peticiją gavo (b. l. 59). Ieškovas išsiuntė peticiją EŽTT. Atsakovės 2015 m. balandžio 22 d. pranešime dėl antrinės pagalbos teikimo užbaigimo nurodoma, kad 2015 m. balandžio 22 d. byla užbaigta, paruošus pareiškimą EŽTT (b. l. 58). Ieškovo teigimu, jis gavo EŽTT sprendimą nepriimti nagrinėti peticiją.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl būtinų sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti buvimo, jai teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovui. Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.263 straipsnis yra deliktinę atsakomybę reglamentuojanti teisės norma, kurioje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis (turi pareigą) tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius visiškai atlyginti.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš netinkamai atsakovės parengtos peticijos EŽTT. Ieškovo teigimu, EŽTT priėmus sprendimą nepriimti nagrinėti jo atstovės atsakovės parengtą peticiją, ieškovas patyrė 15 000 Eur žalą, kurią turi atlyginti atsakovė. Taigi nagrinėjamoje byloje itin svarbiu įrodymu tampa šis EŽTT (jo komisijos) sprendimas, iš kurio turinio būtų matomas pagrindas, kuriuo Komisija nepriėmė nagrinėti ieškovo peticiją (peticijos nepriimti nagrinėti pagrindai yra įvairūs, jie nurodyti 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 27 straipsnyje, taip pat EŽTT reglamento 47¹ straipsnio 1-3 punktuose). Tuo atveju, jeigu pagrindas būtų vienas iš Konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų (nesuderinamumas su Konvencijos nuostatomis, aiškiai nepagrįsta peticija arba yra piktnaudžiavimas peticijos teise) ar EŽTT reglamento 47¹ straipsnio 5.1 papunktis („Jeigu nesilaikoma šios taisyklės 1-3 dalyse nurodytų reikalavimų, Teismas gali pareiškimo nenagrinėti.“), būtų galima vertinti, ar atsakovė neteisėtai veikė ar neveikė rengdama peticiją. Byloje šio Komisijos sprendimo nėra; ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad jis jam yra įteiktas (jį yra gavęs), tačiau į bylą pateikti negali, kadangi pametė. Vis dėlto, abi šalys pripažįsta, kad Komisija galėjo nepriimti nagrinėti ieškovo peticiją dėl Konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje ar EŽTT reglamento 47¹ straipsnio 5.1 papunktyje nurodytų pagrindų. Būtent, tam skirtoje peticijos grafoje nenurodyta reikalavimo suma, „E“ grafoje nenurodytos faktinės aplinkybės apie tai, kada ieškovas kreipėsi dėl ilgalaikių pasimatymų jam suteikimo, nepridėti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Tačiau atsakovė nepripažįsta, kad tai laikytina jos neteisėtu neveikimu ir teismas su šia atsakovės pozicija sutinka. Pažymėtina, kad peticijos formoje LIT – 2014/1, kurią teismo posėdyje teigė naudojusi atsakovė rengdama peticiją, nėra reikalavimo sumai įrašyti skirtos specialios grafos (jos nėra nei ieškovės, nei atsakovės pateiktose atsakovės parengtos peticijos kopijose (b. l. 8-18, 39-44), ieškovas jos taip pat nenurodė. Pastebėtina, jog nei Konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje, nei EŽTT reglamento 47¹ straipsnio 1-3 punktuose nenurodyta, kad priteistina suma turi būti įrašoma atskiroje peticijos grafoje, o dėl šio reikalavimo neįvykdymo peticija gali būti nepriimta nagrinėti. Laikytina, kad atsakovė neprivalėjo reikalavimo (priteistinos) sumos nurodyti peticijoje tam skirtoje grafoje. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie ieškovo kreipimąsi Kauno tardymo izoliatoriuje dėl ilgalaikių pasimatymų jam suteikimo, nepaaiškinta, kada jis dėl to kreipėsi, nepateikti Kauno tardymo izoliatoriaus sprendimai šiuo klausimu. To, kaip teismo posėdyje teigė atsakovė, nebuvo ir administracinėje byloje, su kuria ji susipažino rengdama peticiją. Atsakovės 2015 m. lapkričio 26 d. paaiškinime nurodoma, kad 2015 m. balandžio 7 d. pokalbio su ieškovu metu, ieškovas teigė, jog jis ilgalaikių pasimatymų neprašė (b. l. 59). Tai patvirtina ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. I-1721-644/2013 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis Nr. A575-1348/2014, kuriuose nurodyta, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas būtų prašęs Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, suteikti jam ilgalaikius pasimatymus (b. l. 51, 55). Taigi atsakovė negalėjo ir peticijos „E“ grafoje nurodyti šių aplinkybių bei pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas pats patvirtino, kad ne vieną kartą telefonu bendravo su advokate, rengusia peticija, taip pat iš advokatės gavo or pačią peticiją, kurią išsiuntė į EŽTT. Šių aplinkybių kontekste tampa nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė ieškovui neteikė informacijos apie bylos eigą, nederino su juo peticijos turinio, o, ieškovui gavus peticiją, jau nebebuvo laiko ištaisyti jos aukščiau nurodytus trūkumus. Šie trūkumai objektyviai negalėjo būti ištaisyti. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad EŽTT atsisakė priimti nagrinėti peticiją būtent dėl advokatės (atsakovės) netinkamo savo pareigų atlikimo. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinį bylos nagrinėjimo metu iš esmės grindė pačios atsakovės atsikirtimais į ieškinį, kuriais atsakovė nesutiko su ieškiniu, bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų ieškinio aplinkybėms pagrįsti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo.

Dėl žalos fakto ir dydžio nustatymo.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. Žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. Žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Žala yra viena būtinų prievolės dėl žalos atlyginimo, t. y. deliktinės civilinės atsakomybės, atsiradimo sąlygų. Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo principus, ieškovas bylose dėl žalos atlyginimo turi įrodyti žalos padarymo (buvimo) faktą. Taigi žala nepreziumuojama. Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, nustatomas žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi pirmiausiai vertintina, ar, šiuo atveju, ieškovas įrodė, kad jam yra padaryta žala, ir, jei padaryta, toliau vertintina, kokio ji dydžio.

Kaip jau buvo minėta, ieškovas teigia, jog jis dėl atsakovės neveikimo patyrė žalą - atsakovė netinkamu paslaugų teikimu, nesidomėjimu bylos eiga dar labiau pablogino jo būklę, jam pablogėjo bendravimo galimybės, sumenko reputacija. Ieškovui nebuvo leisti ilgalaikiai pasimatymai su artimu jam žmogumi Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2010 metų kovo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn., jų tarpusavio ryšys nutrūko 2014-2015 metais. Dėl atsakovės neveikimo ieškovas prarado pasitikėjimą savimi, teisingumu, teisine sistema, valstybe, buvo pažemintas ieškovo orumas. Ieškovas gulėjo ligoninėje, vartoja vaistus. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių šias jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, byloje nenustatytas atsakovės neteisėtas neveikimas, taigi nenustatyta ir kad būtent dėl atsakovės neveikimo ieškovas patyrė jo nurodomą žalą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jam yra padaryta prašoma priteisti neturtinė žala.

Esant nurodytoms aplinkybėms, tai yra ieškovui neįrodžius būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltės, ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Atsakovė prašė taikyti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.). Nors ir ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, bet įvertinus bylos eigą bei bylos dalyvių procesinį elgesį, nėra pagrindo konstatuoti ieškovo akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo ieškovui taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, taip pat į tai, kad ieškovą šioje byloje atstovavo advokatė pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), o valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis ieškovui yra 100 procentų (b. l. 19), ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Nors sprendimas priimtas atsakovės naudai, tačiau atsakovė prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo kartu su jas patvirtinančiais įrodymais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų priteisimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo prašo priteisti 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 113-120), kurias sudaro prašymas dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti (0,3 val.), susipažinimas su bylos medžiaga (2 val.), atsiliepimas į ieškinį (6 val.), prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (0,2 val.), pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (1,5 val.) (b. l. 120).

Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad byloje dalyvavęs asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato padėjėjo pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto asmens išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl jų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato/advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Teismas, įvertinęs, kad byloje nebuvo sprendžiami klausimai susiję su šio asmens teisėmis ir pareigomis, juolab, kad jis, kaip nurodė, pats laikė, kad teismo sprendimas jam nesukels jokių teisinių pasekmių, ši byla vertintina kaip nesudėtinga, nereikalaujanti daug specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, todėl trečiojo asmens atstovei neturėjo užimti daug laiko susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo parengimas, o teismo posėdis, kuriame dalyvavo trečiojo asmens atstovė (advokato padėjėja), truko tik iki 1,5 valandos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti išlaidos yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos iki 200 Eur.

Šioje byloje valstybė patyrė 5,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas pagal įstatymą, nes jam byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. M., gim. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui AAS BTA Baltic Insurance Company, juridinio asmens kodas 300665654, registruotos buveinės adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Viršuliškių skg. 34, 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas