- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- e2-1944-454/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01237-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- E. G.
- Trečiasis asmuo
- akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Advokatai
- Valdemara Kuktienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
sekretoriaujant Rasai Ganienei, Danguolei Muravjovienei, Ugnei Baliutytei, Marijai Tamošauskaitei, Simonai Manstvilaitei, Jurgitai Rasauskaitei, Viktorijai Kalasūnei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei E. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas E. M. (toliau – ieškovas) ieškiniu (el. b. l. 1–4) prašė priteisti ieškovui iš atsakovės advokatės E. G. (toliau – atsakovė) 15 000,00 Eur neturtinę žalą ir 200,00 Eur turtinę žalą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilines bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovės valstybei už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016 m. vasario 8 d. buvo priimtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-408-1746, kuriuo pagrindu atsakovė turėjo teikti antrinę teisinę pagalbą dėl G. M. padarytos žalos, netinkamai teikiant ieškovui antrinę teisinę pagalbą. Advokatė G. M. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu parengiant peticiją Europos Žmogaus teisių teismui, tačiau paruošti dokumentai nebuvo tinkamai parengti, todėl Europos žmogaus teisių teismas atsisakė juos priimti. Todėl ieškovas buvo įsitikinęs, kad dokumentai nebuvo advokatės G. M. tinkamai parengti ir dėl šios advokatės veiksmų jam padaryta žala. Todėl ir kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo prašant parengti reikalingus dokumentus dėl žalos atlyginimo iš advokatės G. M.. Priimtu sprendimu buvo paskirta advokatė E. G.. Ieškovas tuo metu, kai buvo priimtas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas buvo įkalinimo įstaigoje – Pravieniškių PN atvirojoje kolonijoje, todėl susisiekimas su advokate ir bendravimas buvo labai apsunkintas, todėl dažniausiai bendravimas buvo susirašinėjant su advokate laiškais. Ieškovas atsiųstame 2016 m. kovo 22 d. prašyme yra prašęs atsakovės išreikalauti iš Europos žmogaus teisių teismo sprendimo kopiją, kurio pagrindu buvo atsisakyta priimti pateiktą peticiją. 2017 m. liepos 20 d. buvo parengtas ieškinys ir pateiktas Kauno apylinkės teismui, prašant teismo priteisti iš advokatės G. M. ieškovo turėtą neturtinę žalą 15 000,00 Eur dydžio bei priteisti 5 proc. metines palūkanas, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą (civilinėje byloje Nr. 2-196-924/2017), kuriuo pareikštą ieškinį atmetė, neįrodžius advokatės G. M. neteisėtų veiksmų, be to priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui AAS BTA Baltic Insurance Company patirtas 200,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Buvo pateiktas apeliacinis skundas dėl priimto Kauno apylinkės teismo sprendimo, tačiau praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, Kauno apylinkės teismas praleisto termino neatnaujino, todėl šis priimtas sprendimas liko galioti. Ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovė, teikdama antrinę teisinę pagalbą neatliko visų reikalingų veiksmų ir pateikė teismui netinkamai parengtą ieškinį, t. y. nepateikė teismui Europos žmogaus teisių teismo priimto sprendimo atsisakyti priimti pateiktą peticiją kopijos, kas grindė ir būtų įrodę, kad nebuvo tinkamai parengta advokatės G. M. peticija Europos žmogaus teisių teismui. Teismui trūko rašytinių įrodymų, pagrindžiančių advokatės G. M. neatliktus veiksmus. Ieškovo prašomas išreikalauti dokumentas buvo visiškai susijęs su nagrinėjama byla, taip pat būtų pagrindęs ieškinį. Tačiau atsakovė, šio dokumento neišreikalavo, o ieškovas šį dokumentą gavo tik gerokai vėliau, t. y. savo pastangomis, jau pasibaigus civilinės bylos Nr. 2-196-924/2017 nagrinėjimui ir savo asmeninių pastangų dėka. Tad ieškovas yra įsitikinęs, kad šio dokumento neišreikalavimas ir kartu ieškinio nepagrindimas yra atsakovės veiksmai, kurie įtakojo būtent tokio teismo sprendimo priėmimą ir kartu nulėmė bylos baigtį neigiamą ieškovui. Atsakovė privalėjo žinoti įstatymo nuostatas, kurios nurodo, kad privalo būti pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus, tad privalėjo išreikalauti įrodymus, kurie pagrįstų reiškiamą ieškinį prieš atsakovę advokatę G. M.. Todėl ieškovas yra įsitikinęs, kad dėl netinkamai parengto ieškinio ir kartu dėl priimto teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareikštas ieškinys, yra atsakinga atsakovė. Taigi atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus, suvaržytas ieškovo teises, neigiamas emocijas ir kita, ieškovas patyrė neturtinę žalą 15 000,00 Eur ir 200,00 Eur turtinę žalą. Turtinė žala atsiranda dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo priteistų bylinėjimosi išlaidų 200,00 Eur, todėl tai yra realus galimas turtinės žalos atsiradimas dėl atsakovės netinkamai atliktų veiksmų parengiant teismui procesinius dokumentus, todėl šie ieškovo galimi nuostoliai (trečiajam asmeniui yra išduotas vykdomasis dokumentas, kuris nėra pateiktas vykdyti, tačiau tai gali atlikti bet kuriuo metu), prašytini, kad būtų priteisti iš atsakovės.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad priteista suma 200,00 Eur jau yra išieškota per antstolius ir turtinė žala yra pakitusi, dabar ji sudaro 344,00 Eur. Todėl patikslinama ieškinio reikalavimo suma. Prašoma priteisti 15 000,00 Eur neturtinę žalą ir 344,00 Eur turtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. l. 18–22), kuriuo prašė atmesti ieškovo ieškinį; priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepasitenkinimą advokato, teikiančio jam antrinę teisinę pagalba, veiklos kokybe reiškia tada, kai teismai priima sprendimus jo nenaudai. Advokatas negali būti atsakingas už tai, kad teismas priima nepalankų pareiškėjo / ieškovo atžvilgiu sprendimą, kadangi konkretaus reikalavimo pagrįstumas priklauso teismo kompetencijai. Įtakoti teismo sprendimo neturi galimybės nei pats ieškovas, nei atsakovas, nei juos atstovaujantys advokatai. Ieškovas, matydamas, kad kyla tarp jo ir atsakovės konfliktai, kad ji tinkamai neatstovauja jo civilinėje byloje ar netinkamai parengė dokumentus, turėjo teisę teikti prašymą į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl advokato pakeitimo. Tačiau tiek bendraujant iki ieškinio surašymo, tiek surašius ieškinį, tiek atstovaujant ieškovą, jis jokių pretenzijų dėl atsakovės atlikto darbo nereiškė, prašymų dėl advokato pakeitimo neteikė. Ieškovą teikiama teisinė pagalba tenkino, tik teismui priėmus sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį – ieškovas sugalvojo pasipelnyti iš advokato. Atsakovė laiškuose, kuriuos siuntė ieškovui, ieškovo nuolatos prašė pateikti EŽTT sprendimą, tačiau pats ieškovas sprendimo neteikė. Niekur nėra numatyta advokato teisė gauti bylos medžiagą bei sprendimus, kurioje jis nėra šalies atstovas. Atsakovė net neturėjo jokios galimybės gauti EŽTT sprendimo. Ieškinio atitikimo ar neatitikimo įstatymo reikalavimams apsprendžia teismas priimdamas ar nepriimdamas nagrinėti reiškiamą ieškinį. Jei ieškinys atitinka įstatymo nuostatas, teismas priima ieškinį, iškelia civilinę bylą ir ją nagrinėja. Šiuo konkrečiu atveju taip ir buvo padaryta, tai yra Kauno apylinkės teismas priėmė ieškovo ieškinį, iškėlė civilinę bylą, tačiau ieškovui negebėjus pagrįsti savo reikalavimų, ieškinys buvo atmestas. Atsakovės ieškovui parengtas ieškinys visiškai atitiko keliamus reikalavimus tiek turinio, tiek formos prasme. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė ieškovui neteikė informacijos apie bylos eigą, nederino su juo peticijos turinio, o, ieškovui gavus peticiją, jau nebebuvo laiko ištaisyti jos nurodytus trūkumus. Šie trūkumai objektyviai negalėjo būti ištaisyti. Ieškovas neįrodė, kad EŽTT atsisakė priimti nagrinėti peticiją būtent dėl advokatės (atsakovės) netinkamo savo pareigų atlikimo. Atsakovė visus veiksmus dėl ieškovo keliamos civilinės bylos atliko tinkamai ir laiku. Tai yra su ieškovu buvo nuolat bendraujama, buvo parengti procesiniai dokumentai, kuriuos pats ieškovas pasirašė ir pateikė teisynui, buvo parengtas dublikas, kuris buvo paties ieškovo pasirašytas ir pateiktas teismui, nagrinėjant civilinę bylą ieškovas buvo atstovaujamas bylos nagrinėjimo metu, jokių pretenzijų iš ieškovo nesulaukė. Atsakovė jai pavestas pareigas atliko atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas prie ieškinio nepateikia jokių įrodymų apie jo patirtą neturtinę žalą bei sumokėtą priteistą pinigų sumą trečiajam asmeniui. Realiai ieškovas jokios turtinės ir neturtinės žalos nepatyrė, kai buvo atmestas jo ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-196-924/2017. Nėra nustatyta, kad atsakovė veikė neteisėtai. Ieškovas nenurodo kokius nepatogumus patyrė, koks neigiamas poveikis jam buvo ir kokie liekamieji ar neigiami reiškiniai buvo. Ieškovas neįrodė neturtinės ir turtinės žalos atsiradimo fakto. Ieškovas priimto Kauno apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir teisingumo nekvestionavo, tai yra priimto sprendimo savalaikiai neapskundė apeliacine tvarka, kas patvirtina faktus, kad priimtas teismo sprendimas ieškovą tenkino, tame tarpe ir dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kauno apylinkės teismui, atmetus ieškinį kaip nepagrįstą, ieškovui atstovavusios advokatės kaltės visiškai nėra. Atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo išsireikalauti EŽTT sprendimo, kuris buvo pas patį ieškovą, ieškovas dėl nesuvokiamų priežasčių niekada EŽTT sprendimo nepateikė, nors net 3 kartus buvo prašomas. Atsakovė tinkamai ir laiku suteikė ieškovui teisinę pagalbą, pats ieškovas nesikreipė nei LR Advokatūrą, nei į VGTPT dėl netinkamo, nekvalifikuoto advokato darbo ar pareigų neatlikimo, niekada jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, kas patvirtina atsakovės kaltės fakto nebūvimą. Teisinė pagalba ieškovui buvo teikiama tinkamai, kvalifikuotai, todėl ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų civilinės atsakomybės kilimui, todėl jo ieškinys turi būti atmestas. Pats ieškovas savalaikiai neteikė jį atstovavusiai advokatei dokumentų, kuriuos turėjo, neteikė jokių paaiškinimų dėl ieškinio rengimo, kas suponavo neigiamą teismo sprendimą ieškovo atžvilgiu.
Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, informuotas tinkamai.
Trečiasis asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu atmetė E. M. ieškinį dėl 15 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės G. M.. Šioje byloje iš atsakovės G. M. kaip advokatės, kuri atstovavo E. M. ruošiant peticiją Europos žmogaus teisių teismui, buvo prašoma priteisti neturtinę žalą. Paminėtoje byloje E. M. pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą kaip advokatė atstovavo E. G.. Kaip jau paminėta, ieškinys buvo atmestas. Todėl šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei E. G., nurodydamas, jog atsakovė jį netinkamai atstovavo byloje prieš advokatę G. M.. Ieškovas yra įsitikinęs, kad atsakovė, teikdama antrinę teisinę pagalbą neatliko visų reikalingų veiksmų ir pateikė teismui netinkamai parengtą ieškinį, tai yra, nepateikė teismui Europos žmogaus teisių teismo priimto sprendimo atsisakyti priimti pateiktą peticiją kopijos, kas grindė ir būtų įrodę, kad nebuvo tinkamai parengta advokatės G. M. peticija Europos žmogaus teisių teismui. Teismui trūko rašytinių įrodymų, pagrindžiančių advokatės G. M. neatliktus veiksmus. Ieškovo prašomas išreikalauti dokumentas buvo visiškai susijęs su nagrinėjama byla, taip pat būtų pagrindęs ieškinį. Tačiau atsakovė E. G. šio dokumento neišreikalavo, o ieškovas šį dokumentą gavo tik gerokai vėliau, tai yra, savo pastangomis, jau pasibaigus civilinės bylos Nr. 2-196-924/2017 nagrinėjimui ir savo asmeninių pastangų dėka. Tad ieškovas yra įsitikinęs, kad šio dokumento neišreikalavimas ir kartu ieškinio nepagrindimas yra atsakovės veiksmai, kurie įtakojo būtent tokio teismo sprendimo priėmimą ir kartu nulėmė bylos baigtį neigiamą ieškovui. Atsakovė privalėjo žinoti įstatymo nuostatas, kurios nurodo, kad privalo būti pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus, tad privalėjo išreikalauti įrodymus, kurie pagrįstų reiškiamą ieškinį prieš atsakovę advokatę G. M.. Todėl ieškovas yra įsitikinęs, kad dėl netinkamai parengto ieškinio ir kartu dėl priimto teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareikštas ieškinys, yra atsakinga atsakovė. Atsakovės E. G. neveikimas sukėlė ieškovui neigiamas pasekmės, neigiamos emocijos sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tai yra, atsirado turtinė ir neturtinė žala. Posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad prašomą išreikalauti EŽTT sprendimą jau yra gavęs anksčiau, dar kalėdamas, tačiau tarp gausybės dokumentų pasimetė, teko pakartotinai išsireikalauti. Todėl nurodė, kad šios bylos atsakovės buvo pareiga jį pateikti byloje prieš G. M..
Pažymėtina, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta tarnybos pareiga įtakoti advokato teikiamų paslaugų kokybę, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymą, tai yra, tarnyba turi teisę tikrinti, ar advokatas neteikia paslaugų asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą, tikrinti ataskaitų apie teikiamų paslaugų teisingumą, darbo laiko apskaitą, nagrinėjant asmenų skundus dėl advokato teikiamos teisinės pagalbos, reikalauti advokato paaiškinimų, informacijos, reikalingos skundui ištirti.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl būtinų sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti buvimo, jai teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovui. Būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.263 straipsnis yra deliktinę atsakomybę reglamentuojanti teisės norma, kurioje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis (turi pareigą) tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius visiškai atlyginti.
Ieškovo teigimu, atsakovė, turėdama teisę paruošti ieškinį, neatliko savo pareigos, neparuošė ieškinio su reikalavimus pagrindžiančiais įrodymais. Dėl šios priežasties kilo neigiamos emocijos, kurios sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Todėl mano, kad atsakovė jam privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas neturtinė žala yra asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kaip matyti iš neturtinės žalos atlyginimo sampratos, neturtinė žala niekaip nesiejama su materialinės žalos dydžiu. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Ieškovas nei ieškinyje, nei posėdžio metu nenurodė, kokio įstatymo pagrindu prašo neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atlyginimo dėl advokato neveikimo CK nenumato, o Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme taip pat nėra numatyta, kad advokatas turi atlyginti neturtinę žalą. Ieškovas nepateikė į bylą jokių šias jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, byloje nenustatytas atsakovės neteisėtas neveikimas, taigi nenustatyta ir kad būtent dėl atsakovės neveikimo ieškovas patyrė jo nurodomą žalą. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog jam yra padaryta prašoma priteisti neturtinė žala.
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. Žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. Žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Žala yra viena būtinų prievolės dėl žalos atlyginimo, t. y. deliktinės civilinės atsakomybės, atsiradimo sąlygų. Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo principus, ieškovas bylose dėl žalos atlyginimo turi įrodyti žalos padarymo (buvimo) faktą. Taigi žala nepreziumuojama. Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, nustatomas žalos dydis. Taigi pirmiausiai vertintina, ar, šiuo atveju, ieškovas įrodė, kad jam yra padaryta žala, ir, jei padaryta, toliau vertintina, kokio ji dydžio. Ieškovas patikslinęs reikalavimą prašė iš atsakovės priteisti 344,00 Eur žalą. Iš ieškovo buvo priteista 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jam nesusimokėjus, buvo vykdoma priverstine tvarka išieškant priteistą sumą per antstolį. Priverstinai išieškojus, atsirado vykdymo išlaidos, kurios taip pat buvo išieškotos iš ieškovo. Ieškovas mano, kad žala atsirado išieškojus priteistas bylinėjimosi išlaidas 200,00 Eur bei vykdymo išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.253 straipsnyje yra nustatyta, kad civilinė atsakomybė yra netaikoma, jei civilinė atsakomybė kyla dėl trečiojo asmens (šiuo atveju Kauno apylinkės teismo priėmusio sprendimą atmesti ieškovo ieškinį) veiksmų bei dėl paties nukentėjusiojo veiksmų – tai yra tokių veiksmų dėl kurių yra kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad pats ieškovas savalaikiai neteikė jį atstovavusiai advokatei dokumentų, kuriuos turėjo, neteikė jokių paaiškinimų dėl ieškinio rengimo, kas nulėmė neigiamą teismo sprendimą ieškovo atžvilgiu. Priteistos bylinėjimosi išlaidos bei vykdymo išlaidos nelaikytinos žala, todėl netaikytina civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu, ir tai yra atskiras savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, tai yra ieškovui neįrodžius būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltės, ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Nustatyta, kad ieškovė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė.
Atsakovui buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau ieškinį atmetus, jos nepriteistinos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.