- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-3137-640/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25978-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydama atlyginti 15 000 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra kaltinamoji Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-876/2024 (naujas bylos Nr. 1-22-876/2025), kurioje ieškovei taikoma kardomoji priemonė – asmens dokumento paėmimas. Ieškovė baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui 2024 m. liepos 25 d. pateikė rašytinį prašymą laikotarpiui nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. grąžinti jai asmens tapatybės dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą, nurodydama, kad pasas jai reikalingas tvarkant dokumentus dėl notarinių veiksmų atlikimo. Kauno apygardos teismas iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. ignoravo šį prašymą, o po to Kauno apygardos teismo posėdžių sekretorė 2024 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu paštu pranešė ieškovei, kad rašant prašymą dėl paso grąžinimo, būtina nurodyti notarinių veiksmų atlikimo datas. Taigi ieškovės baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas ieškovės prašymą laikinai grąžinti jai pasą ignoravo beveik mėnesį, o jau gerokai praėjus terminui, kuriam ieškovei paso reikėjo, nurodė, kad būtina nurodyti datas, kuriomis bus atliekami notariniai veiksmai (nors ieškovės prašyme datos buvo aiškiai nurodytos). Ieškovė, neatgavusi paso, negalėjo atlikti notarinių veiksmų ir patyrė žalą. Pasas ieškovei buvo reikalingas siekiant parduoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Dėl neteisėtų teismo veiksmų suplanuotas sandoris neįvyko, o ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro išlaidos, susijusios su pasirengimu sudaryti sandorį, taip pat ieškovės toliau patiriamos išlaidos nekilnojamojo turto išlaikymui, kurių ji negali sau leisti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, ieškovei neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų.
4. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovės 2024 m. liepos 25 d. prašymas teisme gautas tik 2024 m. liepos 30 d., todėl nuo šios datos ir turi būti pradėtas skaičiuoti terminas, per kurį turėjo būti išnagrinėtas ieškovės prašymas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, skundai ir prašymai nagrinėjami per 20 darbo dienų. Kadangi ieškovės pateiktas prašymas nėra susijęs su teisingumo vykdymu, prašymo nagrinėjimui yra taikomas būtent 20 dienų terminas. Teisėja jau 2024 m. rugpjūčio 5 d. priėmė rezoliuciją apie tai, kad turėtų būti ieškovės pareikalauta pateikti informaciją apie planuojamų notarinių veiksmų atlikimo datas, o Kauno apygardos teismo posėdžių sekretorė ieškovei parašė 2024 m. rugpjūčio 23 d. elektroninį laišką su prašymu nurodyti notarinių veiksmų atlikimo datas. Visi šie veiksmai atlikti nepraleidus 20 darbo dienų termino. 2024 m. liepos 25 d. prašyme ieškovė nenurodė, kuriomis konkrečiai dienomis tie notariniai veiksmai yra suplanuoti. Ieškovė nebuvo aktyvi ir nesidomėjo savo prašymo išnagrinėjimu. Ieškovė galėjo suderinti kitą laiką su notaru ir teikti teismui pakartotinį prašymą dėl laikino asmens dokumento grąžinimo, tačiau tokių veiksmų ieškovė taip pat nesiėmė. Ieškovės pasas baudžiamojoje byloje buvo paimtas pritaikius jai kardomąją priemonę, todėl ieškovė, norėdama laikinai atgauti asmens dokumentus, turėtų motyvuoti tokį savo prašymą, detaliai nurodant konkrečias aplinkybes, dėl kurių reikalingas asmens dokumentas, kad teismas jas galėtų įvertinti ir nuspręsti, ar tenkinus prašymą, nebus pažeisti kardomosios priemonės skyrimo tikslai. Šiuo atveju ieškovės prašymas buvo abstraktus. Akivaizdu, kad visu ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.) notariniai veiksmai negalėjo vykti. Ieškovė jau anksčiau, 2024 m. birželio 27 d. prašymu tuo pačiu pagrindu prašė grąžinti jai pasą, prašymas buvo tenkintas ir pasas ieškovei buvo grąžintas laikotarpiui nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 26 d. Kai tik ieškovė grąžino pasą teismui, iš karto pateikė analogišką prašymą, kas aiškiai kelia abejones tokio prašymo pagrįstumu. Susidarytų situacija, kad ieškovė nuolat turėtų pasą, kas prieštarautų kardomosios priemonės skyrimo tikslams. Nėra pagrindo teigti, kad teismas atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti prašomo atlyginti žalos dydį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo suderintas konkretaus objekto pardavimas su konkrečiu pirkėju, kad notariniai veiksmai buvo suderinti atlikti konkrečią dieną. Ieškovės pateikti papildomi įrodymai rodo, kad susitikimas su notaru buvo suplanuotas 2024 m. birželio 3 d. Ieškovės pateiktas Aukštutinės Senos prefekto patvirtinimas apie asociacijos steigimą neįrodo nei susitarimo dėl konkretaus objekto pardavimo, nei kokių nors kitų patikslintame ieškinyje nurodomų aplinkybių. Ieškovės prašomos priteisti žalos dydis nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės 15 000 Eur dydžio turtinę žalą, atsakovės atžvilgiu prašė taikyti deliktinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškovė 2024 m. liepos 25 d. datuotu prašymu, kuris Kauno apygardos teisme gautas 2024 m. liepos 30 d., prašė grąžinti jai pasą laikotarpiui nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. dėl dokumentų tvarkymo, kuriems reikalingas notarinių veiksmų atlikimas. Baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja 2024 m. rugpjūčio 5 d. rezoliucija nurodė pareikalauti pateikti informaciją apie atliekamų notarinių veiksmų atlikimo datas. Teismas akcentavo, kad ieškovė nepagrįstai teigė, jog ji buvo nurodžiusi notarinių veiksmų atlikimo datas, kadangi akivaizdu, jog notariniai veiksmai nebūtų atliekami visas 27 dienas. Pažymėjo, kad ieškovei pagal jos ankstesnį 2024 m. birželio 27 d. prašymą, motyvuojamą tais pačiais argumentais, jau buvo išduotas pasas laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 2 d. iki 2024 m. liepos 25 d. Vos grąžinusi pasą, ieškovė tos pačios dienos datuotu prašymu vėl kreipėsi į teismą prašydama grąžinti jai pasą vėl iš esmės mėnesio laikotarpiui. Teismas sprendė, kad esant tokiai situacijai, baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja pagrįstai pareikalavo nurodyti konkrečias datas, kuomet planuojami atlikti notariniai veiksmai. Vykdydama teisėjos rezoliuciją, teismo posėdžių sekretorė 2024 m. rugpjūčio 23 d. nurodė ieškovei pateikti informaciją apie atliekamų notarinių veiksmų atlikimo datas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų įvykdžiusi minėtą teismo rezoliuciją. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė būtų domėjusi jos pateikto prašymo nagrinėjimo eiga. Teismas nurodė, kad baudžiamojo proceso kodeksas nenustato terminų, per kuriuos turi būti išspręstas prašymas grąžinti asmens dokumentą, paimtą taikant kardomąją priemonę. Teismo veiksmai nagrinėjant 2024 m. liepos 30 d. teisme gautą ieškovės prašymą yra pagrįsti ir atlikti nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto 20 darbo dienų termino. Nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Nenustačius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, ši atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma.
6. Teismas, pasisakydamas dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, pažymėjo, kad ieškovė jų taip pat neįrodė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.) ieškovė buvo susitarusi su notaru dėl vizito. Byloje pateiktas tik notaro Edgaro Normanto el. laiškas, iš kurio matyti, kad ieškovės vizitas pas notarą rezervuotas 2024 m. birželio 3 d. Priešingai nei teigė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, ieškovės 2024 m. liepos 25 d. prašymas nepatvirtino, kad buvo sutartas vizitas pas notarą prašyme nurodytu laikotarpiu. Ieškovei tuo pačiu tikslu jau buvo išduotas pasas 2024 m. liepos mėnesiui, tačiau jokie notariniai veiksmai taip pat nebuvo atlikti. Byloje pateiktas Prancūzijos juridinio asmens (asociacijos) steigimo deklaracijos patvirtinimas pats savaime nepatvirtino nei to, kad buvo sutartas vizitas pas notarą 2024 m. rugpjūčio mėn., nei kad ieškovė turėjo realų pirkėją (ieškovės teigimu, pas notarą turėjo būti sudarytas jai priklausančios namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo sandoris).
Šalies argumentai
7. Teismas pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog jos prašomą priteisti 15 000 Eur turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su pasirengimu sudaryti notarinį sandorį, ir komunalinės išlaidos, kurias ieškovė turi mokėti už jai priklausančią namo, esančio Birutės g. 18C, Vilniuje, dalį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino, kad išlaidos, susijusios su pasirengimu sudaryti sandorį sudaro apie 200 Eur, o komunalinės išlaidos – 14 800 Eur (komunalinės išlaidos, pasak ieškovės atstovo, paskaičiuotos už keturis mėnesius: 2024 m. rugsėjo – gruodžio mėnesius). Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė patyrė išlaidų, susijusių su pasirengimu 2024 m. rugpjūčio mėn. sudaryti notarinį sandorį, ieškovė nepateikė, nors teismo požiūriu, tokius įrodymus būtų nesunku pateikti, jei tokios išlaidos būtų realiai patirtos. Ieškovės atstovo nurodyta 14 800 Eur komunalinių mokesčių suma už 2024 m. rugsėjo - gruodžio mėnesius yra neadekvati ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas, konstatavo, kad ieškovė neįrodė teismo neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovės 2024 m. liepos 25 d. prašymo nagrinėjimu, neįrodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. ieškovė turėjo realų pirkėją namo, esančio Birutės g. 18C, Vilniuje, dalies pirkimui, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. buvo rezervuotas vizitas pas notarą. Taip pat neįrodė prašomos priteisti 15 000 Eur žalos dydžio, todėl ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovė, teikdama prašymą dėl asmens dokumento jai grąžinimo, nurodė, kurioms datoms jis bus reikalingas. Atitinkamai, ieškovės baudžiamąją bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas per šį laikotarpį nesureagavo, taip padarydamas ieškovei žalą.
9.2. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021). Taigi, neteisėti veiksmai, priešingai nei teigiama sprendime, galėjo pasireikšti ne tik tiesiogiai pažeidžiant kokias nors teisės normas, bet ir pažeidus bendrąją pareigą elgtis rūpestingai.
9.3. Ieškovė tikrai užsakinėjo notarą (su kuo sutiko ir sprendimą priėmęs teismas), ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad potencialus ieškovės namo pirkėjas, kuriam ieškovė ir ketino parduoti savo namą ginčo notariniu sandoriu, ėmėsi atitinkamų teisinių veiksmų, kad iš savo pusės pasirengtų notariniam sandoriui.
9.4. Dėl duomenų apie realią žalą ieškovė pažymi, kad tokiais atvejais turėtų būti taikoma CK 6.249 straipsnio 1 dalis, kuri reglamentuoja, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovei negalint tiksliai nurodyti ir įrodyti patirtų nuostolių dydžio, šį dydį turėjo nustatyti teismas.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą teismo prašo apeliacinį skundą atmesti.
11. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nors apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde dėstomi motyvai yra identiški nurodytiems ieškinyje. Skundžiamame sprendime jie buvo pagrįstai paneigti. Tai leidžia teigti, kad apeliantė ginčija skundžiamą sprendimą ne dėl to, kad jis nepagrįstas, o dėl to, kad, ištyrus bylos duomenis, skundžiamame sprendime yra priimta apeliantei nepalanki išvada.
11.2. Skundžiamame sprendime detaliai atskleistos faktinės aplinkybės ir priimtos pagrįstos išvados. Nepaisant to, kad apeliantė neįrodė neteisėtų teismo veiksmų, skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota ir tai, jog apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių reikalaujamos turtinės žalos kilimą ir jos dydį.
Šalies argumentai
11.3. Apeliantė nepagrįstai, vadovaudamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad jai negalėjus įrodyti turtinės žalos dydžio už neva patirtas išlaidas ruošiantis notariniam sandoriui bei už sumokėtus komunalinius mokesčius, tai turėjo padaryti teismas. Pastaroji nuostata (dėl nuostolių dydžio nustatymo teismo prerogatyva), kuria remiasi apeliantė, yra aktuali tik tais atvejais, kai yra įrodinėjamos negautos pajamos. Nagrinėjamoje byloje apeliantė neįrodinėjo negautų pajamų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis minėta nuostata.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos už neteisėtus pareigūnų veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 15 000 Eur dydžio žalą iš valstybės dėl to, kad Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-876/2024 (dab. Nr. 1-22-876/2025) ieškovei iškeltoje baudžiamojoje byloje, kurioje jos atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, laiku neišsprendė prašymo išduoti ieškovės asmens dokumentą sandoriui sudaryti, dėl ko ieškovė patyrė žalą nepavykus sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio. Žalą sudaro išlaidos, susijusios su pasirengimu sudaryti sandorį, taip pat ieškovės toliau patiriamos išlaidos nekilnojamojo turto išlaikymui, kurių ji negali sau leisti. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė nurodydamas, kad ieškovė neįrodė valstybei taikytinos civilinės atsakomybės sąlygų bei nurodė, kad teismo veiksmai nagrinėjant 2024 m. liepos 30 d. teisme gautą ieškovės prašymą yra pagrįsti ir atlikti nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto 20 darbo dienų termino. Apeliaciniu skundu ieškovė savo esme pakartoja ieškinio argumentus.
16. Teisėjų kolegija, siekdama teisinio aiškumo, visų pirma atkreipia dėmesį į taikytiną teisės normą nagrinėjamo ginčo atveju. Ieškovė, teikdama ieškinį, rėmėsi CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ginčo situaciją, klaidingai rėmėsi Viešojo administravimo įstatymu ir CK 6.271 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė įrodyti, kad žala kilo dėl teisėjo (ne)veikimo baudžiamojoje byloje, sprendžiant klausimą dėl laikino asmens dokumento grąžinimo, t. y. žalos atsiradimą ji sieja su teismo, kaip baudžiamosios bylos subjekto, neatliktais ar netinkamai atliktais procesiniais veiksmais, susijusiais su procesinės prievartos priemonės taikymu. Teismai, kaip teisingumą vykdanti institucija, nėra viešojo administravimo subjektas ir bylų nagrinėjimas teisme nėra viešojo administravimo veiksmai (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2021 m. liepos 21 d. nutartis Nr. T-59/2021). Ginčus dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį nagrinėja administraciniai teismai (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2023 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. T-14/2023), o teismas nėra laikytinas viešojo administravimo subjektu. Tai reiškia, jog atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, reglamentuoja būtent CK 6.272 straipsnis.
18. Nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymu ir CK 6.271 straipsniu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo teismo sprendimo turinį, nustatė, jog iš esmės teismas vis dėlto vertino civilinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimą konkrečiu atveju ir klaidingas rėmimasis Viešojo administravimo įstatyme nustatytu 20 dienų prašymų nagrinėjimo terminu, nekeičia skundžiamo teismo sprendimo esmės. Šis terminas konkrečiu atveju yra neaktualus, o aplinkybę, jog baudžiamojo proceso kodeksas nenumato tokio pobūdžio prašymų konkretaus išnagrinėjimo termino, nurodė ir pats pirmosios instancijos teismas.
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą).
20. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 35 punktas).
21. Siekiant konstatuoti neteisėtus pareigūnų veiksmus ir valstybės civilinę atsakomybę, civilinėje byloje turi būti nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, teisėjai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui, kitame – baudžiamajame ar kriminalinės žvalgybos – procese. Todėl teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus ir juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek ir baudžiamojo proceso aspektais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės 2024 m. liepos 25 d. prašymas, kuriuo ji prašė grąžinti pasą laikotarpiui nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., Kauno apygardos teisme gautas 2024 m. liepos 30 d. Baudžiamąją bylą Nr. 1-36-876/2024 (dab. Nr. 1-22-876/2025) nagrinėjanti teisėja 2024 m. rugpjūčio 5 d. rezoliucija pareikalavo ieškovės pateikti informaciją apie atliekamų notarinių veiksmų atlikimo datas. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžių sekretorė 2024 m. rugpjūčio 23 d. nurodė ieškovei pateikti informaciją apie atliekamų notarinių veiksmų atlikimo datas. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso kodeksas nenustato termino, per kurį turi būti išspręstas prašymas grąžinti asmens dokumentą, paimtą taikant kardomąją priemonę. Teismas per penkias dienas įvertino ieškovės prašymą ir įpareigojo nurodyti konkrečias datas, kuriomis yra reikalingas asmens dokumentas dėl vizito pas notarą. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji įvykdė 2024 m. rugpjūčio 5 d. minėtą teisėjos rezoliuciją ir įrodymų, jog ji pati būtų pasidomėjusi jos pateikto prašymo nagrinėjimo eiga. Tokiu atveju nėra jokio pagrindo išvadai dėl teismo neteisėtų veiksmų. Šią išvadą papildomai patvirtina tai, kad ieškovė baudžiamojoje byloje prašymą teikė ne vieną kartą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2024 m. birželio 27 d. teikė prašymą dėl asmens dokumento grąžinimo, kuris buvo motyvuojamas identiškais argumentais ir jis buvo patenkintas - jai buvo išduotas pasas laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 2 d. iki 2024 m. liepos 25 d. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pakartotinis prašymas dėl ieškovės paso grąžinimo užregistruotas 2024 m. liepos 30 d. (šioje byloje pačios ieškovės patvirtinimas, kad ji grąžino pasą, datuojamas 2024 m. liepos 25 d.). Tai parodo, kad ieškovė, tik grąžinusi pasą, tos pačios dienos prašymu vėl kreipėsi į teismą prašydama grąžinti jai pasą beveik mėnesio laikotarpiui ir dėl tų pačių priežasčių. Todėl darytina išvada, kad baudžiamąją bylą nagrinėjanti teisėja pagrįstai pareikalavo ieškovės nurodyti konkrečias vizitų pas notarą datas. Tokiu būdu konstatuotina, kad teismas tinkamai sprendė ieškovės prašymą.
23. Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo vertinti kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė išties buvo suplanavusi vizitą pas notarą 2024 m. rugpjūčio mėn., o pateikti įrodymai tik patvirtina vizitą 2024 m. birželio 3 d. Prancūzijos juridinio asmens (asociacijos) steigimo deklaracijos patvirtinimas taip pat niekaip nepatvirtina nei to, kad buvo sutartas vizitas pas notarą 2024 m. rugpjūčio mėn., nei kad ieškovė turėjo realų nekilnojamojo turto pirkėją.
24. Kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad jos patirtos žalos dydį turi nustatyti teismas. Visų pirma pažymėtina, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 punktas; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, 37 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, o ieškovė jokių priešingų teismo išvadoms įrodymų, jog ji patyrė išlaidų, susijusių su pasirengimu 2024 m. rugpjūčio mėn. sudaryti notarinį sandorį, nepateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodyta 14 800 Eur komunalinių mokesčių suma už 2024 m. rugsėjo-gruodžio mėnesius yra neadekvati ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Įstatymo normos nuostata, kad išskirtiniais atvejais nuostolių dydį nustato teismas, nereiškia, jog šia norma yra panaikinama galimai žalą patyrusio asmens įrodinėjimo pareiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas nuostolių dydį nustato tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, tačiau ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė jokių teismo deliktinės atsakomybės sąlygų.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus. Nors nagrinėjant neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos buvimą, teismas nepagrįstai teismą, kaip instituciją, priskyrė viešojo administravimo subjektui, tačiau ši klaida nekeičia skundžiamo teismo sprendimo esmės, kadangi neteisėti veiksmai neįrodyti. Apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
27. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.