Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. V., atstovui E. N. (E. N.), jo atstovei advokatei Kristinai Baliūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui E. N. (E. N.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. V. V. (toliau – ir ieškovė) Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) pareikštu ieškiniu E. N. (E. N.) (toliau – ir atsakovas), institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), prašė: pakeisti Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartimi priteistą iš atsakovo išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui O. V., nustatant išlaikymą po 480,00 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas iš dalies

14. Iš byloje pateikto gimimo liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės O. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai (t. 1, b .l. 7).

15. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ (toliau – ,,Liteko“) bei bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartimi nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, o atsakovas E. N. įsipareigojo teikti dukrai O. V. 115,85 Eur (400,00 Lt) dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos nuo šios sutarties patvirtinimo dienos iki dukters pilnametystės.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

18. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

19. Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą dukrai, motyvuodama pakitusiais šalių nepilnamečio vaiko poreikiais ir dėl to ženkliai padidėjusiu jos išlaikymui, dėl ko atsakovo iki šiol teikiamas išlaikymas, sudarantis tik 115,85 Eur sumą per mėnesį yra akivaizdžiai nepakankamas. Atsakovas sutiko, kad šiuo metu galiojančiu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) nustatytas išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių ir atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad pagal savo galimybes galėtų teikti 250,00 Eur, o teismo posėdžio metu patikslino, kad galėtų teikti 273,00 Eur dydžio kasmėnesinį periodinį išlaikymą. Iš šalių paaiškinimų, nepilnametės išsakytos nuomonės, skyrium gyvenantis tėvas ilgą laiką su dukra nebendravo, nes buvo išvykęs į Angliją, o grįžęs ir pastaruosius du su puse metų gyvendamas Vilniuje, su dukra bendrauja minimaliai – susitinka kartą ar du per metus. Visa nepilnametės priežiūros, auklėjimo, rūpinimosi ir išlaikymo našta tenka išimtinai ieškovei. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis apmokėjo pusę išlaidų už dukros breketus – 2021 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo 600,00 Eur UAB ,,Kosmoentas“ (t. 1, b. l. 82), posėdžio metu paaiškino, kad pirko dukrai planšetę, auskarus. Tačiau toks vienkartinio pobūdžio mokėjimas už vaikui teikiamas odontologo paslaugas ar dovanos nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas teikia vaikui reikalingą nuolatinio pobūdžio išlaikymą.

21. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad iš skyrium gyvenančio tėvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai šiai dienai nebeatitinka vaiko poreikių ir yra padidintinas. Tačiau šalys nesutarė dėl išlaikymo, kurį turėtų teikti atsakovas, dydžio. Kaip minėta, iš skyriumi gyvenančio tėvo mokamas išlaikymas vaikui priteistas 2011 m. pabaigoje, kuomet šalių dukrai buvo treji metai. Šiuo metu dukra yra paauglystės amžiaus laikotarpyje, kuris pasireiškia sparčiu nepilnamečio augimu, jo raida, be to atsirado naujų interesų ir poreikių. Todėl teismui nekyla abejonių, kad šiuo metu iš atsakovo dukrai priteistas 115,85 Eur dydžio išlaikymas (be indeksacijos) nėra pakankamas patenkinti net būtiniausius jos poreikius.

23. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su šiais ieškovės nurodytais vaiko poreikiais ir jų išlaidomis: 10,00 Eur pramogoms (filmai, spektakliai, parodos, draugų gimtadieniai); 50,00 Eur šokių būreliui; 3,00 Eur šokių aprangai; 40,00 Eur akiniams, specialiems stiklams, apžiūroms; 50,00 Eur odontologo paslaugoms; 10,00 Eur mokyklos kanceliarinėms prekėms, pratyboms, uniformai; 20 Eur autobusui užmiesčio ir miesto; 25,00 Eur vaistams, vitaminams; 5,00 Eur nenumatytos išlaidos komfortui (patalynė, kėdė, šviestuvas ir kt.); 15,00 Eur higienos reikmenims; 20 Eur viršutiniams drabužiams; 10,00 Eur apatiniams drabužiams; 20,00 Eur striukėms; 20,00 Eur avalynei žiemai; 20,00 Eur avalynei vasarai; 15,00 Eur gimtadieniui; 12,00 Eur telefono sąskaitai. Taigi, atsakovo neginčijamų vaiko poreikių išlaidų suma yra 345,00 Eur.

25. Atsakovo manymu, vaikui tenkanti komunalinių paslaugų išlaidų suma turėtų būti 20 Eur, o ne 35,00 Eur kaip nurodė ieškovė. Ieškovė pateikė mokėjimų už elektros energiją ir dujas duomenis už 13 mėnesių 2021 – 2022 metais (t. 1, b. l.42-56), pagal kuriuos už nurodomas paslaugas apskaičiuota 1 839,01 Eur suma. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovei priklauso 1/2 dalis Buto/Patalpos – Buto (duomenys neskelbtini), kurį valdant apskaičiuoti aptariami komunaliniai mokesčiai, o kartu su ieškove gyvena ne tik šalių nepilnametė dukra, bet ir kita ieškovės dukra, šalių nepilnametei dukrai tenkanti komunalinių mokesčių suma turėtų sudaryti 1/6 visų išlaidų dalį 23,57 Eur (1 839,01 Eur : 13 mėn. : 2 savininkų : 3 asmenų). Be to, atsižvelgiant į aplinkybę, jog visuotinai žinoma, kad gyventojai moka dar ir atliekų tvarkymo mokestį, teismo vertinimu protinga šalių nepilnametei dukrai tenkanti komunalinių mokesčių suma sudaro 25,00 Eur.

26. Taip pat atsakovo teigimu, 15,00 Eur suma edukacijai mokykloje yra pernelyg didelė, nes lavinamieji užsiėmimai ir ekskursijos nevyksta kiekvieną mėnesį, todėl mano, kad šiam poreikiui yra pakankama 10,00 Eur suma per mėnesį. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija. Ieškovė nekonkretizavo mokykloje siūlomų edukacinių renginių, nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių jų intensyvumą. Todėl, teismo vertinimu, aptariamam poreikiui skirtina 10,00 Eur suma per mėnesį.

27. Atsakovo teigimu, maistui mokykloje turėtų būti pakankama 2,00 Eur suma dienai. Ieškovė paaiškino, kad mokestis yra fiksuotas ir sudaro 3,75 Eur dienai. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodyta vaiko maitinimo mokykloje kaina. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad mokyklą vaikas lanko tik darbo dienomis ir nelanko atostogų metu, laikant, kad vidutiniškai per mėnesį yra 21 darbo diena, o mokslo metai trunka 9 mėnesius, šalių dukros maitinimo mokykloje išlaidos per mėnesį asudarytų apie 59,06 Eur (3,75 Eur x 21 d. x 9 mėn. : 12 mėn.). Todėl darytina išvada, kad ieškovės nurodyta 50,00 Eur suma pietums mokykloje yra pagrįsta.

28. Taip pat, atsakovas nesutinka, kad maistui namuose reikalinga 220,00 Eur suma ir mano, kad šiam poreikiui pakankama 100,00 Eur suma mėnesiui. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Šalių dukra yra paauglė, šiuo laikotarpiu paspartėja vaiko augimo, organizmo brendimo procesai, be to, lankydama šokių būrelį ji turi papildomą fizinį krūvį, todėl teismo vertinimu, ieškovės nurodoma išlaidų maistui namuose suma, sudaranti apie 7,33 Eur per dieną ir 220,00 Eur per mėnesį nelaikytina neprotinga.

29. Sutiktina su atsakovu, jog ieškovė vaiko išlaikymui nepagrįstai priskyrė būsto paskolos grąžinimo įmokas 120,00 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, išlaidos būsto kreditui neturi būti priskiriamos prie vaikų poreikių tenkinimo. Už banko suteiktą kreditą gyvenamasis būstas buvo įgytas ieškovės nuosavybėn. Todėl neatitiktų CK 1.5. straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, jeigu vienas iš tėvų būtų įpareigotas prisidėti prie tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, nuosavybės teisių įgijimo dalinai dengdamas jo paskolą. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad būsto kredito įmokos nelaikytinos išlaidomis, turinčiomis tiesioginės įtakos vaikų išlaikymui skiriamos sumos dydžiui (pvz. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7724-998/2018; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-486-513/2019; kt.).

30. Vertinant atsakovo prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų 80,00 Eur transporto (kuro) išlaidų priskyrimo prie būtinų išlaidų, pagrįstumą, pabrėžtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų žemėlapių (t. 1, b. l. 67-67) dukros mokykla ir šokių būrelio vieta nėra šalia vaiko gyvenamosios vietos – atstumas iki mokyklos apie 29 kilometrus, o iki šokių būrelio apie 21 kilometrą. Todėl sutiktina su ieškove, kad atsižvelgiant į oro sąlygas, taip pat siekiant užtikrinti, kad dukrai būtų saugiau ir nereikėtų vienai vykti tamsiu paros metu, vaiko nuvežimas į formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigas, atitinkamai parvežimas iš tokių įstaigų yra reikalingas vaiko interesams ir poreikiams užtikrinti. Ieškovė pateikė kuro išlaidų skaičiavimus dukros vežimui į mokyklą ir šokių būrelį bei iš jų penkiems kartams per savaitę, t. y. vežiojimui kiekvieną dieną (t. 1, b. l. 69). Kita vertus, pati ieškovė nurodė, kad dukra naudojasi ir viešuoju transportu ir tam patiriamos 20,00 Eur išlaidos per mėnesį, su kuriomis atsakovas sutiko. Ieškovė paaiškino, kad nuolatinis važiavimo miesto viešuoju transportu bilietas kainuoja 6 Eur, vadinasi 14,00 Eur yra sumokama vykstant priemiestiniu transportu. Atsižvelgiant į ieškovės teiginius, kad vienas važiavimas priemiestiniu transportu kainuoja 0,70 Eur, tikėtina, kad dukra savarankiškai į miestą ar iš miesto per mėnesį vyksta maždaug 20 kartų (20,00 Eur – 6 ,00 Eur : 0,70 Eur). Vertinant aplinkybes, kad ne kasdien dėl oro sąlygų kyla poreikis šalių dukrą vežti į ugdymo įstaigas ar iš jų paimti, taip pat ne visada vykstama tamsiu paros metu, atsižvelgiant, kad šalių dukra pagal jos amžių gali savarankiškai naudotis viešuoju transportu ir juo naudojasi, ieškovės nurodomos išlaidos kurui mažintinos per pusę ir pagrįsta šių išlaidų suma pripažintina 40,00 Eur. Papildomai paminėtina, kad atsakovo argumentas, jog transporto išlaidos nelaikytinos pagrįstomis ir dėl to, kad ieškovė neturi transporto priemonės, atmestinas. Ieškovė paaiškino, kad naudojasi automobiliu, priklausančiu sugyventiniui M. S. bei pateikė į bylą pastarojo vardu registruoto automobilio Audi A6 registracijos liudijimą (t. 1 , b. l. 66).

31. Atitinkamai, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma klasės fondui po 50 Eur – 70 Eur per metus ir sudaranti 5,00 Eur sumą per mėnesį, yra reali ir protingo dydžio bei priskirtina prie vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų. Paminėtina, kad ieškovė paaiškino, kad atsakovui aplinkybė apie rinkliavą klasės fonui yra žinoma, nes kartu dukrą lydėjo į pirmąją klasę. Atsakovas šios aplinkybės neneigė.

32. Taip pat šalys nesutarė ir dėl išlaidų vaiko atostogoms dydžio. Ieškovė teigė, kad vaiko atostogoms reikalinga suma sudaro 60,00 Eur per mėnesį arba 720,00 Eur metams. Ieškovė paaiškino, kad dukra su šeima poilsiauja 2 savaites ar ilgiau Palangos pajūryje, o išlaidas atostogų metu sudaro – apie 100,00 Eur gyvenamosios vietos nuoma parai ir pramogos. Atsakovo manymu, atostogų išlaidoms pakankama būtų 300,00 Eur suma, kas sudarytų 25,00 Eur mėnesiui. Sutiktina, kad vaiko atostogos prisideda prie jo lavinimo, auklėjimo, tinkamo poilsio ir pan., tačiau, atostogų pobūdis ir trukmė turėtų būti protingi, suderinti su tėvų galimybėmis. Teismo vertinimu, vaiko atostogoms skiriamos išlaidos, kaip ir kitos išlaidos turi būti racionalios ir protingos, todėl vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atostogų vietos ir būdo su vaiku pasirinkimas nereiškia, kad kitas tėvas besąlygiškai turi padengti pusę tokių pasirinktų vaiko atostogų išlaidų. Šiuo atveju, neginčytina, kad atostogų pajūryje metu papildomai patiriamos būsto nuomos išlaidos, kelionės išlaidos, tačiau jos turi būti dalijamos visiems atostogaujantiems šeimos nariams, atostogų trukmė taip pat turi būti protinga, vaiko pramogoms ir maitinimui išlaidos yra įskaičiuotos į vaiko išlaikymo sumą ir atostogų metu neturi būti dubliuojamos. Todėl nagrinėjamu atveju pripažintina, kad protinga išlaidų suma atostogoms būtų 360 Eur metams ir sudarytų 30,00 Eur per mėnesį.

33. Atsakovas nesutiko ir su 19,00 Eur išlaidų suma telefono aparatui ir 15,00 Eur suma kompiuteriui, motyvuodamas, kad dukrai šiuos daiktus ieškovė nurodė padovanojusi, todėl jis neprivalo dengti dovanų išlaidų. Pripažintina, kad turėti asmeninį telefoną bei kompiuterį kiekvienam moksleiviui yra tapusi būtinybe, nes šie įrenginiai intensyviai naudojami ne tik laisvalaikiui ar pramogai, tačiau ir mokymosi tikslais. Todėl išlaidos šių įrenginių įgijimui priskirtinos prie būtinų išlaidų vaiko poreikiams. Aplinkybė, kad ieškovė šiuos reikalingus vaikui daiktus padovanojo, nesudaro pagrindo jų įgijimui reikalingų lėšų neįtraukti į vaiko išlaikymo sumą. Pažymėtina kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų telefono aparato ar kompiuterio įsigijimo išlaidas. Priklausomai nuo gamintojo ir kokybės telefonų aparatų ir kompiuterių kainos vidutiniškai svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Be to, paminėtina, jog aptariami daiktai yra ilgalaikio naudojimo ir įprastai tarnauja keletą metų, protingas terminas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad aptariamų daiktų gamintojai su pratęsimu suteikia jiems iki 3 ar 5 metų naudojimo garantiją, protinga laikyti, kad aptariami daiktai ir gali būt naudojami atitinkamą laiko tarpą. Pagal atsakovės skaičiavimus, telefono aparatui nupirkti atsakovas sumokėtų 228,00 Eur (19,00 Eur x 12 mėn.), o kompiuteriui nupirkti – 180,00 Eur (15,00 Eur x 12 mėn.) per metus. Ieškovei prisidėjus prie nurodomų daiktų pirkimo analogiška suma, naują nebrangų telefono apartą ir kompiuterį būtų galima pirkti kiekvienais metais. Atsižvelgus į aplinkybę, kad kompiuteris ir telefono aparatas įprastai perkami ilgesniam laikui, kas 3-5 metus, taip pat įvertinus, kad papildomai reikia įsigyti kompiuterines programas, papildomus aksesuarus (apsaugas, ausines ir pan.), gali būti patiriamos ir remonto išlaidos, ieškovės nurodomos sumos telefono aparato išlaidoms mažintina iki 10 Eur, o kompiuterio išlaidoms – iki 8 Eur.

34. Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus vieno mėnesio šalių dukros išlaikymo suma tenkanti abiem tėvams sudarytų 743,00Eur (345,00 Eur (dėl kurios nėra ginčo) + 25,00 Eur už komunalines paslaugas + 40,00 Eur transportu išlaidos + 10,00 Eur edukacija mokykloje, 5,00 Eur klasės fondas + 50,00 Eur maitinimas mokykloje + 220,00 Eur maistas namuose + 30 Eur atostogoms + 10 Eur telefono aparatui + 8 Eur kompiuteriui). Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 85,75 Eur per mėnesį, todėl abiejų tėvų teiktino vaikui išlaikymo suma mažintina vaiko universalios išmokos suma ir sudaro vidutiniškai 657,25 Eur (743,00 Eur – 85,75 Eur).

35. Atsakovas teigia, kad pagal savo galimybes jis galėtų teikti vaiko išlaikymui teismų praktikoje pripažįstamo po 273,00 Eur mėnesį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010;). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta minimali mėnesio alga (toliau – MMA) 2023 metais yra 840 Eur, apie 633 Eur atskaičius mokesčius. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), šiuo metu universalioji vaiko išmoka yra 85,75 Eur per mėnesį. Tokiu atveju vadovaujantis pagal teismų praktiką rekomenduotinu minimalų mėnesinės algos dydį atitinkančiu išlaikymu, kurio remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kiekvienam iš tėvų tenkanti minimali būtinųjų poreikių patenkinimui skiriama vaikui suma sudaro 274,00 Eur (633,00 Eur - 85,75 Eur : 2 = 273,625).

36. Tačiau pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas ).

37. Sprendžiant dėl to, kokiomis dalimis turi būti teikiamas išlaikymas, pažymėtina, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis.

38. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra L. S. ir nuo šios dukros gimimo iki šiol ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose bei gauna apie 419 Eur dydžio valstybinio socialinio draudimo išmoką (t. 1, b. l. 126, 27-29). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 17/60 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (t 1, b. l. 13-17). Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų Luminor Bank AS, pagal 2019 m. kovo 19 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jai ir jos sugyventiniui M. S. buvo suteikta 123 250,00 Eur paskola aukščiau minėto buto įsigijimui, kredito gavėjų bendrai mokama paskolos grąžinimo įmokų suma sudaro 621,09 Eur per mėnesį. (t. 1, b. l. 31-33, 127).

39. Atsakovui E. N. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Bei dvi transporto priemonės – automobilis Volvo 480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2001 m. ir Volvo C30, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2013 m. (t 1, b. l. 86-89). Atsakovas dirba UAB ,,A.“ automobilių paruošėjo/vadybininko pareigose, išmokamas atlyginimas yra 667,00 Eur. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių atsakovas nepateikė.

40. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo išlaikymo pareigą paskirstyti lygiomis dalimis. Įvertinus šalių turtinę padėtį, nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėti būtų blogesnė nei ieškovės ir sudarytų pagrindą jo išlaikymo pareigos apimtis mažinti ir šią pareigą paskirstyti nelygiomis dalimis. Todėl, nustačius, kad šalių dukros išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 657,25 Eur suma, kiekvienam iš tėvų tenkanti teiktino vaikui išlaikymo suma per mėnesį suapvalinus yra 329,00 Eur (657,25 Eur :2 = 328,625).

41. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taigi turi būti atsižvelgiama ir į tai, kiek išlaikymo pareigą turinčio tėvo ar motinos elgesys atitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartą tiek rūpinantis, kad esama turtinė padėtis nepablogėtų, tiek imantis veiksmų jai pagerinti. Be to, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; ir kt.).

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių vaiko išlaikymui reikalinga išlaikymo suma viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį minimalios mėnesio algos dydį atitinkantį išlaikymo dydį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šalių dukrai didesnis išlaikymas, nei minimaliems poreikiams tenkinti skirtas standartinis orientacinis išlaikymas, reikalingas dėl vaiko individualių su sveikata susijusių poreikių. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad dukra turi regos sutrikimą, todėl akiniams ir nuolatinei oftalmologo priežiūrai yra patiriamos pastovios išlaidos (t. 1, b.l. 57-59), taip pat papildomos išlaidos reikalingos ilgalaikėms odontologo paslaugoms (t. 1, b. l. 60-63). Taip pat mergaitė lanko šokių būrelį (t. 1, b. l. 64-65), kurio apmokėjimui taip pat patiriamos nuolatinės išlaidos, priskirtinos prie nestandartinių išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovas, nors ir nurodė, kad gali mokėti tik pusės minimalios algos dydį atitinkančią išlaikymo sumą tačiau teismo posėdžio metu pripažino ir sutiko, kad dukrai reikalingos ir išlaidos specialiesiems poreikiams – 50,00 Eur dydžio išlaidos breketams, 40,00 Eur išlaidos akiniams. Todėl atsakovui nustatymas pareigos mokėti tik orientacinį kriterijų atitinkantį išlaikymo dydį ir aptariamų išlaidų naštos perkėlimas tik ieškovei, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo ir vaiko teisėtų interesų. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas asmuo, neturintis kitų įsipareigojimų, todėl teismo vertinimu turi galimybes teikti dukrai reikiamo dydžio išlaikymą.

43. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos – 2022 m. spalio 27 d., o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

44. Nepilnametės šalių dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

46. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo patenkintas iš dalies, t.y. tenkintas 58,5 proc. (ieškovė prašė išlaikymo sumą padidinti 364,0 Eur suma (480,00 Eur – 115,85 Eur) , o teismo sprendimu išlaikymas padidintas 213 Eur (329,00 Eur – 115,85 Eur). Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, kad advokatei už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme sumokėjo 600,00 Eur sumą bei prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės (t. 1, b. l. 106-109). Ieškinį patenkinus iš dalies atsakovui iš ieškovės priteistina 249,00 Eur (600,00 Eur – 58,5 proc.).

47. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo valstybei priteistina 58,5 proc. žyminio mokesčio suma, kuri sudaro 77,00 Eur (480,00 Eur -115,85)×12 mėn. x 3proc.×58,5 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1dalies 6 punktas).

48. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas sudaro 31,04 Eur. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistina 58,5 proc. šių išlaidų dalis, kuri sudaro 18,16 Eur ir iš ieškovės priteistina 41,5 proc. šių išlaidų dalis, sudaranti 12,88 Eur sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 1.2. punktu nustatytą atsakovo E. N. (E. N.) mokėtino išlaikymo nepilnamečiui vaikui O. V. dydį ir priteisti iš E. N. (E. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 329,00 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus) išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2022 m. spalio 27 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio 20 d. sumokant vaiko motinai V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri paskiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. N. (E. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 249,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,88 Eur (dvylika eurų, 88 ct) bylinėjimosi išlaidų – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo E. N. (E. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 77,00 Eur (septyniasdešimt septynis bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo E. N. (E. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,16 Eur (aštuoniolika eurų, 16 ct) bylinėjimosi išlaidų – už procesinių dokumentų įteikimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.