Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui M. Š. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: pakeisti 2013-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-5793-676/2013 dalyje “<…> M. Š., gyvenantis su vaiku skyriumi, įsipareigoja nepilnamečio vaiko E. Š. išlaikymui skirti po 500 Lt <…> iki vaiko pilnametystės (2026-12-15), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LRV nustatyta tvarka.<...>“ ir jį išdėstyti taip: iš atsakovo M. Š. priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Š. po 450,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje A. Š. atstovas advokatas A. J. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas priteisto 144,81 Eur išlaikymo neteikia. Ieškovės turimais duomenimis, atsakovas būna dažnai išvykęs į užsienį, dirba ten, Lietuvoje jis nėra įdarbintas. Pati ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis yra 1350,00 Eur. Atstovo teigimu, byloje yra pateikta pažyma (duomenys), kokios išlaidos yra reikalingos nepilnamečiam sūnui. Pažymėjo, kad vaiko poreikiai yra padidėję, kadangi jis lanko papildomas lietuvių kalbos pamokas, samdomas korepetitorius, jis lanko būrelius (robotika, karate). Nurodė, kad ieškovė šiuo metu gyvena tėvų bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatuoja:

byloje duomenimis nustatyta, kad E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. Š. ir atsakovo M. Š. sūnus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5793-676/2013 tenkino pareiškėjų M. Š. ir A. Š. prašymą, nutraukė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtino 2013-04-30 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią M. Š., gyvenantis su vaiku skyrium, įsipareigojo nepilnamečio vaiko E. Š. išlaikymui skirti po 500,00 Lt (144,81 Eur) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (2026-12-15), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas vaiko išlaikymui uzufrukto teisėmis įsipareigojo tvarkyti A. Š..

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus 5 metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir susitarta dėl vaiko išlaikymo, priėmimo. Dabar šalių nepilnamečiam sūnui yra 9 metai, jis lanko mokyklą, kas reikalauja papildomų išlaidų (sąsiuviniai, pratybų vadovėliai, mokyklinė uniforma ir kt.), yra samdomas lietuvių kalbos korepetitorius, lanko karatė ir robotikos būrelius, dėl ko vaikui reikalingos papildomos išlaidos. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos 144,81 Eur išlaikymo sumos nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, būreliams, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 5 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog atsižvelgiant į tokio amžiaus vaiko poreikius, akivaizdu, kad priteista 144,81 Eur suma nebeužtikrina vaiko poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidėję ir kas mėnesį jo išlaikymui reikia ne mažiau kaip 1063,96 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ieškovė nurodo, kad reikalinga 1063,96 Eur suma, kurią sudaro 100,00 Eur maistas, 10,00 Eur higienos priemonės, 20,00 Eur vaistai, 110,00 Eur komunaliniai mokesčiai, internetas, TV, 135,00 Eur gyvenamojo būto banko paskolos įmokos dalis, 5,00 Eur mobiliojo ryšio paslaugos, 30,00 karate treniruotės, 17,00 Eur robotikos būrelis, 30,00 Eur važiavimas į varžybas, dalyvio mokestis, ekskursijos su klase, 38,00 Eur pietūs mokykloje, 10,00 Eur mėnesinis mokestis į klasės fondą, 100,00 Eur drabužiai, avalynė, 20,00 mokyklinės prekės, 50,00 Eur žaislai, IT prekės, 120,00 Eur paspirtukas, dviratis ir kt. sporto inventorius, 28,96 Eur vaiko investicinis draudimas, 20,00 Eur vaiko pramogos (kinas, ledai, vafliai), 120,00 Eur lietuvių kalbos korepetitoriaus paslaugos, 100,00 Eur atostogų metu vaikas lanko stovyklas.

Vertinant ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę, visų pirma pastebėtina, jog nurodomas skiriamas 1063,96 Eur išlaikymas vaikui per mėnesį kelia pagrįstų abejonių. Iš pačios ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas išlaikymą vaikui skiria nereguliariai. Iš byloje pateiktų duomenų apie ieškovės gaunamas pajamas matyti, kad jos sudaro 1350,00 Eur neatskaičius mokesčių per mėnesį, atskaičius mokesčius, manytina, kad ieškovės mėnesinės pajamos sudaro apie 1000,00 Eur. Iš to pagrįstai darytina išvada, jog lentelėje nurodytos išlaidos vaiko poreikiams akivaizdžiai viršija ieškovės galimybes skirti tokias lėšas ir jos neatitinka relių išlaidų skiriamų vaiko poreikiams.

Analizuojant pateiktą lentelę matyti, kad ieškovė prie išlaidų vaiko poreikiams priskyrė ir mokamą būsto kreditą, ir komunalines, interneto bei TV kabelinės išlaidas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kokie ir kokio dydžio yra mokami komunaliniai mokesčiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad ji gyvena tėvų bute, kas galimai mažina būto mokesčius, priklausomai nuo bute gyvenančių asmenų skaičiaus. Taigi ieškovė iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų šioms išlaidoms pagrįsti.

Dėl būsto kredito teismas atkreipia dėmesį, jog šios išlaidos apskritai negalėtų būtų priskiriamos prie vaiko poreikių tenkinimo, jie neturi pareigos mokėti kitų asmenų būsto paskolą, patys neįgydami nuosavybės teise jokio turto ir nebūdami būsto paskolos sutarties šalimi. Juo labiau, kad į poreikių lentelę yra įtrauktas mokamas būsto kreditas už butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, kaip nurodė ieškovės atstovas, realiai vaikas negyvena.

Ieškovė taip pat vaiko išlaidų lentelėje nurodė, kad skiria 120,00 Eur per mėnesį paspirtukui, dviračiui ir kt. sporto inventoriui. Nors ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog vaikui buvo nupirkti minimi daiktai, tačiau teismas pažymi, kad tai vienkartinio pobūdžio prekės, kurios kiekvieną mėnesį nėra perkamos.

Atkreiptinas dėmesys ir į vaiko išlaidas stovyklai, kurios, kaip lentelėje nurodyta, sudaro 100,00 Eur per mėnesį, tokiu būdu per metus susidarytų 1200,00 Eur, kai tuo tarpu iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog 2018-01-02 ir 2018-02-20 už stovyklą (duomenys neskelbtini) sumokėjo tik 80,00 Eur. Todėl teismas kritiškai vertina tokias ieškovės nurodomas išlaidas vaiko stovyklai.

Ieškovė taip pat nurodė, kad per mėnesį skiria 50,00 Eur žaislams, IT prekėms bei 30,00 Eur važiavimui į varžybas, dalyvio mokestis/ekskursijoms su klase, 28,96 Eur vaiko investiciniam draudimui. Dėl vaiko investicinio draudimo pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė kiekvieną mėnesį moka nurodytą draudimą. Dėl išlaidų žaislams bei varžyboms/ekskursijoms, tai nors pati ieškovė byloje pateikė duomenis, jog vaikui yra perkami žaislai bei vaikas dalyvauja varžybose, tačiau pateikti čekiai bei atlikti mokėjimai yra akivaizdžiai mažesni, negu nurodyti vaiko poreikių lentelėje. Kita vertus, teismas, įvertinęs visuotinai žinomą IT technologijų poreikį šių laikų visuomeniniam gyvenimui bei jų svarbą jaunuolių gyvenime, IT technologijų kainas, vaikų išvykų/varžybų/ekskursijų kainoraščius bei būtiną poreikį vaiką drausti investiciniu draudimu, mano, kad yra pagrindas vaikui per mėnesį skirti 50,00 Eur žaislams, IT prekėms, 30,00 Eur važiavimui į varžybas, dalyvio mokesčiui/ekskursijoms su klase bei 28,96 Eur vaiko investiciniam draudimui, neatsižvelgiant į tai, kad byloje šie reikalavimai yra tik dalinai pagrįsti.

Kaip minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Teismas, įvertinęs tai, jog byloje pateikta tik dalis įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikių tenkinimą, tai, kad nenustatyta, jog vaikui reikalingi ypatingi poreikiai, įvertinęs pateiktą poreikių detalizacijos lentelę bei išanalizavęs ją byloje pateiktų įrodymų kontekste, atsižvelgęs į tai, kad vaikas gyvena senelių bute (byloje nėra duomenų keli asmenys gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei nėra pateiktą mokamų mokesčių), taip pat, kad tokios išlaidos kaip paspirtuko, dviračio įsigijimas, yra vienkartinio pobūdžio, o tokie dalykai kaip higienos priemonės, vaistai, mobiliojo ryšio paslaugos, pietūs mokykloje, mėnesinis mokestis į klasės fondą, mokyklinės prekės, žaislai, IT prekės, vaiko investicinis draudimas, lietuvių kalbos korepetitoriaus paslaugos yra visuotinai žinomi priklausomai nuo vaiko poreikių, daro išvadą, jog apie 730 Eur (100,00 Eur maistas, 10,00 Eur higienos priemonės, 20,00 Eur vaistai, 55,00 Eur komunaliniai mokesčiai, internetas, TV, 5,00 Eur mobiliojo ryšio paslaugos, 30,00 karate treniruotės, 17,00 Eur robotikos būrelis, 30,00 Eur važiavimas į varžybas, dalyvio mokestis/ekskursijos su klase, 38,00 Eur pietūs mokykloje, 10,00 Eur mėnesinis mokestis į klasės fondą, 100,00 Eur drabužiai, avalynė, 20,00 mokyklinės prekės, 50,00 Eur žaislai, IT prekės, 35,00 Eur paspirtukas, dviratis ir kt. sporto inventorius, 28,96 Eur vaiko investicinis draudimas, 20,00 Eur vaiko pramogos (kinas, ledai, vafliai), 120,00 Eur lietuvių kalbos korepetitoriaus paslaugos, 35,00 Eur atostogų metu vaikas lanko stovyklas) išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo abu tėvai (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonomiste, jos gaunamos darbinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1000,00 Eur (neatskaičius mokesčių 1350,00 Eur). Jai nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kito Lietuvoje registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, taip pat nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas Lietuvoje. Ieškovės teigimu, atsakovas dirba užsienyje. Duomenų apie užsienyje atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas nėra.

Teismas pažymi, jog sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Nagrinėjamos bylos atveju atsižvelgiant į tai, jog atsakovas galimai gyvena bei dirba užsienyje ir nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį ar kitokių duomenų, kurie leistų abejoti, jog atsakovas negali prisidėti prie vaiko išlaikymo, darytina išvada, kad atsakovas turėtų proporcingai prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Todėl, konstatavus, jog šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 730,00 Eur suma, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui didintinas iki 365,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192, 3.201 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš dalies (81 proc.) tenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo priteistinas 98,82 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-5793-676/2013 patvirtintą išlaikymo dydį iš M. Š. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 22 d., iš atsakovo M. Š. priteisti sūnui E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 365,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo M. Š. 98,82 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų aštuoniasdešimt dviejų euro centų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.