Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-635-826/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-11
Bylos Nr.: e2A-635-826/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Milda Skersienė, Vilija Valantienė
Atsakovas: individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Šilo sodžius“
Trečiasis asmuo: A. V., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, J. T., D. S., S. R., R. P., A. P., I. P., Š. J.
Ieškovas: V. S., V. K.

Kategorijos

2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
2.6.10.4Prevencinis ieškinys
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-635-826/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01970-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.6.10.4; 3.3.1.19.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Šilo sodžius“ ir trečiojo asmens A. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-59-867/2024 pagal ieškovų V. S. ir V. K. ieškinį atsakovei individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – IGNSB) „Šilo sodžius“ dėl daikto valdymo teisių pažeidimo bei trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, I. P., A. P., R. S., J. T., Š. J.-S., D. S., A. P. ir R. P. prevencinį ieškinį atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ dėl daikto naudojimo teisių pažeidimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, J. T., D. S., A. V., S. R., R. P., A. P., I. P., A. P., Š. J. – S., R. S., I. M., V. K., T. G., R. G., L. G., A. P., A. Š., I. Š., G. J., D. V., E. P., V. P., A. B., A. B., L. B., I. B., T. A., S. A., E. K., E. K., R. K., išvadą byloje teikianti institucija VĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai pateiktu ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovę IGNSB „Šilo sodžius“ ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti iki ieškovų nuosavybės teisės pažeidimo (iki 2022 m. rugpjūčio 23 d.) buvusią bendros inžinerinės infrastruktūros būklę, kuri numatyta galiojančių detaliųjų planų bei techninių projektų sprendiniuose, t. y. atkurti pažeistą atsakovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų (vandentiekio tinklų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) jungtį su ieškovui V. K. nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais (vandentiekio tinklais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) į iki pažeidimo buvusią padėtį, nustatytą pagal 2008 m. gegužės 29 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-2261 patvirtintus V. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano sprendinius, ir pagal 2007 m. birželio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-158 patvirtintus A. V. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano sprendinius, kurie įgyvendinti pagal 2009 m. gruodžio 20 d. užsakovų O. K. (S.), A. V. ir V. K. vidaus gatvės, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų techninį projektą (RK-00-TP) su A laida, kurį parengė gen. rangovė UAB „Kelprojektas“; 2) Uždrausti atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ ateityje atlikti veiksmus, kuriais nesilaikant teisės aktų reikalavimų būtų keičiama bendros šalims priklausančios inžinerinės infrastruktūros sistema bei vientisumas, t. y. uždrausti atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ nesilaikant teisės aktų reikalavimų įrengti bet kokias jungtis (įrenginius, technines priemones), ribojančias atsakovei nuosavybės teise priklausančiais vandentiekio tinklais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tekančio vandens patekimą į V. K. nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3) Priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas teisinės pagalbos išlaidas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad iki 2007 metų ieškovei V. S. (ir jos močiutei O. K., kurios vardu įgaliojimo pagrindu veikė V. S.) nuosavybės teise priklausė žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas raide – a). Ieškovui V. K. – nuosavybės teise priklausė gretimas žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas raide – b). A. V. – nuosavybės teise priklausė gretimas žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėtas raide – c). Šių sklypų savininkai iš esmės tuo pačiu metu (2007 metais) kiekvienas savarankiškai ėmė organizuoti jiems priklausančių žemės sklypų detaliųjų planų rengimą, siekdami pakeisti jų paskirtį ir padalyti juos į atskirus gyvenamosios paskirties sklypus. Kadangi 3 gretimi žemės sklypai buvo planuojami tai pačiai paskirčiai maždaug vienu metu, planavimo organizatoriams susitarus, detaliojo plano inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo dalis buvo rengiama bendrai. Todėl 2007 m. kovo 16 d. šių trijų žemės sklypų savininkai susitarė, kad susisiekimui būtinas kelias bus įrengiamas tarp sklypų b ir c (pusė kelio sklype b ir pusė kelio sklype c, o kita atkarpa atitinkami sklypuose b ir a). Taip pat sutarta, kad bendro kelio komunikaciniais koridoriais sklypų a ir b vandens tiekimo ir nuotekų valymo inžineriniai tinklai bus prijungti prie sklype c įrengto gręžinio ir nuotekų valymo įrenginių. Toks sklypų savininkų susitarimas buvo pasiektas siekiant teritorijoje išvystyti kuo tankesnius gyvenamųjų namų kvartalus panaudojant maksimalų kiekį žemės būtent pastatų, o ne inžinerinės komunikacijos statybai. Buvo neracionalu kiekviename sklype įrenginėti atskiras gatves, vandens gręžinius ir nuotekų valymo įrenginius, kurių kiekvienas turi dar ir apsaugos zonas. Įrengiant bendras inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijas, jų įrengimui kiekvienas savininkas išskyrė dalį teritorijos, vieni gatvei, kitas gręžiniui ir pan. 2007 metų pabaigoje trečiasis asmuo A. V. įsteigė savo sklypo veiklos teritorijoje IGNSB „Šilo sodžius“, kuri byloje traukiama atsakove. A. V. parduodant bendrijos teritorijoje suformuotus sklypus naujieji savininkai buvo priimami į bendriją ir tapo jos nariais, o pats A. V. buvo Bendrijos pirmininkas nuo bendrijos įsteigimo momento. 2020 m. gegužės 14 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1AK-2871 A. V. jam priklausančius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo inžinerinius tinklus pardavė bendrijai IGNSB „Šilo sodžius“. 2020 m. gruodžio 15 d. bendrijos nariai pirmininku išrinko E. K. ir nusistatė bendrijos narių mokėtinus inžinerinių tinklų eksploatacinių išlaidų dydžius. Išrinkus naują Bendrijos pirmininką E. K., nuo 2021 m. sausio 1 d. tarp V. K., V. S. ir Bendrijos iškilo nesutarimai dėl inžinerinių tinklų eksploatacinių išlaidų pasidalijimo ir bendrija neteikia duomenų apie eksploatacines išlaidas ir nepriima jokių piniginių lėšų iš V. K., V. S., laikydamiesi pozicijos, kad asmenys, nesantys bendrijos nariais, neturi teisės naudotis bendrijos iš A. V. įsigytais ir bendrijai nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais. 2021 m. spalio 13 d. pranešimu Bendrija informavo ieškovus, kad juos laiko galbūt neteisėtai prisijungusius prie Bendrijai priklausančių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų ir pareikalavo pateikti turimus dokumentus ir nurodė, kad yra galimas ieškovų inžinerinių tinklų atjungimas nuo atsakovei priklausančių tinklų. Ieškovai įvykdė bendrijos prašymą, pateikė turimą dokumentaciją ir inicijavo šalių susitikimą esamiems neaiškumams ir Bendrijai kilusiems klausimams išspręsti. 2022 m. gegužės 17 d. pranešimu Bendrija nurodė, kad jos valdomi inžineriniai tinklai pasidarė nepajėgūs tarnauti gretimiems, ne Bendrijos veiklos teritorijoje esantiems, sklypams ir kadangi Bendrija neturi teisinės pareigos leisti naudotis kitiems asmenims bendrijai nuosavybės teise priklausančia inžinerine infrastruktūra, pranešė, kad Bendrija po dviejų mėnesių nutrauks vandens tiekimą į gretimus sklypus ir atjungs iš jų ateinančius vandens tiekimo bei nuotekų valymo vamzdžius. 2022 m. liepos 21 d. vakare dar kartą buvo atkastos inžinerinių tinklų komunikacijų linijos bandant atjungti tik į V. K. ir V. S. žemės sklypus einančius vandentiekio tinklus. Atkasimo darbus fiziškai sustabdė ieškovas V. K., kuris pastebėjo atliekamus darbus ir suprato, ką yra bandoma padaryti. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo kreiptasi į policiją. 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu buvo nutraukta ANK teisena konstatuojant, kad ieškovų tinklai yra prijungti prie atsakovės tinklų teisėtai pagal detaliųjų planų sprendinius. Nustatyta, kad ANK 518 str. numatyto pažeidimo sudėties požymių (savivaldžiavimas) nėra, kadangi ieškovų tinklai fiziškai atjungti nuo bendros sistemos nebuvo, tik atkasti. Nustatyta, kad tinklų atkasimo darbai buvo vykdomi siekiant nustatyti ieškovų tinklų pajungimo vietą, o ne atlikti jų atjungimą (nustatyta iš Atsakovo teiktų paaiškinimų). 2022 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė suprasdama, kad atjungti ieškovų tinklus nuo savo tinklų neturi teisinio pagrindo, atjungė tik vieną iš vandens tiekimo į ieškovų sklypus atšakų ir ant vamzdyno atšakos uždėjo akles, ribojančias vandens ieškovų sklypams tiekimą. Šiais veiksmais yra pažeistas bendros inžinerinės vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo infrastruktūros vientisumas, pažeisti detaliųjų planų inžinerinės sistemos sprendiniai, atlikti esminiai (tinklų techniniame projekte nenumatyti) vandens tiekimo sistemos pakeitimai neatlikus techninio projekto korektūrų ir negavus tam statybą leidžiančio dokumento. Pažymėtina, kad šie veiksmai atlikti negavus ieškovų sutikimo, kuris yra būtina sąlyga projekto keitimo ir statybos leidimo gavimo procedūros atlikimui. 2022 m. rugpjūčio 24 d. ieškovai nedelsiant pareikalavo sugrąžinti inžinerinius tinklus į buvusią padėtį ir nuimti uždėtas akles, kadangi nutarime nutraukti ANK teiseną buvo konstatuota, jog ieškovų tinklai prie bendros inžinerinės infrastruktūros tinklų yra prijungti teisėtai. 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo gautas atsakymas el. paštu, kuriame neigiamas faktas, kad ieškovų inžineriniai tinklai su atsakovų tinklais į bendrą sistemą sujungti teisėtai. Reikalavimas sugrąžinti tinklus į buvusią padėtį patenkintas nebuvo. Šiais neteisėtais atsakovės veiksmais buvo pažeista (sumažinta) galimybė ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia inžinerine infrastruktūra pagal jos tikslinę funkcinę paskirtį, t. y. pažeista daikto valdymo teisė.

3. 2023 m. gegužės 2 d. teisme gautas trečiųjų asmenų I. P., A. P., R. S., J. T., Š. J.-S., D. S., A. P. ir R. P. prevencinis ieškinys, kuriuo prašo uždrausti atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ trukdyti tretiesiems asmenims I. P. ir A. P., R. S., J. T., Š. J.-S. ir D. S., A. P. ir R. P. naudotis bendra inžinerine infrastruktūra, kuri numatyta galiojančių detaliųjų planų bei techninių projektų sprendiniuose, t. y. įpareigoti atsakovę nekeisti bendros inžinerinės infrastruktūros sistemos bei vientisumo, ribojant ar visiškai nutraukiant vandens patekimą į V. K. nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti tretiesiems asmenims, reiškiantiems byloje savarankišką reikalavimą, iš atsakovės IGNSB „Šilo sodžius“ visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog tretieji asmenys, reiškiantys savarankišką reikalavimą, su trečiuoju asmeniu S. R., ieškovu V. K. ir byloje nedalyvaujančiu tarpiniu savininku S. B. sudarė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis. Naudojimasis ginčo infrastruktūra buvo tiesiogiai numatytas pirkimo sutartyse ir laikytinas teisėtu pirkėjų lūkesčiu, nes jie įsigijo žemės sklypus (vienu atveju su jau pastatytu gyvenamuoju namu), kurių naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šioje byloje savarankišką reikalavimą reiškiantys asmenys yra sąžiningi turto įgijėjai, žemės sklypus (gyvenamuosius namus) įgiję asmeniniais tikslais (vartotojai). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, tretieji asmenys, reiškiantys savarankišką reikalavimą, vadovaudamiesi CK 1.138 straipsniu bei gindami savo pažeistas civilines teises, teikia ieškinį, kuriuo prašo teismo uždrausti atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ trukdyti tretiesiems asmenims naudotis bendra inžinerine infrastruktūra, kuri numatyta galiojančių detaliųjų planų bei techninių projektų sprendiniuose.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais prevencinį ieškinį tenkino visiškai; įpareigojo atsakovę IGNSB „Šilo sodžius“ ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvusią bendros inžinerinės infrastruktūros būklę, kuri numatyta galiojančių detaliųjų planų bei techninių projektų sprendiniuose, tai yra atkurti pažeistą IGNSB „Šilo sodžius“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų (vandentiekio tinklų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), jungtį su ieškovui V. K. nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais tinklais (vandentiekio tinklais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) į iki pažeidimo buvusią padėtį, nustatytą pagal 2008 m. gegužės 29 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-2261 patvirtintus V. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano sprendinius, ir pagal 2007 m. birželio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-158 patvirtintus A. V. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano sprendinius, kurie įgyvendinti pagal 2009 m. gruodžio 20 d. užsakovų O. K. (S.), A. V. ir V. K. vidaus gatvės, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklų techninį projektą (RK-00-TP) su A laida, kurį parengė generalinė rangovė UAB „Kelprojektas“; uždraudė atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ ateityje atlikti veiksmus, kuriais nesilaikant teisės aktų reikalavimų būtų keičiama bendros šalims priklausančios inžinerinės infrastruktūros sistema bei vientisumas, t. y. uždraudė atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ nesilaikant teisės aktų reikalavimų įrengti bet kokias jungtis (įrenginius, technines priemones), ribojančias atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ nuosavybės teise priklausančiais vandentiekio tinklais, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tekančio vandens patekimą į V. K. nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); uždraudė atsakovei IGNSB „Šilo sodžius“ trukdyti tretiesiems asmenims I. P. ir A. P., R. S., J. T., Š. J.-S. ir D. S., A. P. ir R. P. naudotis bendra inžinerine infrastruktūra, kuri numatyta galiojančių detaliųjų planų bei techninių projektų sprendiniuose, t. y. įpareigojo atsakovę nekeisti bendros inžinerines infrastruktūros sistemos bei vientisumo, ribojant ar visiškai nutraukiant vandens patekimą į V. K. nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iš atsakovės IGNSB „Šilo sodžius“ priteisė ieškovei V. S. 1 565 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės IGNSB „Šilo sodžius“ priteisė ieškovui V. K. 1 650 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės IGNSB „Šilo sodžius“ priteisė trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, I. P., A. P., R. S., J. T., Š. J.-S., D. S. 2 010 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra lygiomis dalimis kiekvienam po 335 Eur; iš atsakovės IGNSB „Šilo sodžius“ priteisė 175,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6. Pirmosios instancijos teismas dėl negatorinio ieškinio konstatavo, jog dėl tinkamo ieškovo teismas iš esmės sutinka, kad nors ieškovė ir nebuvo viso žemės sklypo, kurio paskirtis detaliuoju planu buvo pakeista savininkė, tačiau jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas viename iš ginčo kvartalų ir būtent ieškovė nuo pat pradžių atstovavo savo mamai pagal įgaliojimą.

7. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovams ir trečiajam asmeniui A. V. priklausantys žemės sklypai buvo suformuoti tik po šalių 2007 m. kovo 16 d. pasirašyto pareiškimo, kuriuo buvo susitarta, jog inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo dalis bus rengiamos bendrai, o A. V. sutiko, kad ieškovai įrengto bendro kelio komunikaciniais koridoriais prijungtų savo sklypus prie jo sklype įrengtų valymo įrenginių ir vandens gręžinio. Šalys susitarė, kad, patvirtinus detaliuosius planus, jie atliks kelio, nuotekų valymo įrenginių ir vandenvietės geodezinius matavimus, susitars ir pasidalys šių įrenginių įrengimo išlaidas. 2007 m. birželio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-158 buvo patvirtintas A. V. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas. 2008 m. gegužės 29 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-283 buvo patvirtintas O. K. (atstovaujamos pagal įgaliojimą V. S.) žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas. 2008 m. gegužės 29 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-2261 buvo patvirtintas V. K. žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas. Nustatyta, kad ieškovo V. K. detaliojo plano aiškinamojo rašto sprendiniuose dėl detaliojo plano sprendinių nurodyta, kad visiems trims greta esančių sklypų savininkams sutarus, detaliojo plano inžinerinės infrastuktūros ir susisiekimo dalis rengiama bendrai. Taip pat penktoje dalyje dėl inžinerinės komunikacijos nurodyta, kad vandentiekis pajungiamas iš suprojektuoto artezinio gręžinio, o buitinės nuotekos patenka į uždarus valymo įrengimus. Ieškovės V. S. detaliojo plano aiškinamojo rašto trečioje dalyje dėl vandentiekio ir nuotekų nurodyta, kad geriamos kokybės vandens tiekimas numatomas iš A. V. žemės sklype įrengto artezinio gręžinio II grupės vandenvietės. Buitinių nuotekų šalinimas taip pat laikinai numatomas iš A. V. sklype įrengto vietinio buitinių nuotekų valymo įrenginio.

8. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ant UB „Kelprojektas“ parengto 2009 m. techninio projekto RK-00-TP-GK- pasirašė po „Pritariu statyti“ O. K., V. K. ir A. V., pritardami vidaus gatvės, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklams. Trečiasis asmuo A. V. ir jo atstovė teismo posėdžio metu bandė nuneigti faktą, jog trečiojo asmens sutikimas sukelia teisines pasekmes, nurodydami, jog trečiasis asmuo A. V. pasirašė ant techninio projekto tik dėl to, nes ieškovė jam buvo prižadėjusi, kad jokių inžinerinių tinklų savo sklype neties, o parašai reikalingi tik dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Teismui nebuvo pateikti jokie rašytiniai duomenys, kurie patvirtintų šias trečiojo asmens ir jo atstovės nurodytas aplinkybes, todėl teismas nurodytus teiginius laiko nepagrįstais.

9. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2007 m. kovo 16 d. notaro patvirtintas pareiškimas nebuvo įgyvendintas, nes šalims nepavyko susitarti dėl bendros infrastruktūros finansavimo ir A. V. pirmiau pastatė jo kvartalui tarnaujančius inžinerinius tinklus. Iš minėto notariškai patvirtinto pareiškimo nustatyta, kad trijų žemės sklypų savininkai susitarė dėl bendros infrastuktūros ir kad A. V. sutiko, jog kiti du gretimi kvartalai būtų prijungti prie jo sklype įrengtų valymo įrengimų ir vandens gręžinio. Trečiasis asmuo A. V. nurodė, kad 2007 m. kovo 16 d. pareiškime nurodytas susitarimas nėra įgyvendintas ir yra nebegaliojantis, nes patvirtinus detaliuosius planus šalys nesusitarė ir nepasidalijo vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros įrengimo kaštų. Taip pat nurodo, kad ieškovai prie dabar jau atsakovei priklausančių inžinerinių tinklų negali jungtis, nes ieškovai finansiškai neprisidėjo prie vandens gręžinio ir valymo įrenginių išlaidų, todėl negali jungtis ir naudotis jais neatlygintinai, o pareiškime nurodytas susitarimas tapo negaliojantis nuo tada, kai 2015 m. ieškovai neteisėtai savo inžinerinius tinklus prijungė prie atsakovės tinklų. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad finansavimo klausimas nebuvo išspręstas, taip pat nebuvo nuspręsta, kad visus įrenginių kaštus padengs A. V.. Teismas negali nesutikti su trečiojo asmens A. V. nurodytomis aplinkybėmis, kad šalys nėra susitarusios dėl nuotekų valymo ir vandentiekio tiekimo įrangos finansavimo ir nėra pasidalijusios kaštų, bet vien ši aplinkybė nepašalina ir nepadaro negaliojančio 2007 m. kovo 16 d. pareiškimo, kuriuo šalys susitarė ir dėl kelio, komunikacijų koridoriaus įrengimo, išskiriant savo žemės sklypo dalį, nes pastaroji susitarimo dalis yra įgyvendinta. Teismas pažymi, kad šalys nėra susitarusios, iki kada turi įvykti susitarimas dėl įrenginių finansavimo, todėl šis klausimas gali būti išspręstas ir ateityje ir tai gali būti išspręsta tarp šalių, vien tai, kad ieškovai neprisidėjo prie atsakovei šiuo metu priklausančių inžinerinių tinklų prijungimo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė nepakeitus detaliųjų planų numatytų sprendinių gali uždėti akles savo tinkluose.

10. Ieškovai teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai išsakė savo poziciją, kad jie nebando įrodyti, jog yra atsakovei priklausančių vandentiekio ar nuotekų šalinimo įrenginių savininkai, bet nurodo, kad ieškovams ir atsakovei priklausantys vandentiekio ir nuotekų tinklai yra sukurti siekiant turėti bendrą infrastruktūrą, tokiu būdu buvo įgyvendinti detaliųjų planų sprendiniai, sukurti gyvenamųjų namų kvartalai su juose išvystyta bendra vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei susisiekimo sistema. Tokiu būdu ieškovai ir atsakovė yra savininkai bendros infrastuktūros tinklo, nepaisant skirtingų įregistravimo pagrindų ar skirtingų unikalių numerių, tai yra vienas bendras vienetas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas yra įsitikinęs, kad ieškovai pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą.

Atsiliepimas

11. Atsakovė taip pat nurodo, kad jokių įsipareigojimų nei ieškovams, nei tretiesiems asmenims ji nėra prisiėmusi, todėl laikytina, kad ieškovai prie atsakovei priklausančių tinklų prisijungė neteisėtai. Nors atsakovė tiesiogiai ir nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų ieškovams ar tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, bet atsakovė 2021 m. gegužės 14 d. pasirašydama su trečiuoju asmeniu A. V. pirkimo–pardavimo sutartį ir įsigydama vandens ir nuotekų šalinimo tinklus prisiėmė ir visus trečiojo asmens A. V. įsipareigojimus ieškovams, prisiimtus pasirašyto 2007 m. kovo 16 d. pareiškimo pagrindu patvirtintuose sprendiniuose ir techniniuose planuose, kurie susiję su minėtais vandens ir nuotekų tinklais, o tai, kad trečiasis asmuo atsakovės neinformavo apie prisijungimo sąlygas ir patvirtintus techninius planus, nesuponuoja išvados, jog atsakovė jokių įsipareigojimų ieškovams ir tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, neturi. Todėl teismas negali sutikti su tokia atsakovės pozicija ir pažymi, kad atsakovė neįrodė, jog uždėdama akles ant vandentiekio atšakos atsakovė elgėsi teisėtai. Teismo vertinimu, ieškovai įrodė, kad dėl atsakovės veiksmų, aklės uždėjimo, buvo pažeistos ieškovų ir trečiųjų asmenų teisės, nes nekeičiant detaliųjų planų sprendinių buvo pakeisti sprendiniai, tai yra, žiedinė vandentiekio tiekimo atšaka padaryta šakine, nors pagal patvirtintus ir galiojančius detaliuosius yra numatyta, kad turi būti žiedinė. Atsakovė teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kad buvo pakeisti detalieji planai ar parengtas naujas techninis projektas. Dėl to, kas anksčiau pasakyta, ieškovų pareikštas ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo atsakovei yra tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas dėl prevencinio ieškinio konstatavo, jog iš bylos duomenų nustatyta, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turimus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) įsigijo iš ieškovo V. K. ir kitų pardavėjų. Pirkimo–pardavimo sutartyse buvo nurodyta, kad jie galės prisijungti prie bendrų inžinerinių tinklų ir jais naudotis, neįgydami nuosavybės teisės į tinklus, išduoti sutikimai tam, todėl nėra abejonių, kad jie savo teises gali ginti pareikšdami prevencinį ieškinį. Naudojimasis ginčo infrastruktūra buvo tiesiogiai numatytas pirkimo sutartyse ir laikytinas teisėtu pirkėjų lūkesčiu, nes jie įsigijo žemės sklypus (vienu atveju su jau pastatytu gyvenamuoju namu), kurių naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šioje byloje savarankišką reikalavimą reiškiantys asmenys yra sąžiningi turto įgijėjai, žemės sklypus (gyvenamuosius namus) įgiję asmeniniais tikslais.

13. Nagrinėjamoje byloje, vertindamas ieškinio pagrįstumą, teismas jau pasisakė, jog, atsižvelgiant į atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ir esamą poziciją, yra pagrindas manyti, kad ateityje gali iškilti reali grėsmė, nepreziumuojant grėsmės, o esant realiems atsakovės veiksmams – vandens tiekimo atjungimas, aklių ant vienos iš atšakų uždėjimas, jog tretiesiems asmenims bus atjungtas vanduo ar pakartotinai savavališkai pakeičiama inžinerinės struktūros schema, tai yra vandentiekio judėjimas žiediniu principu, todėl yra pagrindas trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, prevencinį ieškinį tenkinti.

14. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 8 d. papildomu sprendimu trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, I. P., A. P., R. S., J. T., Š. J.-S., D. S., A. P. ir R. P. atstovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino, priėmė papildomą sprendimą ir priteisė iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Šilo sodžius“ tretiesiems asmenims A. P. ir R. P. kiekvienam po 320,00 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kokiais įrodymais remdamasis daro išvadą, jog atsakovė, sudarydama 2020 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų bei lietaus nuotekų tinklų įsigijimo, prisiėmė papildomus įsipareigojimus, susijusius su leidimu prisijungti prie nuosavybės teise valdomų inžinerinių tinklų.

15.2. Ieškovai savo reikalavimus grindžia detaliaisiais planais, techniniu projektu RK-00-TP (ir jo A laida) bei 2007 m. kovo 16 d. pareiškimu, tačiau nei ieškovų detalieji planai, nei techninis projektas Nr. RK-00-TP (ar laida A) neapibrėžia, nedetalizuoja ir nereglamentuoja, kokiomis sąlygomis ir kokia apimtimi ieškovai gali ar turi teisę naudotis atsakovei priklausančiais inžineriniais tinklais, o susitarimas dėl naudojimosi atsakovės inžineriniais tinklais (įskaitant gręžinį ir nuotekų valymo įrenginius) nesudarytas iki šiol, todėl nėra pagrindo teigti esant sukurtą bendrą inžinerinę infrastruktūrą visiems trims kvartalams.

15.3. 2007 m. kovo 16 d. pareiškimas yra tik detaliojo planavimo dokumentas, kuris sudarė prielaidas detaliuose planuose numatyti sprendinį, kad sklypų aprūpinimas vandeniu bus iš vietinių, o ne iš centralizuotų tinklų. Todėl šis pareiškimas negali būti laikomas nei šalių susitarimu dėl inžinerinių tinklų statybos finansavimo, naudojimo ir nuosavybės teisių, kuris ieškovams buvo privalomas pagal jiems išduotas projektavimo sąlygas, nei trečiojo asmens A. V. išduotomis prisijungimo sąlygomis.

15.4. V. S. nėra tinkama ieškovė byloje, kadangi Nekilnojamojo turto registre vandentiekio tinklai (un. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklai (buitinių nuotekų tinklai) (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) po 1/2 priklauso tik V. K. ir trečiajam asmeniui S. R.. Todėl, V. S. nesant materialinio teisinio santykio dalyviu, ieškinys jai atmestinas vien dėl šios aplinkybės.

15.5. Kadangi šalys nėra susitarusios dėl ieškovų teisės naudotis atsakovei priklausančiais inžineriniais tinklais, vandenviete bei nuotekų valymo įrenginiais, nei atsakovė, nei A. V. niekada nebuvo išdavę ieškovams jokių prisijungimo sąlygų prie inžinerinių tinklų, todėl atsakovės teisė naudotis vandentiekio ir buitinių nuotekų inžineriniais tinklais, tai yra uždėti aklę, nėra apribota nei įstatymu, nei šalių susitarimu.

15.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino prevencinį ieškinį, kadangi ieškinyje yra kalbama apie buvusius (jau atliktus) atsakovės veiksmus, tariamą jų neteisėtumą, tačiau prevencinio ieškinio objektas gali būti tik būsimi veiksmai.

15.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos konsultaciją, kurioje nurodyta, kad aklės uždėjimas inžineriniuose tinkluose gali būti atliktas nerengiant nei projekto, nei techninės dokumentacijos ir juo labiau nėra būtinas ieškovų, kurie neturi jokių teisių į atsakovės inžinerinius tinklus, sutikimas.

16. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistuoja abi negatorinio ieškinio sąlygos. Pirma, ieškovai nėra įgiję jokių teisių į atsakovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus, nėra sukurta jokia bendra inžinerinių tinklų sistema, todėl ieškovai nėra savininkai turto, su kuriuo yra siejami atsakovės neteisėti veiksmai, antra, prisijungiant prie atsakovei priklausančių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų buvo padaryta nemaža pažeidimų, neįgyvendinti detaliojo plano sprendiniai ir neįvykdyta daug įvairių institucijų privalomų nurodymų, kas lemia tai, kad prie atsakovei priklausančių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų buvo prisijungta neteisėtai, todėl negali būti ginamas ieškovų neteisėtas interesas. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir neištyrė.

16.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2007 m. kovo 16 d. pasirašyto pareiškimo tikrosios esmės bei šalių tikrųjų ketinimų. Pareiškimu buvo pasiektas susitarimas, kad inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo dalis bus rengiamos bendrai. Ir tik įrengus (bendrai) inžinerinę infrastruktūrą, ieškovai galės prisijungti prie A. V. žemė sklype esančių inžinerinių tinklų, tačiau ieškovai atsisakę bendrai įrengti inžinerinius tinklus, tokią savo teisę (jungtis prie A. V. tinklų) prarado.

16.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino prevencinį ieškinį, kadangi prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Byloje nebuvo jokių įrodymų apie galimus atsakovės būsimus neteisėtus veiksmus, todėl prevencinis ieškinys tenkintas tik formaliai, detaliai nenagrinėjus visų jo sąlygų.

Atsiliepimas

17. Tretieji asmenys, reiškiantys savarankiškus reikalavimus, pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, jame prašo apeliacinius skundus atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

17.1. Nei atsakovės, nei trečiojo asmens apeliaciniu skundu nėra paneigtos pagrindinės aplinkybės – ieškovams įgaliota institucija išdavė statybą leidžiantį dokumentą tinklų statybai pagal parengtą techninį projektą, todėl apeliantų teiginiai, jog ieškovai statybų leidimo išdavimo procedūrose padarė daug pažeidimų, stokoja teisinio pagrįstumo bei elementarios logikos.

17.2. Parengtame techniniame projekte RK-00-TP-GK detaliai aptarta tai, kas tiesiogiai yra numatyta įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose, ir ko laikytis statytojui yra privalu. Taigi A. V. pritarimas / sutikimas buvo duotas konkretiems statybos darbams atlikti. Taigi, sprendžiant ginčą dėl ieškovų teisės pasijungti prie A. V. įrenginių, bylai pateiktas projektas, kuris atitinka visus Statybos įstatyme bei poįstatyminiuose aktuose nustatytus reikalavimus statybą leidžiančio dokumento išdavimui ir yra suderintas su įstatyme numatytomis institucijomis. Taigi jokio kito sutikimo ar pritarimo ieškovams gauti iš trečiojo asmens A. V. nebereikėjo.

17.3. Apeliaciniais skundais visiškai nepagrįstai siekiama paneigti faktą, jog trečiojo asmens sutikimas sukelia jam atitinkamas teisines pasekmes – pasirašydamas ant techninio projekto A. V. išreiškė aiškų ir šioje byloje nenuginčytą sutikimą ieškovams jų įrengtus tinklus prijungti prie trečiojo asmens žemės sklype įrengtų vandens ir buitinių nuotekų įrenginių.

Žemesnės instancijos teismas

17.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nors atsakovė tiesiogiai ir nėra prisiėmusi jokių įsipareigojimų ieškovams ar tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, bet atsakovė 2021 m. gegužės 14 d. pasirašydama su trečiuoju asmeniu A. V. pirkimo–pardavimo sutartį ir įsigydama vandens ir nuotekų šalinimo tinklus prisiėmė ir visus trečiojo asmens A. V. įsipareigojimus ieškovams, prisiimtus pasirašyto 2007 m. kovo 16 d. pareiškimo pagrindu patvirtintuose sprendiniuose ir techniniuose planuose, kurie susiję su minėtais vandens ir nuotekų tinklais.

17.5. Apeliantai tikslingai neužsimena, kad, rengiant bendras inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijas, jų įrengimui kiekvienas savininkas išskyrė dalį teritorijos, vieni gatvei, kitas gręžiniui. Taigi trečiasis asmuo A. V. pasinaudojo galimybe sutaupyti savo turimo žemės sklypo sąskaita, įrengiant gatvę, dėl kurios įrengimo kaštų, naudojimosi tvarkos bei registravimo šalys taip pat nebuvo sudariusios atskiros sutarties.

17.6. Dėl prevencinio ieškinio pasisakytina, jog atsakovė atliko aiškiai neteisėtus veiksmus, nes pažeisdama ginčo inžinerinės infrastruktūros sistemą bei vientisumą, iš pradžių visiškai atjungė vandens tiekimą, o vėliau atjungė tik vieną iš vandens tiekimo į ieškovų sklypus atšakų ir ant vamzdyno atšakos uždėjo akles, ribojančias vandens tiekimą. Taigi tretieji asmenys visiškai pagrindė prevencinio įrodinėjimo dalyką, kurį sudaro faktinių aplinkybių, kad jiems buvo atliekami jų teises (naudojimosi teisę) pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami.

Atsiliepimas

18. Ieškovai pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. apeliacinį skundą, jame prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

18.1. Skundo 10 punkte teigiama, kad „2007-03-16 A. V., V. S. ir V. K. Klaipėdos r. savivaldybės administracijos (urbanistikos skyriaus) tarnautojų reikalavimu rengiant detaliuosius planus, pasirašė bendrą pareiškimą. Tačiau valstybės institucijos neturi teisės reikalauti besiribojančių sklypų savininkus planuoti bendrus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Tačiau, jei patys savininkai susitaria taip daryti, tuomet atitinkamas susitarimas ir turi būti pateikiamas kartu su detaliojo plano medžiaga. Pats apeliantas norėjo savo sklype suprojektuoti daugiau gyvenamosios paskirties žemės sklypų, o tam reikėjo, kad gatvė ir komunikacijos po ja būtų tiesiami ne tik A. V. bet ir V. K. žemės sklype. Reikėjo, kad elektros transformatorinė būtų statoma V. S. (O. K.) žemės sklype. Pagal tokį sprendinį detaliuoju planu galima suprojektuoti didesnį kiekį gyvenamosios apskrities sklypelių.“

18.2. V. K. kelio tiesimui išskyrė nemažą dalį savo asmeninio sklypo, kuriuo patekimui į savo sklypus ir iki gręžinio naudojosi A. V., todėl teigti, kad V. K. niekaip neprisidėjo prie bendrų komunikacijų, negalima.

18.3. Skundo 23–24 punktuose teigiama, jog tam, kad viskas tinkamai funkcionuotų, reikėjo išspręsti šių tinklų prie A. V. tinklų prijungimo techninius, teisinius ir finansinius klausimus. Šie klausimai nebuvo ir šią dieną nėra išspręsti. Tačiau visi techniniai klausimai yra išspręsti detaliuosiuose planuose ir techniniuose projektuose (numatytas net perspektyvinis gręžinys padidėjus poreikiams, t. y. baigus užstatymą). Teisiniai klausiami taip pat išspręsti, nes patvirtinti ir teritorijų planavimo dokumentai, ir projektai, gauti statybą leidžiantys dokumentai, atlikti statybos darbai, parengtos kadastrinių duomenų matavimo bylos ir atlikta statinių teisinė registracija. Neišspręstas liko tik išlaidų pasidalijimo bei gręžinio pajėgumo didinimo klausimas.

18.4. 2007 m. kovo 16 d. susitarimas pakeistas, nutrauktas nebuvo. Tai, kad nėra dar įvykdytas susitarimas ir nepasidalyti statybos kaštai, nereiškia, jog 2007 m. kovo 16 d. susitarimas nustojo galioti. Minėtas susitarimas yra sudėtinė detaliojo plano dalis, be kurio (kaip nurodė savivaldybės specialistai) A. V. detalusis planas nebūtų buvęs patvirtintas. Tas pats susitarimas yra ir sudėtinė abiejų ieškovų detaliųjų planų sudėtis, be kurio būtų buvę neįmanoma suprojektuoti bendro kelio, el. pastotės ir inžinerinės infrastruktūros, kaip numatoma detaliuose planuose.

18.5. Tai, kad A. V. neįrengė perspektyvinio gręžinio ir komunikacijas pardavė bendrijai, nedaro negaliojančiais detaliųjų planų sprendinių. Turi būti atliekamas ne ieškovų kvartalo tinklų atjungimas, o perspektyvinio gręžinio įrengimas taip, kaip numatyta A. V. techniniame projekte.

18.6. Byloje pateikti įrodymai, jog buvo parengtas vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų techninis projektas, kuriame yra išspręsti visi be išimties techniniai tinklų statybos ir sujungimo klausimai. Apeliantas techninį projektą pasirašė uždėdamas žymą „pritariu statyti“. Savivaldybės specialistai patvirtino, kad tai laikytina apelianto išduotomis prisijungimo sąlygomis.

18.7. Bendrijos rašyti pranešimai apie būsimą atjungimą, teismui pateiktas šalių susitikimo garso įrašas bei bylos nagrinėjimo metu teikti bendrijos pirmininko paaiškinimai, kad po bylos pabaigos numatoma atjungti ir antrą vandens žiedinės sistemos atšaką, paneigia tokius teiginius, jog prevencinis ieškinys patenkintas nepagrįstai.

19. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

19.1. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovai neturi teisės reikšti negatorinio ieškinio, kadangi nėra savininkai tų tinklų, tos tinklų atkarpos, kurioje neteisėtai uždėta aklė. Nors kvartaluose pastatyti tinklai, kaip statiniai, yra įregistruoti atskirai, su atskirais unikaliais numeriais, tačiau tai nereiškia, kad šie tinklai nėra visų kvartalų bendros inžinerinės infrastruktūros dalis. O tai reiškia, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovai nėra daikto savininkai ir neturi teisės reikšti negatorinio ieškinio.

19.2. Atsakovė teigia, jog ieškovų teisės nebuvo pažeistos, nes vanduo į jų sklypus vis tik teka, kadangi atjungta buvo tik viena iš dviejų jungčių. Tačiau gyvenamųjų pastatų funkcionavimas be vandens nėra įmanomas, gyvenamųjų namų kvartalams projektuojama būtent žiedinė vandens tiekimo sistema, tai ir buvo padaryta ginčo atveju. Tačiau Atsakovai vieną iš pajungimo taškų atjungė ir uždėjo aklę ir kvartalo tinklai iš žiedinių patapo šakiniais. Bet kokios avarijos atveju iki jos lokalizavimo ir padarinių pašalinimo dalis Ieškovo kvartalo gyventojų liktų be vandens. Toks ieškovų tinklų funkcionalumo sumažinimas pažeidžia Ieškovų teises ir sudaro pagrindą reikšti negatorinį ieškinį.

19.3. Atsakovė įsigijo daiktą, kuris buvo trijų kvartalų bendro naudojimo inžinerinės infrastruktūros dalis. Atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo tikėtis, kad vien tik daikto savininko pasikeitimas gali kaip nors keisti paties daikto teisinį statusą ar jo funkcionalumą. Atjungti ieškovų kvartalo tinklų neturėjo teisės A. V., neturi ir atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

21. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. Sprendimu dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Sendvario seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo patvirtintas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Sendvario seniūnijoje, detalusis planas (planavimo tikslais – dalies žemės sklypo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalijimas į sklypus).

23. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. Sprendimu dėl žemės sklypo (kad. Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Sendvario seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo patvirtintas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Sendvario seniūnijoje, detalusis planas (planavimo tikslais – dalies žemės sklypo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalijimas į sklypus).

24. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. Sprendimu dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Sendvario seniūnijoje, detaliojo plano patvirtinimo, patvirtintas žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Sendvario seniūnijoje, detalusis planas (planavimo tikslais – dalies žemės sklypo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, padalijimas į sklypus).

25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V., ieškovai V. K. ir V. S. (veikianti už O. K.), sudarė 2007 m. kovo 16 d. pareiškimą, notarinio registro Nr. 2777, kuriuo šalys susitarė ir sutiko, kad A. V. jam privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengti bendrą 15 m pločio kelią su kelkraščiais ir komunikaciniu koridoriumi kartu su V. K. jam privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengiant pusę kelio, t. y. 7,5 m, viename sklype, kitą pusę kitame sklype. Kito kelio dalį per pusę rengia V. K. su V. S., veikiančia pagal įgaliojimą O. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. V. sutiko, kad V. K. ir V. S. įrengto bendro kelio komunikaciniais koridoriais prijungtų savo sklypus prie A. V. sklype įrengtų valymo įrengimų ir vandens gręžinio (vandenvietės). Šalys taip pat susitarė, jog, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai patvirtinus detaliuosius planus, atlikti kelio, nuotekų valymo įrenginių ir vandenvietės geodezinius matavimus, sutarti ir pasidalyti šių įrenginių įrengimo išlaidas, įrengti šiuos įrenginius ir registruoti juos išskiriant servitutus valstybės įmonės Registrų centre.

26. Iš Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., kuris priklauso ieškovui V. K., detaliojo plano aiškinamojo rašto 3 dalies nustatyta, kad kadangi trys gretimi žemės sklypai yra planuojami tai pačiai paskirčiai maždaug vienu metu, planavimo organizatoriams sutarus, detalaus plano inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo dalis rengiama bendrai. Bendras kelias vedamas per sklypų ribą. Sklype atsiranda transformatorinė pastotė, sklype – valymo įrenginys ir priešgaisrinis rezervuaras. Esamą sklypą numatoma padalyti į 6 sklypus mažaaukščių vienbučių gyvenamųjų namų statybai.

27. Iš Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r., detaliojo plano aiškinamojo rašto 3 dalies nustatyta, kad laikinai, kol nėra centralizuotų magistralinių vandentiekio ir kanalizacijos tinklų planuojamoje teritorijoje, geriamos kokybės vandens tiekimas numatomas iš priklausančiame sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengto artezinio gręžinio II grupės vandenvietės. Buitinių nuotekų šalinimas taip pat laikinai numatomas iš priklausančiame sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengto vietinio buitinių nuotekų valymo įrenginio. Taip pat 6 dalyje nustatyta, kad inžinierinių tinklų sprendiniai bus tikslinami inžinerinių tinklų techninio projekto metu pagal tinklų savininkų išduotas technines sąlygas. Geriamos kokybės vandens tiekimas numatomas iš priklausančiame sklype, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini)projektuojamo II grupės vandenvietės artezinio gręžinio.

28. Iš 2009 m. UAB „Kelprojektas“ rašto matyti, kad O. K., V. K. ir A. V. techninį projektą pasirašė ir pritarė statyti vidaus gatvę, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus.

29. Atsakovei pagal 2020 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1AK-2871 priklauso statiniai: vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nuotekų šalinimo tinklai – lietaus nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. 2021 m. balandžio 8 d. susitarimu V. K. ir S. R. susitarė, kad inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), registruos nuosavybės teise lygiomis dalimis.

30. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nustatyta, kad 2022 m. liepos 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo gautas V. S. skundas „Dėl neteisėto inžinerinių tinklų atjungimo“ apie tai, kad 2022 m. liepos 20 d., apie 20.20 val., IGNSB „Šilo sodžius“, kurios pirmininkas yra E. K., nariai savavališkai trumpam atjungė vandenį, o 2022 m. liepos 21 d. vakare atkasė inžinerinius tinklus, adresu (duomenys neskelbtini) tarp 4 ir 6 sklypo, planuodami atjungti geriamąjį vandenį kvartalo gyventojams, kurie nepriklauso bendrijos nariams. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.

31. Antstolės B. T. 2022 m. rugpjūčio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 05/22/27 konstatavo faktines aplinkybes, kad greta žvyruotos (duomenys neskelbtini), ties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., riba yra iškastas griovys. Vaizdo medžiaga, kuri yra faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudedamoji dalis, užfiksuota, kad griovyje yra susikaupęs vanduo, po kuriuo yra aklėmis užsandarinti vamzdžiai. Vaizdo medžiagoje matomi du griovyje esantys užsandarinti vamzdžiai. Ieškovų pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina šias aplinkybes.

Dėl negatorinio ieškinio pagrįstumo

32. Apeliaciniai skundai iš esmės grindžiami tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja abi negatorinio ieškinio sąlygos. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. pasisakydamas dėl pirmosios negatorinio ieškinio sąlygos teigia, jog ieškovai nėra įgiję jokių teisių į atsakovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus, nėra sukurta jokia bendra inžinerinių tinklų sistema, todėl ieškovai nėra savininkai turto, su kuriuo yra siejami atsakovės neteisėti veiksmai. Atsakovė teigia, jog ieškovei V. S. nuosavybės teise nepriklauso jokie inžineriniai tinklai, todėl jai ieškinys vien dėl šios aplinkybės turėtų būti atmestas. Nesutiktina su apeliacinių skundų argumentais.

33. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota CK 4.98 straipsnyje. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023).

34. Pasisakant dėl pirmosios negatorinio ieškinio sąlygos, pažymėtina, jog ginčo nėra, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai (buitinių nuotekų tinklai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuotekų šalinimo tinklai (lietaus šalinimo tinklai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui V. K. bei trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. R. (ieškovės mama) nuosavybės teise priklauso vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

35. Ieškovai ieškiniu įrodinėja, jog 2007 m. kovo 16 d. pareiškimo pagrindu ieškovai bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V., sudarė susitarimą sukurti bendrą inžinerinių tinklų sistemą visiems žemės sklypams, todėl siekia apginti jiems nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų (bendros inžinerinės infrastruktūros) valdymo teisės pažeidimus, nesusijusius su daikto valdymo netekimu.

36. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. bei atsakovė teigia, jog jokia bendra inžinerinė infrastruktūra nebuvo sukurta, kadangi ieškovai patys atsisakė sukurti bendrus inžinerinius tinklus, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2007 m. kovo 16 d. pareiškimo esmę bei šalių tikruosius ketinimus. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

37. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

38. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog iki 2007 m. ieškovei V. S. (ir jos močiutei O. K., kurios vardu įgaliojimo pagrindu veikė ieškovė V. S.) nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini). Ieškovui V. K. – nuosavybės teise priklausė gretimas žemės sklypas kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. V. – nuosavybės teise priklausė gretimas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, jog 2007 m. minėtų žemės sklypų savininkai savarankiškai ėmė organizuoti jiems priklausančių žemės sklypų detaliųjų planų rengimą, siekdami pakeisti jų paskirtį ir padalyti juos į atskirus gyvenamosios paskirties sklypus.

39. Iki patvirtinant detaliuosius planus ieškovai bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. 2007 m. kovo 16 d. sudarė pareiškimą, kuriame susitarė ir sutiko, kad A. V. jam privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengtų bendrą 15 m pločio kelią su kelkraščiais ir komunikaciniu koridoriumi kartu su V. K. jam privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengdami pusę kelio, t. y. 7,5 m, viename sklype, kitą pusę – kitame sklype. Kito kelio dalį per pusę rengia V. K. su V. S., veikiančia pagal įgaliojimą O. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. V. sutiko, kad V. K. ir V. S. įrengto bendro kelio komunikaciniais koridoriais prijungtų savo sklypus prie A. V. sklype įrengtų valymo įrengimų ir vandens gręžinio (vandenvietės). Šalys taip pat susitarė, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai patvirtinus detaliuosius planus, atlikti kelio, nuotekų valymo įrenginių ir vandenvietės geodezinius matavimus, sutarti ir pasidalyti šių įrenginių įrengimo išlaidas, įrengti šiuos įrenginius ir registruoti juos išskiriant servitutus valstybinės įmonės Registrų centre.

40. Minėtas pareiškimas pasirašytas šalių parašais bei notariškai patvirtintas. Įrodymų, jog minėtas pareiškimas (susitarimas) šalių būtų nutrauktas ar pripažintas negaliojančiu, nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakant į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. argumentus, jog minėtas susitarimas liko neįgyvendintas, kadangi ieškovai atsisakė finansuoti bendros infrastruktūros sukūrimą, pažymėtina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė perdavė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. V. iš viso 7 000 Lt – 4 000 Lt už gręžinį bei 3 000 Lt už komunikacijų projektą (nuotekų, kelio, vandentiekio). Atkreiptinas dėmesys, jog šios piniginės lėšos perduotos 2007 m. rugpjūčio mėnesį, tai yra, po 2007 m. kovo 16 d. susitarimo sudarymo bei iki ieškovės žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, jog priešingai, nei teigia trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V., ieškovė vykdė minėto susitarimo dalį dėl bendros infrastruktūros finansavimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog infrastruktūros finansavimo klausimas nedaro minėto pareiškimo negaliojančio. Atsakant į apeliacinių skundų argumentus, jog ieškovas V. K. niekaip neprisidėjo prie bendros infrastruktūros įrengimo, pažymėtina, jog minėtu 2007 m. kovo 16 d. pareiškimu ieškovas išreiškė sutikimą dėl bendro kelio įrengimo suteikiant dalį jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tokį patį sutikimą davė ir ieškovė, taigi nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas niekaip neprisidėjo prie bendros infrastruktūros sukūrimo. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovai įvykdė kitą 2007 m. kovo 16 d. susitarimo dalį dėl vidaus kelio įrengimo, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, jog 2007 m. kovo 16 d. pareiškimas nebuvo vykdomas.

41. Tai, kad minėtu 2007 m. kovo 16 d. pareiškimo pagrindu buvo siekiama sukurti bendrą infrastruktūrą ir tokia infrastruktūra buvo sukurta, patvirtina ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 28 d. bei 2008 m. gegužės 29 d. sprendimais patvirtinti minėtų žemės sklypų detalieji planai. Kaip patvirtina ieškovų žemės sklypų detaliųjų planų aiškinamieji raštai, būtent minėto 2007 m. kovo 16 d. pareiškimo pagrindu ieškovo detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, jog visiems trims greta esančių sklypų savininkams sutarus, detaliojo plano inžinerinės infrastuktūros ir susisiekimo dalis rengiama bendrai. Ieškovės V. S. detaliojo plano aiškinamojo rašto šeštojoje dalyje dėl vandentiekio ir nuotekų nurodyta, kad geriamos kokybės vandens tiekimas numatomas iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. žemės sklype įrengto artezinio gręžinio II grupės vandenvietės. Buitinių nuotekų šalinimas taip pat laikinai numatomas iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. sklype įrengto vietinio buitinių nuotekų valymo įrenginio.

42. Papildomai pažymėtina, jog UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2009 m. liepos 22 d. Projektavimui techninėse sąlygose Nr. 436 nurodyta, jog užsakovai O. K. ir V. K. privalo laikinai vandentiekio tinklus pasijungti iš kaimyniniame sklype projektuojamo artezinio gręžinio (pagal detaliojo plano sprendinius). Kai bus suprojektuoti ir pakloti centralizuoto vandentiekio tinklai (duomenys neskelbtini), pasijungti į juos. Taip pat užsakovai privalo laikinai buitines nuotekas nuvesti į kaimyniniame sklype projektuojamą buitinių nuotekų valymo įrenginį (pagal detaliojo plano sprendinius). Kai bus įrengti centralizuoti nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini), pasijungti į juos. Taigi, išduodant technines projektavimo sąlygas, taip pat buvo atsižvelgta į 2007 m. kovo 16 d. šalių pareiškimo susitarimus.

43. Maža to, 2009 m. gruodžio 20 d. buvo parengtas techninis projektas RK-00-TP-GK- (0 laida), kurio užsakovais nurodyti ieškovai bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V.. Techninio projekto objektas – „Vidaus gatvė, vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai“. Minėti asmenys pasirašė techninį projektą su prierašu „Pritariu statyti“. Nors trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. teigia, jog inžineriniai tinklai ieškovų žemės sklypuose buvo parengti pagal techninio projekto A laidą, kuri su juo nebuvo derinta, tačiau, kaip matyti iš techninio projekto A laidos, statytojais nurodyti visi trys asmenys, techninio projekto A laida tik nežymiai pakoregavo buitinių nuotekų klojimo sprendinius, tai yra, pakeista buitinių nuotekų klojimo vieta bei atsisakyta siurblinės. Be to, nurodyta, jog techninio projekto A laida nekeičia kitų techninių projekto sprendinių ir, vykdant statybos darbus, būtina vadovautis visa techninio projekto 0 laidoje pateikta informacija bei reikalavimais.

44. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. technines sąlygas, techninį projektą savo sklypui parengė anksčiau nei ieškovai, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tiek ieškovai, tiek trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. įvykdė statybos darbus ir buvo suformuoti atskiri nekilnojamojo turto vienetai, t. y. vandens ir nuotekų inžineriniai tinklai trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. sklypuose (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei ieškovų V. S. ir V. K. sklypuose (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).

45. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovai bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. 2007 m. kovo 16 d. pareiškimo pagrindu susitarė dėl bendros infrastruktūros sukūrimo ir susitarimą vykdė. Kaip jau minėta anksčiau, finansiniai bendros infrastruktūros sukūrimo klausimai nedaro šalių 2007 m. kovo 16 d. pareiškimo negaliojančiu ir nėra šios bylos dalykas.

46. Esant visoms anksčiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja pirmoji negatorinio ieškinio sąlyga, kadangi ieškovai bei atsakovė (nuo to momento kai trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. perleido nuosavybės teisę) yra ginčo bendros inžinerinės infrastruktūros savininkai (konkrečių dalių nustatymas nėra šios bylos dalykas) ir ieškovai turi teisę reikšti negatorinį ieškinį.

47. Pasisakant dėl antrosios negatorinio ieškinio sąlygos (savininko teisės yra pažeistos), paminėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas).

48. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. 2020 m. gegužės 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklus (buitinių nuotekų tinklai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuotekų šalinimo tinklus (lietaus šalinimo tinklai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei.

49. Atsakovė 2022 m. gegužės 17 d. pranešimu informavo ieškovus, jog atsakovė nuosavybės teise valdo vandentiekio tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotekų šalinimo tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovė taip pat nurodo, kad pagal Klaipėdos r. savivaldybės detaliojo plano sprendinius, ne atsakovei priklausančių žemės sklypų vandens tiekimo tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buitinių nuotekų tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra prijungti prie atsakovei priklausančių inžinerinių tinklų pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles. Atsakovė paprašė ieškovų, kad per 2 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos įgyvendinti LR teisės aktus ir projektavimo sąlygas atitinkančius buitinių nuotekų tvarkymo ir vandens tiekimo sprendinius, kitaip po minėtos datos atsakovė nutrauks vandens tiekimą ir nuotekų valymą ne atsakovei priklausantiems žemės sklypams.

50. Iš Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nustatyta, kad 2022 m. liepos 30 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate gautas V. S. skundas „Dėl neteisėto inžinerinių tinklų atjungimo“ apie tai, kad 2022 m. liepos 20 d., apie 20.20 val., IGNSB „Šilo sodžius“, kurios pirmininkas yra E. K., nariai savavališkai, trumpam atjungė vandenį, o 2022 m. liepos 21 d. vakare atkasė inžinerinius tinklus, adresu (duomenys neskelbtini) tarpk 4 ir 6 sklypo, planuodami atjungti geriamąjį vandenį kvartalo gyventojams, kurie nepriklauso bendrijos nariams. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.

51. Antstolės B. T. 2022 m. rugpjūčio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 05/22/27 konstatavo faktines aplinkybes, kad greta žvyruotos (duomenys neskelbtini), ties žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., riba yra iškastas griovys. Vaizdo medžiaga, kuri yra faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudedamoji dalis, užfiksuota, kad griovyje yra susikaupęs vanduo, po kuriuo yra aklėmis užsandarinti vamzdžiai. Vaizdo medžiagoje matomi du griovyje esantys užsandarinti vamzdžiai. Ieškovų pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina šias aplinkybes.

52. Taigi ginčo byloje nėra, jog buvo uždėtos aklės ant vandentiekio vamzdžių, tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V., tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose teigia, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi ieškovai apskritai neturi teisės prisijungti prie atsakovei nuosavybės teise priklausančių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, kadangi ieškovai neįvykdė institucijų privalomųjų nurodymų, neįvykdė detaliųjų planų sprendinių ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Nesutiktina su apeliacinių skundų argumentais.

53. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šioje byloje nenagrinėjamas klausimas dėl ieškovų įrengtų inžinerinių tinklų statybos teisėtumo ir pan. Byloje esanti 2021 m. balandžio 6 d. Deklaracija apie statinio jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio, jo dalies / patalpos paskirties pakeitimą patvirtina, jog pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta statinio, jo dalies (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statyba, jo dalies paskirtis pagal statybą leidžiantį dokumentą, išduotą 2011 m. gegužės 19 d. Pastatyti nauji statiniai – vandens tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos deklaracijos pagrindu atlikta statinių teisinė registracija.

54. Esant nurodytoms aplinkybėms, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. bei atsakovės argumentai, jog ieškovai neįvykdė institucijų privalomųjų nurodymų ar detaliųjų planų sprendinių, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi techniniai bei teisiniai inžinerinių tinklų prisijungimo klausimai yra išspręsti detaliųjų planų sprendiniuose, techniniuose projektuose, kurių visus tomus tiek ieškovai, tiek trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. yra pasirašęs, o tai, kad įrenginių statyba pagal teisės aktų reikalavimus yra baigta, patvirtina anksčiau minėta deklaracija.

55. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. teigia, jog ieškovai norėdami prisijungti prie atsakovės inžinerinių tinklų turėjo gauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. prisijungimo sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą atkreipia dėmesį, jog, kaip jau minėta anksčiau, ieškovai bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. bendrai 2009 m. parengė techninį projektą, savo parašais patvirtino, jog pritaria inžinerinių įrenginių statybai, be to, tarp šalių sudarytas jau minėtas 2007 m. kovo 16 d. pareiškimas, kuriame labai aiškiai deklaruotas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. sutikimas dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų pajungimo prie jo žemės sklypuose įrengtų vandentiekio tinklų. Teismo posėdžio metu apklausti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovai paaiškino, jog teisės aktais nėra reglamentuota, kokia forma turi būti išduodamos prisijungimo sąlygos ir koks turi būti tokio sutikimo turinys, todėl, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, jog papildomas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. sutikimas prisijungti prie inžinerinės infrastruktūros nebuvo būtinas.

56. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. įrengto gręžinio bei nuotekų valymo tinklų pajėgumo, pažymėtina, jog apelianto abejonės dėl įrenginių pajėgumo nepagrįstos jokiais įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek inžinerinių tinklų pajėgumo, tiek finansavimo, išlaikymo ir pan. klausimai nėra šios bylos dalykas, kadangi, kaip nurodyta 2007 m. kovo 16 d. pareiškime, visos pareiškimo šalys bendrai susitarė atlikti kelio, nuotekų valymo įrenginių ir vandenvietės geodezinius matavimus, sutarti ir pasidalyti šių įrenginių įrengimo išlaidas, įrengti šiuos įrenginius. Aplinkybės, jog galbūt iki galo nėra išspręstas finansavimo, išlaikymo, priežiūros, pajėgumų klausimas, neatleidžia pareiškimo šalių nuo pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, iš jų leisti ieškovų sklypuose įrengtus vandentiekio bei nuotekų tinklus prijungti prie atsakovės žemės sklypuose esančių inžinerinių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų.

57. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog ieškovai neturi jokių teisių į atsakovei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus, atsakovė nėra sudariusi jokių sutarčių ir jokių kitų įsipareigojimų naudotis savo inžineriniais tinklais nėra teikusi ir neprivalo jų teikti, nėra 2007 m. kovo 16 d. pareiškimo šalis, nedalyvavo, ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų nė viename iš ieškovų ieškinyje minimų planavimo procesų, dokumentų, kurių pagrindu ieškovai grindžia pareikšto ieškinio reikalavimus. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.

58. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, kaip jau konstatuota šioje byloje, ieškovai bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. 2007 m. kovo 16 d. pareiškimu susitarė dėl bendros inžinerinės infrastruktūros visiems trims tuo metu buvusiems žemės sklypams. Minėto pareiškimo pagrindu patvirtinti žemės sklypų detalieji planai, parengti inžinerinių tinklų techniniai projektai, atlikti statybos darbai, todėl tai, kad atsakovė pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo dalį bendros inžinerinės infrastruktūros, nesuteikia atsakovei jokio teisinio pagrindo nesilaikyti priimtų sprendimų ir savo nuožiūra elgtis su įsigytu daiktu, tai yra, uždėti akles ant bendros inžinerinės infrastruktūros vamzdyno. Aplinkybė, jog pasikeitė daikto savininkas, neturi įtakos įrengtų inžinerinių tinklų statusui, jog minėti inžineriniai tinklai sudaro vientisą bendrą inžinerinę sistemą.

59. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir niekaip nepažeidė ieškovų teisių, kadangi aklė uždėta tik ant atsakovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, o aklė uždėta ant vienos vamzdyno atšakos tik tam, jog pagerintų vandens tiekimo stabilumą, o žiedinės vandentiekio sistemos įrengimas nėra privalomas. Be to, vanduo teka į ieškovams priklausančius žemės sklypus. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.

60. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2009 m. techninio projekto III tome (dar kartą paminėtina, jog techninio projekto užsakovai buvo tiek ieškovai, tiek trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V.), kurį pasirašė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V., dalyje Buitinio vandentiekio tinklas numatyta, jog „Kvartalas aprūpinamas geriamuoju vandeniu iš esamo vandentiekio tinklo. Vandentiekio tinklas praklotas A. V. priklausančiame gretimame sklype. Dėl vandens naudojimo per šį tinklą surašytas šalių susitarimas. Susitarimo pagrindu atliktas kvartalo detalusis planas. Vandentiekio tinklas klojamas po kelio važiuojamąja dalimi pagal detalųjį planą. Vandens tiekimo sistema suprojektuota žiedinė“.

61. Esant nurodytoms aplinkybėms, jog buvo suprojektuota žiedinė vandentiekio sistema, darytina išvada, jog atsakovė neturi teisės savavališkai pakeisti suprojektuotos žiedinės vandens tiekimo sistemos, uždėdama akles ant vamzdžių ar kitaip pakeisdama įrengtą vandentiekio sistemą. Teismo posėdžio metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas V. V. patvirtino, jog, keičiant projektiniuose dokumentuose suprojektuotą žiedinę vandentiekio sistemą, turėtų būti rengiamas atskiras projektas.

62. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog ieškovai įrodė, kad atsakovės veiksmai (uždedant aklę ant atsakovei nuosavybės teise priklausančio vandentiekio vamzdyno) pažeidė ieškovų teises, kadangi buvo pažeista suprojektuotos bendros inžinerinės infrastruktūros visuma, o atsakovė neįrodė, jog jos elgesys visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, elgėsi teisėtai, tai yra, jog savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovų ieškinį (CK 4.98 straipsnis).

Dėl prevencinio ieškinio

63. Apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas prevencinis ieškinys, grindžiami iš esmės tapačiais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino prevencinį ieškinį, kadangi prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Byloje nėra jokių įrodymų apie galimus atsakovės būsimus neteisėtus veiksmus, todėl prevencinis ieškinys patenkintas tik formaliai, detaliai nenagrinėjus visų jo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

64. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

65. Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmeniui atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Tokio prevencinio įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovui buvo atliekami jo teises pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas. Taigi prevencinio ieškinio institutas gali būti taikomas susiklosčius dviem skirtingoms faktinėms situacijoms: 1) kai veiksmai kelia pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, tačiau tokie veiksmai dar niekada žalos nesukėlė; arba 2) kai jau yra padaryta žalos ir yra realus pavojus, kad jos bus dar padaryta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 32, 33 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 28–30 punktai).

66. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas).

67. Apeliantai teigia, jog prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai, tačiau ieškiniu tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, neįrodinėja jokių būsimų atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškinyje kalbama tik apie buvusius (jau atliktus) atsakovės veiksmus. Sutiktina su apeliantais, jog viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra būsimi neteisėti veiksmai, tačiau kita prevencinio ieškinio pateikimo sąlyga kalba apie realų pavojų, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti arba ateityje tokie veiksmai bus tęsiami. Taigi tretieji asmenys pagrįstai ieškiniu įrodinėja faktines aplinkybes, kad dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, buvo atliekami jų teises pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, kad neteisėti veiksmai ateityje bus tęsiami.

68. Kadangi apeliaciniuose skunduose kitų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas prevencinis ieškinys, teisėtumo nenurodyta, apeliacinės instancijos teismas tik trumpai pasisako dėl trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, ieškinio pagrįstumo.

69. Byloje nėra ginčo, jog tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pirkimo– pardavimo sutartimis įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suplanuoti ir suformuoti atlikus detalųjį planavimą ir padalijus pradinius ieškovų sklypus. Trečiųjų asmenų įgyti žemės sklypai yra gyvenamojoje teritorijoje (kvartale), kurioje suformuotos privačios namų valdos ieškovams priklausiusiuose žemės sklypuose. Pirkimo–pardavimo sutartyse tiesiogiai nurodyta, jog pirkėjams perleistos detaliojo plano organizatoriaus teisės ir pareigos. Pažymėtina, jog trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus J. T. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog pirkėja, įsigijusi daiktus, taip pat įgijimo teisę naudotis vandens tiekimo ir nuotekų tinklais, mokėdama mokestį už eksploatavimą, bei pardavėjas patvirtina ir garantuoja, jog už prisijungimą prie minėtų komunikacijų pirkėja papildomai neturės mokėti.

70. Šioje byloje jau konstatuota, jog ieškovai bei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. 2007 m. kovo 16 d. pareiškimu susitarė sukurti bendrą inžinerinę infrastruktūrą visiems 3 žemės sklypams, kurie tuo metu priklausė minėtiems asmenims, susitarimo pagrindu atliko veiksmus, susijusius su detaliųjų planų patvirtinimu, techninių projektų parengimu, statybos leidimų gavimu bei įsirengė bendrą inžinerinę infrastruktūrą. Taip pat konstatuota, jog atsakovė įsigijusi iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimus, A. V. dalį bendros inžinerinės infrastruktūros, 2022 m. gegužės 17 d. informavo, jog po 2 mėnesių nutrauks vandens tiekimą į gretimus sklypus ir atjungs iš jų ateinančius vandens tiekimo bei nuotekų valymo vamzdžius, 2022 m. liepos 20 d. atsakovė atkasė savo sklype esančius tinklus ir atjungė vandens tiekimą ieškovams, kurį atnaujino, bet vėliau atjungė vieną iš vandens tiekimo atšakų, tokiu būdu atlikdama aiškiai neteisėtus veiksmus – pažeidė suprojektuotos bei įrengtos ginčo inžinerinės infrastruktūros sistemą bei vientisumą.

71. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei manant, jog bendra inžinerinė infrastruktūra nebuvo sukurta ir dėl šios priežasties ieškovų žemės sklypuose įrengta inžinerinė infrastruktūra yra neteisėtai pajungta prie atsakovei šiuo metu nuosavybės teise priklausančios inžinerinės infrastruktūros, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, įrodė, jog ateityje atsakovė gali pakartotinai atlikti neteisėtus veiksmus: vandens tiekimo atjungimą, aklių ant vienos iš atšakų uždėjimą, dėl to gali kilti reali grėsmė žalai atsirasti, jog tretiesiems asmenims bus atjungtas vanduo ar pakartotinai savavališkai pakeičiama inžinerinės struktūros schema, tai yra vandentiekio judėjimas žiediniu principu.

72. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, prevencinį ieškinį (CK 1.138 straipsnio 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

73. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

75. Netenkinus atsakovės bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

76. Ieškovė V. S. pateikė įrodymus apie 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą, ieškovas V. K. pateikė įrodymus apie 2 613,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. apeliacinį skundą parengimą. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pateikė įrodymus apie 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Netenkinus atsakovės bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, apeliacinių skundų, iš atsakovės bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. priteistinos ieškovų bei trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Šilo sodžius“ ieškovei V. S. 2 178,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. ieškovui V. K. 2 613,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Šilo sodžius“ tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, A. P., R. S., J. T., D. S., R. P. po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. V. tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, A. P., R. S., J. T., D. S., R. P. po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius DobrovolskisMilda SkersienėVilija Valantienė