- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e2A-499-881/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00440-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Vilija Mikuckienė, Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ibrahim“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2977-661/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ibrahim“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl delspinigių sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ibrahim“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1.1. sumažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paskaičiuotus delspinigius (167 054,90 Eur) iki 20 964,95 Eur;
1.2. pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. kovo 6 d. mokėtinų sumų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelėje Nr. 49-27 nurodytus delspinigių užskaitymus nepagrįstais;
1.3. pripažinti, kad 2019 m. kovo 6 d. UAB „Ibrahim“ pagal 2005 m. spalio 25 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1209 skola už žemę yra 156 347,14 Eur, palūkanos – 3 126,94 Eur, o delspinigiai – 773,26 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. spalio 25 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/2005-1209, kurios pagrindu UAB „Ibrahim“ išsimokėtinai įsigijo (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sutartis). Sutartyje buvo nustatytos šios sąlygos: perkamo žemės sklypo kaina – 1 680 000 Lt (486 561,63 Eur) (2.1. punktas); iki Sutarties sudarymo ieškovė už perkamą žemės sklypą sumokėjo 336 000 Lt (97 312,32 Eur) (4 punktas); likusi už perkamą žemės sklypą mokėtina 1 344 000 Lt (389 249,30 Eur) suma turi būti sumokėta lygiomis dalimis (14 įmokų) po 96 000 Lt (27 803,52 Eur) nuo 2006 metų iki 2019 metų, mokėjimus atliekant iki tų metų, už kuriuos mokama, sausio mėnesio 15 dienos (5 punktas); kartu su įmokomis už žemę turi būti mokamos ir 2 proc. dydžio metinės palūkanos (5 punktas); laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. nuo mokėtinos sumos (5 punktas); neatsižvelgiant į pirkėjo įrašytus duomenis mokėjimo dokumentuose, sumokėti pinigai įskaitomi kaip einamųjų metų palūkanos, delspinigiai, mokėjimai už žemę.
3. Ieškovė iki 2012 metų tinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Vėliau, dėl ieškovės nuomininkų delsimo atsiskaityti, ieškovei atsirado finansinių sunkumų, todėl ji pradėjo vėluoti atlikti mokėjimus pagal Sutartį, 2018 metais atlikdama 13 mokėjimų 116 000 Eur sumai.
4. Ieškovei nemokant mokėjimų, kilo klausimas, kaip ir kokiu būdu buvo užskaityti jos atlikti mokėjimai, t. y. kuri mokėjimų dalis buvo skirta palūkanoms, delspinigiams ir pagrindinei prievolei apmokėti.
5. 2019 m. kovo 6 d. atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė mokėtinų sumų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelę Nr. 49-27 (toliau – lentelė), iš kurios matyti, kokios yra mokėtinos sumos 2019 m. kovo 6 d., kiek buvo apskaičiuota delspinigių, už kokį laikotarpį, kiek ir kokiu būdu jų buvo užskaityta, kaip yra užskaityti 2018 metais atlikti mokėjimai, ir pan. Pagal lentelės duomenis, atsakovė skaičiuoja delspinigius už visą laikotarpį, t. y. visiškai neatsižvelgdama į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Šiuo atveju susiklostė situacija, kad atsakovė iki 2019 m. kovo 6 d. apskaičiavo net 167 054,90 Eur delspinigių.
Šalies argumentai
6. Ieškovės teigimu, netinkamas delspinigių apskaičiavimas nulėmė netinkamą ieškovės 2018 metais 116 000 Eur sumai atliktų mokėjimų paskirstymą (užskaitymą), iš šios sumos apmokant net 85 033,54 Eur delspinigių. Atsakovė nesutinka taikyti senaties termino savo reikalavimams dėl delspinigių mokėjimo (skaičiavimo), o pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, kai ginčo šalis reikalauja, ieškinio senatį taiko teismas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino – sumažino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos UAB „Ibrahim“ atžvilgiu apskaičiuotus delspinigius (167 054,90 Eur) iki 20 964,95 Eur; pripažino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. kovo 6 d. mokėtinų sumų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelėje Nr. 49-27 nurodytus delspinigių užskaitymus nepagrįstais ir pripažino, kad 2019 m. kovo 6 d. UAB „Ibrahim“ pagal 2005 m. spalio 25 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1209 skola už žemę yra 156 347,14 Eur, palūkanos – 3 126,94 Eur, o delspinigiai – 773,26 Eur.
8. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilęs iš valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai teisinių santykių, kur ieškovė iš dalies nesutinka su prievole mokėti netesybas (delspinigius) atsakovei.
9. Teismas sprendė, kad šalių sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis atitiko Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.
10. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė įsipareigojimus pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį vykdė netinkamai ir vėlavo sumokėti einamąsias įmokas, todėl jai atsirado pareiga sumokėti ne tik susidariusį įsiskolinimą už nupirktą valstybinę žemę, bet ir atsakovės apskaičiuotas netesybas (delspinigius).
Motyvuojamoji dalis
11. Teismas atmetė atsakovės prašymą atnaujinti senaties terminą delspinigiams skaičiuoti ir ieškinį atmesti, nes atsakovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, dėl kokių pateisinamų priežasčių turėtų būti atnaujintas praleistas senaties terminas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Sprendime konstatuota, kad atsakovė skaičiavo delspinigius už visą laikotarpį, skaičiuodama delspinigius už pradelstą laikotarpį nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. sausio 15 d. ir skaičiuodama juos nuo 2012 m. sausio 15 d., 2013 m. sausio 15 d. ir 2014 m. sausio 15 d. įmokų sumų, t. y. atsakovė iš esmės 2012 m. sausio 15 d. dienos įmokos pradelsimą skaičiavo už trejus metus, 2013 m. sausio 15 d. dienos įmokos pradelsimą skaičiavo už dvejus metus, o 2014 m. sausio 15 d. dienos įmokos pradelsimą skaičiavo už vienerius metus. Tokiu būdu susidarė 167 054,90 Eur delspinigių suma.
13. Teismo vertinimu, atsakovė nesilaikė principo užbaigti sutarties įvykdymą kuo ekonomiškesniu būdu, nes, ieškovei nevykdant sutarties sąlygų, delsė įstatymo nustatyta tvarka pradėti skolos išieškojimo procesą, todėl, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė neskundė atsakovės veiksmų anksčiau, ji turi teisę, kreiptis į teismą ir prašyti taikyti atsakovės suskaičiuotoms sumoms ieškinio senatį.
14. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus skaičiavimus, tai, kad atsakovė skaičiuodama delspinigių sumas, netaikė CK 1.125 straipsnyje įtvirtinto ieškinio senaties termino, sprendė, jog atsakovės apskaičiuotos sumos viršija ieškinio senaties terminą, todėl delspinigių sumos yra perskaičiuotinos, atitinkamai jas mažinant. Teismas nustatė, kad įmokų mokėjimą paskirsčius pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką (t. y. įmokas paskirstant pirmiausia už delspinigius, tada palūkanas ir pagrindinę skolos dalį) bei skaičiuojant delspinigius už ne daugiau kaip 180 dienų, atsakovės apskaičiuotos sumos mažintinos nuo 167 054,90 Eur iki 20 964,95 Eur.
15. Remdamasis ieškovės pateiktoje Lentelėje Nr. 2 nurodytais skaičiavimai, kurių atsakovė neginčija, teismas sprendė, kad taikant 6 mėnesių senaties terminą, 2019 m. kovo 6 d. delspinigių suma sudarė 20 964,95 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 773,26 Eur delspinigių suma yra apskaičiuota už paskutinį 2019 m. sausio 15 d. mokėjimą už 2019 m. sausio 15 d. – 2019 m. kovo 6 d. laikotarpį, užskaityta galėjo būti tik 20 191,69 Eur delspinigių suma. Teismas sprendė, kad pagal Sutarties 5 punktą, likusi 116 000 Eur suma turėjo būti užskaityta tokiu būdu: 30 966,46 Eur – palūkanos, o 20 191,69 Eur – delspinigiai, 64 841,85 Eur – pagrindinei prievolei apmokėti.
16. Teismas, atsižvelgęs į šiuos skaičiavimus, sprendė, kad iki 2019 m. sausio 15 d. paskutinio mokėjimo pagal Sutartį buvusi 193 385,47 Eur skola už žemę turėjo sumažėti iki 128 543,62 Eur. Taigi, 2019 m. kovo 6 d. ieškovės mokėtinos sumos turėjo būti nurodytos tokiu būdu: 156 347,14 Eur skola už žemę (128 543,62 Eur skola už žemę + 27 803,52 Eur einamoji įmoka, t. y. paskutinė pagal Sutartį 2019 m. sausio 15 d. įmoka); 3 126,94 Eur palūkanų (2 proc. nuo likusios mokėti už žemę sumos, t. y. 156 347,14 Eur x 2 proc.); 773,26 Eur delspinigių už 2019 m. sausio 15 d. – 2019 m. kovo 6 d. laikotarpį.
17. Tenkinęs ieškovės prašymą dėl delspinigių sumažinimo, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl atsakovės lentelėje nurodytų delspinigių užskaitymų pripažinimo nepagrįstais, nurodydamas, kad 2019 m. kovo 6 d. ieškovės skola už žemę yra 156 347,14 Eur, palūkanos – 3 126,94 Eur, o delspinigiai – 773,26 Eur.
18. Teismas priteisė ieškovės naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 2 146 Eur sumokėtą žyminį mokestį už pareikštą ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Bylos šalys susitarusios, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Sutarties 5 punkte šalys susitarė, kad ieškovei nesilaikant mokėjimo terminų, sumokėti pinigai pirmiausiai įskaitomi palūkanoms vėliau delspinigiams ir tik trečiąja eile – pagrindinei skolai padengti.
19.2. Bendra Sutarties suma yra didelė. Ieškovė šešerius metus nevykdė prievolės, t. y. naudojosi valstybei priklausančiais pinigais ir žemės sklypu. Ieškovė, pažeisdama Sutartį, gavo didelės naudos, o atsakovė patyrė didelius nuostolius, todėl atsižvelgiant į ieškovės elgesį ir pažeidimo pobūdį nėra pagrindo mažinti netesybų sumą. Ieškovė yra verslo subjektas, turintis verslo patirties. Jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ieškovė, sudarydama sutartį, turėjo (galėjo) įvertinti kredito sutarčių nuostatas, įvertinusi savo finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jų pažeidimo atveju – galimas sutarčių nevykdymo teisines pasekmes.
19.3. Atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji, skaičiuodama delspinigių sumas, netaikė CK 1.125 straipsnyje įtvirtinto ieškinio senaties termino. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Taigi, pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas, t. y. Nacionalinei žemės tarnybai nesuteikti įgaliojimai spręsti tokių klausimų. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ji pažeidė teisės normas ir tuo pagrindu netinkamai skaičiavo delspinigius.
19.4. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Įstatymų leidėjas imperatyviai įtvirtino bei kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos ir ši teisės norma taikoma tik tuo atveju, jeigu netesybos sumokėtos geruoju. Ieškovė nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. į valstybės biudžetą pervedė 116 000 Eur, sumokėtos įmokos buvo įskaitytos Sutarties 5 punkte nustatyta eilės tvarka, t. y. ieškovė geranoriškai sutarties, su kuria susipažino ir patvirtino savo parašu, nustatyta tvarka sumokėjo netesybas, todėl nebuvo teisinio pagrindo taikyti 6 (šešių) mėnesių ieškinio senaties terminą ir atlikti netesybų, kurios jau buvo sumokėtos, perskaičiavimą (mažinimą).
20. Ieškovė UAB „Ibrahim“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliantė skaičiavo delspinigius už visą laikotarpį, neatsižvelgdama į CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Tokiu būdu susiklostė situacija, kad apeliantė iki 2019 m. kovo 6 d. apskaičiavo net 167 054,90 Eur delspinigių. Kadangi apeliantė nesutiko taikyti ieškinio senaties terminą savo reikalavimams dėl delspinigių mokėjimo (skaičiavimo), o pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, kai ginčo šalis reikalauja, ieškinio senatį taiko teismas, ieškovė pateikė ieškinį dėl apeliantės apskaičiuotų delspinigių sumažinimo. Netinkamas delspinigių apskaičiavimas nulėmė netinkamą ieškovės 2018 metais sumokėtos 116 000 Eur paskirstymą (užskaitymą), iš šios sumos padengiant net 85 033,54 Eur delspinigių.
20.2. Byloje nėra ginčo dėl to, kad taikant 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, 2019 m. kovo 6 d. delspinigių suma sudarė 20 964,95 Eur vietoje apeliantės, netaikant ieškinio senaties, apskaičiuotos 167 054,90 Eur delspinigių sumos. Byloje taip pat nėra ginčo, kad sumažinus delspinigius, taikant ieškinio senatį ir pripažinus apeliantės lentelėje nurodytus delspinigių užskaitymus nepagrįstais, 2019 m. kovo 6 d. ieškovės skola už žemę sudarė 156 347,14 Eur, palūkanos – 3 126,94 Eur, o delspinigiai – 773,26 Eur. Ginčas kilęs tik dėl to, ar teismas turėjo pagrindą mažinti apeliantės apskaičiuotus delspinigius.
20.3. Apeliantės apskaičiuoti delspinigiai buvo sumažinti dėl to, kad ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį, t. y. skaičiuoti delspinigius už 6 mėnesius (180 dienų). Tuo tarpu apeliaciniame skunde dėstoma pozicija dėl delspinigių mažinimo, atsižvelgiant į jų neprotingą dydį, prievolės pobūdį, pažeidimą ir jo padarinius, skolininko elgesį, yra neaktuali, nes ieškovė neprašo mažinti delspinigių CK 6.73 straipsnio 2 dalies ar CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu. Apeliaciniu skundu apeliantė painioja du visiškai skirtingus teisės institutus: ieškinio senaties (CK 1.124 – 1.135 straipsniai) ir delspinigių mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
20.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino apeliantės apskaičiuotus delspinigius, remdamasis būtent ieškinio senaties termino institutu, todėl apeliantės nurodomi netesybų mažinimo pagrindai netaikytini, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas pats savaime yra specialus ir savarankiškas pagrindas ieškiniui (reikalavimui) atmesti.
20.5. Esant tęstiniam pažeidimui ir skolininkui nemokant pagrindinės skolos, delspinigiai yra skaičiuojami už 6 mėnesius (180 dienų) ir senaties pritaikymas reiškia, kad delspinigiai už laikotarpį, viršijantį 6 mėnesių (180 dienų), nepriteisiami.
20.6. Kalbant apie praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimą, jis galimas tik tuo atveju, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Apeliantė nenurodė nė vienos svarbios ieškinio senaties termino praleidimo priežasties. Ieškovė neneigia aplinkybės, kad dėl susidariusių finansinių sunkumų vėl pradėjo daryti mokėjimus pagal Sutartį tik 2018 metais. Ieškovė neneigia aplinkybės, kad apeliantė, ieškovei vėluojant vykdyti finansinius įsipareigojimus, turi teisę reikalauti delspinigių. Tačiau apskaičiuotų delspinigių suma yra neprotinga ir nepagrįsta, nes skaičiuojama už visą laikotarpį.
20.7. Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl neva draudimo mažinti netesybas, kai jos jau sumokėtos, nes aptariamu atveju delspinigių sumažinimą nulėmė būtent ieškinio senaties instituto taikymas, o ne delspinigių mažinimo instituto normos. Apeliantė klaidingai ieškovės 2018 metasi sumokėtos 116 000 Eur sumos paskirstymą (užskaitymą), iš šios sumos padengiant 85 033,54 Eur delspinigių, laiko geruoju ieškovės sumokėtomis netesybomis, kurių neva ieškovė neturi teisės ginčyti.
20.8. Reikalavimai dėl delspinigių sumažinimo, remiantis ieškinio senatimi, kai procesą inicijuoja skolininkas, yra pripažįstami ir tenkinami teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2019 ir kt.).
20.9. Apeliantė nepateikė įrodymų, kodėl praleistas ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas ir kodėl turėtų būti skaičiuojami delspinigiai už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Sutarties pažeidimas nėra pagrindas ieškinio senaties terminui atnaujinti, nes ieškovė neginčija nei Sutarties pažeidimo fakto, nei apeliantės teisės į delspinigius. Ieškinio senatį reglamentuojančios nuostatos yra taikomos vienodai visiems subjektams, tame tarpe ir valstybei ar jos institucijoms, o suėjęs ieškinio senaties terminas, ginčo šalies prašymu, yra pagrindas reikalavimams dėl delspinigių (netesybų) netenkinti.
20.10. Netinkamas delspinigių apskaičiavimas nulėmė netinkamą ieškovės 2018 metais sumokėtos 116 000 Eur sumos paskirstymą (užskaitymą). Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą pripažinti apeliantės lentelėje nurodytus delspinigių užskaitymus nepagrįstais ir pripažinti, kad 2019 m. kovo 6 d. ieškovės skola už žemę yra 156 347,14 Eur, palūkanos – 3 126,94 Eur, o delspinigiai – 773,26 Eur. Toks reikalavimas taip pat pripažįstamas ir tenkinamas teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo (kaip apeliacinės instancijos teismo) 2018 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-256-163/2018 ir kt.).
20.11. Apeliantė skunde nenurodė nė vieno motyvuoto pagrindo, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas. Ieškovė, 2019 m. kovo 6 d. sužinojusi kokiu būdu buvo užskaitytos jos 2018 metais sumokėtos įmokos, nedelsiant pareiškė ieškinį. Ieškovė nekvestionuoja apeliantės teisės reikalauti delspinigių, tačiau apeliantei, taikant ieškinio senatį, nesuteikiama teisė jų reikalauti daugiau, nei numato įstatymas, kuriame nurodoma, jog reikalavimams dėl netesybų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.
20.12. Šios bylos ypatybė ta, kad ieškinio senatis taikoma ne skolininkui atsikertant į kreditoriaus reikalavimus dėl netesybų priteisimo, bet pačiam skolininkui, t. y. ieškovei inicijavus civilinę bylą.
20.13. Ieškovė siūlė apeliantei sudaryti taikos sutartį šiomis sąlygomis: ieškovė sutiko padidinti ieškinyje, taikant suėjusį įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą, paskaičiuotą 20 964,95 Eur delspinigių sumą iki 30 000 Eur; kadangi padidėja delspinigių suma, atitinkamai perskaičiuojama pagrindinė skolos ir palūkanų suma apeliantės naudai; po atlikto perskaičiavimo, 2019 m. birželio 28 d. (pasiūlymo dėl taikos sutarties) ieškovės sumos sudarė: 166 155,45 Eur skola už žemę, 3 323,11 Eur palūkanų ir 521,44 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 7 d.; visą 170 000 Eur sumą ieškovė pasisiūlė sumokėti apeliantei per 5 darbo dienas po taikos sutarties įsiteisėjimo. Taigi, ieškovė pasisiūlė sumokėti apeliantei beveik 10 000 Eur didesnius delspinigius nei jie būtų pritaikius ieškinio senatį bei visą likusią nesumokėtą sumą už žemę per 5 darbo dienas po taikos sutarties įsiteisėjimo, galutinai įvykdant Sutartį. Tačiau apeliantė, atsakydama į ieškovės pasiūlymą, savo apskaičiuotą 167 054,90 Eur delspinigių sumą sutiko sumažinti tik iki 103 243,91 Eur (85 033,54 Eur suma, kuri jau buvo užskaityta + 18 210,37 Eur suma, kuri dar nėra užskaityta). Kitaip tariant, apeliantė nesutiko sudaryti taikos sutarties.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „Ibrahim“ ieškinys dėl delspinigių sumažinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
23. Nagrinėjamu atveju apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl delspinigių sumažinimo pagal 2005 m. spalio 25 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1209, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams apskaičiuoti. Apeliantės teigimu, Sutarties suma yra didelė, ieškovė šešerius metus nevykdė prievolės ir pažeisdama Sutartį gavo naudos, o atsakovė patyrė nuostolius. Taip pat nurodo, kad atsakovė neturėjo pagrindo taikyti ieškinio senaties, nes ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Pasak apeliantės, netesybos nėra mažinamos, kai jos jau sumokėtos ir teisės normos, susijusios su netesybų mažinimu, taikomos tik tuo atveju, jeigu netesybos sumokėtos geruoju.
24. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme nustatytą taisyklę netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo netinkamai. CK 1.127 straipsnio 5 dalis nustatyta, kad tuo atveju, kai pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje nustatytą laikotarpį) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014).
26. Įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį, ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismo tvarka, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl prievolės panaikinimo ar sumažinimo, taikant ieškinio senaties terminą. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normų nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas savarankišką ieškinį ir prašydamas taikyti ieškinio senaties normas kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismo tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017). Netesybos (šiuo atveju pagal šalių sudarytą sutartį), išieškotos priverstinio vykdymo tvarka, gali būti mažinamos ne tik įrodžius jų neprotingą dydį, bet ir ieškinio senaties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138 684/2018).
27. Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties taikymo turi būti užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra ir atsižvelgta į tai, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas, tiek kreditorius. Be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
28. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad reikalavimui dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, delspinigius skaičiuojant už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, nors ir ieškovės UAB „Ibrahim“ sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimas, už kurį apskaičiuoti delspinigiai, truko žymiai ilgiau.
29. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė (apeliantė) nesilaikė principo užbaigti 2005 m. spalio 25 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2005-1209 įvykdymą kuo ekonomiškesniu būdu, nes ieškovė Sutarties nevykdė joje nustatytais terminais ir tvarka, o apeliantės veiksmai taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog ji siekė nedidinti skolininkės įsipareigojimų. Apeliantė skaičiavo delspinigius už pradelstų įsipareigojimų nevykdymą, tačiau pati nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdama išieškoti skolą. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji ketino ar bandė susigrąžinti skolą iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio apeliantės neveikimo negalima pateisinti tuo, kad jos veikla yra susijusi su valstybės pavestų funkcijų vykdymu, nes tokios ieškinio senaties termino (ne) taikymo išimties įstatymai nenumato. Be to, netesybų paskirtis – atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, todėl netesybos negali tapti pasipelnymo šaltiniu, suteikiant kreditoriui pranašumą ir (ar) nepagrįstą praturtėjimą skolininko sąskaita.
30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad delspinigiai negali būti mažinami, nes jie jau yra sumokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad situacija, kai skolininkas, sumokėjęs netesybas geruoju, sumokėtų netesybų dydį vėliau užginčija teisme, nesudaro pagrindo paneigti faktą, kad skolininkas netesybas sumokėjo geruoju, ir netaikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies draudimo mažinti jau sumokėtas netesybas. Esminis šių normų (ne) taikymo momentas yra tas, kokia buvo skolininko valia mokant netesybas, o vėlesnis skolininko valios pasikeitimas nebeturi teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Šiuo atveju negalima daryti išvados, kad skolininkė (ieškovė) netesybas sumokėjo gera valia, nes 2018 metais atlikdama 13 mokėjimų, kurių vertė 116 000 Eur, tikėjosi, kad iš sumokėtų sumų bus užskaityta tik delspinigių dalis, bet ne pagrindinė skola ir palūkanos, todėl CK 6.73 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma.
31. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo ginčijami nei delspinigių dydis, nei ieškovės pateiktoje Lentelėje Nr. 2 nurodyti delspinigių skaičiavimai bei skolos ir palūkanų užskaitymai, apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93, 98 straipsniai). Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.
34. Ieškovė UAB „Ibrahim“ pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 900 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas, banko mokėjimų sąrašo išrašą). Ieškovės išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų teikimo maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš apeliantės (atsakovės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ibrahim“ naudai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.