- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2-2977-661/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- UAB „IBRAHIM“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „IBRAHIM“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl delspinigių sumažinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių netesybų skaičiavimą už įsipareigojimų (įmokų mokėjimo pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį) nevykdymą laiku, aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas UAB „IBRAHIM“ prašo sumažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos uždarosios akcinės bendrovės „IBRAHIM“ atžvilgiu paskaičiuotus delspinigius (167 054.90 EUR) iki 20 964.95 EUR; pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-03-06 mokėtinų sumų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelėje Nr. 49-27 nurodytus delspinigių užskaitymus nepagrįstais ir pripažinti, kad 2019-03-06 dienai uždarosios akcinės bendrovės „IBRAHIM“ pagal 2005-10-25 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1209 skola už žemę yra 156 347.14 EUR, palūkanos - 3 126.94 EUR, o delspinigiai - 773.26 EUR; priteisti uždarajai akcinei bendrovei „IBRAHIM“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas - 2 146 EUR sumokėtą žyminį mokestį.
3. Ieškovas nurodė, kad 2005-10-25 buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/2005-1209, kurios pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „IBRAHIM" (toliau - Ieškovas) išsimokėtinai įsigijo (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis).
4. Sutartimi buvo susitarta dėl tokių su mokėjimais už Sutartimi perkamą žemės sklypą susijusių sąlygų: perkamo žemės sklypo kaina - 1 680 000 LTL (486 561.63 EUR) (2.1. p.); iki Sutarties sudarymo Ieškovas už perkamą žemės sklypą sumokėjo 336 000 LTL (97 312.32 EUR) (4 p.);likusi už perkamą žemės sklypą mokėtina 1 344 000 LTL (389 249.30 EUR) suma turi būti sumokėta lygiomis dalimis (14 įmokų) po 96 000 LTL (27 803.52 EUR) laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2019 m., mokėjimus darant iki tų metų, už kuriuos mokama, sausio mėn. 15 d. (5 p.); kartu su įmokomis už žemę taip pat turi būti mokamos ir 2 proc. dydžio metinės palūkanos (5 p.); laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0.05 % mokėtinos sumos (5 p.); neatsižvelgiant į pirkėjo įrašytus duomenis mokėjimo dokumentuose, sumokėti pinigai įskaitomi taip - einamųjų metų palūkanos, delspinigiai, mokėjimai už žemę.
5. Ieškovas iki 2012 m. įmokų tinkamai ir laiku vykdė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Vėliau, dėl Ieškovo nuomininkų delsimo atsiskaityti su Ieškovu, šiam atsirado finansinių sunkumų, dėl ko Ieškovas vėl pradėjo daryti mokėjimus pagal Sutartį 2018 m., atlikdamas 13 mokėjimų viso 116 000 EUR sumai.
6. Ieškovui, kurį laiką nedarius jokių mokėjimų, kilo pagrįstas klausimas, kaip ir kokiu būdu buvo užskaityti Ieškovo atlikti mokėjimai - kuri jų dalis buvo skirta palūkanoms, delspinigiams ir pagrindinei prievolei dengti.
7. 2019-03-06 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Atsakovas) pateikė mokėtinų sumų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelę Nr. 49-27 (toliau - Atsakovės lentelė), iš kurios matyti, kokios yra Ieškovo mokėtinos sumos 2019-03-06 dienai, kiek Ieškovo atžvilgiu buvo priskaičiuota delspinigių, už kokį laikotarpį, kiek ir kokiu būdu jų buvo užskaityta, kaip yra užskaityti Ieškovo 2018 m. atlikti mokėjimai, ir pan. Iš Atsakovės lentelės matyti, jog Atsakovė Ieškovo atžvilgiu skaičiuoja delspinigius už visą laikotarpį, t.y. visiškai neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 str. 5 d. 1 p. įtvirtintą sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Tokiu atveju susiklostė tokia situacija, jog Atsakovas Ieškovo atžvilgiu iki 2019-03-06 priskaičiavo net 167 054.90 EUR delspinigių.
8. Ieškovo manymu, netinkamas delspinigių Ieškovo atžvilgiu paskaičiavimas nulėmė ir netinkamą Ieškovo 2018 m. 116 000 EUR sumai atliktų mokėjimų paskirstymą (užskaitymą), iš šios sumos padengiant net 85 033.54 EUR delspinigių. Kadangi Atsakovė nesutinka taikyti senaties termino savo reikalavimams dėl delspinigių mokėjimo (skaičiavimo), o pagal CK 1.126 str. 2 d., kai ginčo šalis reikalauja, ieškinio senatį taiko teismas, Ieškovas teikia šį ieškinį dėl Atsakovo Ieškovo atžvilgiu priskaičiuotų delspinigių sumažinimo.
Atsiliepimas
9. Atsakovė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad Šalių sudarytos Sutarties 5 punkte įtvirtinta, kad pagal grafiką mokėtina suma turi būti sumokėta iki tų metų, už kuriuos mokama, sausio 15 dienos. Laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,05 procento mokėtinos sumos. Sutarties šalys susitarė, kad Ieškovui, pažeidus atsiskaitymo terminus ir sąlygas, neatsižvelgiant į Ieškovės įrašytus duomenis mokėjimo dokumentuose, įmokos bus paskirstomos (įskaitomos) pagal tokį eiliškumą: 1) einamųjų metų palūkanos, 2) delspinigiai, 3) mokėjimai už žemę. Ieškovė iki 2011-12-30 (paskutinio mokėjimo diena) Sutartį vykdė tinkamai, tačiau nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2018 m. vasario 18 d. mokėjimus nutraukė, t. y. Sutarties nevykdė 6 metus.
10. Nacionalinė žemės tarnyba raštais: 2013-04-25 Nr.49SJN-( 14.49.105.)-722, 2013-06-12 Nr.49SJN-( 14.49.105)-994, 2015-02-09 Nr. 49SJN-171-(14.49.105), 2016-07-05 Nr. 1 SD-2570- (4.85), 2016-08-30 Nr. lSD-4518-(4.85) ir 2018-04-10 Nr. lSS-723-(4.85.) nuosekliai Ieškovui primindavo apie pareigą į valstybės biudžetą sumokėti apskaičiuotą įsiskolinimą už žemės sklypą bei priskaičiuotas netesybas. Ieškovė nuo 2018-02-19 iki 2018-11-21 į valstybės biudžetą pervedė 116 000,000 Eur, sumokėtos įmokos buvo įskaitytos Sutarties 5 p. nustatytą eilės tvarka, todėl 2019-04-09 dienai Ieškovės skola valstybei yra 289 832,96 Eur: už žemę - 221 188,99 Eur, palūkanos - 5623, 65 Eur, delspinigiai - 63 020,32 Eur. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisinį pagrindą skaičiuoti delspinigius, nes valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis imperatyvaus pobūdžio teisinis reguliavimas, todėl skolininkai, praleidę terminus mokėti įmokas ir palūkanas pagal valstybinės žemės pirkimo sutartį, privalo mokėti delspinigius.
Šalies argumentai
11. Ieškovas pareikšdamas šioje byloje ieškinį, prašo teismo, Pagal sutarties 5 punkto tvarką užskaitytus delspinigius sumažinti taikant ieškinio senatį. Nacionalinė žemės tarnyba su ieškovo reikalavimu taikyti senatį nesutinka, prašo senaties terminą delspinigiams skaičiuoti atnaujinti ir ieškinį atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė 6 metus nesilaikė principo užbaigti Sutarties įvykdymą kuo ekonomiškesniu būdu, nes ji minėta Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė sutartyje nustatytu terminu ir tvarka. (įskaitomos) pagal tokį eiliškumą: 1) einamųjų metų palūkanos, 2) delspinigiai, 3) mokėjimai už žemę. Ieškovė iki 2011-12-30 (paskutinio mokėjimo diena) Sutartį vykdė tinkamai, tačiau nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2018 m. vasario 18 d. mokėjimus nutraukė, t. y. Sutarties nevykdė 6 metus.
12. Nacionalinė žemės tarnyba raštais: 2013-04-25 Nr.49SJN-( 14.49.105.)-722, 2013-06-12 Nr.49SJN-( 14.49.105)-994, 2015-02-09 Nr. 49SJN-171-(14.49.105), 2016-07-05 Nr. 1 SD-2570- (4.85), 2016-08-30 Nr. lSD-4518-(4.85) ir 2018-04-10 Nr. lSS-723-(4.85.) nuosekliai Ieškovei primindavo apie pareigą į valstybės biudžetą sumokėti apskaičiuotą įsiskolinimą už žemės sklypą bei priskaičiuotas netesybas.
13. Ieškovė nuo 2018-02-19 iki 2018-11-21 į valstybės biudžetą pervedė 116 000,000 Eur, sumokėtos įmokos buvo įskaitytos Sutarties 5 p. nustatytą eilės tvarka, todėl 2019-04-09 dienai Ieškovės skola valstybei yra 289 832,96 Eur: už žemę - 221 188,99 Eur, palūkanos - 5623, 65 Eur, delspinigiai - 63 020,32 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
14. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. spalio 25 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. PO 1/2005-1209 (toliau - Sutartis) išsimokėtinai (15 metų laikotarpiui) pardavė Bendrovei 2,4 ha valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas). Sutarties sudarymo dieną Ieškovė sumokėjo 20 procentų nustatytos žemės sklypo kainos - 336 000 Lt (97 312,33 Eur) dydžio pradinį įnašą, o įsiskolinimo už žemę 1 344 000 Lt (389 249,30 Eur) likutį bei 2 proc. metinių palūkanų įsipareigojo sumokėti Sutarties 5 punkte nurodytais terminais ir sąlygomis. Sutarties 5 punkte įtvirtinta, kad pagal grafiką mokėtina suma turi būti sumokėta iki tų metų, už kuriuos mokama, sausio 15 dienos. Laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,05 procento mokėtinos sumos.
15. Sutarties šalys susitarė, kad Ieškovei, pažeidus atsiskaitymo terminus ir sąlygas, neatsižvelgiant į Ieškovės įrašytus duomenis mokėjimo dokumentuose, įmokos bus paskirstomos (įskaitomos) pagal tokį eiliškumą: 1) einamųjų metų palūkanos, 2) delspinigiai, 3) mokėjimai už žemę.
16. Ieškovė iki 2011-12-30 (paskutinio mokėjimo diena) Sutartį vykdė tinkamai, tačiau nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2018 m. vasario 18 d. mokėjimus nutraukė, t. y. Sutarties nevykdė 6 metus.
Teisiniai argumentai
17. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Taigi netesybos, kurių tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ar juos netinkamai įvykdžius, gali būti suderinta šalių valia sulygtos sutartyje, tačiau pareiga sumokėti kitai šaliai netesybas netinkamo prievolės vykdymo atveju gali būti nustatyta ir įstatymo ar teismo.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs iš valstybinės žemės pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisinių santykių, ieškovas iš dalies nesutinka prievole mokėti netesybas (delspinigius) atsakovei.
19. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 26 punkte nurodyta, kad kai žemės sklypai perkami išsimokėtinai, pirkėjai už perkamus žemės sklypus su valstybe turi atsiskaityti ne vėliau kaip per 15 metų ir ne mažiau kaip 20 procentų nustatytos žemės kainos sumokėti iš karto, o kitą sumą - per tolesnius pirkėjo pasirinkto ir valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartyje nustatyto pirkimo išsimokėtinai termino metus, pradėdami mokėti metines įmokas antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo — pardavimo sutarties sudarymo (Taisyklių 26.1. papunktis); pirkėjai už įsiskolinimo likutį moka 5 procentus metinių palūkanų (Taisyklių 26.3 papunktis); metinės įmokos turi būti sumokamos atitinkamai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos. Už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos: metinės įmokos ir palūkanų (Taisyklių 26.4. papunktis).
20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 13 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. spalio 25 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. PO 1/2005-1209 (toliau - Sutartis) išsimokėtinai (15 metų laikotarpiui) pardavė Bendrovei 2,4 ha valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas). Sutarties sudarymo dieną Ieškovė sumokėjo 20 procentų nustatytos žemės sklypo kainos - 336 000 Lt (97 312,33 Eur) dydžio pradinį įnašą, o įsiskolinimo už žemę 1 344 000 Lt (389 249,30 Eur) likutį bei 2 proc. metinių palūkanų įsipareigojo sumokėti Sutarties 5 punkte nurodytais terminais ir sąlygomis. Sutarties 5 punkte įtvirtinta, kad pagal grafiką mokėtina suma turi būti sumokėta iki tų metų, už kuriuos mokama, sausio 15 dienos. Laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai - 0,05 procento mokėtinos sumos. Taigi šalių sutartis atitiko nurodytas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.
23. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas įsipareigojimus pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis vykdė netinkamai ir vėlavo sumokėti einamąsias įmokas, todėl ieškovui atsirado pareiga sumokėti ne tik susidariusį įsiskolinimą už nupirktą valstybinę žemę, bet ir atsakovės apskaičiuotas netesybas - delspinigius. Tačiau ieškovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį, numatytą CK 1.125 str. 5 d. 1 p. įtvirtintą sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, sumažinti Atsakovo paskaičiuotus delspinigius (167 054.90 EUR) iki 20 964.95 EUR, o taip pat pripažinti Atsakovo lentelėje nurodytus delspinigių užskaitymus nepagrįstais ir pripažinti, kad 2019-03-06 dienai Ieškovo skola už žemę yra 156 347.14 EUR, palūkanos - 3 126.94 EUR, o delspinigiai - 773.26 EUR.
24. Atsakovė prašė senaties terminą delspinigiams skaičiuoti atnaujinti ir ieškinį atmesti. Atsakovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, dėl kokių pateisinamų priežasčių turėtų būtį atnaujintas praleistas senaties terminas. Teismas konstatuoja, jog svarbių praleisto termino atnaujinimo priežasčių nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
25. Netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas.
26. Iš byloje pateiktų šalių skaičiavimų, konstatuotina, jog Atsakovas skaičiuoja delspinigius už visą laikotarpį, skaičiuodamas delspinigius už pradelstą laikotarpį nuo 2014-01-15 iki 2015-01-15 ir skaičiuodamas juos nuo 2012-01-15, 2013-01-15 ir 2014-01-15 dienų įmokų sumų, Atsakovas iš esmės 2012-01-15 dienos įmokos pradelsimą skaičiuoja už 3 metus, 2013-01-15 dienos įmokos pradelsimą skaičiuoja už 2 metus, o 2014-01-15 dienos įmokos pradelsimą skaičiuoja už 1 metus. Tokiu būdu susidarė 167 054.90 EUR delspinigių suma.
27. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas, tiek kreditorius, be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo. Teismo vertinimu, atsakovė nesilaikė principo užbaigti sutarties įvykdymą kuo ekonomiškesniu būdu, nes, ieškovui nevykdant sutarties sąlygų, delsė įstatymo nustatyta tvarka pradėti skolos išieškojimo procesą, todėl, nepriklausomai nuo to, jog ieškovas neskundė atsakovės veiksmų anksčiau, jis turi teisę, kreiptis į teismą ir prašyti taikyti atsakovės suskaičiuotoms sumoms ieškinio senatį.
28. Teismas įvertinęs atsakovės pateiktus skaičiavimus, tai jog atsakovė skaičiuodama delspinigių sumas, netaikė Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnyje įtvirtinto ieškinio senaties termino, sprendžia, jog atsakovės suskaičiuotos sumos viršija ieškinio senaties terminą, todėl delspinigių sumos yra perskaičiuotinos, atitinkamai jas mažinant. Šiuo atveju nustatytina, jog įmokų mokėjimą paskirsčius pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką (t. y. įmokas paskirstant pirmiausia už delspinigius, tada palūkanas ir pagrindinę skolos dalį) bei skaičiuojant delspinigius už ne daugiau kaip 180 dienų, atsakovės suskaičiuotos sumos mažintinos – atsakovės paskaičiuota delspinigių suma nuo įmokų už žemę mažintina nuo 167 054.90 EUR iki 20 964.95 EUR.
29. Atitinkamai konstatuotina, jog netinkamas delspinigių Ieškovo atžvilgiu paskaičiavimas nulėmė netinkamą Ieškovo 2018 m. 116 000 EUR sumai atliktų mokėjimų paskirstymą (užskaitymą), iš šios sumos padengiant net 85 033.54 EUR delspinigių, kurių, taikant senatį negalėjo būti. Iš Atsakovo lentelės taip pat matyti, jog 116 000 EUR suma buvo užskaityta tokiu būdu: 30 966.46 EUR suma buvo užskaitytos palūkanos, o 85 033.54 EUR suma - delspinigiai.
30. Remiantis ieškovo ieškinio Lentelė Nr. 2 pateiktais skaičiavimai, kurių atsakovas neginčija, taikant 6 mėn. senaties terminą – viso delspinigių 2019-03-06 dienai suma susidaro 20 964.95 EUR. Atsižvelgiant į tai, jog 773.26 EUR delspinigių suma yra paskaičiuota už paskutinį 2019-01-15 mokėjimą už 2019-01-15 - 2019-03-06 laikotarpį, užskaityta galėjo būti tik 20 191.69 EUR delspinigių suma. Dėl šio, remiantis šalių sudarytos Sutarties 5 p. likusi 116 000 EUR suma turėjo būti užskaityta tokiu būdu: 30 966.46 EUR suma turėjo būti užskaitytos palūkanos, o 20 191.69 EUR suma – delspinigiai, 64 841.85 EUR suma (116 000 EUR - 30 966.46 EUR - 20 191.69 EUR) turėjo būti skirta pagrindinei Ieškovo prievolei - skolai už žemę - dengti.
31. Atsižvelgiant į šiuos skaičiavimus, iki 2019-01-15 paskutinio mokėjimo pagal Sutartį buvusi 193 385.47 EUR skola už žemę turėjo sumažėti iki 128 543.62 EUR (193 385.47 EUR - 64 841.85 EUR). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, 2019-03-06 dienai Ieškovo mokėtinos sumos turėjo būti nurodytos sekančiai: 156 347.14 EUR skola už žemę (128 543.62 EUR skola už žemę + 27 803.52 EUR einamoji įmoka, t.y. paskutinė pagal Sutartį 2019-01-15 dienos įmoka); 3 126.94 EUR palūkanų (2 % nuo likusios mokėti už žemę sumos, t.y. 156 347.14 EUR * 2 proc.);773.26 EUR delspinigių už 2019-01-15 - 2019-03-06 laikotarpį.
32. Patenkinus Ieškovo prašymą dėl delspinigių sumažinimo, tenkintinas ir Ieškovo prašymas dėl Atsakovo lentelėje nurodytų delspinigių užskaitymų pripažinimo nepagrįstais ir pripažintina, kad 2019-03-06 dienai Ieškovo skola už žemę yra 156 347.14 EUR, palūkanos - 3 126.94 EUR, o delspinigiai - 773.26 EUR.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas UAB „Ibrahim“ pateikė teismui duomenis apie patirtas 400 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinas ir ieškovo sumokėtas žyminis mokestis už pareikštą ieškinį, kuris sudaro 2 146 EUR.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį patenkinti visiškai – sumažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos uždarosios akcinės bendrovės „Ibrahim“ atžvilgiu paskaičiuotus delspinigius (167 054.90 EUR) iki 20 964.95 EUR; pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-03-06 mokėtinų sumų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentelėje Nr. 49-27 nurodytus delspinigių užskaitymus nepagrįstais ir pripažinti, kad 2019-03-06 dienai uždarosios akcinės bendrovės „Ibrahim“ pagal 2005-10-25 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1209 skola už žemę yra 156 347.14 EUR, palūkanos - 3 126.94 EUR, o delspinigiai - 773.26 EUR.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Ibrahim“ į.k. 111540333, iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, į..k. 188704927, patirtas bylinėjimosi išlaidas - 2 146 EUR sumokėtą žyminį mokestį bei 400 eurų advokato pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.