Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2019-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-1076/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-27Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-09-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-18
Bylos Nr.
1A-328-1076/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-4-00112-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Justas Namavičius, Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta
Nuteistasis
A. C.
Advokatai
Edgaras Gaučys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-1076/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00112-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.3.; 1.1.8.1.2.; 2.4.6.4.2. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. C. (A. C.) ir jo gynėjo advokato Edgaro Gaučio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį (už narkotinių medžiagų siuntimą) 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199 straipsnio 3 dalį 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (už narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą) 15 MGL (750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir A. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

A. C. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. 9 val. 7 min. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 13 val. 52 min. – viena para, ir nustatyta sumokėti 148 MGL (7 400 Eur) dydžio baudą.

A. C. paskirtą baudą įpareigotas sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. C. nuteistas už tai, kad jis, neteisėtai siuntė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis 2018 m. balandžio mėnesį, tiksli diena ir laikas nenustatyti, būdamas nenustatytoje vietoje Nyderlandų Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste, naudodamasis pašto (kurjerių) tarnybų paslaugomis, įformino siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, adresuodamas ją savo vardu ir pavarde bei savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurioje patalpino narkotines medžiagas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, JT 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), t. y. du maišelius kanapių (antžemines dalis), kurių bendra masė – 0,5602 g, o jose psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,1% ir 22,6%. Tokiu būdu, jis nurodytoje siuntoje iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką siuntėsi nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, kol ši siunta 2018 m. gegužės 2 d. buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pašto poste, AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini) pašto skirstymo departamente, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnų.

2. Taip pat A. C. nuteistas už tai, kad jis padarė narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent: jis 2018 m. balandžio mėnesį, tiksli diena ir laikas nenustatyti, būdamas nenustatytoje vietoje Nyderlandų Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste, naudodamasis pašto (kurjerių) tarnybų paslaugomis, įformino siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, adresuodamas ją savo vardu ir pavarde bei savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurioje patalpino narkotines medžiagas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, JT 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), t. y. du maišelius kanapių (antžemines dalis), kurių bendra masė – 0,5602 g, o jose psichotropinės medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,1% ir 22,6%. Tokiu būdu jis, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602) 8 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad „Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pašto postą ir AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini) pašto skirstymo departamentą, esančius (duomenys neskelbtini), siuntoje buvusias narkotines medžiagas, kol ši siunta 2018 m. gegužės 2 d. buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pašto poste, AB „Lietuvos paštas“ (duomenys neskelbtini) pašto skirstymo departamente, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnų.

3. A. C. nuteistas ir už tai, kad jis įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą, įtrauktą į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su paskutiniais pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, I-ojo sąrašo, JT 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I-ąjį sąrašą), t. y. 0,0715 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 11,6%, kurias nuo įsigijimo momento neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 8 val. 20 min., kuomet kratos metu narkotines medžiagas aptiko ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Nuteistasis A. C. ir jo gynėjas advokatas Edgaras Gaučys apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendį dalyje dėl pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės, ją sumažinant iki minimalios 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.

4.1. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir parinko teisingą bausmės rūšį – baudą, tačiau pažeidė bausmės skyrimo taisykles individualizuodamas baudos dydį. Paskirto dydžio bauda neatitinka protingumo ir proporcingumo principų, o taip pat prieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

4.2. Apeliantai, cituodami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, dėl bausmės individualizavimo svarbos (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2014), pastebi, kad nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas už paminėtą nusikaltimą bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. C. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, turi sveikatos problemų, tačiau nenustatinėjo kitų bausmės individualizavimui svarbių aplinkybių – kaltinamojo finansinės padėties, aplinkybių apie nepilnamečiui vaikui teikiamą išlaikymą.

Šalies argumentai

4.3. Skunde nurodoma, kad A. C. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jo valandinis darbo užmokestis yra 7,17 Eur, neatskaičius valstybei mokėtinų mokesčių. Iš 2019 m. gegužės 28 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad nuteistasis dėl esamos sunkios finansinės padėties, nepaisydamas turimų sunkių sveikatos sutrikimų, dirba po maždaug 11-12 val., dėl ko, mėnesinis darbo užmokestis, atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius, yra apie 1 100,00 Eur per mėnesį. Dėl turimų sveikatos problemų jis nebegali dirbti tiek valandų, tačiau nedirbant viršvalandžių, darbo užmokestis tesiektų 700-800 Eur. Apeliantai pastebi ir tai, kad kiekvieną mėnesį iš gaunamo darbo užmokesčio nuteistasis skiria 50,00 - 60,00 Eur būtiniausiems vaistams įsigyti, periodiškai kas mėnesį moka 150,00 Eur dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui A. C., gim. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad jis nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi, gyvena kartu su mama N. C., gim. (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi mama yra garbingo amžiaus (81 metų), nuteistasis pilnai išlaiko butą, moka komunalinius, administravimo mokesčius. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų AB „SEB bankas“ 2019 m. birželio 6 d. sąskaitos išrašų matyti, jog jis dėl patiriamų išlaidų, banko sąskaitose neturi santaupų. Nors sprendžiant iš VĮ „Regitra“ 2019 m. gegužės 29 d. pažymos apie transporto priemones, jis turi savo vardu registruotą automobilį, tačiau 1997 metų transporto priemonės - AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra tik 700,00 Eur.

4.4. Taigi nurodytos aplinkybės, apeliantų manymu, leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo A. C. paskirtos baudos dydis yra neproporcingas ne tik nusikalstamos veikos pavojingumui, bet ir nuteistojo asmenybei bei jo turtinei padėčiai.

4.5. Apeliantai pažymi ir tai, kad teismo skiriama bausme turi būti siekiama įgyvendinti visas BK 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas, apibrėžiančias bausmės paskirtį. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju įgyvendino tik vieną iš jų – nubausti nusikaltimą padariusį asmenį. Teismo nustatyto dydžio baudos paskyrimas formuoja nuteistojo neigiamą požiūrį į teisę bei moralės normas. Bylos nagrinėjimo metu, nenustatyta jokių A. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaip minėta, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, administracine tvarka nėra baustas, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, todėl jam, kaip pirmą kartą nusižengusiam baudžiamiesiems įstatymams asmeniui, turėtų būti skiriama minimaliausia bausmė, kuria tikrai būtų įgyvendinti bausmės skyrimu siekiami tikslai.

4.6. Be kita ko, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskyrė nuteistajam BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą minimalią baudą. Tačiau tokia bausmė gali būti skiriama už sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pavojingumas atitinka baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje nurodytą veiką. Tokiu būdu, apygardos teismas, pats sau prieštaraudamas, nors pripažįsta, kad padaryta nusikalstama veika - nedidelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda, nėra tokio pavojingumo, kad būtų teisinga skirti BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę, tačiau paskiria bausmę - 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą, kuri skirtina pavojingo sunkaus nusikaltimo padarymo atveju. Teismų praktikoje analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, siekiant pasiekti bausmės paskirties ir tikslų, itin retai skiriamos piniginės baudos, tačiau net ir tuo atveju, esant daugiau epizodų, didesniems narkotinių medžiagų kiekiams, jų dydis neviršija 90-120 MGL (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-327/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-158-870/2018 ir kt.).

4.7. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismo paskirta piniginė bauda ir jos dydis neatitinka suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principų, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo bei A. C. asmenybės ir jo turimų finansinių galimybių ją sumokėti, todėl paskirtos baudos dydis mažintinas iki 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudos.

Atsiliepimas

5. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Margarita Valantiejienė atsiliepime prašo nuteistojo A. C. ir jo gynėjo advokato E. Gaučio apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Prokurorė nurodo, kad iš pažymos apie išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog nuteistojo A. C. atlyginimas 2019 m. sausio - balandžio mėnesiais buvo apie 1100 Eur. Jokių duomenų, kodėl šis jam mokamo darbo užmokesčio dydis turėtų mažėti (dėl kokių priežasčių nuteistasis nebegalės dirbti viršvalandžių ir negalės to daryti būtent nuo 2019 m. gegužės mėn., t. y. nuo mėnesio, kurį buvo priimtas skundžiamas teismo nuosprendis) apeliantas nepateikė.

5.2. Nors prie apeliacinio skundo pateikiami Camelia vaistinės čekiai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad vaistinėje nurodytomis sumomis atsiskaityta nuteistojo A. C. pajamomis už jam reikalingus vaistus. Dalyje pateiktų čekių nenurodyta, kokios prekės pirktos.

Atsiliepimas

5.3. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal teismų praktiką tikrąsias nuteistojo, kuriam skirta bauda, galėjimo (ar negalėjimo) sumokėti baudą aplinkybes, galima nustatyti tik pradėjus vykdyti nuosprendį. Be to, BK 47 straipsnio 6 dalyje yra numatyta galimybė nuteistajam, dėl objektyvių priežasčių negalint sumokėti paskirtos baudos, pakeisti ją viešaisiais darbais (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-467-518/2018).

5.4. Nuteistojo, kuriam paskirta bauda, galimybę įvykdyti paskirtą bausmę, be kita ko, patvirtina prailgintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje nustatytas baudos sumokėjimo terminas (iki 18 mėnesių) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-148-202/2019). Nagrinėjamu atveju paskirtą baudą nuteistasis A. C. įpareigotas sumokėti per 24 mėnesius.

5.5. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, siekiant bausmės tikslų, itin retai skiriamos baudos, o jei skiriamos, jų dydis neviršija 90-120 MGL. Prokurorė pažymi, kad teismų praktikoje už analogiško, nuteistojo A. C. padarytoms, pobūdžio nusikalstamas veikas dažnai skiriama griežtesnė nei šiuo atveju nuteistajam skirta bausmės rūšis - laisvės apribojimas (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-71-300/2019; Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-935/2018 ir kt.), o skiriant baudą analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose už BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015-05-07 įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą neretai skiriama didesnė nei apeliaciniame skunde nurodoma, pvz., 150 MGL dydžio, bauda (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-138-255/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-467-518/2018 ir kt.).

5.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prokurorės nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis A. C. negali įvykdyti skundžiamu nuosprendžiu jam skirtos bausmės ar skirta bausmė prieštarauja teismų praktikai analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo A. C. ir jo gynėjo advokato Edgaro Gaučio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

6.1. Apeliantai nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį A. C. paskirta bausme. Pasak skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę už psichotropinių medžiagų kontrabandą, pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, parinko teisingą bausmės rūšį – baudą, tačiau pažeidė bausmės skyrimo taisykles individualizuodamas baudos dydį.

6.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (bausmių ar jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas byloje Nr. 13/02-22/02). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta tinkamai individualizuota bausmė, geriausiai atitinkanti įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį; nubaudimas negali būti savitikslis. Tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatomos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. C. bausmės, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) sankcijoje, paskyrimas šiuo konkrečiu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Taip pat apygardos teismas teisingai parinko švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepakankamai atsižvelgė į A. C. padarytos paminėtos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, dėl ko neteisingai nustatė skiriamos baudos dydį, o tuo pačiu ir neteisingai individualizavo bausmę (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

6.4. A. C. padarė BK 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurios padarymą įstatymų leidėjas straipsnio sankcijoje numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Tačiau padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, konkrečiomis aplinkybėmis gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje.

6.5. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais; toliau – Rekomendacijos) kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, kad A. C. iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką atsisiuntė 0,5602 g (tik kiek daugiau nei puse gramo) narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), t. y. kelis kartus mažesnį kiekį nei Rekomendacijose nurodytą nedidelio kiekio riba. Narkotines medžiagas apeliantas siuntėsi savo vardu ir savo faktinės gyvenamosios vietos adresu. Byloje nenustatyta, kad narkotinės medžiagos buvo atsisiųstos su tikslu jas platinti, jos nepateko į rinką. Be kita ko, pažymėtina, kad A. C. praeityje nebuvo teistas už tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, už kitų nusikalstamų veikų padarymą, nėra baustas administracine tvarka už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, už kitų administracinių nusižengimų padarymą.

6.6. Vertinant A. C. padaryto baigto sunkaus nusikaltimo pavojingumą, svarbu atsižvelgti į tai, kad greta kontrabandos apeliantas tais pačiais neteisėtais veiksmais (idealiąja sutaptimi) realizavo nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kuri yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Baudžiamasis įstatymas už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturint tikslo jų platinti (nagrinėjamu atveju jų siuntimą), numato keturias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą. Skundžiamu nuosprendžiu A. C. už paminėto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirta 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes akivaizdu, kad A. C. įgyvendinto kontrabandos nusikaltimo pavojingumas nedaug skyrėsi nuo neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu kvaišalų be tikslo juos platinti pagal BK 259 straipsnio 2 dalies nusižengimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 259 straipsnio 2 dalyje yra numatyta alternatyva „siuntė“, taigi abiejų veikų sudėčių – kontrabandos ir disponavimo – skirtumą konkrečioje byloje sudaro tai, kad A. C. veikė per valstybės sieną. Nors kasacinio teismo praktikoje palyginamais atvejais veikų apėmimas netaikomas (BK 259 straipsnis kaip privilegijuota sudėtis kontrabandai pagal BK 199 straipsnio 3 [dabar 4] dalį), o kaltininko veiksmai kvalifikuojami (ir) kaip kontrabanda (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71/2010, 2K-485/2014), į žymiai mažesnį taip įgyvendintos kontrabandos pavojingumą atsižvelgtina paskiriant bausmę. Priešingu atveju, kaip pastebėjo ir apygardos teismas, būtų paneigtas teisingumo principas.

6.7. Vertindamas apelianto asmenybę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. C. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 147-148, 149), iki veikų padarymo, taip pat ir po jų padarymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinyje, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (kaip atsakingas, pareigingas, besilaikantis įmonėje nustatytų reikalavimų bei vidaus tvarkos taisyklių, neturintis drausminių nuobaudų; t. 1, b. l. 146; t. 2, b. l. 30), turi sunkių sveikatos problemų, susijusių su (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 18, 29). Taip pat byloje nėra duomenų, jog po šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, A. C. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų. Nors nuteistasis yra išsituokęs, tačiau turi du vaikus, iš kurių vienas – nepilnametis, kuriam A. C. kas mėnesį teikia 150 Eur išlaikymą (t. 2, b. l. 67-69). Be to, nuteistasis savo vardu nekilnojamojo turto neturi, naudojasi daugiau kaip dvidešimties metų senumo automobiliu (t. 2, b. l. 70, 71). Butas, kuriame gyvena A. C., nuosavybės teise priklauso jo motinai (t. 2, b. l. 72). Nuteistojo motina N. C. yra garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvena iš pensijos, todėl nėra pagrindo abejoti apeliacinio skundo argumentais, kad A. C. kas mėnesį prisideda ir prie buto išlaikymo, ką patvirtina ir kartu su skundu pateiktos sąskaitos (t. 2, b. l. 73-80). Iš apeliantų kartu su skundu pateiktų duomenų apie nuteistojo darbo užmokestį matyti, kad A. C. kas mėnesį, išskaičiavus mokesčius, gaunamas darbo užmokestis nesiekia 1 200 Eur (t. 2, b. l. 63-64). Be pirmiau nurodytų išlaidų, iš paminėto darbo užmokesčio apeliantas taip pat perka jam pačiam būtinus vaistus (nuteistojo teigimu, vaistams kas mėnesį išleidžia 50,00 – 60,00 Eur). Kartu su skundu pateikti vaistinių čekiai bei byloje esantys medicininiai dokumentai (t. 2, b. l. 18, 29, 65-66) nesuteikia pagrindo abejoti šiais apelianto teiginiais.

6.8. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas apelianto padarytos narkotinių medžiagų kontrabandos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, konkrečiu atveju dviejų idealiąja sutaptimi padarytų nusikalstamų veikų panašų pavojingumą, atsižvelgusi į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turtinę padėtį, tai, kad jis nepadarė naujų teisės pažeidimų, daro išvadą, kad A. C. atžvilgiu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam švelnesnę nei BK 199 straipsnio 3 dalies (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) sankcijoje numatyta bausmės rūšį – baudą, kaip ir nustatant mažesnį jos dydį, nei skundžiamu nuosprendžiu paskyrė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apygardos teismo apeliantui nustatytas baudos dydis nagrinėjamu atveju nebuvo proporcingas jo padarytos veikos pavojingumui bei jo asmenybei.

6.9. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendis keičiamas, sumažinant A. C. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydį. Atsižvelgus į tai, naujai subendrinamos ir A. C. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti.

A. C. (A. C.) už nusikaltimą pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtą baudą sumažinti iki 70 MGL (3500 Eur).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą 70 MGL (3500 Eur) baudą apėmimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) paskirtomis bausmėmis ir A. C. (A. C.) paskirti subendrintą bausmę – 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą.

A. C. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. 9 val. 7 min. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. 13 val. 52 min. (viena para), ir galutinę bausmę nustatyti 68 MGL (3 400 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti A. C. (A. C.) paskirtą baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Aloyzas KruopysJustas NamavičiusLinas Šiukšta